Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Iš Kyjivo – naujas ir „slidus“ prašymas Elonui Muskui
09:13
Ukraina siekia gauti bendrovės „SpaceX“ generalinio vadovo Elono Musko leidimą naudoti „Starlink“ sistema aprūpintus atakos dronus smūgiams prieš Rusijos raketų paleidimo įrenginius, esančius iki 200 km Rusijos teritorijos gilumoje, rašo laikraštis „Financial Times“, remdamasis šaltiniais.
Pažymima, kad Kyjivas tai laiko vienu iš būdų, kaip kompensuoti didelį „Patriot“ sistemoms skirtų raketų-perėmėjų trūkumą.
To prašymas Kyjivas tikisi, kad „Starlink“ palydovinio ryšio naudojimas leistų dronams palaikyti stabilesnį ryšį su operatoriais dideliais atstumais ir būtų mažiau pažeidžiamas įprastų radioelektroninės kovos priemonių, paaiškino „Financial Times“.
Straipsnyje priduriama, kad tokius dronus planuojama naudoti raketų paleidimo įrenginiams, vadavietėms, logistikos objektams ir kitai su raketų atakomis susijusiai infrastruktūrai naikinti.
Karinis analitikas Francas-Stefanas Gedi pažymėjo, kad tokie dronai jau įrodė savo efektyvumą mūšio lauke Ukrainoje. Jo teigimu, jei jie būtų naudojami už Ukrainos teritorijos ribų, „galėtų būti labai naudingi medžioklėje“ prieš Rusijos raketų paleidimo įrenginius.
Šaltinių duomenimis, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis liepos mėnesį susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Baltuosiuose rūmuose metu paprašė jo aptarti su E.Musku galimybę suteikti Ukrainai tokį leidimą.
Kyjivas siūlė apriboti dronų naudojimo nuotolį iki 200 km nuo Rusijos sienos, tačiau, pasak susitikime dalyvavusių asmenų, D.Trumpas neišreiškė aiškaus pritarimo šiai idėjai.
Mėnesio pradžioje žurnalas „The Atlantic“, remdamasis šaltinių, artimų buvusiam Ukrainos gynybos ministrui Mychailai Fedorovui, informacija, pranešė, kad milijardierius E.Muskas kol kas nesutiko suteikti Ukrainai galimybės naudotis „Starlink“ technologija, skirta smūgiams prieš pozicijas, iš kurių Rusija paleidžia raketas į Kyjivą ir kitus miestus.
M.Fedorovas nurodė, kad tęsia derybas su E.Musku dėl galimybės naudoti „Starlink“ sistemą kariniams tikslams Rusijos teritorijoje naikinti.
Metų pradžioje radijo technologijų specialistas Sergejus Beskrestnovas pranešė apie galimą Rusijos kariuomenės „Starlink“ terminalų panaudojimą atakos dronuose „Shahed“. Po Ukrainos pusės kreipimosi E.Muskas sureagavo į šią problemą, o vėliau pareiškė, kad imtasi priemonių.
Liko tik 6 avokadai: po Rusijos balistinių raketų – naujas košmaras Ukrainoje
08:55
Paprastai Kyjive esančio prekybos centro „Silpo“ lentynos kone lūžta nuo prekių. Tačiau šią savaitę tapo neįmanoma nepastebėti akivaizdaus maisto produktų trūkumo. Nebuvo miežių, grikių, bolivinės balandos ar ryžių. Ten, kur būna svogūnų laiškai, supakuotos salotos irgi buvo tuščia: gulėjo tik vienas pavytęs kalendros ryšulėlis.
Pirmą kartą nuo pirmųjų invazijos mėnesių 2022 m. Ukrainos sostinės gyventojai susidūrė su įvairių pagrindinių maisto produktų stygiumi. Tai – Rusijos balistinių raketų smūgių į svarbiausius logistinius centrus pasekmė.
„Tai košmaras, tikras košmaras“, – skundėsi pirkėja Nina Kiričiuk, 67 metų amžiaus senjorė kirpėja, kurios prekių vežimėlyje buvo duonos ir dviejų rūšių silkės.
Plačiau skaitykite ČIA.
Analitikai: Rusija artimiausiu metu nesugebės tinkamai apsisaugoti nuo Ukrainos atakų
07:49
Rusija artimiausiu metu veikiausiai nesugebės visiškai apsiginti nuo Ukrainos vykdomų atakų. Tuo netiki nei Kremlius, nei Rusijos kariniai tinklaraštininkai, rašo Karo studijų instituto (ISW) analitikai, vertindami Rusijos oro gynybos efektyvumą.
ISW pažymi, kad Rusijos pareigūnai vis dažniau atsakomybę už oro gynybą perkelia atskiroms įmonėms ir regionų valdžiai. Tačiau ir šios struktūros susiduria su sunkumais mėgindamos apsisaugoti nuo Ukrainos dronų.
Problemas atvirai pripažįsta ir Rusijos kariniai tinklaraštininkai.
Vienas jų teigė, kad Rusija nėra pajėgi visiškai perimti Ukrainos tolimojo nuotolio dronų, todėl būtinos ir pasyvios apsaugos priemonės – antidroniniai tinklai, slėptuvės bei infrastruktūros dubliavimas, kad būtų galima apsaugoti pramonės objektus.
Kartu kariniai tinklaraštininkai ragina kurti daugiasluoksnę apsaugos sistemą, kuri apimtų oro gynybos pritaikymą prie naujų grėsmių ir papildomos gynybinės infrastruktūros kūrimą.
Vis dėlto ISW analitikų vertinimu, Rusija savo gynybos pramonės pajėgumais nepajėgs tinkamai patenkinti augančio oro gynybos poreikio. Maskvai taip pat bus sunku vienu metu apsaugoti tiek fronto liniją, tiek didžiulę šalies užnugario teritoriją.
„Daugiasluoksnis ir decentralizuotas požiūris, kurį siūlo Rusijos pareigūnai ir kariniai tinklaraštininkai, pareikalaus daug laiko ir išteklių ir vargu ar leis patenkinti Rusijos oro gynybos poreikius ar įveikti geografinius apribojimus“, – pažymi ISW analitikai.
Be to, gynybinių įtvirtinimų kūrimas aplink svarbiausius pramonės ir komercinius objektus visoje Rusijoje gali pakenkti Kremliaus pastangoms šalies visuomenei sudaryti įspūdį, kad gyvenimas vyksta įprastai.
Rusija atakavo Charkivo ir Sumų sritis: žuvo dvi moterys, yra sužeistųjų
07:37
Penktadienio naktį Rusijos pajėgos šešiais dronais atakavo Lebiažės kaimą Charkivo srities Čuhujivo rajone. Per smūgį žuvo 73-ejų ir 66-erių moterys, pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.
Jo teigimu, dar dvi moterys – 41-erių ir 73-ejų – buvo sužeistos. Joms suteikta būtinoji medicinos pagalba.
Per ataką kilo gaisrai penkiuose privačiuose gyvenamuosiuose namuose. Trys namai sunaikinti, dar 20 apgadinti. Taip pat nukentėjo trys ūkiniai pastatai.
Tuo metu Sumų srities administracijos vadovas Olehas Hryhorovas pranešė, kad vakare Rusijos pajėgos atakavo Konotopą didelio greičio reaktyvinio tipo dronais.
Miesto gyvenamajame rajone užfiksuoti trys tiksliniai smūgiai, apgadinti namai.
„Per stebuklą pavyko išvengti žuvusiųjų ir sužeistųjų. Vienai moteriai pasireiškė ūmi reakcija į stresą“, – sakė O.Hryhorovas.
Naktį Rusijos kariuomenė taip pat atakavo Sumus. Mieste užfiksuoti smūgiai keturiose vietose.
Vienos atakos epicentre atsidūrė dviaukštis gyvenamasis namas, kuris smarkiai apgadintas.
Mažiausiai du žmonės buvo sužeisti. Jiems teikiama medicinos pagalba.
Pareigūnai toliau tikrina nukentėjusias teritorijas ir šalina atakų padarinius.
Australijoje vyrui su dviguba rusų ir australų pilietybe pateikti kaltinimai dėl užsienio kišimosi
07:22
Australijos policija penktadienį pranešė, kad pateikė kaltinimus vyrui, turinčiam Rusijos ir Australijos pilietybes, dėl bandymo vykdyti tyčinį užsienio kišimąsi.
27 metų vyras buvo sulaikytas ketvirtadienį po Kovos su užsienio kišimusi darbo grupės atlikto tyrimo ir stos prieš teismą Brisbane, sakoma federalinės policijos pranešime.
Federalinės policijos komisarė Krissy Barrett daugiau detalių žiniasklaidai turėjo pateikti 14 val. vietos (7 val. Lietuvos) laiku.
Už tyčinį užsienio kišimąsi Australijoje gresia iki 20 metų laisvės atėmimo bausmė.
Suomija įtaria Rusijos lėktuvą pažeidus jos oro erdvę
07:21
Suomijos gynybos ministerija ketvirtadienio vakarą pranešė įtarianti, kad kiek anksčiau tą dieną jos oro erdvę pažeidė Rusijos lėktuvas.
„Į kiekvieną įtariamą oro erdvės pažeidimą žiūrima rimtai, – ministerijos pranešime teigė gynybos ministras Antti Hakkanenas. – Vyksta tyrimas.“
Suomijoje, turinčioje 1340 km ilgio sieną su Rusija, būta virtinės tokių incidentų.
Suomija įtaria, kad gegužės ir birželio mėnesiais į Suomijos oro erdvę buvo įskridę du Rusijos kariniai lėktuvai, ir tuo metu iškvietė Rusijos reikalų patikėtinį.
Šalyje paskelbta aukšto lygio parengtis po to, kai 2022 metų vasarį Kremlius pasiuntė karius į Ukrainą.
Dėl karo Suomija atsisakė dešimtmečius trukusios karinio neprisijungimo politikos ir 2023 metų balandį įstojo į NATO aljansą.
Ekspertas: Rusija karinius pajėgumus didina greičiau nei Ukraina
07:14
Nors Ukraina pasiekė reikšmingų rezultatų smūgiuodama dronais vidutiniu ir dideliu nuotoliu, jos turėtas pranašumas pastaruoju metu mažėja. Apie tai portalui LIGA.net sakė Ukrainos Armijos, konversijos ir nusiginklavimo tyrimų centro direktorius Valentynas Badrakas.
Pasak analitiko, bepiločių sistemų plėtra yra viena sričių, kuriose Rusija savo karinius pajėgumus šiuo metu didina sparčiausiai.
V.Badrako teigimu, šių metų pradžioje Ukraina buvo beveik pasiekusi lygiavertes galimybes su Rusija naudojant tolimojo nuotolio dronus, skirtus smūgiams giliai priešo teritorijoje. Ukrainos pajėgos taip pat buvo įgijusios pranašumą vykdydamos smūgius iki maždaug 300 kilometrų nuo fronto.
Tačiau nuo metų vidurio šis pranašumas, anot eksperto, tampa vis mažiau juntamas.
Tuo pat metu mūšio lauke, iki maždaug 50 kilometrų nuo fronto linijos, abi pusės iš esmės yra pasiekusios paritetą naudojant šviesolaidžiu valdomus dronus. V.Badrako vertinimu, Ukraina tebėra efektyvesnė naudodama dronus-perėmėjus ir bombardavimo dronus.
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad Rusijos kariuomenė geba perimti ir pritaikyti Ukrainoje sukurtus sprendimus. 2025 metų lapkritį Rusijos ginkluotosiose pajėgose buvo įkurtos bepiločių sistemų pajėgos – anot jo, iš esmės pagal Ukrainos pavyzdį.
„2026 metų liepą Rusija suformavo 50-ąją bepiločių orlaivių brigadą „Variag“, kuri jau vadinama „Rubikono“ analogu. Lygiagrečiai veikia „Delta“ ir „Eskadron“ padaliniai. Iš viso Rusija 2026 metais planuoja pagaminti daugiau kaip 15 mln. dronų ir jiems skirtų kovinių priemonių. Rusija kopijuoja Ukrainos sprendimus, tačiau sugeba juos greičiau išplėsti“, – teigė V.Badrakas.
Pasak jo, Rusija ypač daug dėmesio skiria dirbtiniu intelektu valdomų atakos dronų spiečių kūrimui ir smūgių nuotolio didinimui pasitelkiant dronus-nešėjus.
Taip pat sparčiai tobulinami „Shahed“ tipo dronai, kurie, anot eksperto, kuriami taip, kad galėtų savarankiškai apeiti oro gynybos sistemas.
„Tai laikoma pagrindinėmis priešininko technologinės plėtros kryptimis“, – sakė V.Badrakas.
-
Rusija išdavė vokiečių žurnalisto arešto orderį
-
Australija pateikė kaltinimus vyrui, bandžiusiam perduoti Rusijai informaciją apie Ukrainos karius
-
Per Rusijos atakas Charkivo ir Sumų srityse žuvo du žmonės
-
Žiniasklaida: dėl „Nord Stream“ sabotažo sulaikytas ukrainietis dirbo prie filmo apie šią ataką
