- Donaldas Trumpas: Rusija neketina pulti NATO teritorijos
- NYT: CŽA vadovas atvyko į Rusiją su niūriu karo Ukrainoje eigos vertinimu
- AP: „Patriot“ raketų atsargos Europoje sumažėjo iki kritinio lygio
- Po CŽA vadovo vizito Maskvoje „Paskutiniojo teismo dienos“ radijo stotis perdavė rekordiškai daug pranešimų
Visas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Po dronų atakos užsidegė Luhansko elektrinė: okupuotas Donbasas liko be elektros
06:40
Naktį į rugpjūčio 28 d. okupuotose Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių teritorijose įvyko didelio masto elektros tiekimo sutrikimas. Elektra dingo po bepiločių orlaivių atakos prieš Luhansko šiluminę elektrinę (ŠE) Ščastios mieste, rašo „Ukraina pravda“.
Apie vidurnaktį socialiniuose tinkluose masiškai pradėjo sklisti pranešimai apie elektros tiekimo sutrikimus. Pavyzdžiui, okupuotame Donecke elektra dingo maždaug 1 val. nakties.
Vietos gyventojai pranešė, kad dėl bepiločio orlaivio smūgio Ščastios mieste užsidegė šiluminė elektrinė. Internete taip pat buvo paskelbtos nuotraukos, kuriose, kaip teigiama, matyti objekte kilęs gaisras.
Netrukus po to apie masinį elektros tiekimo sutrikimą pradėta pranešti iš vadinamosios „Donecko liaudies respublikos“ teritorijos, taip pat iš okupuotų Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių dalių. Tuo metu vietos kanalai pabrėžė, kad „tikslios ir oficialios informacijos nėra“.
Pranešama, kad naktį į rugpjūčio 28-ąją Rusijos pajėgos tęsė Ukrainos puolimą smogiamaisiais dronais ir aviacijos bombomis. Ukrainos oro pajėgos fiksavo dronų judėjimą Kyjivo, Charkivo, Sumų, Poltavos, Zaporižės, Mykolajivo, Vinnycios ir kitų sričių kryptimis. Ryte dalis dronų toliau judėjo Kropyvnyckio, Charkivo ir Poltavos krypčių link.
Beje, Ukrainos pietuose esančio Chersono gyventojai ketvirtadienį buvo paraginti palikti miestą dėl intensyvėjančių Rusijos atakų, kurios gali ilgam nutraukti elektros ir šildymo tiekimą.
„Dar kartą kreipiuosi į Chersono gyventojus, ypač šeimas su vaikais ir pagyvenusius žmones: jei turite galimybę (...), prašau, išvykite“, – „Telegram“ platformoje parašė srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas.
O Prokudinas teigė, kad Chersone, kuriame prieš prasidedant Rusijos invazijai 2022 metų vasarį gyveno apie 280 tūkst. gyventojų, susiklostė „ypač sudėtinga saugumo situacija“.
„Priešas kasdien intensyvina išpuolius prieš regiono kritinę infrastruktūrą“, – pridūrė jis.
„Praėjusią naktį Rusijos pajėgos vėl atakavo Chersono rajoninę šilumos jėgainę valdomomis bombomis (...) – objektas patyrė labai rimtą žalą. Chersonas gali likti be elektros ar šildymo ne valandoms ar dienoms, o ilgam laikui“, – pabrėžė gubernatorius.
„Šiuo metu jokiame mūsų šalies regione nėra galimybių sunaikinti tokio tipo dronų ar aviacinių bombų“, – nurodė jis.
„The Times“: Putino ir Šiaurės Korėjos „nenugalima“ sąjungą gali išlikti ir pasibaigus karui Ukrainoje
07:27
Rusijos ir Šiaurės Korėjos santykiai, kuriuos abi šalys vadina „nenugalimais“, nuo 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą vystėsi itin sparčiai. 2024 metais per Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą Pchenjane jis ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pasirašė savitarpio gynybos susitarimą, rašo „The Times“.
Oksfordo universiteto Šiaurės Korėjos ekspertas Edwardas Howellas teigia, kad anksčiau šių šalių santykiai dažnai buvo laikomi vien pragmatiškais, tačiau dabar jos vis labiau atrodo kaip tikros sąjungininkės.
„Rusijos ir Šiaurės Korėjos santykiai dabar nėra tik verslo ryšiai. Jie tampa vis strategiškesni ir, svarbiausia, ilgalaikiai. Manau, kad jie turėtų tęstis ilgiau nei karas Ukrainoje“, – sakė jis.
Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, Rusija paprašė Šiaurės Korėjos perduoti 120 balistinių raketų, kurios esą yra tris kartus galingesnės už 40 jau gautų KN-23 ir KN-24 raketų. Maskva taip pat nori gauti šešias Šiaurės Korėjos raketų paleidimo sistemas, kartu su iki 90 specialistų ir nuo 30 iki 50 tūkst. karių.
Karališkojo Jungtinio gynybos studijų instituto ekspertas Samuelis Ramanis teigia, kad tai dar labiau didintų spaudimą ir taip susilpnėjusiai Ukrainos oro gynybai. Pasak jo, Šiaurės Korėjos pagalbos Rusijai mastas dabar yra gerokai labiau juntamas nei 2024–2025 metais.
Pietų Korėjos centrinio banko vertinimu, Šiaurės Korėjos ekonomika nuo 2023 metų kasmet augo daugiau nei 3 proc. Tai viršija bet kurios G7 šalies ekonomikos augimo rodiklius.
Buvęs Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo pareigūnas ir Šiaurės Korėjos ekspertas Victor Cha teigia, kad karas Ukrainoje tapo didele nauda Kim Jong Unui. Be to, Šiaurės Korėjos kariai, kovodami prieš Ukrainos pajėgas Kursko srityje, įgijo svarbios šiuolaikinio karo patirties, ypač dronų naudojimo srityje.
E.Howellas pabrėžia, kad Šiaurės Korėja iš esmės privertė Rusiją pripažinti Pchenjano svarbą. Tai esą yra ryškus pokytis, palyginti su Šaltojo karo laikotarpiu, kai Šiaurės Korėja buvo gerokai labiau priklausoma nuo Maskvos ir Pekino.
Naujas Šiaurės Korėjos karių siuntimas į Rusiją
Ukrainos žvalgyba taip pat skelbė, kad Šiaurės Korėja rengia naują karių dislokavimą Rusijoje. Vis dėlto kol kas nėra požymių, kad toks dislokavimas įvyks artimiausiu metu.
Šiaurės Korėjos lyderio sesuo Kim Yo Jong neseniai paneigė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teiginį, kad Pchenjanas planuoja į Rusiją pasiųsti iki 50 tūkst. karių.
Ukrainos Sausumos pajėgų rezervo tarybos pirmininkas Ivanas Timočko teigė, kad Kim Jong Unas daugiausia siekia, jog jo kariai įgytų šiuolaikinio karo patirties – išmoktų veikti realiomis kovos sąlygomis ir susipažintų su naujais karo metodais. Šią patirtį Šiaurės Korėjos kariai vėliau galėtų panaudoti savo šalyje.
