- Žengė pirmuosius žingsnius: Rusija pradėjo tikrinti savo pasirengimą mobilizacijai
- „Eis į du regionus“: Zelenskis paaiškino, kur Putinas siųs 300 tūkst. naujai mobilizuotų karių
- Rusija sukūrė naują taktiką, kaip veiksmingai panaudoti dronus fronte
- Po „Wildberries“ Ukraina pradėjo dronų atakų kampaniją prieš Rusijos „Ozon“
- Volodymyras Zelenskis atmeta idėją rengti rinkimus karo metu
isas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Turės pražūtingų pasekmių Kremliui“: degalų krizė Rusijoje gilėja – problemos ypač paaštrėjo Maskvoje
22:03
Degalų krizė Rusijoje gilėja Ukrainai atakuojant naftos perdirbimo infrastruktūrą. Pagal blogiausią Kremliui scenarijų tai gali turėti pražūtingų pasekmių režimui, skelbia „Deutsche Welle“.
Leidinys pažymi, kad benzino trūkumas jau paveikė mažiausiai 30 šalies regionų, o tiekimo sutrikimai vis labiau veikia ne tik vairuotojus, bet ir verslą bei logistiką. Be to, rugpjūčio mėnesio degalų trūkumo banga skiriasi nuo ankstesnės, trukusios nuo gegužės pabaigos iki liepos vidurio. Šį kartą problemos ypač paaštrėjo Maskvoje ir Maskvos srityje.
Publikacijos autorius pažymi, kad situacija palaipsniui peržengia paprastų nepatogumų vairuotojams ribas. Jis taip pat cituoja nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos priemonės „7x7“ redaktorių Olegą Grigorenko, kuris kalba apie problemas, su kuriomis susiduria taksi paslaugų teikėjai, kurjerių tarnybos ir statybų sektorius, kurių veikla priklauso nuo stabilaus benzino tiekimo.
„Negalima sakyti, kad degalų visiškai nėra. Tačiau akivaizdu, kad krizė yra“, – pažymi O. Grigorenko.
Ypač sudėtinga padėtis susiklostė Rusijos pietuose. Vietos žiniasklaida praneša apie kelias valandas trunkančias eiles prie degalinių Krasnodaro krašte. Valdžia tai aiškina esą sezoniniu paklausos padidėjimu, o vietos gyventojai dabartinį turizmo sezoną vadina nesėkmingu.
Rusijos Valstybės Dūmos Energetikos komiteto atstovas Igoris Ananskichas prognozuoja, kad padėtis normalizuosis per dvi ar tris savaites. Tačiau ekonomistas Nikolajus Korženevskis, išvykęs iš Rusijos prasidėjus plataus masto karui, tokį scenarijų laiko mažai tikėtinu.
Pasak jo, problema jau susijusi ir su degalų kokybe. Vairuotojai praneša apie variklių gedimus po to, kai įsipylė nekokybiško benzino, o Maskvos automobilių remonto dirbtuvėse susidaro kelių mėnesių eilės. N. Korženevskis tai vertina kaip daug didesnės Rusijos naftos pramonės problemos požymį.
Ekonomistas taip pat atkreipia dėmesį į mažėjančią naftos gavybą. 2019 metais Rusija išgaudavo maždaug 11,5 mln. barelių per parą, o dabar šis rodiklis nesiekia 9 mln. Jo nuomone, toliau blogėjant padėčiai naftos perdirbimo sektoriuje, gavyba gali sumažėti iki 8 mln. barelių per parą, o tai sudarytų sąlygas sisteminei ekonomikos krizei.
Tuo pat metu pasiūlymas deficitą kompensuoti importu iš Kinijos arba Indijos, kaip rašo DW, taip pat kelia abejonių. Verslo žurnalistas Viačeslavas Širiajevas pažymi, kad Rusijos izoliacijos sąlygomis bus sunku patenkinti šalies kasdienį maždaug 200 tūkst. tonų benzino ir dyzelino poreikį.
Ekonomistas Igoris Lipsicas mano, kad degalų trūkumo pasekmės gali įgyti ir politinį aspektą. Pasak jo, valdžia jau priversta kurti atskirą aprūpinimo sistemą jėgos struktūrų darbuotojams, valstybės tarnautojams ir skubiosios pagalbos tarnyboms, kurių darbuotojai gali įsipilti degalų nelaukdami eilėse. I. Lipsicas tai lygina su padėtimi SSRS, kai privilegijuotos grupės galėjo naudotis specialiomis parduotuvėmis ir sandėliais.
DW kalbintų Rusijos ekonomistų teigimu, būtent visuomenės nepasitenkinimo kaupimasis potencialiai galėtų padidinti spaudimą Kremliui. V. Širiajevas mano, kad sistemingi smūgiai tiek civilinės, tiek karinės reikšmės objektams galėtų gerokai susilpninti Rusijos ekonomiką.
Jis prognozuoja, kad didelio masto dyzelino trūkumas galėtų paralyžiuoti geležinkelius, krovinių transportą, pramonę ir žemės ūkį.
„Jeigu Ukraina sunaikins visą jos naftos perdirbimo infrastruktūrą, V. Putinas pamatys, kad jam davus įsakymą jis nėra vykdomas“, – prognozuoja ekonomistas.
Primename, kad Rusija pradėjo tikrinti savo mobilizacijos infrastruktūrą, siekdama įsitikinti, kad ji pasirengusi priimti didelį skaičių žmonių. Ekspertai prognozuoja, kad nauja priverstinės mobilizacijos banga Rusijoje gali prasidėti jau rugsėjo pabaigoje.
Taip pat skelbėme, kad V. Putinas tikisi didesnių Rusijos išteklių ir todėl mano, jog net išsekinimo kare Rusija galėtų išsilaikyti ilgiau nei Ukraina. Tačiau ekspertai pažymi, kad dabartinė Ukrainos padėtis galbūt yra stipriausia per visą plataus masto karo laikotarpį.
Buvęs Zelenskio ministras prabilo apie korupciją ir rinkimus: neatmetė, kad pats sieks prezidento posto
23:20
Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui turėtų būti užduodami rimti klausimai dėl korupcijos jo vyriausybėje. Taip interviu BBC pareiškė iš pareigų atleistas šalies gynybos ministras Mychaila Fedorovas.
M.Fedorovas, laikytas vienu populiariausių Ukrainos ministrų, Gynybos ministerijoje ėmėsi plataus masto modernizacijos ir daug dėmesio skyrė bepiločių orlaivių panaudojimui kare. Praėjusį mėnesį jis buvo atleistas iš pareigų – žiniasklaida skelbė, kad prieš tai ministras susikirto su Ukrainos kariuomenės vadovybe.
Interviu BBC M.Fedorovas pareiškė, kad praėjusią savaitę paskelbtas tyrimas dėl pinigų plovimo kelia klausimų ir prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Pasak jo, reikėtų aiškintis, kiek šalies vadovas žinojo apie galimą korupciją savo artimiausioje aplinkoje.
Vis dėlto buvęs ministras pabrėžė pats niekada nematęs, kad V.Zelenskis būtų įsitraukęs į kokią nors korupcinę veiklą.
„Per visą laiką, kai dirbau su juo, nė karto negavau jokios užduoties ar nurodymo, kuris prieštarautų įstatymams ar mano paties sąžiningumo principams“, – BBC sakė M.Fedorovas.
Norvegija pažadėjo Ukrainai 9 mlrd. dolerių
21:14
Norvegijos ministras pirmininkas sekmadienį pranešė, kad kitais metais jo šalis skirs Ukrainai 9 mlrd. dolerių (7,69 mlrd. eurų).
Pirmadienį Kyjive vyks Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės (JK) vadovaujamos Norinčiųjų koalicijos susitikimas, kuriame bus aptariama, kaip artėjant žiemai padidinti paramą Ukrainai ir spaudimą Rusijai.
„Norvegijos parama Ukrainai kitais metais išliks tokio paties lygio kaip ir šiemet – 9 mlrd. dolerių, ir tai yra rekordinė suma“, – žurnalistams sakė ministras pirmininkas Jonas Gahras Store.
Suomijos prezidentas paaiškino, kodėl D. Trumpo atstovai nevyksta į Kyjivą
20:26
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas paaiškino, kodėl JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve'as Witkoffas nevyksta į Kyjivą.
Kaip pranešė UNIAN korespondentas, A. Stubbas apie tai kalbėjo Kyjive surengtoje spaudos konferencijoje po aukščiausiojo lygio susitikimo „Ukraina ir Šiaurės bei Baltijos šalių aštuonetas“.
Kaip pabrėžė Suomijos prezidentas, jo paties požiūris yra siekti kuo glaudesnio bendradarbiavimo su Donaldo Trumpo administracija.
„Jeigu teisingai juos suprantu, šiuo metu nemaža dalis dėmesio skiriama Iranui ir sprendimo paieškoms ten, tačiau du pagrindiniai derybininkai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris taip pat nuolat palaiko ryšį su Ukraina ir Ukrainos administracija. Mano situacijos vertinimu, kamuolys nėra Ukrainos aikštės pusėje. Kamuolys daugiausia yra Rusijos aikštės pusėje“, – pabrėžė A. Stubbas.
Jo teigimu, būtent Rusija turėtų parodyti norą siekti taikos, tačiau to nevyksta.
A. Stubbo nuomone, ukrainiečiai derybose ieško pragmatiškų sprendimų, tačiau būtent rusai nesugeba parodyti atitinkamų rezultatų.
„Ir amerikiečiai nevyks nei į Maskvą, nei į Kyjivą, jeigu nejaus, kad yra galimybė ko nors pasiekti“, – pabrėžė A. Stubbas.
Suomijos prezidentas taip pat pažadėjo po savo vizito Kyjive perduoti Vašingtonui savo požiūrį ir situacijos supratimą.
„Tačiau niekada nenoriu perdėti savo vaidmens šiuo klausimu. Mes esame „mažos“ valstybės, teikiame informaciją ir, tikiuosi, galiausiai rasime sprendimą, tačiau, žinote, problema yra ne Ukraina, o Rusija“, – pabrėžė A. Stubbas.
Ukraina jau kelis mėnesius kviečia D. Trumpo pasiuntinius atvykti į Kyjivą. Anksčiau jie lankėsi tik Maskvoje.
JAV prezidento specialiųjų atstovų Steve'o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio vizitas į Ukrainą yra svarstomas, tačiau galutinis sprendimas kol kas nepriimtas.
Volodymyras Zelenskis kartoja, kad Ukraina neprisidėjo prie „Nord Stream“ sprogdinimų
20:21
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pakartojo, kad Kyjivas nedalyvavo 2022 metais įvykdytoje atakoje prieš dujotiekį „Nord Stream“, kuriuo rusiškos dujos buvo tiekiamos į Europą.
Vokietijos prokurorai praėjusį mėnesį pareiškė, kad sprogimus užsakė Ukrainos valstybė; teigiama, kad toks kaltinimas gali apkartinti Kyjivo ir Berlyno – vieno pagrindinių jo karinių rėmėjų – santykius.
V. Zelenskis visada neigė savo šalies prisidėjimą.
„Ukraina niekada oficialiai nedalyvavo jokioje operacijoje, susijusioje su „Nord Stream“ susprogdinimu“, – sekmadienį paklaustas apie prokurorų tyrimą žurnalistams sakė jis.
Volodymyras Zelenskis: Vokietija tieks Ukrainai 600 raketų perėmėjų sistemoms „Patriot“
20:20
Ukraina pasiekė susitarimą su Vokietija dėl 600 raketų perėmėjų „PAC-2“ oro gynybos sistemoms „Patriot“ pristatymo 2027 ir 2028 metais, sekmadienį pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai rašo lenkų portalas „TVP World“.
Sistema „Patriot“ Ukrainai šiuo metu yra vienintelė oro gynybos sistema, galinti patikimai perimti Rusijos naudojamas balistines raketas, kurias numušti sunkiau nei dronus ir sparnuotąsias raketas.
Kyjivas nuolat įspėja, kad jo „Patriot“ raketų atsargos senka.
Prezidentas Kyjive ragina ES kuo greičiau priimti 22-ąjį sankcijų Rusijai paketą
20:19
Ukrainoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda ragina ES kuo greičiau priimti 22-ąjį sankcijų Rusijai paketą.
„Sankcijos Rusijai turi būti tęsiamos, ES turi kuo greičiau priimti 22-ąjį sankcijų paketą ir pagaliau imtis tų sektorių, kurie skaudžiausiai paveiktų Rusijos karo mašiną, nutraukiant jos pajamas iš energetikos ir ribojant prieigą prie pasaulinės finansų sistemos“, – sako šalies vadovas.
Volodymyras Zelenskis: Ukraina beveik visiškai susigrąžino Dnipropetrovsko srities kontrolę
18:56
Prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė optimistiškai vertinantis padėtį fronte, Ukrainai beveik visiškai susigrąžinus Dnipropetrovsko srities kontrolę.
Anot jo, už ukrainiečių kontrolės ribų liko tik apie 10 kv. km ir trys nedideli kaimai.
Šia ir daugybe kitų temų jis kalbėjo šeštadienį per dvi valandas trukusį neoficialų susitikimą su žurnalistais, o sekmadienį buvo viešai paskelbta jo stenograma.
V. Zelenskis teigė, kad kitoje vietoje vykdoma dar viena operacija, o jos rezultatų tikimasi sulaukti iki rugpjūčio pabaigos.
Jis taip pat prognozavo, kad iki 2026 metų pabaigos Ukraina gali pasiekti pusiausvyrą tarp Rusijos nuo metų pradžios okupuotos teritorijos ir ukrainiečių pajėgų atkovotos teritorijos. V. Zelenskio teigimu, nuo metų pradžios Rusija okupavo apie 990 kv. km, o Ukraina susigrąžino maždaug 820 kv. km kontrolę.
Žengė pirmuosius žingsnius: Rusija pradėjo tikrinti savo pasirengimą mobilizacijai
17:52
Rusija veikiausiai ruošiasi naujai priverstinės mobilizacijos bangai, siekdama papildyti savo kariuomenę, kuri kare prieš Ukrainą patiria didelių nuostolių. Kaip skelbia „The Wall Street Journal“, praėjusį mėnesį Rusijos kariuomenės karininkai iš Sankt Peterburgo vyko į Kaliningrado sritį, kur prižiūrėjo pratybas, skirtas pasirengti vietos gyventojų mobilizacijai.
Vakarų žvalgybos tarnybų duomenimis, šiose pratybose daugiausia dėmesio buvo skiriama praktiniams būsimo šaukimo aspektams, įskaitant tai, kaip apgyvendinti mobilizuotus žmones, aprūpinti juos maistu ir ginklais. Leidinio šaltinių teigimu, panašūs renginiai vyksta ir kituose Rusijos regionuose.
Kremlius kol kas nėra priėmęs sprendimo dėl naujos plataus masto mobilizacijos. Vakarų pareigūnai mano, kad Maskva greičiausiai tokio sprendimo nepriims iki rugsėjo pabaigoje vyksiančių parlamento rinkimų. Tačiau Vladimiro Putino siekis užimti visą Donbaso teritoriją, nepaisant lėto Rusijos kariuomenės judėjimo į priekį ir didelių nuostolių, gali priversti Kremlių pakeisti savo poziciją.
Pastaraisiais mėnesiais Rusijai, kaip pažymi leidinys, darosi vis sunkiau pritraukti pakankamai naujų karių, kurie pakeistų žuvusius ir sužeistus. JAV ir Europos pareigūnų teigimu, karių trūkumas gali nepalikti V. Putinui daug kitų pasirinkimų, išskyrus naują plataus masto šaukimą.
Ankstesnė mobilizacijos banga, kurią V. Putinas paskelbė 2022 metų rugsėjį, Rusijoje sukėlė didžiulį chaosą. Šimtai tūkstančių vyrų pabėgo iš šalies, dėl to buvo masiškai perkami lėktuvų bilietai, o prie sienų su Sakartvelu ir Kazachstanu susidarė kelias valandas trukusios eilės.
Gandai apie naują mobilizaciją jau kelia nerimą rusams. Kai kurie vyrai ieško būdų išvykti iš šalies, o turtingesni piliečiai jau dairosi vietų, kuriose galėtų pralaukti galimą šaukimą. „The Wall Street Journal“ duomenimis, dėl tokių lūkesčių nekilnojamojo turto kainos Sakartvele ir Armėnijoje jau pradėjo kilti. Tuo metu Sakartvelo valdžia paneigė Rusijos muitinės tarnybos teiginius, kad per Verchnij Larso pasienio kontrolės punktą per vieną dieną sieną kirto rekordinis skaičius – daugiau kaip 20 tūkst. – žmonių.
„Carnegie Endowment“ ekspertas Michaelas Kofmanas mano, kad net ir nauja mobilizacija nepadės V. Putinui šiais metais užimti Donbaso.
„Nemanau, kad tai bus lemiamas veiksnys Rusijai, ir iš tiesų šiais metais tam jau per vėlu, tačiau tai galėtų tapti veiksniu 2027 metais“, – sakė jis.
Plataus masto šaukimas taip pat sukeltų papildomą spaudimą Rusijos ekonomikai.
„Rusija dar labiau įkeis savo ateitį dėl karinių laimėjimų“, – pažymi „Eurasia Group“ ekspertas Alexanderis Kolyandras.
Pasak jo, valstybė turės maitinti, apgyvendinti, apginkluoti naujus kariškius ir mokėti jiems atlyginimus, kartu išimdama juos iš darbo rinkos, kurioje darbuotojų ir taip trūksta.
Tuo pat metu Kremlius gali mėginti išvengti 2022 metų panikos pasikartojimo. Rusija jau sukūrė šaukiamojo amžiaus vyrų duomenų bazę ir pradėjo siųsti jiems pranešimus, nurodančius atvykti į karinius komisariatus. Analitiko Alexei Yusupovo teigimu, valdžia gali palaipsniui didinti tokių šaukimų skaičių.
„Jiems paprasčiau lėtai virti varlę, kviečiant žmones nedidelėmis grupėmis“, – pažymėjo jis.
Eksperto teigimu, toks metodas leistų Kremliui išvengti staigaus sukrėtimo, panašaus į 2022 metų įvykius, ir kartu palaipsniui didinti Rusijos kariuomenės dydį.
Primename, kad Volodymyras Zelenskis pareiškė, jog Rusija planuoja pasiųsti 300 tūkst. naujai mobilizuotų karių į puolimo operacijas, ypač Donbase ir galbūt šiaurinėse teritorijose, tačiau pagrindinis tikslas tebėra Donecko ir Luhansko sričių užėmimas. Jis pabrėžė, kad V. Putino numatyti terminai yra nerealistiški, nes būtent Donecko srityje rusai patiria didžiausius nuostolius – iki 80 proc. visų savo nuostolių.
Taip pat skelbėme, kad V. Putinas mano, jog Rusija kare gali išsilaikyti ilgiau nei Ukraina. Tuo metu „Bloomberg“ apžvalgininkas Maxas Hastingsas mano, kad Ukraina šiuo metu yra geresnėje padėtyje nei bet kada nuo 2022 metų, todėl labiausiai tikėtinas scenarijus – karo tęsinys, nepasikeitus Kremliaus pozicijai.
Ukraina praneša apie du sunaikintus Rusijos naikintuvus ir daugiau nei 10 oro gynybos sistemų
16:37
Ukrainos gynybos pajėgos smogė dviem Rusijos naikintuvams ir keliems kitiems svarbiems taikiniams Rusijos teritorijoje, pranešė Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi, pravarde „Madiaras“.
Konkrečiai, Ukrainos gynėjai sunaikino naikintuvus Su-33 ir MiG-29 Vitiazevo gyvenvietėje, Rusijos Krasnodaro krašte. Pasak R. Brovdi, ten pat buvo sunaikintas ir bepilotis orlaivis „Orion“.
Gynybos pajėgos taip pat sunaikino aštuonias radiolokacines sistemas. Tarp jų:
- radiolokacinė stotis „Nebo-U“ Dolotinkos gyvenvietėje, Rostovo srityje, Rusijoje;
- radiolokacinė stotis „Nebo-U“ Sevastopolyje, Kryme;
- radiolokacinė stotis „Kasta-2E2“ Latonovo gyvenvietėje, Rostovo srityje, Rusijoje;
- radiolokacinė stotis „Podlet“ Prigibskio gyvenvietėje, Krasnodaro krašte, Rusijoje;
- radiolokacinė stotis 36D6M Ujutnojės gyvenvietėje, Krymo Autonominėje Respublikoje;
- radiolokacinė stotis „Kasta-2E2“ Šabelskojės gyvenvietėje, Krasnodaro krašte, Rusijoje.
Tarp kitų Bepiločių sistemų pajėgų smogtų taikinių:
- oro gynybos raketų sistema „Tor“ Pudovų gyvenvietėje, Rostovo srityje, Rusijoje;
- priešlėktuvinis raketų ir artilerijos kompleksas „Pancir-S1“ Jeiske, Krasnodaro krašte, Rusijoje;
- oro gynybos raketų sistemos S-400 „Triumf“ pozicija Gelendžike, Krasnodaro krašte, Rusijoje;
- radiolokacinė stotis ST-68 Jevpatorijoje, Krymo Autonominėje Respublikoje;
- radiolokacinė stotis „Podlet“ Golovatovkos gyvenvietėje, Rostovo srityje, Rusijoje.
Primename, kad „Madiaras“ anksčiau teigė, jog jo daliniai galėtų surengti septynis kartus daugiau smūgių laikinai okupuotame Kryme, jeigu gautų tam reikalingą finansavimą.
Jis taip pat pridūrė, kad tokie smūgiai yra pirmoji operacijos, kurios tikslas – padaryti pusiasalį netinkamą naudoti kaip Rusijos kariuomenės placdarmą, dalis.
Verta pažymėti, kad net Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas anksčiau pripažino Ukrainos smūgių Rusijos teritorijoje padarytą žalą. Tačiau jis tvirtino, kad šios atakos neturės kritinių pasekmių.
Zelenskis įvardijo terminą, iki kada gali baigtis karas Ukrainoje: aptarė ir su JAV
15:24
Galimybių „langas“ užbaigti karą Ukrainoje, dalyvaujant Jungtinėms Valstijoms, egzistuoja iki 2027 metų vasaros pabaigos. Tai per susitikimą su žurnalistais pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša UNIAN korespondentas.
„Jungtinėse Amerikos Valstijose netrukus prasidės prezidento rinkimų kampanija. Manome, kad dabar yra pats aktyviausias etapas, kai diplomatija gali padėti užbaigti karą. Jis tęsis nuo šių metų pabaigos iki 2027 metų vasaros pabaigos. Iki rinkimų Jungtinėse Amerikos Valstijose jie nespės – mes tai suprantame. Putinas nori nuolat demonstruoti jėgą, atsisako bet kokio dialogo ir siekia maksimalios eskalacijos. Toks įspūdis. Apie tai kalbamės ir su europiečiais“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad amerikiečių derybininkai mėgina rasti tokį derybų formatą, su kuriuo sutiktų rusai ir kuriame nebūtų sąlygos Ukrainos gynybos pajėgoms pasitraukti iš Donbaso. Tačiau Rusija ir toliau to reikalauja iš Ukrainos, tvirtindama, kad jos kariuomenė galiausiai vis tiek užims šią teritoriją.
„Rusams nerūpi, kiek jie patirs nuostolių ir kiek laiko tai gali užtrukti. Jie vis tiek nori pasiekti šį tikslą. Ir man kyla klausimas: kas gali garantuoti, kad jie neis toliau? Užtikrinu jus: nei Amerika, nei Europa, nei kas nors kitas negali suteikti tokių garantijų. Tačiau akivaizdu, kad rusai nori eiti toliau“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad JAV gali suteikti Ukrainai saugumo garantijas tik tada, kai Rusija sutiks užbaigti karą. Paklausus, kada Rusija sutiks baigti karą, JAV atsakymas buvo: „Kai Ukraina pasitrauks iš Donbaso.“
„Todėl šia tema vyksta kelios diskusijos ir yra labai daug neaiškumo – kas bus toliau? Ką rusai darys toliau, jeigu Ukrainos atžvilgiu bus priimtas vienoks ar kitoks nederamas sprendimas?“ – aiškino V. Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad Ukraina su amerikiečių puse aptarė realias galimybes užbaigti karą. Dabar JAV turėtų aptarti šį klausimą su Rusijos puse.
„Trumpai tariant, yra viena idėja dėl ugnies nutraukimo – tai svarbiausia. Antroji dalis – tai, ką amerikiečiai pasiūlė dėl laisvosios ekonominės zonos. Tai yra, mes ir rusai atsitraukiame vienodą atstumą, ir taip sukuriama buferinė zona, vadinama laisvąja ekonomine zona, kurią kažkas administruotų. Kas konkrečiai – neaišku, tačiau tai būtų kažkokia trečioji šalis.
Ir trečia: ką darys ES ir NATO ir ką dėl to pasirengusi padaryti Ukraina? Štai kas šiandien yra ant derybų stalo. Kiek mums žinoma, amerikiečiai turi dar keletą idėjų. Jie nori rasti tinkamą momentą jomis pasidalyti. Mes jų laukiame“, – sakė V. Zelenskis.
Taikos derybos: svarbiausios naujienos
Primename, kad Kremlius vakar paskelbė keletą pareiškimų dėl karo Ukrainoje užbaigimo. Iš esmės visuose juose kartojamas pagrindinis Rusijos reikalavimas – Ukraina turi pasitraukti iš Donecko ir Luhansko sričių. Konkrečiai Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija yra gavusi įvairių pasiūlymų dėl derybų pradžios, tačiau Maskva su jais nesutinka.
Ukrainos prezidento biuro vadovo pirmasis pavaduotojas Serhijus Kyslycia anksčiau aiškino, kad Rusija šiuo metu nenori pradėti aktyvių derybų iš dalies todėl, kad laukia žiemos. Pasak pareigūno, Maskva tikisi, kad ukrainiečiai nesugebės išgyventi šio laikotarpio.