Visas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
JAV iždo sekretorius griežtai įspėjo Kremlių
07:56
JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas G20 aukščiausiojo lygio susitikime pirmadienį griežtai perspėjo Kremlių, leisdamas suprasti, kad, kol nebus užbaigtas karas Ukrainoje, jokios ekonominės nuolaidos, pagalba Rusijai ar susitarimai kitais klausimais yra neįmanomi, naujienų agentūrai „Reuters“ atskleidė šaltinis.
Nurodoma, kad S.Bessentas surengė dvišalį susitikimą su Rusijos finansų ministru Antonu Siluanovu Šiaurės Karolinoje vykusio G20 finansų ministrų susitikimo kuluaruose.
Tai buvo pirmasis Rusijos finansų ministro pasirodymas G20 viršūnių susitikime nuo tada, kai Rusija pradėjo agresijos karą prieš Ukrainą. Leidimas dalyvauti Rusijai sukėlė nepasitenkinimą Europos pareigūnams, kurie rengia naujas sankcijas prieš Rusiją.
Anksčiau JAV pareigūnas naujienų agentūrai „Reuters“ teigė, kad pagrindinė S.Bessento ir A.Siluanovo susitikimo tema buvo prezidento Donaldo Trumpo taikos planas Ukrainai.
Rusijos finansų ministerija patvirtino, kad abu pareigūnai aptarė finansinį bendradarbiavimą G20 formate.
Kai A.Siluanovas bandė kalbėti apie abipusio intereso sritis, šaltinio teigimu, S.Bessentas jį pertraukė ir pasakė: „Kol karas nesibaigs, niekas nėra įmanoma“.
JAV 2025 m. spalio mėn. įvedė sankcijas didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms, tačiau po to, kai JAV ir Izraelio karas prieš Iraną sutrikdė naftos ir dujų tiekimo maršrutus Hormuzo sąsiauriu, S.Bessentas išdavė laikinas licencijas, leidžiančias pardavinėti tanklaiviuose saugomą jūra gabenamą Rusijos naftą, taip siekdamas atlaisvinti tiekimo srautus ir tuo pačiu nusiųsdamas dalį lėšų į Maskvą.
Vokietijoje netoli elektrinės rasta savadarbių sprogstamųjų užtaisų
15:29
Vokietijoje netoli vienos elektrinės antradienį rasti keli savadarbiai sprogstamieji užtaisai, taip pat apgadintos kelios elektros perdavimo linijos, pranešė policija ir tinklo operatorius.
Operatorius „50Hertz“ nurodė, kad paslaugų teikimas buvo trumpam sutrikęs, tačiau dabar visos linijos Preilako pastotėje, kuri paskirsto elektrą iš netoliese esančios Jenšvaldės jėgainės, vėl veikia.
Policijos teigimu, žmonės nenukentėjo.
Irano prezidentas susitiko su Putinu
15:22
Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) aukščiausiojo lygio susitikimo paraštėse Kirgizijoje Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas antradienį susitiko su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, pranešė iraniečių prezidentūra.
„Susitikimo metu buvo apžvelgta naujausia dvišalių Irano ir Rusijos santykių būklė, šalys aptarė būdus, kaip stiprinti ir plėsti bendradarbiavimą įvairiose srityse“, – teigiama prezidentūros pareiškime.
Prie jo buvo pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuotas M. Pezeshkiano ir V. Putino rankos paspaudimas.
Eurokomisaras: dar ne laikas normalizuoti Rusijos buvimą G20
15:14
Europos Sąjungos (ES) ekonomikos komisaras Valdis Dombrovskis antradienį pareiškė, kad dar ne laikas normalizuoti Maskvos buvimą Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimuose.
Taip jis kalbėjo Europos lyderiams pasipriešinus Rusijos finansų ministro dalyvavimui finansų lyderių derybose.
„Manau, kad Europos pozicija yra žinoma, – žurnalistams JAV organizuojamo susitikimo paraštėse Ešvilyje, Šiaurės Karolinoje, sakė V. Dombrovskis. – Nemanome, kad dabar yra laikas normalizuoti Rusiją“ ar jos buvimą tokiose derybose.
Išsigandęs masinio rusų antplūdžio Kazachstanas ėmėsi specialių priemonių
14:53
Kazachstanas įvedė mokamus elektroninius leidimus rusams ir kitoms šalims, kurių piliečiams netaikomas vizų režimas. Sistema bandomuoju režimu pradėjo veikti rugpjūčio 25 dieną. Informaciją apie tai paskelbė Serbijos užsienio reikalų ministerija.
Leidimas išduodamas skaitmeninėje platformoje „QazETA“.
Pirmajame etape, kuris truks iki lapkričio 1 dienos, užsieniečiai į Kazachstaną bus įleidžiami laisvai, tačiau jie bus įspėjami, kad kitai kelionei reikės susitvarkyti elektroninį dokumentą.
Nuo lapkričio 1-osios leidimas taps privalomas atvykstantiems lėktuvu. Nuo lapkričio 15 dienos jo bus reikalaujama automobilių kontrolės punktuose pasienyje su Kinija, Turkmėnistanu ir Uzbekistanu, o nuo lapkričio 30-osios – pasienyje su Rusija ir Kirgizija.
Nuo gruodžio 15 dienos naujosios taisyklės bus pradėtos taikyti geležinkelio ir jūrų praleidimo punktuose.
Prašymą reikia pateikti prieš 3 dienas
Prašymą leidimui gauti reikia pateikti likus ne mažiau kaip 72 valandoms iki kelionės. Jis išduodamas 180 kalendorinių dienų laikotarpiui ir leidžia per šį laiką Kazachstane lankytis daug kartų.
Leidimo kaina, teikiant paraišką iš anksto, siekia apie 3900 tengių (apie 7,5 euro), o tvarkantis dokumentą pasienio punkte – apie 7800 tengių (beveik 15 eurų).
Kazachstano vidaus reikalų ministerija apie ketinimus įvesti mokestį už atvykimą užsieniečiams, besinaudojantiems bevize tvarka, paskelbė rugpjūčio pradžioje, tačiau detalių tuomet nepateikė.
Svarbu dėl galimos mobilizacijos Rusijoje
2022 metais Rusijoje paskelbus mobilizaciją dėl karo prieš Ukrainą, Kazachstanas tapo viena populiariausių krypčių persikelti gyventi. Darbo ministerijos vertinimu, tuo metu į šalį atvyko daugiau nei 400 tūkst. rusų, apie 100 tūkst. iš jų pasiliko, rašo „The Moscow Times“.
Šiuo metu Rusijos piliečiai be papildomų dokumentų Kazachstane gali būti 90 dienų. Norint pasilikti ilgiau, būtina gauti leidimą laikinai gyventi.
Tuo tarpu Rusijoje toliau plinta pranešimai apie rengiamą naują mobilizaciją. Vakarų žvalgybų duomenimis, Kremlius ją gali paskelbti po rugsėjį vyksiančių Valstybės Dūmos rinkimų.
Gandai apie tai jau lėmė išaugusį rusų, išvykstančių per sausumos sieną su Sakartvelu – dar viena populiaria persikėlimo kryptimi – skaičių. Rusijos federalinės muitinės tarnybos duomenimis, tik per vieną rugpjūčio savaitę Verchnij Larso kontrolės punktą kirto apie 113 tūkst. žmonių.
Apie pasirengimą priimti nuo mobilizacijos bėgančius rusus pranešė ir Armėnija. Rusijos užsienio reikalų ministerija atsakydama apkaltino respubliką „provokacija“ ir „priešteisnių veiksmų skatinimu“.
Zelenskis išpeikė sąjungininkus Europoje: „Jie atostogauja“
14:22
Rusijos pajėgos antradienio naktį ir paryčiais atakavo Ukrainą, nepaisydamos vaikų ir paversdamos juos šio karo dalyviais, pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Rusai visiški bepročiai. Rugsėjo 1-oji, vaikai. Net tarp baisiausių priešų yra supratimas, kad vaikai yra vaikai. O rusai paverčia vaikus karo dalyviais“, – pabrėžė jis.
Ukrainos vadovas mano, kad Rusija taip elgsis tol, kol nebus pastatyta į vietą. Todėl atkreipė dėmesį į vangią tarptautinių Ukrainos partnerių reakciją į naujausias Rusijos atakas.
„Pastarąsias dvi savaites visas pasaulis – Europa ir kitos šalys, kurios mums padeda – atostogauja. Ir tai palieka labai nemalonų poskonį. Negaliu nepasidalinti... žinote, tuo jausmu... diplomatija pagal planą. Kitaip tariant, jei jau atostogos, tai atostogos“, – pažymėjo jis.
Per pastarąją parą Rusijos pajėgos surengė ne vieną ataką prieš Kyjivą ir jo apylinkes, panaudodamos dronus ir raketas. Pranešama, kad pataikyta į gyvenamuosius namus ir infrastruktūros objektus. Daugiausia nukentėjusiųjų užregistruota Darnyckio rajone, kur žuvo septyni žmonės.
Taip pat Rusijos pajėgų apšaudymo taikiniu tapo Odesa ir jos sritis. Rusija bandė smogti energetikos objektams ir tuo pačiu metu atakavo Sumų, Dnipropetrovsko bei kitas Ukrainos sritis.
Netoli Sankt Peterburgo – stiprus mįslingas sprogimas
13:36
Antradienį netoli Sankt Peterburgo, Rusijos Leningrado srityje, nugriaudėjo galingas sprogimas, po kurio kilo didelio masto gaisras, rašo „Telegram“ kanalas „Astra“.
Pasak pranešimų, Koltušų mieste, netoli žemės ūkio bendrovės „Vyboržec“, įsiplieskė didelio masto gaisras. Iš jo kylantys dūmų stulpai tokie tiršti, kad yra matomi iš bet kurios miesto vietos.
Vietos gyventojai tvirtino, kad, prieš pasirodant liepsnoms, girdėjo galingą sprogimą.
Preliminariais duomenimis, dėl šio incidento niekas nenukentėjo. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos. Šiuo metu bandoma nustatyti sprogimo ir gaisro priežastis.
Anksčiau antradienį Leningrado srities gubernatorius pranešė, kad Rusijos oro gynybos pajėgos tariamai numušė 52 Ukrainos dronus, ir pridūrė,jog Ust Lugos uostui buvo padaryta žala.
Kai Koltušuose nugriaudėjo sprogimas, apie naujas atakas prieš regioną nebuvo pranešta, todėl tikroji incidento priežastis lieka miglota.
Naujas „Teltonikos“ ženklo GPS sekiklių maršrutas: iš Rusijos į Baltarusiją ir atgal
12:50
Verslininko Arvydo Paukščio kontroliuojamos aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ prekės ženklo įranga toliau patenka į Baltarusijos ir Rusijos rinkas, nepaisant grupės pasitraukimo iš šių šalių ir Vakarų sankcijų joms, rodo Baltarusijos tyrimų centro (BIC) atliktas tyrimas.
Europos Sąjunga (ES) yra įvedusi apribojimų radijo navigacijos įrangos eksportui į Baltarusiją ir Rusiją, tačiau Vakarų prekių ženklų produktai ir toliau patenka į šių šalių rinkas, ataskaitoje rašo nepriklausoma baltarusių tiriamosios žurnalistikos organizacija.
BIC, tyrimui pasirinkusi „Teltonikos“ ženklo GPS sekiklius, atsekė vieną iš tokių tiekimo maršrutų. Lietuvos įmonės įrangą baltarusiams tiekė Rusijos bendrovė, kuri prekes pirkdavo, be kita ko, per trečiąją šalį. Tuo metu pati baltarusiška bendrovė toliau parduodavo „Teltonikos“ sekiklius pirkėjui Rusijoje.
„Teltonika“ pasitraukė, bet elektronika liko
Plačiau skaitykite ČIA.
Kinijos vadovas pasisakė apie karo Ukrainoje pabaigą
12:40
Kinijos vadovas Xi Jinpingas pažadėjo sustiprinti koordinaciją dėl Ukrainos siekiant „politinio krizės sureguliavimo“. Tai jis pareiškė kalbėdamas Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos aukščiausiojo lygio susitikime Biškeke, praneša transliuotojas CCTV.
Xi Jinpingas pabrėžė, kad šiuo metu tarptautinėje aplinkoje pastebimai daugėja neapibrėžtų ir nenuspėjamų veiksnių, tačiau „visų šalių tautų siekis taikos, vystymosi, bendradarbiavimo ir abipusiai naudingo bendradarbiavimo lieka nepakitęs“.
Jis pridūrė, kad Kinija ketina stiprinti koordinaciją su kitomis šalimis, ieškant politinio situacijos Ukrainoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afganistane sureguliavimo būdų.
„Dėl tokių tarptautinių ir regioninių įtampos taškų kaip Ukraina, Artimieji Rytai ir Afganistanas, Kinija pasirengusi stiprinti komunikaciją ir koordinaciją su visomis pusėmis, laikydamasi požiūrio, kuriuo siekiama pašalinti tiek problemos simptomus, tiek priežastis, ir skatinti politinį sureguliavimą“, – sakė jis.
Anksčiau Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad V.Putinas ir Xi Jinpingas susitikime beveik neaptarė Rusijos agresijos prieš Ukrainą, pokalbis lietė tik dvišalius santykius.
Pasisakė ir Indija
Anksčiau Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi pareiškė Vladimirui Putinui, kad karas Ukrainoje turi baigtis ir kad Naujasis Delis rems visas taikos pastangas, nukreiptas į kovos veiksmų nutraukimą.
Savo ruožtu JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas per susitikimą su Rusijos finansų ministru Antonu Siluanovu G20 aukščiausiojo lygio susitikime aiškiai davė suprasti, kad jokios ekonominės paramos Rusijai ar susitarimų kitais klausimais nebus, kol nesibaigs karas Ukrainoje.
Po Trumpo akibrokšto G20 – Europos niuksas Rusijos finansų ministrui: parodė, kur jo vieta
11:53
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimas leisti Rusijai sugrįžti į G20 – aukščiausiojo lygio pagrindinių pasaulio ekonomikų pareigūnų susitikimą – sukėlė nepasitenkinimą Europos sostinėse, kurios pasiryžusios toliau izoliuoti Maskvą dėl jos vykdomo agresijos karo prieš Ukrainą, rašo „Politico“.
Susitikime, kuris šiemet vyksta Ašvilyje, Šiaurės Karolinoje, pasirodė Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas, kuris pirmadienį ne tik dalyvavo G20 derybose, bet ir kuluaruose vykusiame dvišaliame susitikime su iždo sekretoriumi Scottu Bessentu.
Konfliktas dėl nuotraukos
Tačiau pirmadienį Ašvilyje buvę Europos pareigūnai paprieštaravo A.Siluanovo dalyvavimui, o Jungtinių Valstijų sprendimas leisti Rusijos pareigūnui prisijungti prie susitikimo sukėlė sumaištį, kuomet prireikė padaryti grupinę dalyvių nuotrauką.
Vokietijos vicekancleris ir finansų ministras Larsas Klingbeilas „Politico“ žurnalistams teigė, kad aiškiai pareiškė, „jog nepozuos grupinei nuotraukai su Rusijos finansų ministru“, pažymėdamas, kad tokia nuotrauka pastaraisiais metais nebuvo daroma.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina: Rusija per mėnesį paleido daugiau kaip 2800 reaktyvinių dronų
11:45
Rusija rugpjūtį paleido daugiau nei 2800 sunkiau numušamų reaktyvinių bepiločių orlaivių prieš Ukrainą, antradienį pareiškė Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas.
Jų perėmimo rodiklis, palyginti su kitų tipų dronais, buvo žemesnis – apie 60 proc., J.Ihnatas sakė Ukrainos televizijai, jo žodžius cituoja „Reuters“.
