Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Prie Berlyno rastas Rusijos specialiųjų tarnybų ginklų arsenalas
13:05
Vokietijos teisėsaugos institucijos netoli Berlyno aptiko ginklų sandėlį, rašo žurnalas „Spiegel“. Leidinio teigimu, šalies saugumo struktūros turi įrodymų, kad ši slėptuvė buvo įrengta Rusijos žvalgybos užsakymu. Skelbiama, kad ginklų slaptavietė aptikta praėjusių metų pabaigoje.
Slėptuvė rasta miške netoli Berlyno ir Brandenburgo žemės ribos, praneša „Sueddeutsche Zeitung“. Teisėsaugininkai ją aptiko gavę operatyvinės informacijos. Žemėje užkastoje slėptuvėje buvo paslėpti pistoletai.
Ginklus paėmė, deaktyvavo ir padėjo atgal – laukė, kas ateis pasiimti
Vokietijos valdžia apie radinį viešai neskelbė, o tyrimą perėmė šalies valstybės saugumo ir kontržvalgybos institucijos, rašo „Spiegel“. Ginklai iš slėptuvės buvo paimti, sugadinti, kad jais būtų neįmanoma naudotis, ir padėti atgal. Po to kelis mėnesius slėptuvė buvo stebima, tačiau per tą laiką niekas ginklų pasiimti neatvyko.
Bylos tyrimui vadovauja Karlsrūhės prokuratūra, praneša leidinys. Iš teksto lieka neaišku, kodėl tyrimą atlieka teisėsaugos institucijos mieste, esančiame toli nuo Berlyno.
Žurnalistų teigimu, atliekamas tyrimas dėl „rengimosi sunkiam smurtiniam aktui, keliančiam grėsmę valstybei“. „Spiegel“ pažymi, kad įtariamasis šioje byloje jau sulaikytas Rumunijoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Volodymyras Zelenskis smerkia Rusijos smūgį prekybos centrui, vadina jį cinišku ir niekingu
19:06
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį griežtai pasmerkė Rusiją už smūgį prekybos centrui jo gimtajame mieste, kurį jis pavadino cinišku ir niekingu.
Per šį smūgį, naujausiais duomenimis, žuvo mažiausiai penki žmonės, o beveik 100 buvo sužeisti.
„Rusai surengė absoliučiai cinišką ir niekingą smūgį paprastam prekybos centrui Kryvyj Riho mieste“, – parašė jis socialiniame tinkle „X“ ir pridūrė: „Pranešama apie penkis žuvusiuosius“.
Pareigūnai anksčiau skelbė, kad per šį smūgį žuvo du žmonės, o dar 15 buvo sužeisti.
Tačiau Dnipro srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža pranešė, kad, naujausiais duomenimis, per šį smūgį buvo sužeistas 91 žmogus, iš jų 21 patyrė sunkių sužalojimų.
Pasirodė siaubingi vaizdai, kaip Rusija atakavo prekybos centro pirkėjus
17:33 Atnaujinta 18:45
Rusija smogiamaisiais bepiločiais atakavo prekybos centrą Dnipropetrovsko srities Kryvyj Riho mieste. Pranešama apie žuvusiuosius ir daugybę nukentėjusiųjų.
Dėl Rusijos atakos žuvo 6 žmonės, dar per 90 žmonių buvo sužeista.
„Prekybos centro viduje dega parduotuvės“, – sakė pareigūnas.
Gelbėtojai padeda kraujuojantiems sužeistiesiems
Socialiniuose tinkluose išplatintuose vaizdo įrašuose matyti, kaip gelbėtojai šalia prekybos centro padeda kraujuojantiems sužeistiesiems.
Keliuose įrašuose užfiksuota, kaip praėjus kelioms minutėms po pirmojo smūgio į rūkstančio pastato stogą įsirėžia, kaip įtariama, antrasis dronas.
Kryvyj Rihas, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gimtasis miestas, per visą karą ne kartą patyrė Rusijos atakų.
Pramoninis miestas yra maždaug už 60 km nuo fronto linijos.
Pastaraisiais mėnesiais Rusija suintensyvino Ukrainos miestų bombardavimą, o Jungtinės Tautos praneša, kad civilių aukų skaičius 2026 metais išaugo iki didžiausio lygio nuo pat pirmųjų karo mėnesių.
„Vidury baltos dienos. Vietoje, kur visada gausu žmonių“
Anksčiau miesto gynybos tarybos vadovas Oleksandras Vilkulas pranešė, kad rusai smogiamuoju bepiločiu atakavo didžiausią Kryvyj Riho prekybos centrą.
„Kilo gaisras, matyti daug nukentėjusiųjų. Pradėta avarinė gelbėjimo operacija“, – pažymėjo jis.
Dnipropetrovsko srities tarybos pirmininkas Mykola Lukašukas patikslino, kad atakuotas prekybos centras yra pačiame miesto centre.
„Vidury baltos dienos. Vietoje, kur visada gausu žmonių. Kur šeimos. Kur vaikai. Tai sąmoningas teroras prieš taikius gyventojus“, – pareiškė jis.
O.Hanžos duomenimis, smūgio metu sužeista žmonių. Prekybos centras apgadintas, kilo gaisras.
„Visiška nesąmonė“: Čečėnijoje šalia Putino atsirado naujas veidas
16:45
Čečėnijos valdžios atstovų kabinetuose pradėti kabinti respublikos vadovo Ramzano Kadyrovo 18-mečio sūnaus Adamo portretai. Vieną tokių savo kabinete greta Vladimiro Putino bei Achmato ir Ramzano Kadyrovų atvaizdų pasikabino Čečėnijos vidaus reikalų ministerijos (VRM) specialiosios paskirties policijos pulko vadas Zamidas Čalajevas.
Nuotrauką iš Z.Čalajevo darbo vietos socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbė buvęs Smolensko miesto tarybos deputatas ir karo Ukrainoje dalyvis Maksimas Baranovas, pastebėjo kanalas „Astra“.
Ši naujovė papiktino socialinio tinklo komentatorius: „Ką ten veikia Adamo portretas?!“, „Kapec, tai visiška nesąmonė“, „Tikrai komiška“.
Jaunasis Kadyrovas plačiai išgarsėjo 2023 metų rugsėjį, kai Grozno tardymo izoliatoriuje sumušė už Korano sudeginimą suimtą studentą Nikitą Žuravelį. Po šio įvykio jis dukart tapo Čečėnijos didvyriu ir gavo keletą aukštų pareigų respublikoje, įskaitant Saugumo tarybos sekretoriaus bei VRM kuratoriaus postus.
Be to, A.Kadyrovas buvo paskirtas savo tėvo saugumo tarnybos vadovu. 2024 metų spalį jo vardas buvo įrašytas į Rusijos rekordų knygą kaip jauniausio subjekto vadovo saugumo tarnybos viršininko – tuomet jam buvo 16 metų.
Po mirtinos avarijos – medalis kelių inspekcijos jubiliejui
Nuo karo pradžios, „Nastojaščeje vremia“ skaičiavimais, jaunasis Kadyrovas gavo daugiau nei 20 apdovanojimų, tarp jų – „Rosgvardijos“ medalį „Už kovinius nuopelnus“ ir „Rosenergoatom“ aukso medalį „Už nuopelnus didinant atominių elektrinių saugumą“.
Taip pat jis buvo apdovanotas jubiliejiniu medaliu „Rusijos VRM Valstybinei kelių inspekcijai 90 metų“. Pastarasis A.Kadyrovui buvo įteiktas po to, kai jis 2026 metų sausį Grozne sukėlė mirtiną avariją.
„Kavkaz.Realii“ ir opozicinio čečėnų „Telegram“ kanalo „Niyso“ duomenimis, respublikos vadovo sūnus, vairuodamas pirmąjį kortežo automobilį, pervažiavo degant raudonam šviesoforo signalui ir trenkėsi į kitą mašiną, kurios vairuotojas žuvo.
Pats A.Kadyrovas sunkios būklės buvo paguldytas į respublikinę ligoninę, o vėliau lėktuvu nugabentas gydyti į Maskvą. Po šio įvykio jis kelioms savaitėms dingo iš viešumos. Tačiau išrašytas iš ligoninės A.Kadyrovas ir toliau pažeidinėja kelių eismo taisykles.
Suomija liepė Rusijai pasiaiškinti: įskrido žvalgybinis lėktuvas
16:21 Atnaujinta 16:58
Suomijos užsienio reikalų ministerija (URM) penktadienį pranešė dėl įtariamo oro erdvės pažeidimo iškvietusi Rusijos ambasadorių šalyje.
„Suomijos užsienio reikalų ministerija šiandien iškvietė Rusijos ambasadorių ir paprašė paaiškinimų dėl įtariamo oro erdvės pažeidimo“, – parašė ministerija socialiniame tinkle „X“.
Suomijos gynybos ministerija vėlų ketvirtadienio vakarą pranešė įtarianti, kad anksčiau tą dieną šalies oro erdvę pažeidė Rusijos orlaivis.
Virš Suomijos vandenų skraidė Rusijos žvalgybinis lėktuvas
Suomijos pasienio tarnyba pranešė, kad įtariamas įsibrovimas įvyko ketvirtadienio popietę vakarinėje Suomijos įlankos dalyje ir truko apie tris minutes, skelbia „Reuters“.
Valdžios atstovai pranešė, kad Rusijos orlaivis, identifikuotas kaip „IL-20“, į Suomijos teritoriją įskrido iki 9 kilometrų ir vėliau pasišalino.
„Į kiekvieną įtariamą oro erdvės pažeidimą žiūrima rimtai, – ministerijos pranešime tuomet pažymėjo gynybos ministras Antti Hakkanenas. – Vyksta tyrimas.“
Suomijoje, turinčioje 1 340 km ilgio sieną su Rusija, būta virtinės tokių incidentų.
Suomija įtaria, kad gegužės ir birželio mėnesiais į Suomijos oro erdvę buvo įskridę du Rusijos kariniai lėktuvai, ir tuo metu iškvietė Rusijos reikalų patikėtinį.
Šalyje paskelbta aukšto lygio parengtis po to, kai 2022 metų vasarį Kremlius pasiuntė karius į Ukrainą.
Dėl karo Suomija atsisakė dešimtmečius trukusios karinio neprisijungimo politikos ir 2023 metų balandį įstojo į NATO.
Kremlius sureagavo į sankcijas serialo „Maša ir lokys“ kūrėjams
15:59
Ukrainos kultūros ministrė penktadienį pranešė, kad šalis pritaikė sankcijas rusų animacinio serialo „Maša ir lokys“ (Maša i Medved) kūrėjams.
Kremlius šių kaltinimų nesureikšmina.
Paklaustas apie sankcijas, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad animacinis serialas „užkariavo pasaulį“, nes esą jame propaguojamos „geriausios žmogaus savybės“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Pamatykite, kas liko iš „Antonov-3“, kuomet 600 m aukštyje sustojo variklis
15:11
Rusijos tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą dėl oro transporto eksploatavimo taisyklių pažeidimo po to, kai Sachaline penktadienį, kaip skelbiama, „kietai“ nusileido miškų apsaugą nuo gaisrų užtikrinančios tarnybos „Avialesoochrana“ lėktuvas „An-3“.
Plačiau apie tai skaitykite ir vaizdo siužetą žiūrėkite ČIA.
Naujas šūvis prekybos kare su Rusija: Armėnija griebėsi neplanuotų veiksmų
14:29
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas nusprendė atšaukti šalies nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių Rusijoje Gurgeną Arsenianą, pranešė armėnų laikraščio „Žogovurd“ informuoti šaltiniai. Jų teigimu, N.Pašinianas nepatenkintas ambasadoriaus diplomatiniu darbu, nes šiam nepavyksta sumažinti įtampos tarp Jerevano ir Maskvos.
Šiuo metu neaišku, kas pakeis G.Arsenianą, tačiau sprendimas dėl jo atšaukimo yra galutinis ir nebus persvarstomas, pabrėžė „Žogovurd“ pašnekovai.
G.Arsenianas ambasadoriumi Rusijoje buvo paskirtas 2024 metų rugpjūtį, šiame poste pakeitęs Vagaršaką Arutiunianą. Prieš tai jis buvo parlamento narys, atstovavęs valdančiajai „Pilietinės sutarties“ frakcijai.
Ko reikalauja Rusija
Rusijos ir Armėnijos santykiai paūmėjo dėl Jerevano planų stoti į Europos Sąjungą. Nuo gegužės mėnesio Maskva nuosekliai draudė įvairios armėniškos produkcijos – įskaitant alkoholį, daržoves, vaisius, žuvį, pieną ir gėles – tiekimą. Pirmieji Rusijos draudimai įvežti ir tranzitu gabenti armėniškas prekes pasirodė prieš birželio 7 dieną vykusius parlamento rinkimus, o po N.Pašiniano partijos pergalės jų skaičius smarkiai išaugo.
Armėnijoje šie ribojimai laikomi nepagrįstais, raginama klausimą spręsti remiantis galiojančiomis sutartimis. Tuo tarpu Rusijos valdžia tikino, kad priemonių imtasi siekiant užtikrinti vartotojų saugumą.
Rusijos užsienio reikalų ministerija taip pat pareikalavo, kad Jerevanas surengtų referendumą dėl pasirinkimo tarp ES ir Eurazijos ekonominės sąjungos, taip pat atnaujintų finansinių įsipareigojimų vykdymą Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai, narystę kurioje Armėnija įšaldė 2024 metais.
Armėnija pasuko ES link
Reaguodamas į Maskvos veiksmus, Jerevanas pradėjo perorientuoti savo produkcijos tiekimą į kitas rinkas, tarp jų – ir Europos. Kartu ES skyrė Armėnijai 52 mln. eurų skubią pagalbą „ekonominiam atsparumui stiprinti“ ir eksportui perorientuoti.
Briuselis taip pat anonsavo muitų panaikinimą beveik 80 proc. armėniškų prekių. Galiausiai per pirmąjį 2026 metų pusmetį Armėnija eksportą į ES šalis padidino 80 proc. – iki 516 mln. JAV dolerių, palyginti su 287 mln. JAV dolerių metais anksčiau.
Į Kyjivą renkasi 30 šalių lyderiai
14:17
Kyjive pirmadienį planuojamas daugiau nei 30 šalių, remiančių Ukrainą per vadinamąją Norinčiųjų koaliciją, susitikimas, kuriame kai kurie lyderiai dalyvaus asmeniškai.
Tai portalui „The Kyiv Independent“ patvirtino informacijos apie susitikimą turintis šaltinis ir vienas Europos Sąjungos (ES) pareigūnas.
Susitikimas vyks per Ukrainos nepriklausomybės dieną ir bus jau trečias kartas, kai ši grupė susirenka Kyjive nuo tada, kai ją 2025 metų pradžioje įkūrė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė (JK), siekiant susitarti dėl saugumo garantijų Ukrainai po paliaubų.
Manoma, kad be prezidento Volodymyro Zelenskio, susitikime asmeniškai dalyvaus Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa, Suomijos prezidentas Alexander'as Stubbas ir Liuksemburgo ministras pirmininkas Lucas Friedenas.
Norinčiųjų koalicijos susitikimai visada vyksta hibridiniu formatu, todėl tikimasi, kad dauguma dalyvių prisijungs internetu.
Tai taip pat bus pirmasis grupės susitikimas nuo tada, kai liepos 20 dieną pareigas pradėjo eiti JK atstovas, vienas iš grupės pirmininkų, ministras pirmininkas Andy Burnhamas. Jei jis dalyvaus asmeniškai, tai bus pirmoji jo kelionė į Ukrainą nuo to laiko, kai jis tapo vyriausybės vadovu.
Animacinio serialo „Maša ir lokys“ kūrėjams filmukas atsirūgo: kodėl nubaudė
13:53
Ketvirtadienį Ukraina įvedė sankcijas penkiems Rusijos piliečiams ir keturioms organizacijoms, susijusioms su animacinio serialo „Maša ir lokys“ kūrimu bei platinimu. Ribojimai taikomi studijai „Animakord“, jos vadovams, serialo autoriams ir teisių į animacinį filmą savininkui.
Ukrainos atstovai paaiškino, kodėl įvestos sankcijos serialo „Maša ir lokys“ kūrėjams bei platintojams. Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka pareiškė, kad šis filmukas formuoja vaikams teigiamą Rusijos įvaizdį.
Pasak jo, šis animacinis serialas yra pasaulinis produktas, orientuotas į vaikus iš skirtingų žemynų.
„Šio produkto esmė – suformuoti vaikams skirtinguose žemynuose teigiamą nuomonę apie Rusiją, nes jis turi globalų pobūdį. Jis nukreiptas į vaikus, kurie augdami vėliau rinks valdžią ir nustatys savo šalių kursą“, – teigė A.Kovalenka.
Centro vadovas pabrėžė, kad Ukraina ilgą laiką dirbo siekdama šių sankcijų įvedimo.
„Mūsų tarptautiniai partneriai, ypač britai, palaiko tokias priemones. Valysime informacinę erdvę nuo šio produkto, tikiuosi, ir pasauliniu mastu“, – pridūrė A.Kovalenka.
Sankcijos studijai „Animakord“
Ukrainos atstovų teigimu, šis animacinis serialas po vaikiško turinio priedanga skleidžia prorusiškus naratyvus ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Ukrainos prezidento patarėjas įgaliotinis sankcijų politikos klausimais Vladyslavas Vlasiukas pabrėžė, kad būtina atskirai reaguoti į Rusijos propagandą, nutaikytą į vaikus ir platinamą per didžiąsias tarptautines platformas.
Portala sfocus.ua priminė, kad liepos 2 dieną daugiau nei 50 Britanijos parlamento narių paragino vyriausybę patikrinti animacinio serialo „Maša ir lokys“ transliacijas ir apsvarstyti galimybę jį uždrausti. Parlamentarai pareiškė, kad animacinis filmas gali būti Rusijos „minkštosios galios“ įrankis, kuriame naudojama sovietinė karinė simbolika.
Maskvoje – negyvas FSB generolas
12:28
Maskvoje rastas negyvas Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) atsargos generolas majoras Igoris Laptevas, praneša portalas MK. 83 metų vyro kūnas buvo rastas rugpjūčio 20 d. popietę name Verchniaja Krasnoselskaja gatvėje. Įvykio aplinkybės nedetalizuojamos.
I.Laptevas dalyvavo karo veiksmuose Afganistane, vėliau ilgą laiką tarnavo KGB ir FSB, kur kuravo informacinio saugumo klausimus. Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje jis ėjo mokesčių ir rinkliavų viceministro pareigas, o nuo 1998 m. vadovavo bendrovės „Informtechnika i Sviaz“ direktorių tarybai.
Nuo karo Ukrainoje pradžios įvyko virtinė jėgos struktūrų generolų savižudybių, pastebi laikraštis „The Moscow Times“. Gegužės mėnesį Maskvoje mirė 87 metų generolas pulkininkas Stanislavas Petrovas – buvęs Radiacinės, cheminės ir biologinės saugos pajėgų viršininkas. RBK duomenimis, S.Petrovas dalyvavo likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius ir sunkiai sirgo, o gazeta.ru pranešė apie galimai prieš save pakeltą ranką.
2023 m. vasarį Pamaskvėje rastas negyvas 72 metų policijos generolas majoras Vladimiras Makarovas. Jis ėjo VRM Vyriausiosios kovos su ekstremizmu valdybos viršininko pavaduotojo pareigas ir prieš pat mirtį dėl amžiaus buvo atleistas iš tarnybos.
2022 m. liepą Maskvoje žuvo atsargos FSB generolas majoras Jevgenijus Lobačiovas. 76 metų vyro kūnas rastas laiptinėje Kačalinskaja gatvėje.
Mėnesį prieš šį įvykį Maskvoje negyvas rastas 90-metis Rusijos išorinės žvalgybos tarnybos atsargos generolas majoras Levas Sockovas. RBK pranešė, kad L.Sockovo kūnas aptiktas jo bute Novatorovo gatvėje, šalia gulėjo vardinis pistoletas.
