Visas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Netoli Sankt Peterburgo – stiprus mįslingas sprogimas
13:36
Antradienį netoli Sankt Peterburgo, Rusijos Leningrado srityje, nugriaudėjo galingas sprogimas, po kurio kilo didelio masto gaisras, rašo „Telegram“ kanalas „Astra“.
Pasak pranešimų, Koltušų mieste, netoli žemės ūkio bendrovės „Vyboržec“, įsiplieskė didelio masto gaisras. Iš jo kylantys dūmų stulpai tokie tiršti, kad yra matomi iš bet kurios miesto vietos.
Vietos gyventojai tvirtino, kad, prieš pasirodant liepsnoms, girdėjo galingą sprogimą.
Preliminariais duomenimis, dėl šio incidento niekas nenukentėjo. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos. Šiuo metu bandoma nustatyti sprogimo ir gaisro priežastis.
Anksčiau antradienį Leningrado srities gubernatorius pranešė, kad Rusijos oro gynybos pajėgos tariamai numušė 52 Ukrainos dronus, ir pridūrė,jog Ust Lugos uostui buvo padaryta žala.
Kai Koltušuose nugriaudėjo sprogimas, apie naujas atakas prieš regioną nebuvo pranešta, todėl tikroji incidento priežastis lieka miglota.
Jungtinės Valstijos išspyrė Rusiją ir Kiniją iš Venesuelos
17:50
Kremliaus vadovo Vladimiro Putino pastangos išlaikyti paramą Venesuelos režimui galutinai žlugo. Paaiškėjo, kad Rusijos bendrovė, eksploatuojanti naftos telkinius šioje Pietų Amerikos šalyje, praras savo turtą, rašo „Bloomberg“. Po to, kai Donaldas Trumpas paskelbė apie „didžiausią naftos sandorį pasaulio istorijoje“, vietos čia neliko ir Kinijai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Po Zacharovos žodžių nesusilaikė Italijos gynybos ministras
17:24
Italijos gynybos ministras griežtai atsikirto Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovei spaudai, kuri buvusio Ukrainos ministro Mychailos Fedorovo paskyrimą šioje ministerijoje pavadino „juokingu“.
Įtampa tarp Romos ir Maskvos išaugo po to, kai Rusija sukritikavo M.Fedorovo tapimą Italijos gynybos ministerijos patarėju, rašo leidinys „Il Sole 24Ore“.
Suabejojo, ar Zacharova skaitė Rodari knygą
„Suprantu, kad jie labiau norėtų, jog sprendimus dėl Italijos priimtų kas nors, kas pirmiausia klausosi Maskvos, – komentavo gynybos ministras Guido Crosetto. – Tačiau kol kas taip nėra, ir sprendimai priimami galvojant apie Romą, o ne apie Maskvą, Kyjivą ar Vašingtoną.“
Italijos ministras taip atsakė į Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos komentarus, kuriais ši Italijos gynybos ministerijos sprendimą pavadino „itin juokingu“.
„Tačiau yra vienas teigiamas aspektas, – pridūrė G.Crosetto. – Jei ji skaitė Rodarį – kuo aš abejoju – ji turėjo suprasti, kad mes nenorime baigti kaip pelė, kuri suvalgė katinus, todėl mums reikia ir praktinės patirties. Bet abejoju, ar ji – arba mūsų tautiečiai, kuriuos ji savo žinute bandė sukurstyti – būtų linkę tai priimti, nes tai mus pavaizduotų silpnus ir neginamus.“
Zacharova prisišnekėjo
Rytų ekonomikos forumo paraštėse, kaip pranešė Rusijos naujienų agentūra TASS, Maskvos užsienio reikalų ministerijos atstovė M.Zacharova M.Fedorovo paskyrimą apibūdino kaip „juokingą“ ir „vertą Gianni Rodari satyros“.
„Jei Gianni Rodari būtų gyvas, – pridūrė M.Zacharova, – manau, kad jis apie tai parašytų satyrinę pasaką, bet nesu tikra, ar ji būtų juokingesnė už šią tikrą istoriją.“
Rusijos atstovės teigimu, šis incidentas neva yra pavyzdys, kaip „vadybininkai“ Kyjive karinius pralaimėjimus paverčia asmeninėmis tarptautinėmis sutartimis.
M.Fedorovas neseniai pranešė tapęs G.Crosetto patarėju ir paaiškino, kad jo vaidmuo bus padėti Italijos pusėje plėtoti „šiuolaikinių karo veiksmų technologijas“.
Putino plaštakoje pastebėtos injekcijos žymės
17:01
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas buvo pastebėtas su injekcijos žyme ant plaštakos, kuomet kreipėsi į moksleivius ir studentus naujų mokslo metų pradžios proga.
Kremliaus spaudos tarnybos paskelbtame vaizdo įraše aiškiai matoma tamsi dėmė kairiojoje V.Putino plaštakoje, kurią jis iš dalies uždengia dešiniąja, tačiau gestikuliuodamas kelis kartus ją atsuka į kamerą.
Tikėtina, kad tai – nelabai sėkmingo „į veną atlikto įsiskverbimo“ pėdsakas, leidiniui „The Moscow Times“ sakė trys praktikuojantys medikai. Vienas jų, Maskvos greitosios pagalbos gydytojas, dėmę pavadino „trijų dienų senumo hematoma po injekcijos“.
Kito – gydytojo reanimatologo – teigimu, dėmė V.Putino ant plaštakos panaši į „nerūpestingai atliktą injekciją“. „Tačiau apskritai V.Putinui (siekiant didesnio manipuliacijų saugumo) turėjo būti įstatytas kateteris“, – sakė jis.
Ką rodo kiti kadrai
Plačiau skaitykite ČIA.
AFP analizė: rugpjūtį Rusijos puolimas Ukrainoje paspartėjo
16:33
Rugpjūtį Rusijos puolimas Rytų Ukrainoje, kuris kelis mėnesius buvo sulėtėjęs, paspartėjo, tačiau jis išlieka daug lėtesnis nei ankstesniais invazijos metais, rodo naujienų agentūros AFP atlikta Karo studijų instituto (ISW) duomenų analizė.
Ketverius su puse metų trunkantis karas šią vasarą suintensyvėjo, o civilių mirčių skaičius išaugo, JAV tarpininkaujamoms taikos deryboms įstrigus, o Kremliui reikalaujant likusios Donecko srities dalies kontrolės.
Rugpjūčio mėnesio duomenys parodė, kad Rusijos kariuomenė iš viso užėmė apie 90 kv. km plotą – tai didžiausias jos postūmis nuo vasario.
Šis tempas yra du ar tris kartus spartesnis nei birželį ir liepą, tačiau vis dar daug lėtesnis nei Rusijos puolimas ankstesniais plataus masto karo metais.
2025 metais Rusija Ukrainoje per mėnesį vidutiniškai užimdavo apie 400 kv. km teritorijos.
Šiais metais Rusijos kariuomenė ne tik sulėtino savo puolimą, bet balandį ir gegužę prarado apie 400 kv. km teritorijos.
Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ne kartą pareiškė, kad Maskva ketina užimti likusią Rytų Ukrainos dalį, o jos pastangos sutelktos Donecko srityje.
73 kv. km rugpjūtį užimtos teritorijos buvo Donecko srityje, kuri viso karo metu buvo kovų epicentre.
Tačiau Maskva taip pat pasistūmėjo toliau į šiaurę, Charkivo srityje, kur užėmė beveik 30 kv. km plotą.
Praėjusį mėnesį Maskva taip pat pasiekė nedidelių laimėjimų pietinėje Zaporižios srityje.
Kyjivas rugpjūtį užfiksavo nedidelių laimėjimų trijuose regionuose – įskaitant Dnipro sritį, į kurią Rusija įsiveržė praėjusią vasarą. Ukraina čia atgauna pozicijas nuo 2026 metų pradžios.
Praėjus ketveriems su puse metų nuo karo pradžios, Rusija kontroliuoja kiek daugiau nei 19 proc. šalies teritorijos – įskaitant Krymą ir teritorijas, kurios jau buvo prorusiškų separatistų rankose iki Maskvos įsiveržimo 2022 metų vasarį.
Didžiąją dalį teritorinių laimėjimų Rusija pasiekė pirmosiomis plataus masto karo savaitėmis.
Latvija užveria duris rusiškoms knygoms: įsigaliojo draudimas, tačiau liko svarbi išimtis
16:00
Latvijoje rugsėjo 1-ąją įsigaliojo draudimas importuoti dalį pramoninių prekių iš Rusijos ir Baltarusijos. Tarp jų – knygos, laikraščiai ir kiti spaudiniai, drabužiai, avalynė, žaislai bei sporto prekės.
Draudimas taikomas ne tik prekėms, tiesiogiai įvežamoms iš Rusijos ar Baltarusijos, bet ir šių šalių kilmės produkcijai, į Latviją atgabenamai per trečiąsias valstybes, praneša Latvijos žiniasklaida.
Į draudžiamų prekių sąrašą pateko spausdintos knygos, laikraščiai ir kiti poligrafijos gaminiai, taip pat drabužiai ir kiti gatavi tekstilės gaminiai, avalynė bei galvos apdangalai. Apribojimai taip pat taikomi žaislams, žaidimams ir sporto įrangai.
Latvijos valdžia teigia, kad tokiomis priemonėmis siekiama apsaugoti šalies saugumo interesus, sumažinti Rusijos ir Baltarusijos galimybes gauti pajamų iš eksporto ir apriboti rusiškos propagandos medžiagos patekimą į Latvijos rinką.
Plačiau skaitykite ČIA.
Analitikas prakalbo apie keistus sprendimus Maskvoje: pranašumas iš esmės išnyko
15:58
Rusijos įmonės tapo Ukrainos dronų atakų taikiniu, o siekiant suvaldyti šią situaciją, Kremliuje svarstomi keisti sprendimai, komentare leidiniui „Postimees“ sako ir Vidaus saugumo akademijos ekspertas Erkkis Koortas.
Maskva akivaizdžiai susiduria su sunkumais dėl Ukrainos dronų atakų, o veiksmingų sprendimų, kaip atsilaikyti prieš šią grėsmę, nėra.
Visgi yra vienas sprendimas, kuris padėtų Kremliui – Ukrainos „palaužimas“. Tačiau Rusija tai bando padaryti jau penktus metus, o pabaigos karui vis dar nematyti.
Kitas sprendimas būtų išplėstinė oro gynyba. Tačiau tai yra neįmanoma užduotis, nes Rusija yra beprotiškai didelė šalis, o oro gynybos pajėgumų nepakanka nei visam frontui, nei net pagrindiniams strateginiams objektams apsaugoti.
Tai pavyzdys, kai šalies dydis iš tikrųjų tapo didžiule gynybos problema. Strateginis gylis, kuris visada buvo Rusijos pranašumas, dabar iš esmės išnyko.
Maskvos stiliaus sprendimas
Iš tiesų sprendimas Kremliuje atsirado ir buvo labai paprastas.
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo siekiama išspręsti tris problemas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vokietijoje per sabotažo aktą prieš elektros linijas panaudoti sprogmenys
15:29 Atnaujinta 17:04
Vokietijoje netoli anglimis kūrenamos jėgainės antradienį per sabotažo aktą buvo panaudoti savadarbiai sprogstamieji įtaisai, apgadintos kelios elektros linijos ir trumpam sutrikdytas tiekimas, pranešė policija ir tinklo operatorius.
Keli savadarbiai sprogmenys buvo rasti apie 8 val. (9 val. Lietuvos laiku) Preilako pastotėje, kuri paskirsto elektros energiją iš netoliese esančios Jenšvaldės jėgainės, naujienų agentūrai AFP sakė policijos atstovė spaudai.
Pasak jos, detonavo mažiausiai vienas įtaisas, kiti nesuveikė. Pareigūnė pridūrė, kad niekas nenukentėjo, o vietovėje, esančioje maždaug už 100 km į pietryčius nuo Berlyno, didesnių elektros tiekimo sutrikimų nebuvo.
Jėgainės operatorė LEAG pranešime nurodė, kad pastotėje „buvo įvykdytas išpuolis“.
Ji taip pat pranešė apie jėgainės bloko „techninį gedimą“ bei pridūrė, kad tiriamas galimas jo ryšys su šiuo incidentu.
Tinklo operatorius „50Hertz“ pareiškė, kad nenustatyti užpuolikai apgadino kelias jo tinklo linijas.
„Tiekimas buvo trumpam nutrūkęs. Dabar visos linijos vėl veikia. Šiuo metu bendram elektros tiekimui tai įtakos neturi“, – sakoma pranešime.
Policijos atstovė spaudai teigė, kad pradėtas tyrimas siekiant nustatyti, kas slypi už šio incidento.
Pastaruoju metu Berlyne ir jo apylinkėse įvykdyta keletas padegimų, už kuriuos atsakomybę dažnai prisiima kraštutinių kairiųjų kovotojai.
Sausį dėl elektros tiekimo sutrikimo vokiečių sostinės pietvakariuose vidury žiemos beveik savaitę be elektros buvo likę dešimtys tūkstančių namų ūkių ir tūkstančiai įmonių.
Atsakomybę už aukštos įtampos kabelių padegimą, sukėlusį šį elektros dingimą, prisiėmė kraštutinių kairiųjų grupuotė „Vulkangruppe“.
Ji taip pat teigė esanti atsakinga už du sabotažo išpuolius prieš netoli Berlyno esančią „Tesla“ elektromobilių gamyklą.
Vokietijoje, kuri yra viena pagrindinių Ukrainos rėmėjų jos kovoje su Rusija, taip pat paskelbta aukšto lygio parengtis dėl su Maskva susijusių sabotažo ir šnipinėjimo sąmokslų.
Irano prezidentas susitiko su Putinu: širdingai dėkojo Rusijai
15:22 Atnaujinta 15:54
Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) aukščiausiojo lygio susitikimo paraštėse Kirgizijoje Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas antradienį susitiko su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, pranešė iraniečių prezidentūra.
„Susitikimo metu buvo apžvelgta naujausia dvišalių Irano ir Rusijos santykių būklė, šalys aptarė būdus, kaip stiprinti ir plėsti bendradarbiavimą įvairiose srityse“, – teigiama prezidentūros pareiškime.
Prie jo buvo pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuotas M. Pezeshkiano ir V. Putino rankos paspaudimas.
Irano vadovas padėkojo V. Putinui už Maskvos poziciją kilus Artimųjų Rytų karui.
„Vertiname ir dėkojame už jūsų pozicijas kiekviename etape – tiek tuo metu, kai vyko kovos ir agresijos veiksmai, tiek įprastomis aplinkybėmis, kai Jungtinės Valstijos mums taikė sankcijas, tiek Jungtinėse Tautose, tiek tarptautiniuose forumuose“, – sakė jis.
Eurokomisaras: dar ne laikas normalizuoti Rusijos buvimą G20
15:14
Europos Sąjungos (ES) ekonomikos komisaras Valdis Dombrovskis antradienį pareiškė, kad dar ne laikas normalizuoti Maskvos buvimą Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimuose.
Taip jis kalbėjo Europos lyderiams pasipriešinus Rusijos finansų ministro dalyvavimui finansų lyderių derybose.
„Manau, kad Europos pozicija yra žinoma, – žurnalistams JAV organizuojamo susitikimo paraštėse Ešvilyje, Šiaurės Karolinoje, sakė V. Dombrovskis. – Nemanome, kad dabar yra laikas normalizuoti Rusiją“ ar jos buvimą tokiose derybose.
Išsigandęs masinio rusų antplūdžio Kazachstanas ėmėsi specialių priemonių
14:53
Kazachstanas įvedė mokamus elektroninius leidimus rusams ir kitoms šalims, kurių piliečiams netaikomas vizų režimas. Sistema bandomuoju režimu pradėjo veikti rugpjūčio 25 dieną. Informaciją apie tai paskelbė Serbijos užsienio reikalų ministerija.
Leidimas išduodamas skaitmeninėje platformoje „QazETA“.
Pirmajame etape, kuris truks iki lapkričio 1 dienos, užsieniečiai į Kazachstaną bus įleidžiami laisvai, tačiau jie bus įspėjami, kad kitai kelionei reikės susitvarkyti elektroninį dokumentą.
Nuo lapkričio 1-osios leidimas taps privalomas atvykstantiems lėktuvu. Nuo lapkričio 15 dienos jo bus reikalaujama automobilių kontrolės punktuose pasienyje su Kinija, Turkmėnistanu ir Uzbekistanu, o nuo lapkričio 30-osios – pasienyje su Rusija ir Kirgizija.
Nuo gruodžio 15 dienos naujosios taisyklės bus pradėtos taikyti geležinkelio ir jūrų praleidimo punktuose.
Prašymą reikia pateikti prieš 3 dienas
Prašymą leidimui gauti reikia pateikti likus ne mažiau kaip 72 valandoms iki kelionės. Jis išduodamas 180 kalendorinių dienų laikotarpiui ir leidžia per šį laiką Kazachstane lankytis daug kartų.
Leidimo kaina, teikiant paraišką iš anksto, siekia apie 3900 tengių (apie 7,5 euro), o tvarkantis dokumentą pasienio punkte – apie 7800 tengių (beveik 15 eurų).
Kazachstano vidaus reikalų ministerija apie ketinimus įvesti mokestį už atvykimą užsieniečiams, besinaudojantiems bevize tvarka, paskelbė rugpjūčio pradžioje, tačiau detalių tuomet nepateikė.
Svarbu dėl galimos mobilizacijos Rusijoje
2022 metais Rusijoje paskelbus mobilizaciją dėl karo prieš Ukrainą, Kazachstanas tapo viena populiariausių krypčių persikelti gyventi. Darbo ministerijos vertinimu, tuo metu į šalį atvyko daugiau nei 400 tūkst. rusų, apie 100 tūkst. iš jų pasiliko, rašo „The Moscow Times“.
Šiuo metu Rusijos piliečiai be papildomų dokumentų Kazachstane gali būti 90 dienų. Norint pasilikti ilgiau, būtina gauti leidimą laikinai gyventi.
Tuo tarpu Rusijoje toliau plinta pranešimai apie rengiamą naują mobilizaciją. Vakarų žvalgybų duomenimis, Kremlius ją gali paskelbti po rugsėjį vyksiančių Valstybės Dūmos rinkimų.
Gandai apie tai jau lėmė išaugusį rusų, išvykstančių per sausumos sieną su Sakartvelu – dar viena populiaria persikėlimo kryptimi – skaičių. Rusijos federalinės muitinės tarnybos duomenimis, tik per vieną rugpjūčio savaitę Verchnij Larso kontrolės punktą kirto apie 113 tūkst. žmonių.
Apie pasirengimą priimti nuo mobilizacijos bėgančius rusus pranešė ir Armėnija. Rusijos užsienio reikalų ministerija atsakydama apkaltino respubliką „provokacija“ ir „priešteisnių veiksmų skatinimu“.
