Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Lietuvoje pakilo NATO naikintuvai: paaiškino, kas vyksta
18:05
Utenos rajone trečiadienio pavakarę ratus suko du NATO naikintuvai. Lietuvos kariuomenė 15min atsakė, kokiu tikslu šie orlaiviai ten skrido.
Apie Tauragnų apylinkėse skraidančius naikintuvus 15min pranešė du skaitytojai, kurie pasidalino ir vaizdo įrašais.
„Utenos rajonas, Politiškių kaimas, jau pusę valandos ratus suka 2 naikintuvai“, – rašė vienas skaitytojas.
„Naikintuvai virš ūkio Tauragnų šilauogės jau tris ratus apsuko ir vis dar skraido apylinkėse“, – pranešė kitas skaitytojas.
Šiauliuose NATO oro policijos misiją šiuo metu atlieka Italijos kariai su naikintuvais „Eurofighter Typhoon“.
Tai – pratybos
Lietuvos kariuomenė informavo 15min, kad Ignalinos ir Utenos rajonuose Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos vykdo planines pratybas.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Forbes“: Rusijos ir Ukrainos kare prasideda kova dėl kosmoso
20:43
Ukraina stiprina smūgius Rusijos objektams, susijusiems su karine ir kosmoso infrastruktūra. Kalbama ne tik apie raketų atakas prieš karinius aerodromus, bet ir apie smūgius įmonėms bei centrams, užtikrinantiems Rusijos kosmoso pramonės veiklą. Apie tai rašo „Forbes“, remdamasis JAV ekspertų, tyrinėjančių Rusijos karines ir kosmoso operacijas, vertinimais.
Vienu ryškiausių taikinių tapo Rusijos vakarinėje dalyje esantis raketų ir kosmoso centras „Progress“. Įmonė gamina „Sojuz“ serijos raketas, naudojamas kosminiams aparatams paleisti, tarp jų – erdvėlaiviams į Tarptautinę kosminę stotį ir stebėjimo palydovams.
Londono Karališkojo koledžo ekspertė Jelena Grossfeld „Forbes“ autoriui teigė, kad šis smūgis yra platesnės Ukrainos kampanijos prieš Rusijos kosmoso infrastruktūrą dalis. Pasak jos, tokie objektai atakuojami ne pirmą kartą.
„Ši naujausia ataka prieš su kosmoso pramone susijusią Rusijos gamybą yra tik dar vienas žingsnis ilgoje tokių smūgių virtinėje“, – sakė J.Grossfeld.
Ji atkreipė dėmesį, kad anksčiau buvo smogta ir kitiems svarbiems objektams. Rugpjūčio pradžioje atakuotas pagrindinis „Roskosmos“ tyrimų centras Koroliove, netoli Maskvos. 2026 metų birželį smūgių patyrė kosminio ryšio centrai Dubnoje ir kiti panašios paskirties objektai.
Ekspertų vertinimu, tokių smūgių padariniai Rusijai gali būti dar skaudesni dėl aukštųjų technologijų produkcijos tiekimo apribojimų. J.Grossfeld mano, kad norėdama atkurti apgadintą infrastruktūrą Maskva turės reikiamų komponentų ir modernių mikroschemų ieškoti per nelegalius tiekimo kanalus.
„Forbes“ taip pat primena ankstesnį Ukrainos drono smūgį radioteleskopui Kryme. Šį objektą kadaise sukūrė Ukrainos mokslininkai ryšiui per kosmines misijas į Marsą ir Venerą užtikrinti. Rusijai okupavus Krymą, įranga buvo pritaikyta palydovinės navigacijos sistemos GLONASS tobulinimui.
„Secure World Foundation“ ekspertė Victoria Samson pažymi, kad taikinių pobūdis palaipsniui keičiasi. Jos vertinimu, dabartinis karo etapas rodo „besiplečiantį objektų, tampančių taikiniais, spektrą“.
Publikacijoje pažymima, kad kosminė karo dimensija pradėjo formuotis dar pačioje plataus masto Rusijos invazijos pradžioje. V.Samson primena Rusijos atakas prieš antžeminę palydovinio tinklo „Viasat“ infrastruktūrą, kurią Ukraina naudojo kariniam ryšiui. Po to svarbų vaidmenį užtikrinant Ukrainos kariuomenės ryšį pradėjo atlikti „Starlink“ tinklas.
Tuo metu Rusija mėgina kurti savo palydovinio ryšio sistemą „Rassvet“. Tačiau, kaip pažymi V.Samson, Maskva kol kas dar toli nuo visaverčio tokios palydovų grupės išskleidimo. Jai paleisti turėtų būti naudojamos „Progress“ gaminamos raketos „Sojuz“.
Ukrainos smūgių nuotolis taip pat didėja. Prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pareiškęs, kad naujoji sparnuotoji raketa FP-5 „Flamingo“ pataikė į su kosmoso sektoriumi susijusį objektą maždaug už 900 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Tuo pat metu buvo atakuota Savasleikos oro bazė, kurioje dislokuojami Rusijos raketų nešėjai.
J.Grossfeld mano, kad augant Ukrainos tolimojo nuotolio smūgių galimybėms keičiasi ir Rusijos infrastruktūros saugumo padėtis.
„Nė vienas Rusijos regionas negali jaustis saugus, ir, žinoma, kosmoso objektai bei gamybos įmonės tampa taikiniais“, – sakė ji.
Kartu ekspertė pabrėžia skirtingą abiejų pusių požiūrį. Pasak jos, Rusija smūgiuoja Ukrainos civilinei infrastruktūrai, o Ukrainos atakos nukreiptos į karinius arba dvejopos paskirties objektus. Jei įmonė gamina įrangą kariniam ryšiui, jos vertinimu, toks objektas gali būti laikomas teisėtu kariniu taikiniu.
„Forbes“ autorius pažymi, kad kol kas ši kova dėl kosmoso daugiausia vyksta Žemėje. Tačiau situacija gali pasikeisti.
Ekspertai atkreipia dėmesį į Rusijos kuriamus priešpalydovinius ginklus ir galimybę raketą „Nudol“ apginkluoti branduoline kovine galvute.
Tokiu atveju, perspėja leidinys, vienas branduolinis sprogimas orbitoje galėtų sunaikinti daug ryšio ir stebėjimo palydovų.
Būtent todėl dabartiniai smūgiai antžeminei kosmoso infrastruktūrai, ekspertų vertinimu, yra platesnės konfrontacijos dalis, kuri palaipsniui peržengia įprasto karo Žemėje ribas.
Zelenskis atleido padėjėją, galimai figūruojančią korupcijos byloje
18:45
Praėjus vos dienai po to, kai nušalintas Ukrainos gynybos ministras netikėtai paskelbė raginimą karo metu surengti rinkimus, prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį atleido vieną iš aukščiausio rango padėjėjų, kuri, kaip pranešama, figūruoja korupcijos tyrime.
Dekretą, kuriuo Iryna Mudra atleidžiama iš Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojos pareigų, V. Zelenskis pasirašė po to, kai Nacionalinis kovos su korupcija biuras (NABU) pranešė, jog atlieka kratas prezidento kanceliarijos aukšto rango pareigūno ir dabartinio parlamento nario namuose.
I. Mudros vardo nenurodžiusi agentūra teigė, kad tyrimas susijęs su įtarimais pinigų plovimu, kilusiais dėl kelių milijonų JAV dolerių (eurų) užstato už įtariamąjį pernai iškeltoje didelėje korupcijos byloje.
Šie įvykiai dar padidina politinius neramumus Kyjive, kuris nuo 2022 metų vasario ginasi nuo Rusijos invazijos.
Pastarosiomis savaitėmis V. Zelenskis atleido ir savo populiarų gynybos ministrą, ir vyriausiąjį kariuomenės vadą.
Gynybos ministro Mychailos Fedorovo atleidimas įžiebė didžiausius gatvės protestus nuo karo pradžios.
Praėjusių metų pabaigoje atsistatydino V. Zelenskio aukščiausio rango patarėjas ir „pilkasis kardinolas“ Andrijus Jermakas, kai jo vardas buvo susietas su tyrimu dėl 100 mln. JAV dolerių (86 mln. eurų) vertės kyšininkavimo schemos energetikos sektoriuje, kuris nuo karo pradžios buvo smarkiai nuniokotas per Rusijos atakas.
Ukraina jau seniai kovoja su korupcija, tačiau, siekdama įstoti į Europos Sąjungą (ES), ėmėsi įgyvendinti reformas.
M. Fedorovas, kuris, kaip rodo apklausos, yra vienas iš populiariausių šalies politikų, antradienį paskelbė netikėtą raginimą Kyjivui pradėti rengtis karo metu vyksiantiems rinkimams.
Jis taip pat griežtai pasmerkė, kaip įtariama, šalyje plačiai paplitusią korupciją.
Šis jo žingsnis buvo įvertintas kaip tiesioginis iššūkis jo ilgamečiam sąjungininkui V. Zelenskiui.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, šalyje buvo įvesta karo padėtis, todėl rinkimai yra sustabdyti ir Rusija jau seniai tuo naudojasi, siekdama pavaizduoti V. Zelenskį kaip neteisėtą lyderį.
V. Zelenskis yra sakęs, kad yra atviras naujiems prezidento rinkimams, tačiau teigia, kad jie negali įvykti, kol šalis kovoja, didelės jos teritorijos yra okupuotos Rusijos, o milijonai ukrainiečių gyvena užsienyje.
Rusijoje jau sklando gandai: analitikai įvardijo 3 galimus Gerasimovo įpėdinius
18:35
Rusijos generalinio štabo vadas Valerijus Gerasimovas, kuriam šiemet sukaks 71-eri, yra neįprastai senyvo amžiaus tokioms pareigoms užimti. Šalyje jau sklando gandai, kad jis gali būti nušalintas nuo pareigų per artimiausius vienerius ar dvejus metus, nurodoma su Pentagonu bendradarbiaujančio CNA analitinio centro ataskaitoje.
Naujienų portalo „Agentstvo“ žurnalistai išanalizavo minėtą ataskaitą ir pažymėjo, kad analizė leido jiems išskirti keletą galimų kandidatų V.Gerasimovo pareigoms užimti.
Tarp jų – Sausumos pajėgų vadas pulkininkas generolas Andrejus Mordvičiovas, Maskvos karinės apygardos vadas Sergejus Kuzovlevas ir Oro pajėgų vadas Aleksandras Čaiko.
Ataskaitos autoriai savo išvadas padarė remdamiesi išsamiu Rusijos karininkų, įskaitant Rusijos generalinio štabo vadovus, karjeros kelių tyrimu.
Anot jų, kiekvienas Generalinio štabo vadas nuo 1997 m., prieš pradėdamas eiti šias pareigas, ėjo vadovaujančias pareigas (vado ar štabo viršininko) karinėje apygardoje ir turėjo tam tikrą darbo patirtį Generalinio štabo ar Gynybos ministerijos struktūrose.
Tipinis amžius, kuomet asmuo paskiriamas Generalinio štabo viršininku siekia nuo 55 iki 62 metų. Analitikų vertinimu, paprastai kandidatas į postą turėjo generolo pulkininko laipsnį, o po to greitai būdavo paaukštinamas iki armijos generolo laipsnio.
K️aip pastebima ataskaitoje, A.Čaiko karjera daugeliu atžvilgių atkartoja V.Gerasimovo profesinį kelią iki jo paskyrimo Generalinio štabo vadu.
A.Čaiko du kartus ėjo Generalinio štabo vado pavaduotojo pareigas, o prieš tai vadovavo 20-ajai gvardijos armijai ir Rytų karinei apygardai. V.Gerasimovas taip pat turėjo vadovavimo armijai ir apygardoms patirties bei dirbo Generalinio štabo vado pavaduotoju.
Pagal Rusijos kariuomenės personalo politiką 55-erių A.Čaiko yra optimalaus amžiaus, kad per artimiausius dvejus ar trejus metus perimtų Generalinio štabo vado pareigas.
Tuo tarpu S.Kuzovlevas šiuo metu vadovauja Maskvos karinei apygardai, kurioje yra įsikūręs centrinis karinis aparatas, pažymėjo CNA.
Analitikai rašo, kad Maskvos karinė apygarda istoriškai buvo tramplinas aukšto rango pareigoms Generaliniame štabe užimti. Be kita to, S.Kuzovlevas taip pat sukaupė kandidatui reikalingą patirtį: vadovavo 58-osios gvardijos armijos štabui ir 20-ajai gvardijos armijai. Jis taip pat tarnavo trijose karinėse apygardose ir vadovavo pajėgoms Čečėnijoje, Sirijoje bei Ukrainoje.
58-erių S.Kuzolevas laikomas vyresnio amžiaus kandidatu į Generalinio štabo vado pareigas, tačiau, kaip mano analitikai, jo paskyrimo perspektyva tebėra reali.️
Tuo tarpu aštuoneriais metais jaunesnis A.Mordvičiovas ataskaitoje vertinamas kaip labiausiai tikėtinas V.Gerasimovo įpėdinis.
Generolo majoro laipsnis jam buvo suteiktas neįprastai anksti – 37 metų. Generolo pulkininko laipsnį A.Mordvičiovas gavo 47-erių. Nuo 49 metų jis vadovauja Rusijos sausumos pajėgoms.
Pažymima, kad A.Mordvičiovas taip pat ėjo vadovaujančias pareigas visose keturiose 2010 m. suformuotose karinėse apygardose ir vadovavo Centrinei karinei apygardai iki paskyrimo į dabartines pareigas.️
CNA analitikai padarė išvadą, kad, nors A.Mordvičiovas, Rusijos kariuomenei būdingų tendencijų fone, gali atrodyti per jaunas Generalinio štabo vado pajėgoms užimti, tačiau tai, kaip sparčiai jis kilo karjeros laiptais, leidžia manyti, jog būtent jis gali pakeisti V.Gerasimovą.
Kitos tyrėjų išvados
Vidutinė tarnybos trukmė aukščiausiose vadovaujančiose pareigose Rusijos kariuomenėje smarkiai sutrumpėjo, prasidėjus karui Ukrainoje: nuo 4,1 m. 2011–2021 m. iki 1,4 m. 2022–2025 m. Toks dažnas kadrų keitimas gali neigiamai paveikti karinių vadovų gebėjimą veiksmingai vykdyti savo pareigas, išskyrė analitikai.
Jie taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusijos karinių paskyrimų sistema reaguoja į nesėkmes mūšio lauke. Tyrėjai priminė, kad prasti Rusijos kariuomenės rezultatai pirmaisiais karo prieš Ukrainą metais buvo palydėti atleidimų ir pažeminimų pareigose bangos.
Be kita ko, nemažai sprendimų dėl personalo susiję ir su buvusio samdinių vado Jevgenijaus Prigožino surengtu maištu.
Dėl klaidų ir nesėkmių dauguma vadų atleidžiami iš pareigų, išsiunčiami į atsargą arba perkeliami į kitas pareigas, įvertino analitikai. Be to, kariniai pareigūnai dažniausiai ne tik atleidžiami, bet ir traukiami baudžiamojon atsakomybėn.
Putinas sureagavo į Ukrainos smūgius „Wildberries“ sandėliams bei uostams
16:34
Ukrainos dronų atakos, kurių metu smūgių sulaukė Rusijos naftos perdirbimo gamyklos, o vėliau – internetinės prekybos milžinės „Wildberries“ sandėliai bei uostai Juodojoje ir Azovo jūrose, Rusijai nesukėlė jokių „kritinių pasekmių“, pareiškė Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas, pradėdamas Prezidento strateginės plėtros posėdį.
„Žinoma, kad kritinių pasekmių dėl tokių išpuolių nėra, nebuvo ir negali būti. Tačiau žalą jie mums, be abejo, daro, tai akivaizdu. Mes tai suprantame ir matome. Norėčiau dar kartą pabrėžti, kad reikia stiprinti šalies suverenitetą“, – kalbėjo Kremliaus vadovas.
Pasak V.Putino, Ukrainos atakos prieš pramonės ir infrastruktūros objektus „darė įtaką ekonomikos augimo tempams“.
„Kaip rodo statistiniai duomenys, ekonomikos dinamika apskritai yra kukli, bet teigiama“, – konstatavo jis.
Per pirmąjį pusmetį Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 0,6 proc. – beveik dvigubai mažiau nei pernai ir beveik 7 kartus mažiau nei ekonomikos augimo tempai 2023–2024 m.
„Nepaisant neseniai įvykusių išpuolių“, Rusijos prekybos infrastruktūra „veikia efektyviai ir stabiliai“, tikino Kremliaus vadovas, pridurdamas, kad logistikos ir sandėliavimo pajėgumus „žinoma, reikia atkurti, įskaitant ir valstybės įsitraukimą“.
Jis pavedė šalies vyriausybei priimti atitinkamą programą ir atstatyti sunaikintus objektus „visiškai nauju technologiniu lygiu“.
Nuo šių metų pradžios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepiločiai orlaiviai daugiau nei 70 kartų atakavo Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Dėl to buvo sustabdytas dešimčių jų darbas.
Skaičiuojama, kad naftos perdirbimo apimtys šalyje pasiekė žemiausią lygį nuo 2002 m., o dabar, remiantis „Rystad“ vertinimais, yra trečdaliu mažesnės už sezoninę normą.
Tuo tarpu ukrainiečių kampanija prieš „Wildberries“ logistikos centrus nurėžė iš didžiausios Rusijos prekybos platformos 23 sandėlius ir ketvirtadalį visų logistikos pajėgumų, o, skaičiuojant ir sudegusias prekes, buvo padaryta nuostolių maždaug už trilijoną rublių.
Nuo liepos mėnesio dėl Ukrainos dronų Rusijos valdžia buvo priversta sustabdyti grūdų uostų veiklą Azovo jūroje, o rugpjūtį iškrovimo darbai sustabdyti visuose Novorosijsko grūdų terminaluose. Dėl to grūdų eksportas, kurio 90 proc. buvo vykdoma per Azovo-Juodosios jūros baseiną, buvo praktiškai paralyžiuotas.
Rusai bėga, kol gali: šios valstybės sieną per parą kerta po 20 tūkst. žmonių
15:58
Dešimtys tūkstančių Rusijos piliečių nusprendė išvykti į kaimyninį Sakartvelą, vis intensyviau sklandant gandams apie galimą mobilizacijos bangą šį rudenį, rašo naujienų portalas „The Moscow Times“.
Apie rekordinį žmonių srautą pasienio poste Aukštutiniame Larse pranešė Rusijos Federalinė muitinės tarnyba.
Pareigūnų duomenimis per dvi dienas, rugpjūčio 15 ir 16 d., šį pasienio punktą į Sakartvelą kirto po daugiau nei 19 tūkst. žmonių. Tuo tarpu antradienį, rugpjūčio 18 d., iš Rusijos į Sakartvelą išvyko per 20 tūkst.
„Dabartiniai rodikliai ženkliai viršija praėjusių metų analogiškų laikotarpių duomenis“, – nurodė muitinės tarnyba.
„Telegram“ kanalas „Ostrarožno, novosti“ pranešė, kad pasienyje iš Rusijos pusės susidarė milžiniška spūstis, o automobiliai juda vos 50 metrų per valandą greičiu.
Aukštutinis Larsas – vienintelis sausumos pasienio punktas Rusijos ir Sakartvelo pasienyje. 2022 m. rugsėjo pabaigoje jis tapo labiausiai apkrautu Rusijos teritorijoje. Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui paskelbus mobilizaciją, dešimtys tūkstančių rusų paliko šalį ir ne vieną dieną praleido kelių kilometrų ilgio spūstyje.
Kaip anksčiau pranešė naujienų portalas „Viorstka“, prieš tai dėl rusų smarkiai išaugo butų nuomos paklausa Armėnijos sostinėje Jerevane.
„Apskritai situacija panaši į 2022-uosius“, – leidiniui sakė vienas iš vietinių nekilnojamojo turto agentų.
Nurodoma, kad nuomojamų butų kainos pakilo 30 proc., o rusai ėmė ieškoti galimybių nuomotis butus kartu su nepažįstamais žmonėmis.
Prieš tai „Viorstkos“ šaltiniai teigė, kad po rugsėjo mėn. vyksiančių rinkimų į Valstybės Dūmą valdžia šalyje gali įvesti karo padėtį ir surengti mobilizaciją. Gandai apie tokią galimybę sklando jau keletą mėnesių.
Apie pasirengimą naujai mobilizacijai skelbė ir Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai. Tokios galimybės neatmetė ir kai kurie Europos pareigūnai, kalbėjęsi su laikraščio „The Washington Post“ žurnalistais. Jų teigimu, Kremlius gali imtis tokio žingsnio, jei Rusijos pajėgos fronte ir toliau susidurs su dideliais nuostoliais.
Kaip nurodė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, V.Putinas ketina, naujos mobilizacijos pagalba, į frontą nusiųsti „nuo 300 iki 500 tūkst. žmonių“.
NATO griežtai sureagavo į Irano planus pulti Europą: priminė 1 atvejį
15:38
NATO aljansas yra pasirengęs atremti bet kokią grėsmę ir visada darys tai, kas būtina, kad apgintų visus sąjungininkus, – taip NATO atstovas atsakė į klausimus apie dienraščio „Financial Times“ (FT) pranešimą, kad Iranas svarstė galimybę pulti JAV karinius objektus Europoje, jei Donaldas Trumpas eskaluotų karą.
„Kaip parodė šių metų pradžia, kai NATO oro gynybos sistemos sėkmingai perėmė balistines raketas, keturis kartus skriejusias iš Irano į Turkiją, mūsų atgrasymo ir gynybos pozicija yra stipri ir veiksminga“, – sakė Aljanso atstovas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rado naują būdą privilioti rusus į karą: siūlo darbą „Wildberries“, bet pakiša „specialią sutartį“
14:56
Portale „Avito“ ėmė masiškai daugėti darbo skelbimų internetinės prekybos milžinių „Wildberries“ ir „Ozon“ sandėlių apsaugininkų vietoms užimti. Tačiau jų pagalba, kaip rašo naujienų portalas „Viorstka“, vyrai iš tikrųjų viliojami karui į Ukrainą.
Žurnalistų skaičiavimais, nuo rugpjūčio 17 d. svetainėje buvo paskelbta apie 2 tūkst. panašių skelbimų. Beveik visi jie paskelbti su tuo pačiu pavadinimu: „Wildberries“ ir „Ozon" sandėlių apsauga mobiliojoje ugnies grupėje“.
„Spėkite sudaryti sutartį dėl pelningų pareigų su vienkartine išmoka iki mobilizacijos procesų pradžios“, – teigiama skelbimuose.
Juose taip pat pabrėžiama, kad „vietų skaičius ribotas“.
Paskambinus vienu iš nurodytų telefono numerių, „Viorstka“ žurnalistui buvo pasiūlyta sudaryti vienerių metų „specialią sutartį“ su Rusijos gynybos ministerija, kad saugotų „Wildberries“ sandėlius nuo galimų dronų atakų.
„Reikalingi sveiki, anksčiau neteisti, iki 40 metų amžiaus, labai judrūs vaikinai“, – telefonu paaiškino verbuotojas. Jis patikino, kad sutartį pasirašę asmenys nebus siunčiami į karą Ukrainoje.
Kitas verbuotojas pakartojo tą patį.
„Mums čia reikia užtikrinti užnugario saugumą. Pas mus kas antrą dieną viskas dega. O visi kažkodėl bijo patekti į šturmo pulkus. Mes su tuo neturime nieko bendro ir jūsų ten nesiųsime“, – aiškino jis.
Kaip išsiaiškino „Viorstka“, pati sutarties sudarymo procedūra yra visiškai identiška tam, kas siūloma vykstantiems į karą. Pirmiausia, kandidatas turi atsiųsti reikiamus dokumentus, po to jis išsiunčiamas į Tulą ruoštis. Pasirašiusiems sutartį, žadama vienkartinė išmoka, siekianti 3,1 mln. rublių (31,4 tūkst. eurų).
„Viorstkos“ šaltiniai, susiję su verbavimo į karą sritimi, pažymėjo, kad pasiūlymai užimti apsaugininkų darbo vietas „Wildberries“ ir „Ozon“ sandėliuose naudojamos kaip „masalas“ kontraktiniams kariams samdyti.
Jų teigimu, portalas „Avito“ griežtai moderuoja temą „specialioji karinė operacija“, todėl skelbimų autoriai ieško „užmaskuotų formuluočių“.
„Tai tipiškas apgaulės atvejis, šiuo metu nėra jokių naujų procedūrų“, – komentavo leidinio šaltinis Maskvos merijoje.
Anksčiau rusai į karą buvo viliojami, siūlant darbą Baltarusijoje ir Kinijoje, sakant, kad jie bus humanitarinių misijų vairuotojai ir tam tikra prasme „taikos palaikytojai“. Pastebėta, kad tokių skelbimų kiekiai išaugo po to, kai sulėtėjo naujų karių įdarbinimo tempai.
Kaip teigė Vokietijos Tarptautinio saugumo problemų instituto ekspertas Janis Kluge, per pirmąjį pusmetį į Rusijos kariuomenę buvo įtraukta apie 172 tūkst. žmonių, o tai yra 19 tūkst. arba 10 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Tuo tarpu, kaip anksčiau nurodė laikraščio „Financial Times“ šaltiniai, Kremlius išsikėlė uždavinį šiais metais į savo pajėgas įtraukti 409 tūkst. pagal sutartis dirbančių karių.
Parlamentas patvirtino naują Ukrainos gynybos ministrą
14:25 Atnaujinta 15:05
Ukrainos įstatymų leidėjai trečiadienį patvirtino naująjį šalies gynybos ministrą Jevhenijų Chmarą.
Tai įvyko praėjus mėnesiui po pertvarkos, kuri sukėlė visuomenės nepasitenkinimą, kai buvo atleistas jo populiarus pirmtakas Mychaila Fedorovas.
Sprendimas priimtas praėjus dienai po to, kai M.Fedorovas vaizdo pareiškime paragino judėti rinkimų, kurie buvo atidėti dėl Rusijos invazijos, link.
Praėjusį mėnesį nušalinęs M.Fedorovą, o vėliau paskyręs naują vyriausiąjį kariuomenės vadą per patį viešo ginčo tarp kariuomenės ir Gynybos ministerijos įkarštį, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vadovauti ministerijai paskyrė J.Chmarą, plačiai gerbiamą karjeros žvalgybos pareigūną.
„Ukrainai reikia daugiau jėgų. Ir ji jų turės“, – socialiniuose tinkluose teigė V. Zelenskis, sveikindamas parlamento sprendimą patvirtinti J.Chmarą.
Per trečiadienio posėdį už jo paskyrimą balsavo 312 įstatymų leidėjų, du buvo prieš.
Kreipdamasis į parlamentą prieš balsavimą, J.Chmara pažadėjo „padaryti viską, kad apgintų Ukrainą, kuo labiau sumažintų Rusijos karinį potencialą ir priverstų priešą sudaryti teisingą taiką“.
Skirdamas jį laikinai eiti ministro pareigas, V.Zelenskis sakė, kad „Chmara įgijo didžiulę ir daugeliu atžvilgių precedento neturinčią technologinių kovinių operacijų patirtį“.
Opozicijos parlamentarė Solomija Bobrovska iš parlamento gynybos komiteto teigiamai įvertino J.Chmaros pasiekimus, bet sakė, kad tai bus praradimas Ukrainos žvalgybai.
„Manome, kad klaida jį perkelti iš saugumo tarnybos į Gynybos ministeriją. Tačiau kaip žmogus ir kaip karys jis yra labai stiprus“, – sakė S.Bobrovska.
J.Chmara kilo karjeros laiptais Ukrainos saugumo tarnyboje (SBU), tarnaudamas kai kuriuose slapčiausiuose jos padaliniuose – tai taip pat reiškia, kad apie jo asmeninį gyvenimą viešai žinoma nedaug.
Jo oficialioje biografijoje nenurodoma nei gimimo data, nei vieta, tačiau rašoma, kad jis dalyvauja kovoje su Rusijos pajėgomis nuo 2014 metų ir pirmųjų Maskvos remiamų separatistų išpuolių prieš Ukrainą.
Remiantis jo oficialia biografija, po Rusijos plataus masto invazijos 2022 metais jis vadovavo padaliniui, vykdžiusiam operacijas už priešo linijos Černobylyje, ir dalyvavo daugelyje mūšių Rytų Ukrainoje.
2023 metais jis buvo paskirtas vadovauti SBU specialiųjų operacijų centrui „A“ – dar žinomam kaip „Alfa“ padalinys, kurio personalas, kaip pranešama, buvo susijęs su operacija „Voratinklis“ – garsiu išpuoliu prieš Rusijos orlaivius 2025 metais, kai į Rusijos gilumą buvo gabenami sprogstantys dronai.
Kroatijoje dėl „Nord Stream“ sabotažo sulaikytas ukrainietis
14:01
Kroatijoje trečiadienį buvo sulaikytas ukrainietis, įtariamas prisidėjęs prie 2022 metais įvykdytos diversijos prieš dujotiekius „Nord Stream“, nutiestus tarp Rusijos ir Vokietijos, pranešė vokiečių prokurorai.
„Federalinė prokuratūra pasirūpino, kad vietos policijos pajėgos Puloje (Kroatija) sulaikytų ukrainietį Volodymyrą Ž.“, – nurodė prokurorai ir pridūrė, kad profesionalus naras „yra labai įtariamas prisidėjęs prie sprogimų sukėlimo“.
Ši diversija yra viena didžiausių Rusijos ir Ukrainos karo paslapčių.
Nors jokia šalis ar grupuotė taip ir neprisiėmė atsakomybės už dujotiekius suniokojusius sprogimus, Vokietijos prokurorai birželį oficialiai apkaltino Ukrainos pilietį ir kariuomenės narą Serhijų K. įvykdžius šią diversiją Ukrainos žvalgybos vardu.
2022 metų rugsėjo 26 dieną įvykę povandeniniai sprogimai apgadino vamzdynus, kurie buvo nutiesti Baltijos jūros dugnu rusiškoms gamtinėms dujoms į Vokietiją tiekti. Ši žala dar labiau padidino įtampą dėl karo Ukrainoje, kai Europos šalys, Kremliaus kariuomenei įsiveržus į Ukrainą, siekė atsijungti nuo Rusijos energijos šaltinių.
Kroatijoje sulaikytas vyras priklausė grupei, kuri įvykdė dujotiekių sabotažą netoli Danijos Bornholmo salos, sako prokurorai.
Pasak prokurorų, V.Ž. glaudžiai bendradarbiavo su kitu ukrainiečiu, kuris praėjusiais metais buvo sulaikytas Italijoje, o vėliau išduotas Vokietijai.
Teigiama, kad abu ukrainiečiai savo misijai naudojo jachtą, kurią Vokietijoje išsinuomojo tarpininkai, pasinaudoję suklastotais asmens tapatybės dokumentais.
„Įtariamasis dalyvavo nėrimuose“, skirtuose sabotažui įvykdyti, teigė prokurorai ir pridūrė, kad siekia V.Ž. išdavimo iš Kroatijos.
Kyjivas: iš nelaisvės Rusijoje namo sugrąžinti 103 Ukrainos gynėjai
13:26 Atnaujinta 13:42
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paskelbė, kad iš Rusijos nelaisvės į namus sugrįžo 103 Ukrainos gynėjai.
Pasak prezidento, tarp sugrąžintųjų yra ginkluotųjų pajėgų, Valstybės pasienio tarnybos ir Nacionalinės gvardijos kariai. Išlaisvinti Ukrainos kovotojai gynė Ukrainą Mariupolyje, Donecko, Luhansko, Charkivo, Zaporižios, Chersono, Dnipro ir Sumų kryptyse.
„Dėkoju visiems mūsų kariams, kurie papildo Ukrainos mainų fondą ir savo drąsa užtikrina galimybę grąžinti ukrainiečius ir ukrainietes namo. Esu dėkingas komandai, kuri kasdien dirba siekdama išlaisvinti mūsų žmones.
Prisimename kiekvieną, kuris iki šiol tebėra nelaisvėje. Darome viską, kas įmanoma, kad parvežtume visus mūsų žmones namo“, - platformoje „Telegram“ rašė Ukrainos prezidentas.
Anksčiau trečiadienį apie belaisvių mainius pranešė Rusijos gynybos ministerija.
„Grąžinti 103 Rusijos kariai (...), mainais perduoti 103 Ukrainos karo belaisviai“, – socialiniuose tinkluose nurodė ministerija.
Nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metais apsikeitimas belaisviais ir žuvusių karių palaikais yra viena iš nedaugelio Maskvos ir Kyjivo bendradarbiavimo sričių.
Derybos dėl konflikto užbaigimo tebėra praktiškai įšaldytos, o civilių žuvusiųjų skaičius šįmet išaugo iki didžiausio lygio nuo pirmųjų karo mėnesių, teigia Jungtinės Tautos (JT).
Rusų gynybos ministerija pranešė, kad paleisti kareiviai rusai yra Baltarusijoje ir, gavę psichologinę bei medicininę pagalbą, bus nuskraidinti į Rusiją reabilitacijai.
Jungtiniai Arabų Emyratai tarpininkavo mainams, priduriama ministerijos pranešime.
Nuo plataus masto karo pradžios ši Persijos įlankos valstybė tarpininkavo dešimtims belaisvių mainų tarp Maskvos ir Kyjivo.