- Rusai bėga, kol gali: šios valstybės sieną per parą kerta po 20 tūkst. žmonių
- Netoli Kaliningrado – 25 kariniai lėktuvai? NATO pakomentavo, kas vyksta
- Ukrainos smūgių siaubas pasivijo ir maskviečius: kaip važiuos toliau
- Dronais filmuoja paskutines Rusijos karių akimirkas: „Mūsų užduotis – pasijuokti iš priešų“
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Viena Europos šalis turi tai, ko mirtinai reikia Ukrainai: kaip ją stabdo Rusija ir Turkija
10:52
Ukraina ieško alternatyvų, kaip kompensuoti raketų-perėmėjų trūkumą „Patriot“ sistemoms ir tuo pačiu metu dirba prie sovietinių „S-300“ oro gynybos sistemų modernizavimo.
Europos akys krypsta į Graikiją, kuri turi dvi oro gynybos sistemas „S-300PMU-1“ ir didelį kiekį raketų-perėmėjų. Tačiau Atėnai nėra pasirengę jų perduoti Kyjivui ir nori kai ko mainais, rašo naujienų portalas „Forbes“.
Šią savaitę CNN televizija paskelbė reportažą, kuriame nurodoma, kad Ukrainoje esančios „Patriot“ sistemos dėl raketų trūkumo nė karto neiššovė jau 10 savaičių.
Ukrainos pajėgos turi kur kas daugiau galimybių kovoti prieš atakos dronus nei balistines raketas. Dėl to Kyjivas dairosi alternatyvių variantų, kaip sustiprinti savo miestų ir ypač svarbios infrastruktūros apsaugą.
Vienas iš sprendimų – senų sovietinių „S-300“ kompleksų modernizavimas ir naujų raketų jiems sukūrimas.
Ko bijo Graikija
Vienas iš akivaizdžiausių potencialių raketų šaltinių yra Graikija. 1990-ųjų pabaigoje Atėnai gavo dvi „S-300PMU-1“ sistemas ir 175 „5V55U“ raketas, kurias iš pradžių užsakė Kipras.
Pristatymas į Kiprą neįvyko dėl santykių su Turkija krizės, po kurios šios sistemos atsidūrė Graikijoje. Atėnai iki šiol jas naudoja savo priešlėktuvinės gynybos sistemoje.
Teoriškai šios raketos galėtų padėti Ukrainai išlošti laiko, kol bus pradėta modernizuotų raketų gamyba. Tačiau Graikija neskuba atsisakyti savo „S-300“ sistemų.
Viena iš priežasčių – saugumo situacija regione. Atėnai laiko savo priešlėktuvinės gynybos sistemą svarbia Turkijos atgrasymo dalimi, todėl nėra pasirengę likti be „S-300“, kol jiems nebus rastas pilnavertis pakaitalas.
Liepą Graikija patvirtino beveik 4 milijardų eurų finansavimą daugiapakopės priešlėktuvinės gynybos sistemos „Achilo skydas“ sukūrimui. Ją turėtų sudaryti daugiausia Izraelio sistemos, galinčios atlaikyti įvairių tipų grėsmes – nuo dronų iki balistinių raketų.
Tačiau net šie žingsniai nereiškia, kad „S-300“ bus galima nedelsiant perduoti Ukrainai.
Kitas galimas veiksnys, darantis įtaką Graikijos pozicijai, yra santykiai su Rusija. Tikėtina, kad Atėnai gali bijoti neigiamos Kremliaus reakcijos, jei strateginės sistemos būtų perduotos Ukrainai.
„Be to, Maskva įspėjo Graikiją dėl to, pažymėdama, kad Atėnams reikia jos leidimo, norint perduoti šias raketų sistemas bet kuriai trečiajai šaliai. O Rusija dėl visiškai akivaizdžių priežasčių nenori leisti Ukrainai įsigyti tokių strateginių sistemų“, – aiškinama straipsnyje.
Negana to, Ukrainos ir Graikijos santykiai pašlijo po to, kai Graikijos teritorijoje, netoli Lefkados salos, buvo aptiktas Ukrainos karinio jūrų laivyno dronas.
Išeikvotos atsargos
JAV kariuomenės atsargos pulkininkas Robertas Hamiltonas anksčiau teigė, kad Ukraina kartu su Jungtinėmis Valstijomis dirba prie senų „S-300“ raketų modernizavimo arba naujesnės jų versijos kūrimo.
Pasak jo, naujoji sistema galėtų pradėti veikti artėjant 2026 m. pabaigai. Tuo pačiu metu gamybos pajėgumai išliktų riboti – kalbama apie maždaug 100–200 raketų per metus.
Iki „Patriot“ sistemų įsigijimo Ukraina didžiąja dalimi rėmėsi būtent „S-300“ oro gynybos sistemomis. Tačiau sovietinių raketų-perėmėjų atsargos taip pat palaipsniui išseko.
Dar 2022 m. tuometinis gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad „S-300“ veikia gerai, tačiau Ukraina tokių raketų negamina ir yra priversta naudoti turimas atsargas.
Putinas suka uodegą: Ukrainos atakos Rusijai „neturėjo kritinių pasekmių“
16:34
Ukrainos dronų atakos, kurių metu smūgių sulaukė Rusijos naftos perdirbimo gamyklos, o vėliau – internetinės prekybos milžinės „Wildberries“ sandėliai bei uostai Juodojoje ir Azovo jūrose, Rusijai nesukėlė jokių „kritinių pasekmių“, pareiškė Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas, pradėdamas Prezidento strateginės plėtros posėdį.
„Žinoma, kad kritinių pasekmių dėl tokių išpuolių nėra, nebuvo ir negali būti. Tačiau žalą jie mums, be abejo, daro, tai akivaizdu. Mes tai suprantame ir matome. Norėčiau dar kartą pabrėžti, kad reikia stiprinti šalies suverenitetą“, – kalbėjo Kremliaus vadovas.
Pasak V.Putino, Ukrainos atakos prieš pramonės ir infrastruktūros objektus „darė įtaką ekonomikos augimo tempams“.
„Kaip rodo statistiniai duomenys, ekonomikos dinamika apskritai yra kukli, bet teigiama“, – konstatavo jis.
Per pirmąjį pusmetį Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 0,6 proc. – beveik dvigubai mažiau nei pernai ir beveik 7 kartus mažiau nei ekonomikos augimo tempai 2023–2024 m.
„Nepaisant neseniai įvykusių teroristinių išpuolių“, Rusijos prekybos infrastruktūra „veikia efektyviai ir stabiliai“, tikino Kremliaus šeimininkas, pridurdamas, kad logistikos ir sandėliavimo pajėgumus „žinoma, reikia atkurti, įskaitant ir valstybės įsitraukimą“.
Jis pavedė šalies vyriausybei priimti atitinkamą programą ir atstatyti sunaikintus objektus „visiškai nauju technologiniu lygiu“.
Nuo šių metų pradžios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepiločiai orlaiviai daugiau nei 70 kartų atakavo Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Dėl to buvo sustabdytas dešimčių jų darbas.
Skaičiuojama, kad naftos perdirbimo apimtys šalyje pasiekė žemiausią lygį nuo 2002 m., o dabar, remiantis „Rystad“ vertinimais, yra trečdaliu mažesnės už sezoninę normą.
Tuo tarpu ukrainiečių kampanija prieš „Wildberries“ logistikos centrus nurėžė iš didžiausios Rusijos prekybos platformos 23 sandėlius ir ketvirtadalį visų logistikos pajėgumų, o, skaičiuojant ir sudegusias prekes, buvo padaryta nuostolių maždaug už trilijoną rublių.
Nuo liepos mėnesio dėl Ukrainos dronų Rusijos valdžia buvo priversta sustabdyti grūdų uostų veiklą Azovo jūroje, o rugpjūtį iškrovimo darbai sustabdyti visuose Novorosijsko grūdų terminaluose. Dėl to grūdų eksportas, kurio 90 proc. buvo vykdoma per Azovo-Juodosios jūros baseiną, buvo praktiškai paralyžiuotas.
Rusai bėga, kol gali: šios valstybės sieną per parą kerta po 20 tūkst. žmonių
15:58
Dešimtys tūkstančių Rusijos piliečių nusprendė išvykti į kaimyninį Sakartvelą, vis intensyviau sklandant gandams apie galimą mobilizacijos bangą šį rudenį, rašo naujienų portalas „The Moscow Times“.
Apie rekordinį žmonių srautą pasienio poste Aukštutiniame Larse pranešė Rusijos Federalinė muitinės tarnyba.
Pareigūnų duomenimis per dvi dienas, rugpjūčio 15 ir 16 d., šį pasienio punktą į Sakartvelą kirto po daugiau nei 19 tūkst. žmonių. Tuo tarpu antradienį, rugpjūčio 18 d., iš Rusijos į Sakartvelą išvyko per 20 tūkst.
„Dabartiniai rodikliai ženkliai viršija praėjusių metų analogiškų laikotarpių duomenis“, – nurodė muitinės tarnyba.
„Telegram“ kanalas „Ostrarožno, novosti“ pranešė, kad pasienyje iš Rusijos pusės susidarė milžiniška spūstis, o automobiliai juda vos 50 metrų per valandą greičiu.
Aukštutinis Larsas – vienintelis sausumos pasienio punktas Rusijos ir Sakartvelo pasienyje. 2022 m. rugsėjo pabaigoje jis tapo labiausiai apkrautu Rusijos teritorijoje. Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui paskelbus mobilizaciją, dešimtys tūkstančių rusų paliko šalį ir ne vieną dieną praleido kelių kilometrų ilgio spūstyje.
Kaip anksčiau pranešė naujienų portalas „Viorstka“, prieš tai dėl rusų smarkiai išaugo butų nuomos paklausa Armėnijos sostinėje Jerevane.
„Apskritai situacija panaši į 2022-uosius“, – leidiniui sakė vienas iš vietinių nekilnojamojo turto agentų.
Nurodoma, kad nuomojamų butų kainos pakilo 30 proc., o rusai ėmė ieškoti galimybių nuomotis butus kartu su nepažįstamais žmonėmis.
Prieš tai „Viorstkos“ šaltiniai teigė, kad po rugsėjo mėn. vyksiančių rinkimų į Valstybės Dūmą valdžia šalyje gali įvesti karo padėtį ir surengti mobilizaciją. Gandai apie tokią galimybę sklando jau keletą mėnesių.
Apie pasirengimą naujai mobilizacijai skelbė ir Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai. Tokios galimybės neatmetė ir kai kurie Europos pareigūnai, kalbėjęsi su laikraščio „The Washington Post“ žurnalistais. Jų teigimu, Kremlius gali imtis tokio žingsnio, jei Rusijos pajėgos fronte ir toliau susidurs su dideliais nuostoliais.
Kaip nurodė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, V.Putinas ketina, naujos mobilizacijos pagalba, į frontą nusiųsti „nuo 300 iki 500 tūkst. žmonių“.
NATO griežtai sureagavo į Irano planus pulti Europą: priminė 1 atvejį
15:38
NATO aljansas yra pasirengęs atremti bet kokią grėsmę ir visada darys tai, kas būtina, kad apgintų visus sąjungininkus, – taip NATO atstovas atsakė į klausimus apie dienraščio „Financial Times“ (FT) pranešimą, kad Iranas svarstė galimybę pulti JAV karinius objektus Europoje, jei Donaldas Trumpas eskaluotų karą.
„Kaip parodė šių metų pradžia, kai NATO oro gynybos sistemos sėkmingai perėmė balistines raketas, keturis kartus skriejusias iš Irano į Turkiją, mūsų atgrasymo ir gynybos pozicija yra stipri ir veiksminga“, – sakė Aljanso atstovas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rado naują būdą privilioti rusus į karą: siūlo darbą „Wildberries“, bet pakiša „specialią sutartį“
14:56
Portale „Avito“ ėmė masiškai daugėti darbo skelbimų internetinės prekybos milžinių „Wildberries“ ir „Ozon“ sandėlių apsaugininkų vietoms užimti. Tačiau jų pagalba, kaip rašo naujienų portalas „Viorstka“, vyrai iš tikrųjų viliojami karui į Ukrainą.
Žurnalistų skaičiavimais, nuo rugpjūčio 17 d. svetainėje buvo paskelbta apie 2 tūkst. panašių skelbimų. Beveik visi jie paskelbti su tuo pačiu pavadinimu: „Wildberries“ ir „Ozon" sandėlių apsauga mobiliojoje ugnies grupėje“.
„Spėkite sudaryti sutartį dėl pelningų pareigų su vienkartine išmoka iki mobilizacijos procesų pradžios“, – teigiama skelbimuose.
Juose taip pat pabrėžiama, kad „vietų skaičius ribotas“.
Paskambinus vienu iš nurodytų telefono numerių, „Viorstka“ žurnalistui buvo pasiūlyta sudaryti vienerių metų „specialią sutartį“ su Rusijos gynybos ministerija, kad saugotų „Wildberries“ sandėlius nuo galimų dronų atakų.
„Reikalingi sveiki, anksčiau neteisti, iki 40 metų amžiaus, labai judrūs vaikinai“, – telefonu paaiškino verbuotojas. Jis patikino, kad sutartį pasirašę asmenys nebus siunčiami į karą Ukrainoje.
Kitas verbuotojas pakartojo tą patį.
„Mums čia reikia užtikrinti užnugario saugumą. Pas mus kas antrą dieną viskas dega. O visi kažkodėl bijo patekti į šturmo pulkus. Mes su tuo neturime nieko bendro ir jūsų ten nesiųsime“, – aiškino jis.
Kaip išsiaiškino „Viorstka“, pati sutarties sudarymo procedūra yra visiškai identiška tam, kas siūloma vykstantiems į karą. Pirmiausia, kandidatas turi atsiųsti reikiamus dokumentus, po to jis išsiunčiamas į Tulą ruoštis. Pasirašiusiems sutartį, žadama vienkartinė išmoka, siekianti 3,1 mln. rublių (31,4 tūkst. eurų).
„Viorstkos“ šaltiniai, susiję su verbavimo į karą sritimi, pažymėjo, kad pasiūlymai užimti apsaugininkų darbo vietas „Wildberries“ ir „Ozon“ sandėliuose naudojamos kaip „masalas“ kontraktiniams kariams samdyti.
Jų teigimu, portalas „Avito“ griežtai moderuoja temą „specialioji karinė operacija“, todėl skelbimų autoriai ieško „užmaskuotų formuluočių“.
„Tai tipiškas apgaulės atvejis, šiuo metu nėra jokių naujų procedūrų“, – komentavo leidinio šaltinis Maskvos merijoje.
Anksčiau rusai į karą buvo viliojami, siūlant darbą Baltarusijoje ir Kinijoje, sakant, kad jie bus humanitarinių misijų vairuotojai ir tam tikra prasme „taikos palaikytojai“. Pastebėta, kad tokių skelbimų kiekiai išaugo po to, kai sulėtėjo naujų karių įdarbinimo tempai.
Kaip teigė Vokietijos Tarptautinio saugumo problemų instituto ekspertas Janis Kluge, per pirmąjį pusmetį į Rusijos kariuomenę buvo įtraukta apie 172 tūkst. žmonių, o tai yra 19 tūkst. arba 10 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Tuo tarpu, kaip anksčiau nurodė laikraščio „Financial Times“ šaltiniai, Kremlius išsikėlė uždavinį šiais metais į savo pajėgas įtraukti 409 tūkst. pagal sutartis dirbančių karių.
Parlamentas patvirtino naują Ukrainos gynybos ministrą
14:25 Atnaujinta 15:05
Ukrainos įstatymų leidėjai trečiadienį patvirtino naująjį šalies gynybos ministrą Jevhenijų Chmarą.
Tai įvyko praėjus mėnesiui po pertvarkos, kuri sukėlė visuomenės nepasitenkinimą, kai buvo atleistas jo populiarus pirmtakas Mychaila Fedorovas.
Sprendimas priimtas praėjus dienai po to, kai M.Fedorovas vaizdo pareiškime paragino judėti rinkimų, kurie buvo atidėti dėl Rusijos invazijos, link.
Praėjusį mėnesį nušalinęs M.Fedorovą, o vėliau paskyręs naują vyriausiąjį kariuomenės vadą per patį viešo ginčo tarp kariuomenės ir Gynybos ministerijos įkarštį, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vadovauti ministerijai paskyrė J.Chmarą, plačiai gerbiamą karjeros žvalgybos pareigūną.
„Ukrainai reikia daugiau jėgų. Ir ji jų turės“, – socialiniuose tinkluose teigė V. Zelenskis, sveikindamas parlamento sprendimą patvirtinti J.Chmarą.
Per trečiadienio posėdį už jo paskyrimą balsavo 312 įstatymų leidėjų, du buvo prieš.
Kreipdamasis į parlamentą prieš balsavimą, J.Chmara pažadėjo „padaryti viską, kad apgintų Ukrainą, kuo labiau sumažintų Rusijos karinį potencialą ir priverstų priešą sudaryti teisingą taiką“.
Skirdamas jį laikinai eiti ministro pareigas, V.Zelenskis sakė, kad „Chmara įgijo didžiulę ir daugeliu atžvilgių precedento neturinčią technologinių kovinių operacijų patirtį“.
Opozicijos parlamentarė Solomija Bobrovska iš parlamento gynybos komiteto teigiamai įvertino J.Chmaros pasiekimus, bet sakė, kad tai bus praradimas Ukrainos žvalgybai.
„Manome, kad klaida jį perkelti iš saugumo tarnybos į Gynybos ministeriją. Tačiau kaip žmogus ir kaip karys jis yra labai stiprus“, – sakė S.Bobrovska.
J.Chmara kilo karjeros laiptais Ukrainos saugumo tarnyboje (SBU), tarnaudamas kai kuriuose slapčiausiuose jos padaliniuose – tai taip pat reiškia, kad apie jo asmeninį gyvenimą viešai žinoma nedaug.
Jo oficialioje biografijoje nenurodoma nei gimimo data, nei vieta, tačiau rašoma, kad jis dalyvauja kovoje su Rusijos pajėgomis nuo 2014 metų ir pirmųjų Maskvos remiamų separatistų išpuolių prieš Ukrainą.
Remiantis jo oficialia biografija, po Rusijos plataus masto invazijos 2022 metais jis vadovavo padaliniui, vykdžiusiam operacijas už priešo linijos Černobylyje, ir dalyvavo daugelyje mūšių Rytų Ukrainoje.
2023 metais jis buvo paskirtas vadovauti SBU specialiųjų operacijų centrui „A“ – dar žinomam kaip „Alfa“ padalinys, kurio personalas, kaip pranešama, buvo susijęs su operacija „Voratinklis“ – garsiu išpuoliu prieš Rusijos orlaivius 2025 metais, kai į Rusijos gilumą buvo gabenami sprogstantys dronai.
Kroatijoje dėl „Nord Stream“ sabotažo sulaikytas ukrainietis
14:01
Kroatijoje trečiadienį buvo sulaikytas ukrainietis, įtariamas prisidėjęs prie 2022 metais įvykdytos diversijos prieš dujotiekius „Nord Stream“, nutiestus tarp Rusijos ir Vokietijos, pranešė vokiečių prokurorai.
„Federalinė prokuratūra pasirūpino, kad vietos policijos pajėgos Puloje (Kroatija) sulaikytų ukrainietį Volodymyrą Ž.“, – nurodė prokurorai ir pridūrė, kad profesionalus naras „yra labai įtariamas prisidėjęs prie sprogimų sukėlimo“.
Ši diversija yra viena didžiausių Rusijos ir Ukrainos karo paslapčių.
Nors jokia šalis ar grupuotė taip ir neprisiėmė atsakomybės už dujotiekius suniokojusius sprogimus, Vokietijos prokurorai birželį oficialiai apkaltino Ukrainos pilietį ir kariuomenės narą Serhijų K. įvykdžius šią diversiją Ukrainos žvalgybos vardu.
2022 metų rugsėjo 26 dieną įvykę povandeniniai sprogimai apgadino vamzdynus, kurie buvo nutiesti Baltijos jūros dugnu rusiškoms gamtinėms dujoms į Vokietiją tiekti. Ši žala dar labiau padidino įtampą dėl karo Ukrainoje, kai Europos šalys, Kremliaus kariuomenei įsiveržus į Ukrainą, siekė atsijungti nuo Rusijos energijos šaltinių.
Kroatijoje sulaikytas vyras priklausė grupei, kuri įvykdė dujotiekių sabotažą netoli Danijos Bornholmo salos, sako prokurorai.
Pasak prokurorų, V.Ž. glaudžiai bendradarbiavo su kitu ukrainiečiu, kuris praėjusiais metais buvo sulaikytas Italijoje, o vėliau išduotas Vokietijai.
Teigiama, kad abu ukrainiečiai savo misijai naudojo jachtą, kurią Vokietijoje išsinuomojo tarpininkai, pasinaudoję suklastotais asmens tapatybės dokumentais.
„Įtariamasis dalyvavo nėrimuose“, skirtuose sabotažui įvykdyti, teigė prokurorai ir pridūrė, kad siekia V.Ž. išdavimo iš Kroatijos.
Kyjivas: iš nelaisvės Rusijoje namo sugrąžinti 103 Ukrainos gynėjai
13:26 Atnaujinta 13:42
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paskelbė, kad iš Rusijos nelaisvės į namus sugrįžo 103 Ukrainos gynėjai.
Pasak prezidento, tarp sugrąžintųjų yra ginkluotųjų pajėgų, Valstybės pasienio tarnybos ir Nacionalinės gvardijos kariai. Išlaisvinti Ukrainos kovotojai gynė Ukrainą Mariupolyje, Donecko, Luhansko, Charkivo, Zaporižios, Chersono, Dnipro ir Sumų kryptyse.
„Dėkoju visiems mūsų kariams, kurie papildo Ukrainos mainų fondą ir savo drąsa užtikrina galimybę grąžinti ukrainiečius ir ukrainietes namo. Esu dėkingas komandai, kuri kasdien dirba siekdama išlaisvinti mūsų žmones.
Prisimename kiekvieną, kuris iki šiol tebėra nelaisvėje. Darome viską, kas įmanoma, kad parvežtume visus mūsų žmones namo“, - platformoje „Telegram“ rašė Ukrainos prezidentas.
Anksčiau trečiadienį apie belaisvių mainius pranešė Rusijos gynybos ministerija.
„Grąžinti 103 Rusijos kariai (...), mainais perduoti 103 Ukrainos karo belaisviai“, – socialiniuose tinkluose nurodė ministerija.
Nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metais apsikeitimas belaisviais ir žuvusių karių palaikais yra viena iš nedaugelio Maskvos ir Kyjivo bendradarbiavimo sričių.
Derybos dėl konflikto užbaigimo tebėra praktiškai įšaldytos, o civilių žuvusiųjų skaičius šįmet išaugo iki didžiausio lygio nuo pirmųjų karo mėnesių, teigia Jungtinės Tautos (JT).
Rusų gynybos ministerija pranešė, kad paleisti kareiviai rusai yra Baltarusijoje ir, gavę psichologinę bei medicininę pagalbą, bus nuskraidinti į Rusiją reabilitacijai.
Jungtiniai Arabų Emyratai tarpininkavo mainams, priduriama ministerijos pranešime.
Nuo plataus masto karo pradžios ši Persijos įlankos valstybė tarpininkavo dešimtims belaisvių mainų tarp Maskvos ir Kyjivo.
Rusai ruošiasi blogiausiam: tiek supanikavusių dar nebuvo
12:49
Du trečdaliai rusų (66 proc.) mano, kad sunkiausi laikai šaliai dar priešakyje, rodo naujausi valstybinio VCIOM tyrimo duomenys. Šis rodiklis nebuvo toks aukštas nuo 2020 m. balandžio mėnesio. Tai yra VCIOM vadinamojo optimizmo indekso dalis, o pats indeksas liepą nukrito į žemiausią lygį nuo 2021 m. lapkričio, rašo portalas „Agentstvo“.
Liepos mėnesį Rusijos apklausų rengėjų VCIOM socialinių lūkesčių indeksas (optimizmo indeksas) siekė minus 65 proc. Šis rodiklis atspindi tai, kaip optimistiškai rusai vertina šalies ateitį: sociologai respondentų klausia, ar Rusija sunkiausius laikus išgyvena dabar, ar jie jau liko praeityje, ar dar tik laukia ateityje. Indeksas apskaičiuojamas iš manančiųjų, kad sunkumai jau praėjo, dalies atimant sumą tų, kurie mano, jog sunkūs laikai atėjo dabar arba dar tik ateis.
Per mėnesį indeksas smuko 2 procentiniais punktais (nuo –63 proc.). Gegužę šis rodiklis siekė minus 56 proc. Nuo karo Ukrainoje pradžios VCIOM optimizmo indeksas aukščiausią lygį buvo pasiekęs 2024 m. sausį (–20 proc.).
Paskutinį kartą optimizmo indeksas žemiau nei 2026 m. liepą buvo nukritęs 2020 m. lapkritį (–67 proc.), o 2021 m. lapkritį jis buvo tokio paties lygio kaip ir 2026 m. liepą (–63 proc.).
66 proc. rusų mano: sunkiausi laikai dar priešakyje
Rusų, manančių, kad sunkiausi laikai dar priešakyje, dalis nuo praėjusių metų gruodžio gerokai išaugo. Tuomet ji siekė 44 proc. Balandį šis rodiklis pasiekė 61 proc., gegužę – 60 proc., birželį – 63 proc., o liepą – 66 proc., skelbia „Agentstvo“.
Paskutinį kartą tiek daug VCIOM respondentų teigė, kad sunkiausi laikai dar laukia, 2020 m. gegužę. Šis rodiklis nebuvo didesnis nuo 2020 m. balandžio, kai pandemijos įkarštyje pasiekė visų laikų aukštumas (72 proc.).
12 proc. mano, kad sunkiausi laikai dabar
Tuo pat metu 12 proc. apklausos dalyvių liepą atsakė, kad sunkiausius laikus Rusija išgyvena jau dabar. Taigi manančiųjų, kad patys sunkiausi laikai jau atėjo arba dar tik ateis, dalis siekia 78 proc.. Mėnesiu anksčiau apie tai, kad sunkiausi laikai jau prasidėjo, kalbėjo 14 proc. respondentų.
Apie reikšmingą Rusijos padėties vertinimo pablogėjimą liudija ir kiti VCIOM matuojami rodikliai. Birželį šalies padėties vertinimo indeksas nukrito iki nulio – blogiausios reikšmės nuo 2021 m. lapkričio. Tuo metu teigiamai ir neigiamai Rusijos padėtį vertinančiųjų dalys susilygino ties 46 proc.
Tokie apklausų duomenys skelbiami Ukrainai aktyvinant smūgius prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas bei logistikos centro „Wildberries“ sandėlius.
Į atakos dronus tiekiančio startuolio vadovą vokietį nusitaikė Rusija
12:35
Vieno Ukrainai atakos dronus tiekiančio Vokietijos gynybos startuolio vadovas kelis mėnesius slapstosi, nes, kaip pranešama, tapo Rusijos pasikėsinimo taikiniu, antradienį pranešė žiniasklaida.
Įmonės „Donaustahl“ vadovas Stefanas Thumannas bendrame interviu transliuotojui RTL ir žurnalui „Stern“ teigė, kad Vokietijos pareigūnai apie Rusijos žvalgybos planus jį įspėjo dar 2025 metų pabaigoje.
S. Thumannas, kurio įmonė gamina atakos bei žvalgybos dronus ir karinę dronų programinę įrangą, nurodė, kad nuo to laiko faktiškai gyvena pogrindyje.
„Kovoju dvikovą su Rusijos karine žvalgyba dėl savo gyvybės“, – sakė jis.
„Nuolat keičiu buvimo vietas, mane saugo asmens sargybiniai visą parą, mano asmeninis gyvenimas išnyko“, – pridūrė S. Thumannas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Patvirtino drono su sprogmenimis Leipcige sąsajas su Lietuva
12:29
Lietuvos generalinė prokurorė Nida Grunskienė patvirtina drono incidento Leipcigo oro uoste ryšį su Lietuvoje nagrinėjama į užsienį išsiųstų padegamųjų siuntų byla, tačiau daugiau detalių neatskleidžia.
„Galiu tik patvirtinti, kad tokios sąsajos yra“, – trečiadienį žurnalistams sakė ji.
Anot N. Grunskienės, tyrimas atliekamas bendradarbiaujant jungtinėje grupėje, kurioje yra Jungtinės Karalystės (JK), Nyderlandų, Latvijos ir kitų šalių pareigūnai.
Rugpjūčio pradžioje Vokietijos rytuose esančiame Leipcigo oro uoste netoli ukrainiečių krovininio lėktuvo buvo aptiktas dronas su sprogmenimis.
Šis Rytų Vokietijoje esantis oro uostas yra vienas svarbiausių Europos krovinių mazgų ir yra svarbus karinei logistikai. Per šį oro uostą gabenami, be kita ko, Vokietijos ginkluotųjų pajėgų ir NATO sąjungininkų kariniai kroviniai. Jame taip pat įsikūrusi Ukrainos oro bendrovės „Antonov Airlines“ bazė.
Laikraštis „The Wall Street Journal“ nurodė, jog JAV žvalgyba incidentą sieja su Rusija.
Po šio įvykio Vokietijos tyrėjai aptiko DNR pėdsaką, kuris sutampa su rastu po incidento DHL logistikos centre Leipcige 2024-ųjų liepą.
„Negaliu, nekomentuosiu, kadangi nenoriu pakenkti tyrimo sėkmei“, – teigė N. Grunskienė, paklausta, ar DNR pėdsakas yra susietas su konkrečiu asmeniu.
2024-aisiais iš Lietuvos į JK ir Lenkiją buvo išsiųsti keturi siuntiniai. Dvi iš keturių siuntų su padegamaisiais užtaisais buvo siunčiamos per DHL: viena užsidegė Vokietijoje, Leipcigo oro uoste, kita – sandėlyje JK.
Padegamųjų užtaisų bylą šiuo metu nagrinėja Vilniaus apygardos teismas, joje kaltinimai pareikšti penkiems asmenims. Pasak pareigūnų, pastarieji yra vykdytojai, tarpininkai, o nusikaltimo organizatoriai yra Rusijoje ir šiuo metu nepasiekiami.
Nustatyta, kad nusikaltimus organizavo Rusijos ginkluotųjų pajėgų Vyriausioji žvalgybos valdyba.
Informacijos apie incidento Leipcige sąsajas su Lietuva BNS patvirtino sulaukę ir krašto apsaugos bei vidaus reikalų ministrai, tačiau jie taip pat jos plačiau nekomentuoja.