Visas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Fedorovas tapo Italijos gynybos ministro patarėju
22:01
Buvęs Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas priėmė pasiūlymą tapti Italijos gynybos ministro Guido Crosetto patarėju gynybos inovacijų klausimais. Apie tai jis pranešė platformoje „Telegram“.
M.Fedorovas nurodė, kad kartu su savo komanda pradėjo tarptautinę kelionę, skirtą naujiems skaitmenizacijos ir gynybos technologijų projektams plėtoti.
„Pirmasis susitikimas – su Italijos gynybos ministru Guido Crosetto. Padėkojau Guido už asmeninę paramą ir pasiūlymą tapti jo patarėju gynybos inovacijų klausimais. Esu dėkingas už pasitikėjimą ir strateginę partnerystę. Eidamas šias pareigas padėsiu Italijai plėtoti šiuolaikinio karo technologijas, stiprinti gynybos sektorių ir prisitaikyti prie naujų pasaulinių saugumo iššūkių“, – rašė M.Fedorovas.
Jis pabrėžė, kad Ukraina ir jo komanda turi unikalios technologinio karo patirties, kuria yra pasirengę dalytis su partneriais. M.Fedorovas taip pat pridūrė, kad ir toliau dirbs Ukrainoje prie šalies gynybą stiprinančių bei tarptautinių išteklių padedančių pritraukti projektų.
Italijos gynybos ministras anksčiau pasakojo paskambinęs M.Fedorovui kitą dieną po to, kai šis pasitraukė iš Ukrainos gynybos ministro pareigų, ir pasiūlęs bendradarbiauti.
„Kada norėsi atvykti į Romą ir padirbėti mano patarėju?“ – pokalbį su M.Fedorovu prisiminė G.Crosetto. Pasak jo, buvęs Ukrainos ministras šį pasiūlymą priėmė „kaip pagarbos ir draugystės išraišką“.
Po Rusijos smūgio sandėliams Kyjivo srityje – detonacija: premjeras užsiminė apie galimą amuniciją
23:55
Penktadienio vakarą Rusijai smogus sandėliams Kyjivo srities Bučos rajone, kilo didelis gaisras ir nugriaudėjo virtinė antrinių sprogimų. Įvykio vietoje dirba gelbėtojai, policija, išminuotojai ir kitos skubiosios tarnybos.
Dėl pavojaus abiem kryptimis laikinai uždaryta magistralės M-06 Kyjivas–Čopas atkarpa nuo 15-ojo iki 32-ojo kilometro. Pareigūnai ėmėsi skubių priemonių gyventojams apsaugoti, o prireikus numatyta juos evakuoti.
Ukrainos premjeras Serhijus Koreckis neatskleidė, kas buvo laikoma apšaudytuose sandėliuose, tačiau jo pareiškimas leido suprasti, kad juose galėjo būti šaudmenų arba kitų sprogių karinių medžiagų.
„Deja, jau dabar galima konstatuoti, kad siaubinga tragedija Vyšnevėje netapo pamoka. Penktaisiais plataus masto invazijos metais kartoti tas pačias klaidas yra nusikalstamas aplaidumas. Visi kaltieji be išimties turi būti griežtai nubausti, kad tokios situacijos nebepasikartotų“, – pareiškė premjeras.
Liepos pradžioje Rusijai smogus Vyšnevėje esančiam gynybos pramonės objektui, detonavo šaudmenų sandėlis, o sprogimų banga ir išsilaksčiusi amunicija smarkiai nuniokojo aplinkinius gyvenamuosius rajonus. Todėl S.Koreckio palyginimas laikomas užuomina, kad ir šį kartą galėjo būti atakuotas netoli gyvenamųjų vietovių įrengtas karinės paskirties sandėlis. Vis dėlto Ukrainos valdžia oficialiai šios informacijos kol kas nepatvirtino.
„Bloomberg“: Europa nemato įrodymų, kad Rusija rengtųsi pulti NATO
22:39
Europa kol kas neturi jokių įrodymų, kad Rusija rengtųsi pulti NATO ar kurią nors Baltijos šalį. Apie tai, remdamasi Europos pareigūnais, praneša „Bloomberg“.
Agentūros pašnekovų teigimu, per CŽA direktoriaus Johno Ratcliffe'o vizitą Maskvoje veikiausiai buvo aptariamos galimybės užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, NATO įsipareigojimas galimo užpuolimo atveju laikytis Šiaurės Atlanto sutarties 5-ojo straipsnio, taip pat karas su Iranu.
Šaltinių teigimu, Jungtinės Valstijos nė vieno Europos pareigūno neinformavo apie J.Ratcliffe'o susitikimo detales. Jų vertinimai pagrįsti pačių turima žvalgybine informacija ir supratimu, kaip paprastai veikia Vašingtonas.
Europos pareigūnai žurnalistams taip pat sakė, kad pastaraisiais mėnesiais NATO sąjungininkės svarstė, kaip stiprinti ryšius su Rusija tiek žvalgybos, tiek kariniu lygmeniu. Taip siekiama išvengti klaidingų apskaičiavimų ir nesusipratimų, daugėjant hibridinių atakų bei provokacijų.
Vieno pareigūno teigimu, J.Ratcliffe'o vizitu Maskvoje veikiausiai taip pat siekta užkirsti kelią pernelyg griežtai Kremliaus reakcijai į JAV ekonomines priemones Iranui, kurios gali paveikti ir Rusiją.
Europos pareigūnai pažymėjo, kad Vakarų specialiosioms tarnyboms palaikyti ryšio kanalus su kolegomis Rusijoje nėra neįprasta. Pasak jų, išskirtinė šiuo atveju buvo aplinkybė, kad J.Ratcliffe'as, regis, norėjo, jog apie jo vizitą sužinotų visuomenė.
JK ekspremjeras: Ukrainos laukia sunkiausia žiema nuo karo pradžios
20:56
Kita žiema Ukrainai gali būti sunkiausia nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios. Tokią nuomonę išsakė buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Gordonas Brownas, rašo „The Independent“.
G.Brownas paragino sąjungininkus spausti JAV prezidentą Donaldą Trumpą imtis aktyvesnių veiksmų Ukrainai paremti. Pasak jo, Vašingtonas turėtų leisti Ukrainai gaminti „Patriot“ raketas gaudykles, kurios padėtų apsiginti nuo Rusijos atakų.
„Esame pasiekę itin kritišką šio karo Ukrainoje etapą. V.Putinas suprato, kad gali smogti gyvenamosioms vietovėms ir infrastruktūrai, nutraukti elektros tiekimą ir paralyžiuoti Ukrainos energetikos sistemą raketomis bei bombomis, kurių neįmanoma perimti, nes Amerika nesuteikia tam reikalingų raketų gaudyklių“, – Edinburgo tarptautiniame knygų festivalyje kalbėjo buvęs Jungtinės Karalystės premjeras.
Vis dėlto G.Brownas pabrėžė, kad Jungtinė Karalystė ir Europa turi elgtis „labai atsargiai“, kad neįsitrauktų į karą su Rusija. Jis priminė, kad nei Jungtinė Karalystė, nei Europa nėra paskelbusios Rusijai karo.
„Rusija paskelbė karą Ukrainai, todėl neturime leisti susiklostyti padėčiai, kai abi pusės iš tiesų pradėtų kariauti viena su kita – tai būtų labai pavojinga. Padėtis tampa itin pavojinga. Nenorime karo Europoje, nenorime, kad jis išplistų už Ukrainos ribų, tačiau privalome padėti Ukrainai“, – sakė G.Brownas.
Pasak jo, naujasis Jungtinės Karalystės premjeras Andy Burnhamas pasielgė teisingai suteikdamas Ukrainai viską, ką galėjo. Tačiau G.Brownas įspėjo, kad A.Burnhamo pažadėti SCALP raketų gamybos brėžiniai artimiausiu metu reikšmingos įtakos karo eigai nepadarys.
Zelenskis: Kyjivas su JAV atstovais aptarė Maskvoje įvykusius susitikimus
20:49
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pranešė, kad Ukraina gavo informaciją iš Jungtinių Valstijų apie susitikimus Maskvoje, kurie įvyko pastarosiomis dienomis.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „Ukrainska Pravda“.
„Šiandien iš JAV pusės gavome informaciją apie susitikimus Maskvoje, kurie įvyko pastarosiomis dienomis. Ten įvyko keletas susitikimų. Ir mes kalbėjomės išvakarėse, kalbėjomės ir dabar su JAV puse. Dėkoju už informaciją ir už reikiamą pokalbių su Rusija toną“, – sakė ukrainiečių lyderis per savo vakarinį kreipimąsi.
Prezidentas pridūrė, kad Ukraina vertina veiksmų koordinavimą ir tai, kad Amerika propaguoja visiškai realistišką viziją, ką reikia daryti ir ką būtina padaryti.
Šios savaitės pradžioje Maskvoje netikėtai apsilankė JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Johnas Ratcliffe'as.
Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Sergejus Naryškinas patvirtino susitikęs su J.Ratcliffe'u jo vizito metu. Rusijos prezidentas V.Putinas su CŽA vadovu nesusitiko, nors Kremlius teigė, kad šalies vadovas buvo informuotas apie derybas.
JAV leidinys „The Wall Street Journal“ rašė, kad CŽA direktorius atvyko į Maskvą, nes Jungtinės Valstijos surinko žvalgybos duomenų apie ankstyvuosius Rusijos pasirengimus galimai karinei mobilizacijai.
Tuo metu leidinys „Politico“ rašė, kad J.Ratcliffe'as, lankydamasis Maskvoje, įspėjo Rusijos pareigūnus, kad jie neaštrintų konflikto su JAV sąjungininkais NATO, be kita ko, su Estija, Latvija ir Lietuva.
Budanovas įvardijo, kiek mažiausiai žmonių Ukraina turi mobilizuoti kas mėnesį
18:55
Ukraina negali mobilizuoti mažiau nei 30 tūkst. žmonių per mėnesį – būtent tiek mažiausiai reikia dabartinei padėčiai fronte išlaikyti. Tai interviu Natalijai Moseičuk pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyryla Budanovas.
„Negalima mobilizuoti mažiau nei 30 tūkst. žmonių per mėnesį. Tai mažiausias skaičius, būtinas esamai padėčiai išlaikyti“, – pabrėžė jis.
Kartu K.Budanovas išreiškė viltį, kad pavyks pakeisti padėtį dėl „prievartinio žmonių grūdimo į mikroautobusus, kurio kartais pasitaiko“.
„Tokių atvejų yra, ir su tuo reikia kovoti“, – pridūrė prezidento kanceliarijos vadovas.
Pasak jo, taip pat būtina kovoti su „tam tikrais neteisėtais teritorinių komplektavimo centrų veiksmais, kurių kartais, o kai kada – labai dažnai, pasitaiko“.
„Tačiau net ir visa tai įveikus nebus taip, kad visi liks patenkinti. Tai neįmanoma“, – pažymėjo K.Budanovas.
Rusija paleido tarpžemyninę balistinę raketą
18:52
Rusija per pratybas iš Plesecko kosmodromo paleido kietojo kuro tarpžemyninę balistinę raketą. Apie tai pranešė Rusijos žiniasklaida.
„Valstybiniame Plesecko bandomajame kosmodrome atliktas mokomasis kovinis mobiliosios kietojo kuro tarpžemyninės balistinės raketos paleidimas“, – Rusijos gynybos ministerijos pranešimą citavo viena šalies žiniasklaidos priemonių.
Ministerija pareiškė, kad visos „iškeltos užduotys įvykdytos visa apimtimi“. Mokomieji koviniai blokai esą pasiekė numatytą Kuros poligono rajoną Kamčiatkoje.
Po paleidimo Rusijos strateginės paskirties raketų pajėgos mobiliojo antžeminio raketų komplekso paleidimo bateriją perdislokavo į atokų rajoną.
Paleidimu siekta patikrinti neįvardyto raketų komplekso technines ir skrydžio charakteristikas.
Rusijos strateginės paskirties raketų pajėgos turi stacionarių šachtinių ir mobiliųjų raketų kompleksų su branduolines kovines galvutes galinčiomis nešti tarpžemyninėmis balistinėmis raketomis.
Pagrindiniai šių pajėgų naudojami tarpžemyninių balistinių raketų kompleksai yra RS-24 „Jars“, RT-2PM2 „Topol-M“, R-36M2, Vakaruose žinomas kaip „Satana“, ir UR-100N UTTCh. Be to, Rusija palaipsniui pradeda eksploatuoti naująją raketą „Sarmat“.
Rusijoje – grynųjų pinigų karštligė: iš bankų „ištirpo“ dešimtys milijardų dolerių
17:10
Rusai tuština bankų seifus ir vis dažniau renkasi grynuosius pinigus. Leidinys „Postimees“ analizuoja, kas tai paskatino ir kuo toks rusų sprendimas yra pavojingas karą Ukrainoje pradėjusios šalies ekonomikai.
Kaip praneša „The Moscow Times“, šiais metais Rusijos namų ūkiai ir įmonės padidino savo grynųjų pinigų atsargas 2,1 trilijono rublių (25,3 mlrd. JAV dolerių) – tai toks didžiausias padidėjimas nuo karo pradžios, viršijantis 1,8 trilijono rublių (21,7 mlrd. JAV dolerių) padidėjimą, užfiksuotą nuo 2023 m. sausio iki rugpjūčio.
Tuo metu grynųjų pinigų paklausą didino rusai, bėgantys iš šalies dėl karinės mobilizacijos, trumpai trukusio privačios kariuomenės „Wagner“ sukilimo ir tariamai neoficialių išmokų, mokamų Ukrainoje kovojantiems samdiniams.
Remiantis didžiausio Rusijos banko „Sberbank“ prognoze, iki 2026 m. apyvartoje esančių grynųjų pinigų suma galėtų padidėti 3,8 trilijono rublių, arba 45,8 mlrd. JAV dolerių.
Tai būtų toks didžiausias metinis padidėjimas per visą istoriją.
Kaip ir 2023 m., dabartinį grynųjų pinigų perteklių lemia keli veiksniai.
Plačiau skaitykite ČIA.
113 tūkst. iš Rusijos paspruko per savaitę: Kremlius šįkart užlopė spragą
16:21
Jei 2022 m. rudenį rusai pradėjo masiškai bėgti iš šalies po to, kai Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas paskelbė mobilizaciją, tai dabar, vis garsiau sklandant gandams apie jos pasikartojimą, Rusijos piliečiai pradėjo krautis daiktus iš anksto, rašo leidinys „Politico“.
Naujausiais duomenimis, per praeitą savaitę vienintelį Aukštutiniojo Larso sausumos pasienio punktą iš Rusijos į Sakartvelą kirto 113 tūkst. rusų.
Sakartvelas išlieka viena iš nedaugelio šalių, į kurias norintiems patekti rusams nereikalingos vizos.
Anksčiau pranešta, kad masinis išvykimas iš Rusijos užfiksuotas rugpjūčio 20 d., kai per Aukštutiniojo Larso pasienio punktą į Sakartvelą atvyko daugiau nei 20 tūkst. žmonių.
Kaip nurodė Rusijos federalinė muitinės tarnyba, tai ženkliai viršija praėjusių metų rodiklius.
Užlopė spragą
Kovą Kremlius priėmė sprendimą, kad šaukimo į karinę tarnybą procese privaloma naudoti elektroninius šaukimus. 2022 m. mobilizacijos metu buvo naudojami popieriniai šaukimai, kurie paprastai įsigaliodavo tik gavėjui juos pasirašius. Tai sukūrė biurokratinę spragą, dėl kurios iki 1 milijonui rusų pavyko skubiai palikti šalį, suprantant, kad, vos bus įteiktas šaukimas, įsigalios draudimas keliauti.
2023 m. įvesti ir 2025 m. visoje šalyje neprivalomai pradėti taikyti skaitmeniniai šaukimai dabar įsigalioja vos tik išduoti internetu, iškart pranešant pasienio tarnyboms ir uždraudžiant jo gavėjui išvykti iš šalies.
„Valdžios institucijos išmoko pamoką“, – atkreipė dėmesį žmogaus teisių organizacijos „Škola prizyvnika“ vadovas Aleksejus Tabalovas.
Praeitą savaitę Rusijos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Vasilijus Nebenzia pareiškė, kad mobilizacija „nenumatyta“ ir „jos nesitikima“. Verta priminti, kad panašiai jis užtikrino, kad nebus jokio įsiveržimo į Ukrainą: 2022 m. sausio 31 d. diplomatas pavadino Vakarų šalių pareiškimus apie pasirengimą puolimui „nepagrįstais ir provokuojančiais“.
„Petrovai, Ivanovai, Sidorovai – prašome sėsti į autobusą“
Organizacija „Škola prizyvnika“ užfiksavo, kad daugėja pagalbos prašymų iš šauktinio amžiaus vyrų, daugiausia iš karių rezervistų.
Anot jo, pastaraisiais mėnesiais valdžia aktyviai renka rezervistų asmens duomenis per jų darbdavius ir net išsiaiškina jų giminaičių adresus, kad galėtų juos surasti, jei jie bandytų vengti tarnybos.
Kol kas tokie vyrai kviečiami į karo komisijas ir jiems išduodami paskyrimai, kuriuose nurodyta, į kurį dalinį jie turi atvykti, jei bus pašaukti į tarnybą.
Tai sudaro pagrindą operatyvesniam ir pakankamai slaptam žmonių šaukimui į kariuomenę, net jei oficialiai mobilizacija ir nebūtų oficialiai paskelbta, paaiškino A.Tabalovas.
„Pakanka tiesiog nusiųsti, tarkime, 10 autobusų į tam tikrą metalurgijos gamyklą ir paimti iš anksto sutartą skaičių žmonių tiesiai iš darbo vietų: „Petrovai, Ivanovai, Sidorovai – prašome sėsti į autobusą“, – ir tada jis išvyksta į karinę bazę“, – kalbėjo organizacijos vadovas.
Kremliui vis sunkiau į karą verbuoti samdomus karius, nurodė teisininkas iš organizacijos „Prizvyk k sovesti“, kuri padeda įgyvendinti teisę atsisakyti karinės tarnybos dėl įsitikinimų.
Remiantis Ukrainos kariuomenės duomenimis, pastaraisiais mėnesiais Rusijos nuostoliai fronte viršijo 30 tūkst. žmonių per mėnesį, kartais siekia net 40 tūkst. Tuo tarpu šiais metais į ginkluotąsias pajėgas praktiškai nepavyksta įdarbinti daugiau nei 30 tūkst. žmonių per mėnesį, o kai kuriais mėnesiais šis rodiklis nukrisdavo iki 27 tūkst.
Todėl „nuo pavasario vyriausybės susidomėjimas rezervistais smarkiai išaugo“, konstatavo teisininkas.
Rezervistai – tai daugiausia vyrai iki 55 metų amžiaus, atlikę privalomąją karinę tarnybą. 2022 m. tuometinis gynybos ministras Sergejus Šoigu jų skaičių įvertino maždaug 25 mln. žmonių.
„Paprastai tai žmonės, kurie mobilizacijos atveju šaukiami į kariuomenę su didžiausia tikimybe“, – teigė A.Tabalovas.
Šiomis aplinkybėmis federalinė valdžia verčia regionus vykdyti administracinį ir organizacinį pasirengimą mobilizacijai, tobulinti šaukimo, apgyvendinimo, maitinimo tiekimo ir vietos gyventojų apginklavimo procedūras.
7 šalys prie Baltijos jūros vienija jėgas: kuriama speciali grupė
15:39
Nuolatiniai oro erdvės pažeidimai, padaromi dronų, paskatino aplink Baltijos jūrą esančias Europos šalis susivienyti, siekiant apsisaugoti nuo naujos grėsmės.
Ketinama sukurti operatyvinę grupę, kuri leis greitai reaguoti į vis dažnėjančius hibridinius išpuolius, pareiškė Vokietijos vidaus reikalų ministras Aleksandras Dobrindtas.
„Tikslas – sukurti darbo grupę, kuri užtikrintų greitus informacijos mainus“, – pareiškė A.Dobrindtas prieš susitikimą su kolegomis iš septynių kitų prie Baltijos jūros esančių NATO šalių.
„Užsienio valstybės kasdien bando smogti ir pakenkti demokratijai, saugumui bei ekonomikai Europos Sąjungos šalyse“, – pridūrė ministras.
Dažnėjantys incidentai susiję su dronų atskridimais, bandymais rengti diversijas prieš povandeninius kabelius ir dujotiekius.
Be to, kaip pastebima, jei anksčiau neidentifikuoti bepiločiai aparatai, matyt, buvo žvalgybiniai, tai rugpjūtį Leipcigo–Halės oro uoste ir netoli jo du kartus buvo rasti dronai su sprogmenimis.
„Šis hibridinis karas jau visai net nebe toks ir hibridinis“, – leidiniui „Politico“ pareiškė Kamila Grand, buvusi NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja, dabar vadovaujanti Europos aeronautikos, gynybos pramonės ir saugumo srities įmonių asociacijai.
Dar šią savaitę Vokietijos kacleris Friedrichas Merzas patvirtino, kad netoli Leipcigo oro uosto aptikti dronai su sprogmenimis, ir pareiškė, jog Vokietijai „gresia pavojus“.
Sikorskis skubina Lenkiją ruoštis: „Putinas žadėjo nesiveržti ir į Ukrainą“
14:21
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis socialiniuose tinkluose sureagavo į teiginius, po vizito Maskvoje, kaip teigiama, perduotus Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovo Johno Ratcliffe'o, kuris sakė, kad Vladimiras Putinas nenori provokuoti NATO.
„Akivaizdu, kad Putino agentai užtikrino CŽA direktorių, jog jis neprovokuos NATO. Putinas sakė prezidento Bideno CŽA direktoriui, kad neįsiverš į Ukrainą. Turime paspartinti pasirengimą gynybai“, – trumpai rėžė jis.
Toks Lenkijos diplomatijos vadovo pareiškimas nuskambėjo po to, kai žiniasklaida paskelbė, kad J.Ratcliffe'as vizito Maskvoje metu įspėjo Rusijos pareigūnus neaštrinti konflikto su JAV sąjungininkais NATO, ypač su Estija, Latvija ir Lietuva.
Tuo tarpu laikraštis „The New York Times“ ketvirtadienį paskelbė, kad per slaptą vizitą CŽA vadovas pasidalijo savo pesimistiniu vertinimu dėl Rusijos karo prieš Ukrainą padėties ir paragino rusus sudaryti susitarimą, kol jų karinė ir ekonominė padėtis dar labiau nepablogėjo.
Tačiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad nesijaudina dėl to, jog Rusija galėtų užpulti NATO šalis, pabrėždamas, jog V.Putinas to nedarys.
