Visas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
„The Telegraph“ įvardijo šešis Putino scenarijus, galinčius sužlugdyti NATO
09:47
Vakarų vyriausybės jau ilgą laiką perspėja apie Rusijos puolimo prieš NATO grėsmę. Nors žvalgybos atstovai pastaruoju metu mano, kad Vladimiras Putinas nenori tiesioginio karinio susidūrimo su Aljansu, kartu jis planuoja „hibridines operacijas“ prieš NATO valstybes nares, kurios galiausiai galėtų netyčia išprovokuoti konfrontaciją.
„The Telegraph“ analizuoja, kokius agresijos prieš NATO scenarijus Rusija galėtų svarstyti ir kur galėtų būti smogta.
1 variantas. „Krymo scenarijus“ puolant kaimynines NATO šalis
Tai – labiausiai aptarinėjamas galimas Putino veiksmų scenarijus.
Galima būtų įsivaizduoti, kad „aktyvistai“, iš tikrųjų – po priedanga veikiantys Rusijos agentai, pradėtų protestus dėl dirbtinai sukeltos tariamos etninės rusų mažumos diskriminacijos, pavyzdžiui, Estijos Narvos ar Latvijos Daugpilio miestuose. Prisidengdami protestais, Rusijos kariai, iš pradžių be skiriamųjų ženklų ir apsirengę civiliais drabužiais, kirstų sieną ir perimtų svarbiausių miestų kontrolę.
Teoriškai NATO atsidurtų keblioje padėtyje: ar tai Rusijos puolimas, ar tiesiog gatvės protestai? Kol Aljansas delstų, Rusija galėtų įvesti karius neva „taikai palaikyti“. Per kelias dienas Rusija galėtų faktiškai perimti dalies NATO teritorijos kontrolę.
Tačiau šį scenarijų pakartoti būtų sunku. Po Krymo aneksijos Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybės būtent tokiam scenarijui ruošėsi.
2 variantas. Įprastas puolimas prieš kaimynines valstybes
Tai būtų blogiausias, tačiau mažiausiai tikėtinas scenarijus – tiesioginis konvencinis puolimas.
Vienu metu iš Kaliningrado ir Baltarusijos pradėtas puolimas galėtų atkirsti Suvalkų koridorių – siaurą pasienio ruožą tarp Lenkijos ir Lietuvos. Tuo metu Rusijos desantininkai ar jūrų pėstininkai galėtų išsilaipinti Gotlando saloje Švedijoje ir taip sutrikdyti tiekimą oru.
Trys Baltijos valstybės būtų atkirstos nuo likusios NATO dalies. Rusijos kariuomenė galėtų veržtis Talino, Rygos ir Vilniaus kryptimis.
Tačiau, kaip ir „Krymo scenarijaus“ atveju, tokia operacija jau yra plačiai išanalizuota ir jai ruošiamasi.
3 variantas. Invazija
Vienas iš galimų scenarijų – Rusijos sraigtasparnis dėl variklio problemų „avariniu režimu nusileidžia“ ties Kaliningrado siena. Siekiant užtikrinti objekto saugumą kaimyninės Lenkijos ar Lietuvos teritorijoje ir sugrąžinti įgulą, būtų pasiųsta „gelbėjimo grupė“.
Galimi įvairūs vadinamojo „dingusio sraigtasparnio“ scenarijaus variantai, įskaitant raketas ir dronus, kurie „netyčia“ perskristų Ukrainą ir nukristų Lenkijoje, Rumunijoje ar Moldovoje.
Tokiu būdu Rusija galėtų signalizuoti, kad ateityje gali būti padaryta kur kas didesnė žala, mėginti įbauginti Vakarų politikus ir taip paveikti jų paramą Ukrainai.
4 variantas. Operacija „po svetima vėliava“
Vis dažniau pasirodo pranešimų, kad Kremlius kaupia užgrobtus ar numuštus Ukrainos dronus, kuriuos galėtų panaudoti provokacijai.
Tokiu atveju būtų siekiama suskaldyti NATO vienybę ir susilpninti paramą Ukrainai, sukuriant įspūdį, kad masinis oro smūgis Rusijai tragiškai nepavyko ir dalis ginklų nukrito NATO teritorijoje.
Lenkija, kurioje jau pastebimas antipatijos Ukrainai augimas, galėtų tapti patraukliu tokio smūgio taikiniu.
5 variantas. Sabotažas Europoje
Rusija jau parodė galinti vykdyti diversines operacijas visoje Europoje, dažnai rinkdamasi valstybes, kurios yra mažiau pasirengusios tokioms grėsmėms nei tiesioginės jos kaimynės.
Jeigu Putinas ieškotų būdo išbandyti NATO, logišku kitu žingsniu galėtų tapti operacija, sukelianti aukų, pavyzdžiui, traukinio nuvažiavimas nuo bėgių ar gamyklos susprogdinimas.
Tačiau Rusija negali tiksliai žinoti, kokio masto eskalacija pakeistų Vakarų politiką taip, kaip ji norėtų. Todėl tokios operacijos kelia riziką, kad vietoje norimo politinio efekto bus išprovokuotas karinis atsakas.
6 variantas. Kibernetinė ataka
Sistemingos kibernetinės atakos teoriškai gali būti pagrindas aktyvuoti NATO kolektyvinės gynybos principą. Tačiau dėl jų pobūdžio dažnai sunku nustatyti, kas yra atsakingas, ir neaišku, kokių atsakomųjų veiksmų reikėtų imtis.
Tokia ataka nebūtinai turėtų būti pražūtinga. Pavyzdžiui, vertybinių popierių biržos veiklos sutrikdymas ir panikos sukėlimas rinkoje ar svarbaus oro uosto uždarymas galėtų sukelti didžiulių nepatogumų ir paveikti politinių sprendimų priėmimą.
Kremlius tikisi, kad tokios atakos nesukels reikšmingo atsako. Būtent tai, leidinio teigimu, yra pagrindinis tokių veiksmų atgrasymo klausimas.
Putino puolimas prieš NATO
ISW vertinimu, CŽV direktoriaus Johno Ratcliffe'o vizitas Maskvoje rodo, kad Rusija gali ruoštis puolimui prieš NATO artimiausioje perspektyvoje.
Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir toliau atmeta tokią galimybę. Jis taip pat pareiškė, kad CŽV vadovo vizitas Maskvoje yra „įprastas dalykas“.
Rusija planuoja naują puolimą Kyjivo kryptimi: generolas atskleidė, ką ruošia okupantai
11:24
Rusijos okupantai planuoja naują puolimą Kyjivo ir Černihivo kryptimis, tačiau Ukrainos gynybos pajėgos kol kas nefiksuoja, kad šiose kryptyse būtų formuojamos atitinkamos puolamosios grupuotės. Apie tai pranešė Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotojas, brigados generolas Pavlo Palisa, skelbia UNIAN.
„Mes iš tiesų gavome žvalgybos tarnybų informacijos, be to, ji buvo patikrinta iš kelių šaltinių, kad Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų karinė vadovybė iš politinės vadovybės gavo užduotį suplanuoti tokios operacijos vykdymą keliais variantais Kyjivo ir Černihivo kryptimis. Noriu atkreipti dėmesį: suplanuoti ir pasirengti. Taigi iš tiesų ten buvo svarstomi keli variantai“, – sakė P.Palisa.
Kartu Ukrainos gynybos pajėgos yra pasirengusios bet kokiai įvykių eigai, o priešo planai kol kas lieka tik planais.
„Atitinkamai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas parengė galimus atsako, gynybos, apsaugos ir pasipriešinimo šiems veiksmams variantus. Šiuo metu nematome, kad šiose kryptyse būtų formuojama puolamoji grupuotė. Mūsų prioritetinė užduotis – neleisti susidaryti sąlygoms, kuriomis rusai apskritai galėtų pradėti bet kokius puolamuosius veiksmus“, – aiškino P.Palisa.
Rusija nori sukurti „buferinę zoną“
Maskva taip pat nori sukurti „buferinę zoną“ Ukrainos šiaurėje.
„Lieka tie patys planai sukurti buferinę zoną Charkivo ir Sumų srityse, iš dalies – Černihivo srityje, iki 20 kilometrų gylio ir su galimybe ją toliau plėsti. Šios buferinės zonos didinimas visų pirma susijęs su bepiločių orlaivių techninių ir taktinių bei techninių charakteristikų pokyčiais. Kitaip tariant, zona plečiasi, o bepiločių orlaivių galimybės didėja“, – sakė P.Palisa.
Rusija nustatė Donbaso okupacijos terminą
Visiška Donbaso okupacija taip pat nuo pat karo pradžios yra įtraukta į Rusijos planus. Tačiau brigados generolas šių planų nelaiko realistiškais.
„Rusijos Federacijos politinė vadovybė iškelia karinei vadovybei užduotį išspręsti Donbaso klausimą, tai yra pasiekti Luhansko ir Donecko sričių administracines ribas, iki šių metų gruodžio 31 dienos. Savo ruožtu karinė vadovybė įtikinėja politinę, kad šios užduoties įvykdymas per nurodytą laiką yra nerealus. Priešingai, jie prašo atidėti terminą iki kovo 31 dienos. Mano subjektyvia nuomone, net ir iki kovo 31-osios tai nėra realistiška“, – konstatavo P.Palisa.
Rusijos okupantų planai išlieka nepakitę, tačiau jų įgyvendinimo terminai nuolat nukeliami. Dar žiemos pabaigoje Rusija, pasak P.Palisos, „svajojo“ iki balandžio pradžios pasiekti Donecko srities administracines ribas.
Neseniai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat pranešė apie Rusijos planus didinti balistinių raketų gamybą, remdamasis atnaujintais žvalgybos duomenimis.
Rusijos dronas smogė sandėliui netoli Kyjivo: evakuota šimtai žmonių
08:39
Rusijos drono smūgis Kyjivo pakraštyje esančiame sandėlyje sukėlė galingą gaisrą ir sprogimų seriją, o dėl incidento iš regiono evakuoti šimtai žmonių, pranešė pareigūnai šeštadienio rytą.
Rusija ir Ukraina jau kelis mėnesius intensyvina tolimojo nuotolio smūgius. Vis dažniau taikomasi į civilinę infrastruktūrą, įskaitant logistikos sandėlius, naftos bei uostų objektus.
Šios atakos lemia vis didėjantį civilių aukų skaičių.
Po Mylos kaime, Bučos rajone, įvykusio išpuolio prokuratūra pradėjo tyrimą dėl aplaidumo užtikrinant sandėliavimo sąlygas.
Gaisrą lydėjo sprogimai, pranešė regiono karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka socialiniame tinkle „Telegram“.
„Iš įvykio vietos jau evakuota daugiau nei 200 žmonių, tarp jų – vaikų“, – sakė jis, pridurdamas, kad mažiausiai šeši asmenys buvo sužeisti.
Prokuratūra patikslino, kad tyrimas bus sutelktas į sprogstamųjų objektų bei medžiagų laikymo įmonės teritorijoje teisėtumą. Taip pat aiškinamasi, ar neįvardyta įmonė turėjo visus būtinus leidimus bei patvirtinimus.
Ministras pirmininkas Serhijus Koreckis išreiškė apgailestavimą, kad nebuvo pasimokyta po ankstesnio mirtino išpuolio liepos mėnesį Vyšneve, netoli Kyjivo, kai buvo smogta šaudmenų sandėliui.
Tada atliktas tyrimas atskleidė rimtų valstybės valdomos įmonės klaidų, mat ši nesilaikė standartų, nepaisant šalia buvusių gyvenamųjų pastatų.
„Penktaisiais plataus masto invazijos metais kartoti tas pačias klaidas yra nusikalstamas aplaidumas“, – rašė jis „Telegram“ platformoje.
„Visi atsakingi asmenys, be išimties, privalo sulaukti griežtų bausmių, kad tokios situacijos niekada nepasikartotų“, – teigė ukrainietis.
Rusijos ataka Odesos srityje: žuvo žmogus, užsiliepsnojo aštuoni sunkvežimiai
08:31
Rusijos ataka Odesos srityje pražudė vieną žmogų ir sužeidė dar tris. Be to, užsidegė maisto produktais pakrauti sunkvežimiai.
Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba (DSNS) pranešė, kad per naktinę ataką Izmajilio rajone užsidegė aštuoni sunkvežimiai, gabenantys maisto produktus, taip pat šalia esanti sausa žolė. Gaisrai buvo greitai užgesinti.
Į padarinių likvidavimą buvo išsiųsta 14 DSNS ugniagesių ir trys gaisrinės. Taip pat prisidėjo du vietinės „Bahate“ ugniagesių tarnybos darbuotojai ir vienas automobilis.
Per išpuolį žuvo vienas žmogus, dar trys buvo sužeisti. Buvo apgadinti transporto infrastruktūros objektai.
Ukrainos smūgiai sudrebino Rostovo sritį: liepsnos apėmė „Ozon“ ir kitus sandėlius
08:03
Ukrainos pajėgos naktį, rugpjūčio 29 d., smogė Rusijos elektroninės prekybos milžinei „Ozon“ priklausančiam sandėliui, pranešė pati bendrovė. Tuo metu įvairiose pietų Rusijos Rostovo srities vietose taip pat buvo pranešta apie atakas.
Dronas pataikė į „Ozon“ logistikos objektą Rostove prie Dono. Bendrovės teigimu, kilo nedidelis gaisras, kuris buvo greitai užgesintas. Įmonė laikinai sustabdė objekto veiklą, kad avarinės tarnybos galėtų patikrinti teritoriją ir įsitikinti, jog ji saugi.
Tuo metu Aksajaus mieste dėl atakos užsidegė buitinės technikos ir elektronikos pardavėjui DNS priklausantis sandėlis. Po incidento darbuotojai buvo evakuoti, pranešė „Telegram“ kanalas „Exilenova Plus“.
Rostovo srities gubernatorius Jurijus Sliusar teigė, kad Aksajaus rajone esančio sandėlio teritorijoje rasta drono nuolaužų, tačiau nenurodė, kuriam objektui jos priklausė.
Netoliese esančiame Leninskojės kaime, kaip pranešama, taip pat buvo smogta Rusijos prekybos tinklo „Čižik“ sandėliui.
J.Sliusar teigė, kad buvo atakuojami Rostovas prie Dono, Aksajaus, Bagajevskio ir Neklinovskio rajonai. Pasak jo, per „masinę“ ataką buvo sužeisti septyni žmonės. Keturi iš jų – du suaugusieji ir du vaikai – buvo hospitalizuoti Rostove prie Dono.
Gubernatorius taip pat pranešė, kad Rostovo Proletarskio rajone nukritus drono nuolaužoms buvo apgadinti du daugiabučiai, o jų gyventojai evakuojami. Bagajevskio rajone, jo teigimu, nuo smūgių išdužo kelių namų langai.
Šios informacijos nepriklausomai patikrinti iš karto nepavyko.
Ukraina reguliariai rengia smūgius Rusijos teritorijoje esantiems karinės infrastruktūros ir kitiems objektams, siekdama mažinti Maskvos galimybes tęsti karą. Pastarosiomis dienomis taip pat buvo atakuoti „Ozon“ sandėliai Ufoje ir Orenburge, o rugpjūčio 26 d. pranešta apie smūgį „Wildberries“ sandėliui Tambovo srityje.
