Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Po mįslingo gaisro Estijoje – nauji įtarimai Rusijai
08:57
Viename iš Talino pastatų, kuriuo naudojasi gynybos pramonės įmonė „Milrem Robotics“, kilusį gaisrą Estijos valdžios institucijos tiria kaip įtariamą tyčinį padegimą, ir nagrinėja, ar už jo slypi Rusijos ausys, skelbia „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Ministras pirmininkas Kristenas Michalas ir Estijos prokurorai nurodė, kad gaisras autonominių kovos priemonių gamintojo patalpose galėjo būti sukeltas tyčia.
Tyrėjai dar nenustatė, kad už tai atsakinga Rusija, o K.Michalas tokią galimybę vertino atsargiai.
„Viena iš tikrinamų versijų – kad tai galėjo būti diversija ir kad už tyčinio padegimo stovi Rusija“, – rašė premjeras socialiniame tinkle „Facebook“.
Jis įspėjo asmenis, kurie gali būti atsakingi už šį išpuolį: „Jei šio veiksmo tikslas buvo įbauginti Estiją, supriešinti mūsų žmones tarpusavyje arba priversti mus nustoti remti Ukrainą, tai nepavyks“.
Vidaus saugumo tarnybos generalinis direktorius Margo Pallosonas paragino stiprinti kritinės infrastruktūros fizinę ir skaitmeninę apsaugą, pridurdamas, kad grėsmės lygis Estijoje nepasikeitė.
Jis apibūdino Maskvą kaip ilgalaikį pavojų šaliai: „Rusija kelia ilgalaikę egzistencinę grėsmę Estijai“.
Gaisras įsiplieskė šeštadienio naktį „Milrem Robotics“ pastate Taline. Žalos vertinimas vis dar vykdomas.
Pasak „Bloomberg“, vienas vietos gyventojas iš anksto pranešė apie įtartiną veiklą netoli tos vietos, o pirminė informacija rodo, kad tai buvo tyčinis padegimas.
Rusijos ambasada Taline kol kas neatsakė į prašymą pateikti komentarą.
Maskva nuolat neigia kaltinimus planuojant ar vykdant sabotažą ir kitus išpuolius prieš kitas šalis.
Šis incidentas įvykdytas tuo metu, kai Baltijos šalių lyderiai perspėjo, kad Rusijos spaudimas vis labiau plinta už fronto linijos ribų. Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius pirmadienį pasidalijo įspėjimu, kad Rusijos hibridinis karas Europoje jau prasidėjo, atkreipdamas dėmesį į bandymus įbauginti šalis, remiančias Ukrainą.
Jo žodžius patvirtina ir kiti incidentai prieš objektus sąjungininkų teritorijose, kurie susiję su karinės pagalbos tiekimo Ukrainai linijomis.
Rugpjūčio pradžioje Vokietijos Leipcigo–Halės oro uoste šalia Ukrainos „Antonov“ krovininio lėktuvo buvo rastas sprogmenų pakrautas dronas, dėl kurio buvo pradėtas galimo Rusijos sabotažo tyrimas.
Kaip pastebi „Bloomberg“, šis incidentas atitinka platesnį Rusijai priskiriamų slaptų operacijų modelį, pagal kurį sandėliai, geležinkeliai ir transporto mazgai, palaikantys Vakarų karinės pagalbos pastangas Ukrainai, tapo taikiniais.
„Milrem Robotics“ yra Estijos autonominių ir bepiločių antžeminių dronų gamintojas, kurio kontrolinį akcijų paketą valdo Jungtinių Arabų Emyratų gynybos grupė „EDGE“. Įmonė tiekė Ukrainai bepilotes antžemines sistemas, pritaikytas logistikai mūšio lauke, žvalgybai ir darbui su sprogstamaisiais užtaisais.
Ukraina antrą kartą atakavo vieną iš didžiausių sprogmenų gamyklų Rusijoje
10:29
Praėjusią naktį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronai surengė masinį puolimą prieš Dzeržinsko miestą Žemutinio Naugarso srityje. Regiono valdžia paskelbė apie dronų grėsmę, o vietos gyventojai ėmė dalintis vaizdo įrašais iš apšaudymo.
Liudininkų užfiksuotuose kadruose matyti tiršti dūmų stulpai virš miesto. Kaip nustatė „Telegram“ kanalas „Astra“, dronai atakavo Sverdlovo vardo sprogmenų gamyklą. Tai strategiškai svarbi gynybinė-cheminė įmonė ir viena didžiausių sprogmenų gamintojų Rusijoje.
Ši gamykla įtraukta į Kyjivo sankcijų sąrašą „už veiksmų, kurie pažeidžia arba kelia grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenumui ir nepriklausomybei, rėmimą“.
Įmonei taip pat taikomos Jungtinių Valstijų, Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės, Japonijos ir Šveicarijos sankcijos.
Ukrainos dronai paskutinį kartą gamyklą atakavo balandžio 30 d.
Praėjusią naktį Ukrainos dronai taip smogė pramonės įmonėms Ufos miesto Baškirijos respublikoje, pranešė jos vadovas Radijus Chabirovas.
Jo duomenimis, iš viso buvo šeši dronai, o oro gynybos pajėgoms esą pavyko numušti keturis iš jų.
„Vienas nukrito pramoninėje zonoje, kilo nedidelis gaisras, dabar jį gesiname. Dar vienas dronas nukrito ant gyvenamojo namo. Remiantis preliminaria informacija, nukentėjo vienas žmogus“, – rašė gubernatorius.
Rusijos gynybos ministerijos ataskaitoje skelbiama, kad nuo rugpjūčio 18 d. vakaro iki 19 d. ryto virš 21 Rusijos regiono ir okupuoto Krymo buvo „sučiupti ir sunaikinti“ 453 Ukrainos dronai.
Dronais filmuoja paskutines Rusijos karių akimirkas: „Mūsų užduotis – pasijuokti iš priešų“
10:18
Daugeliui stebėtojų tokie vaizdo įrašai gali pasirodyti nežmoniški. Tačiau daugumai ukrainiečių jie yra žiaurus priminimas apie tai, kas laukia Rusijos karių, kovojančių už Vladimiro Putino invaziją, taipogi galingas propagandos įrankis, rašo laikraštis „The Guardian“.
Per pastaruosius kelerius metus vaizdo įrašai, kuriuose dronai-kamikadzės iki paskutinės jų akimirkos persekioja Rusijos karius, tapo savitu žanru socialiniuose tinkluose.
Jų autorius – Robertas Brovdis, Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas ir „Madjaro paukščių“, dalinio, pavadinto pagal jo šaukinį, įkūrėjas.
Būtent 414-oji aviacijos šturmo brigada, kuriai vadovavo R.Brovdis, buvo viena iš pirmųjų, pradėjusių Ukrainos tikslams naudoti mūšio lauko vaizdo įrašus, kurių didžiąją dalį užfiksavo pirmojo asmens vaizdo (FPV) dronai.
Šie kruvini vaizdo įrašai vadinami „joblykais“ – tai žodžių junginys, sudarytas iš ukrainiečių kalbos žodžio „velnias“ šaknies ir meilaus mažybinio pavadinimo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Dalis Maskvos liko be elektros, visoje Rusijoje – interneto sutrikimai
09:34
Maskvoje po šiluminėje elektrinėje kilusio gaisro keliuose rajonuose dingo elektra, o vėliau visoje Rusijoje prasidėjo didelio masto interneto veiklos sutrikimai. Daugiausia gyventojų skundų – iš Maskvos ir Sankt Peterburgo, rašo naujienų portalas „The Moscow Times“.
Keliuose Maskvos rajonuose užfiksuotas elektros tiekimo sutrikimas, po kurio sekė didelio masto interneto veikimo sutrikimai, nurodė „Telegram“ kanalas „Ostorožna, Moskva“.
Iš vartotojų visoje Rusijoje pasipylė skundai, kad negalima pasiekti tinklalapių ir paslaugų, taip pat kilo problemų su didžiausiais interneto tiekėjais ir ryšio operatoriais, ypač su „Rostelecom“, „Megafon“, „Beeline“ ir „Lovit“.
Antradienio vakarą ryšio stebėjimo paslauga „Downdetector“ sulaukė daugiau kaip tūkstančio pranešimų apie sutrikimus.
Pasak „The Moscow Times“, elektros energijos tiekimas nutrūko po gaisro Gagarino rajone, Maskvoje. Sprendžiant iš vaizdo įrašų, kalbama apie TPP-20 termofikacinę elektrinę.
Su Rusijos saugumo pajėgomis susijęs „Telegram“ kanalas „112“ rašė, kad ten įvyko sprogimas.
Rugpjūčio 18 d. Rusijos gynybos ministerija skelbė, kad šalies oro gynybos pajėgos per parą tariamai numušė daugiau nei 1600 dronų, taip pat dešimt valdomų aviacinių bombų ir dvi „HIMARS“ raketas.
Dėl dronų grėsmės Maskvoje pirmą kartą per beveik 20 metų buvo atšauktas didelio masto karinių orkestrų paradas, žinomas kaip Tarptautinis karinis-muzikinis festivalis „Spaskaja varna“, kuris turėjo prasidėti rugpjūčio 21 d. ir trukti keturias dienas.
Ukraina turi slaptą pranašumą prieš Rusiją: tai pakeitė dronų karo taisykles
08:38
Rusijos dronų operatoriai jau buvo sugulę nakčiai. Baltas jų automobilis stovėjo nedidelio namo kieme okupuotoje Pietų Ukrainoje. Beveik už 50 km du Ukrainos bepiločių orlaivių pilotai, pamiškėje palikę savo pikapą, lauko pakraštyje jau rinko vidutinio dydžio droną, ginkluotą dviem bombomis. Jų taikinys? Mieganti rusų dronų įgula.
Tą naktį Ukrainos komanda turėjo naują ir galingą mūšio lauko įrankį – pažangias palydovines nuotraukas, leidžiančias beveik realiu laiku sekti karių judėjimą ir jų pozicijas.
Dar prieš metus palydovinės nuotraukos karius fronto linijoje pasiekdavo ne visada tą pačią dieną. Procesą stabdė mažiau pažangios technologijos ir paini vadovybės struktūra.
Dėl šių priežasčių tolimojo nuotolio dronais buvo itin sunku pataikyti į judančius taikinius, pavyzdžiui, apleistame name pasislėpusius karius. Dabar namą stebinti paramos komanda dronų operatoriams pateikia šviežią palydovinį vaizdą, kuriame aiškiai matėsi kieme stovintis automobilis – tiesioginis įrodymas, kad rusai yra viduje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Po Rusijos smūgių šiluminė elektrinė sustabdė elektros gamybą
07:50
Rusijos pajėgos antradienį atakavo vieną iš Ukrainos DTEK šiluminių elektrinių. Bendrovės teigimu, įranga buvo stipriai apgadinta, o pati elektrinė priversta nutraukti elektros energijos gamybą.
DTEK neatskleidė, kuri šiluminė elektrinė nukentėjo, ir nepateikė prognozių, kada gamyba galėtų būti atnaujinta.
Nuo pilno masto invazijos pradžios 2022 m. vasarį, bendrovės šiluminės elektrinės Rusijos pajėgų taikiniu tapo daugiau nei 230 kartų, nurodo DTEK.
DTEK yra didžiausia privati Ukrainos energetikos bendrovė, kurios energijos gamybos objektai per visą pilno masto karą ne kartą patyrė didelę žalą dėl Rusijos smūgių.
Ši naujausia ataka įvykdyta Rusijai toliau naikinant Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Ukrainos pareigūnai perspėja, kad Maskva, artėjant žiemai, tikriausiai intensyvins kritinės svarbos objektų apšaudymus.
Fedorovas užbėrė druskos ant žaizdos: paragino Ukrainoje surengti rinkimus
06:36 Atnaujinta 06:51
Praėjusį mėnesį atleistas populiarus buvęs Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas antradienį paragino žengti rinkimų link, kurie buvo atidėti dėl Rusijos invazijos.
Ukrainoje karinė padėtis įvesta nuo tada, kai Rusijos pajėgos 2022 metų vasario pabaigoje peržengė šalies sienas. Tai teisiškai draudžia šalyje rengti rinkimus.
„Demokratija negali būti laikoma Rusijos įkaite“, – pabrėžė M.Fedorovas vaizdo įraše, paskelbtame platformoje „YouTube“.
Jis pridūrė, kad ukrainiečiai negali leisti, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas spręstų, kada jie galės pasirinkti savo vyriausybę.
„Mes kovojame būtent todėl, kad norime išlikti laisva Europos valstybe“, – teigė jis.
M.Fedorovas pažymėjo, kad rinkimai – tai ne tik balsų atidavimas, bet ir galimybė piliečiams įvertinti valdžioje esančius asmenis bei nuspręsti, ar jie ir toliau nusipelno jų pasitikėjimo.
Anot buvusio gynybos ministro, Ukraina privalo rasti „teisėtą, saugų ir realistinį mechanizmą, kuris leistų Ukrainai atkurti visapusišką demokratinį procesą net ir užsitęsusio karo metu“.
Ukrainiečių mėgstamas politikas pripažino, kad yra kliūčių rengti balsavimą karo sąlygomis, įskaitant tai, kaip užtikrinti, jog kariai, prie fronto linijos gyvenantys žmonės ir milijonai užsienyje esančių ukrainiečių galėtų balsuoti.
„Tai sudėtinga (...) Tačiau tai, kas sudėtinga, nereiškia, kad yra neįmanoma“, – pridūrė M.Fedorovas.
Kritika vyriausybei
Jis taip pat paragino didinti vyriausybės atskaitingumą, teigdamas, kad pareigūnai, kuriems patikėta valdžia, viešosios lėšos ar vyriausybinės pareigos, turėtų būti įpareigoti parodyti pasiektus rezultatus ir paaiškinti savo sprendimus visuomenei.
Buvęs Gynybos ministerijos vadovas sukritikavo korupciją ir biurokratinį neveiksnumą karo metu, teigdamas, kad netinkamai panaudotos gynybos lėšos gali tiesiogiai paveikti Ukrainos gebėjimą kovoti, nes dėl to kariams trūksta dronų, šaudmenų, elektroninės kovos sistemų, transporto priemonių ir kitos įrangos.
M.Fedorovo pareiškimai nuskambėjo praėjus kelioms valandoms po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis oficialiai pasiūlė laikinai gynybos ministro pareigas ėjusį Jevhenijų Chmarą užimti šias pareigas oficialiai.
Jo kandidatūra turi būti patvirtinta parlamente, o balsavimas gali vykti jau trečiadienį.
Sausį paskirtas gynybos ministru, M.Fedorovas bandė reformuoti kariuomenę, kurią krėtė skandalai dėl korupcijos, įrangos trūkumo, pravaikštų, elgesio su šauktiniais ir nepopuliarios mobilizacijos kampanijos.
Jo atleidimas liepą sukėlė kelias savaites trukusius protestus, didindamas spaudimą V.Zelenskiui, kuris vėliau pakeitė kariuomenės vadą Oleksandrą Syrskį, plačiai laikomą M.Fedorovo varžovu.
Vaizdo įraše jis neužsiminė apie savo politinius planus, nors M.Fedorovas ne kartą yra pareiškęs, kad į vyriausybę grįžtų tik kaip gynybos ministras.
V.Zelenskis nuo to laiko paskyrė J.Chmarą, žvalgybos pareigūną, laikinai eiti gynybos ministro pareigas, kol vyks balsavimas parlamente.
Pasak buvusio patarėjo ir pagrindinio rėmėjo Serhijaus Sternenkos, trečiadienio rytą prie parlamento numatytas dar vienas palaikymo mitingas M.Fedorovui.
„Patriot“ raketų trūkumas pasiekė kritinį tašką: Ukraina susiduria su vis sunkesne padėtimi
06:25
Rusija vis dažniau atakuoja Kyjivą balistinėmis ir hipergarsinėmis raketomis. Ukraina, kuri anksčiau daugumą tokių atakų atremdavo naudodama priešraketinės gynybos sistemas „Patriot“, dabar susiduria su itin sudėtinga padėtimi, rašo „The Economist“.
Leidinio teigimu, sunki Ukrainos padėtis yra ryškiausias ženklas, kad Vakaruose trūksta raketų perėmėjų. JAV arsenalų išeikvojimas taip pat gali paaiškinti, kodėl prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą atsisakė grasinimų atnaujinti karą su Iranu.
Šveicarija tikisi, kad jos užsakytų „Patriot“ sistemų pristatymas gali būti atidėtas iki septynerių metų. Taivanas taip pat nerimauja, kad 102 prieš kelerius metus užsakytos sistemos šiemet nebus pristatytos pagal planą. Tuo metu „Lockheed Martin“, gaminanti pažangiausią PAC-3 MSE versiją, teigia negalinti garantuoti pristatymo terminų užsienio klientams, nes Pentagonas gali nukreipti tiekimą savo reikmėms.
Kodėl trūksta raketų perėmėjų?
Tiesioginė krizės priežastis – pernelyg intensyvus JAV ir jos Artimųjų Rytų sąjungininkų priešraketinių sistemų naudojimas šių metų kare su Iranu. Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) vertinimu, Pentagonas panaudojo beveik du trečdalius prieškarinių „Patriot“ raketų atsargų ir reikšmingą dalį kitų perėmėjų.
Tačiau, pasak „The Economist“, dabartinė krizė tik paspartino problemą, kuri kaupėsi dešimtmečius. Abiejose Atlanto pusėse gynybos pramonė vis dar veikia taikos meto tempu, nors karo grėsmės didėja.
CSIS skaičiavimais, „Patriot“ atsargoms iki prieškarinio lygio atkurti gali prireikti iki 2029 metų. Tai priklausytų ir nuo to, ar JAV Kongresas patvirtintų Trumpo siūlomą 1,5 trln. dolerių gynybos biudžetą.
„Patriot“ tapo pagrindine konkrečių objektų, pavyzdžiui, karinių oro bazių, priešraketinės gynybos sistema 19-oje šalių.
Problema ta, kad balistinės raketos paprastai kainuoja mažiau nei jas bandantys numušti perėmėjai. Vienas PAC-3 MSE perėmėjas kainuoja apie 4–5 mln. dolerių. Siekiant padidinti pataikymo tikimybę, prieš vieną artėjančią raketą dažnai paleidžiami bent du perėmėjai.
Ukrainos problemos
Leidinio teigimu, Ukraina turi pasaulinio lygio sistemą, skirtą kovai su Rusijos bepiločių orlaivių spiečiais. Ji taip pat gali perimti daugumą sparnuotųjų raketų, iš dalies naudodama europietiškas oro gynybos sistemas.
Tačiau būtent „Patriot“ yra viena iš nedaugelio sistemų, galinčių kovoti su rusiškomis balistinėmis raketomis „Iskander-M“ ir „Kinžal“.
Kovą Ukraina skelbė perėmusi apie 70 proc. balistinių raketų, tačiau liepą šis rodiklis siekė vos 20 proc. Rugpjūtį padėtis gali dar labiau pablogėti. Rusija, atsižvelgdama į mažėjantį Ukrainos gynybos efektyvumą, didina raketų gamybą.
Artėjant žiemai Ukraina paprašė mažiausiai 300 „Patriot“ raketų perėmėjų. Kai kurios šalys, tarp jų Vokietija, Graikija, Lenkija ir Ispanija, jų vis dar turi pakankamai, tačiau vis dažniau nenori jų atsisakyti.
Šiemet gamintojai susitarė padidinti PAC-3 gamybą nuo maždaug 600 iki maždaug 2 tūkst. vienetų per metus iki 2030-ųjų pradžios.
Sąjungininkų pagalba
Sąjungininkų pramonės pajėgumai gali padėti spręsti problemą. Japonija pagal licenciją gamina apie 30 PAC-3 perėmėjų per metus, daugiausia savo reikmėms. Europos bendrovė MBDA Vokietijoje ketina pradėti senesnių PAC-2 modelių gamybą.
Prancūzijos ir Italijos sistema SAMP/T taip pat gali numušti mažo ir vidutinio nuotolio balistines raketas, tačiau Ukrainos kariuomenės šaltiniai teigia, kad ji veikia prasčiau nei „Patriot“ PAC-2, o ypač – nei PAC-3.
Ukraina taip pat bendradarbiauja su Vakarų bendrovėmis kurdama naujas priešraketinės gynybos sistemas. Vienas tokių projektų – „Freya“, kuriame dalyvauja Ukrainos bendrovė „Fire Point“ ir Europos ginklų gamintojai.
Projekto tikslas – sukurti perėmėją, kainuojantį maždaug ketvirtadalį PAC-3 kainos ir nenaudojantį amerikietiškų technologijų. Bandymus planuojama pradėti kitais metais.
Tuo metu „Lockheed Martin“ kuria PAC-3 ACE, dar vadinamą „Baby Patriot“. Ši sistema būtų mažesnė ir mažiau pajėgi nei PAC-3 MSE, tačiau kainuotų maždaug perpus pigiau. Jos gamyba galėtų prasidėti 2028 metais.