Sekite 15min GoogleVisas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Šis įvykis supurtė NATO: rengiamas atsakas Putinui aukščiausiu lygiu
10:28
Europa nepajėgi tinkamai suvaldyti Rusijos vykdomo hibridinio karo prieš žemyną. Apie tai, įspėdami dėl Kremliaus eskalacijos rizikos, prabilo Europos gynybos ir žvalgybos pareigūnai, rašo dienraštis „Financial Times“ (FT).
Jų teigimu, praėjusį mėnesį užkardyta ataka Leipcigo oro uoste, kur aptiktas sprogmenų prikrautas bepilotis, pademonstravo Rusijos agresyvių veiksmų prieš NATO nebaudžiamumą ir dabartinių atgrasymo priemonių neefektyvumą. Pareigūnai pabrėžė, kad norint reaguoti būtini bendri Europos sostinių veiksmai.
„Akivaizdu, kad darome nepakankamai, jog atgrasytume nuo provokacijų, kurios nesiekia 5-ojo straipsnio lygio. Užtikriname pakankamą atgrasymą, kad išvengtume konvencinės ar branduolinės Rusijos eskalacijos. Tačiau mums tikrai reikia iš naujo apsvarstyti savo požiūrį į hibridinį karą“, – sakė vienas aukšto rango Vakarų gynybos pareigūnas.
Žurnalistai priminė, kad kol reguliariosios Rusijos pajėgos yra įstrigusios Ukrainoje, Rusijos parankiniai ir specialiosios tarnybos pastaruosius dvejus metus vykdo paslėptą karą Europos teritorijoje: skleidžia dezinformaciją, vykdo kibernetines atakas, degina sandėlius, puola politikų namus bei automobilius, taip pat pjauna ar gadina povandeninius kabelius.
Tai tapo tikru lūžio tašku
Kitas aukšto rango Vakarų pareigūnas pareiškė, kad ataka Leipcige laikoma lūžio tašku, padariusiu „labai, labai didelę įtaką“ Europos NATO valstybių sostinėms. Pasak jo, „aukščiausiu lygiu“ tęsiamos diskusijos dėl ilgalaikio ir tvaraus atsako parengimo.
FT straipsnyje pažymima, kad situaciją Aljansui apsunkina ir pasikeitusi JAV politika Rusijos atžvilgiu valdant prezidentui Donaldui Trumpui, kuris bando sumenkinti Maskvos keliamą grėsmę. Klausiamas apie ataką Leipcige, jis pareiškė, kad Putinas „neketina pulti NATO teritorijos“.
Žurnalistai rašo, kad Europos žvalgybos tarnybos rengiasi intensyvesnei Rusijos „mažų“ atakų kampanijai: vandalizmo aktams, diversijoms ir net civilinių objektų padegimams. Trečiojo pareigūno teigimu, tai gali sutapti su kitais metais vyksiančiais svarbiais rinkimais Prancūzijoje, Italijoje ir Lenkijoje.
„Nemanau, kad Rusijos tikslai ir uždaviniai Europoje pasikeitė. Pasikeitėme mes – tie, kurie patiria šias atakas. Problema ta, kad riba, skirianti veiksmus nuo 5-ojo straipsnio taikymo, yra išplauta. Kol ši riba nebus aiškiai apibrėžta, Rusija gali ir toliau ją stumti. Jei nepademonstruosime tokių veiksmų kainos, jie ir toliau vykdys spaudimą“, – teigė analizės centro „Chatham House“ darbuotojas ir Rusijos karinės doktrinos ekspertas Keiras Gilesas.
Ragina NATO peržiūrėti požiūrį į hibridinį karą
Gynybos ir žvalgybos pareigūnai, ypač su Rusija besiribojančiose Rytų Europos šalyse, ragina NATO iš esmės peržiūrėti požiūrį į hibridinius konfliktus ir nustatyti aiškias ribas, kada turėtų būti imamasi ryžtingų atsakomųjų priemonių. Jų nuomone, tai būtina siekiant Maskvai parodyti, kad ji negali nebaudžiamai kėsintis į Europos visuomenes.
„Matome aiškiai išaugusį Rusijos ryžtą rizikuoti ir jos beatodairiškumą. Negalime leisti, kad tai taptų nauja norma“, – teigė aukšto rango pareigūnas iš vienos NATO valstybės.
Ekspertų vertinimu, keturių savaičių delsimas nuo atakos Leipcige iki oficialaus Vokietijos apkaltinimo Rusijai yra kolektyvinio nenoro atvirai įvardyti Maskvos veiksmus pavyzdys. Pasak jų, toks neryžtingumas skatina Rusiją tęsti savo kampaniją.
„Tai, kad vokiečiai to nepadarė iš karto po atakos Leipcige, tikrai stebina. Susidaro įspūdis, kad Vokietija savo reakciją į tokius incidentus vis dar matuoja pagal tai, kiek toli galima nueiti nerizikuojant išprovokuoti tolesnės Rusijos eskalacijos. Tai yra visiškai klaidingas požiūris“, – sakė Tarptautinio strateginių studijų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas strategijos ir nacionalinio saugumo klausimais Charlie Edwardsas.
Įtampa tarp Europos ir Rusijos auga
Vokietija tiesiogiai apkaltino Rusiją organizavus dronų ataką prieš Leipcigo oro uostą. Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas ir užsienio reikalų politikas Johannas Wadephulis pranešė, kad dėl šio incidento Rusijos konsulatas Bonoje bus uždarytas, o Berlynas inicijuos sankcijų Rusijai išplėtimą Europos Sąjungos lygmeniu.
J.Wadephulis pažymėjo, kad Vokietija nusprendė nutraukti sutartį dėl Rusų namų Berlyne, įvesti griežtesnę Rusijos piliečių atvykimo kontrolę bei sustiprinti spaudimą „šešėliniam laivynui“. Jis pridūrė, kad tai buvo Rusijos vykdoma hibridinė operacija Europoje, už kurios stovi valstybiniai veikėjai.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas reaguodamas pareiškė, kad tai yra tikro karo pradžia, rašo portalas „Unian“.
„Iškraustė generalinį konsulatą iš Bonos... Rusų namus Berlyne uždaro. Prisimenu, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą, tiksliau, prieš Didįjį tėvynės karą, vokiečiai taip pat uždarinėjo savo diplomatines atstovybes... Jie vėl nori karo“, – aiškino ministras.
Ukrainos karinė žvalgyba pataikė į Rusijos lėktuvą Kryme
18:42
Ukrainos karinės žvalgybos (GUR) Aktyvių veiksmų departamento pareigūnai naktį okupuotame Kryme atakavo Rusijos orlaivį. Apie tai departamentas pranešė pirmadienį, rugsėjo 7 d.
Žvalgybos teigimu, šiuo metu tikslinamas orlaivio pažeidimų laipsnis. Informacija apie lėktuvo tipą ir operacijos aplinkybes kol kas neatskleidžiama.
„Dovana Ukrainos karinės žvalgybos dienos proga. Kryme ji jau įvertinta! Visi žinome, kad šventė be dovanų – ne šventė. Todėl Aktyvių veiksmų departamentas tuo pasirūpino, o okupantas gavo siuntą“, – teigiama pranešime.
Primename, kad rugsėjo 4 d. GUR specialusis padalinys „Group 13“ Krymo teritorijoje atakavo kranto raketų kompleksą „Bastion“, kuris naudojamas raketų „Cirkon“ ir „Oniks“ paleidimui į Ukrainos teritoriją.
Rugsėjo 2 d. ir naktį į rugsėjo 3 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos Sevastopolyje atakavo desantinį katerį BK-16.
Amerikiečiai sako Prancūzijai, kad Rusija rodo „naują norą“ derėtis
18:22
JAV derybininkai savaitgalį Kyjive vykusiose derybose Europos atstovams teigė, kad Rusija rodo „naują norą“ derėtis dėl karo Ukrainoje, pirmadienį pranešė Prancūzijos prezidentūra.
„Amerikiečiai mums pasakė, kad iš Rusijos pusės atsirado naujas noras derėtis po Dūmos rinkimų, ir mes turėtume pasirengti naujam derybų startui“, – žurnalistams sakė prezidento Emmanuelio Macrono padėjėjas, turėdamas omenyje rugsėjo 18–20 dienomis vyksiančius Rusijos parlamento rinkimus.
JAV pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris sekmadienį informavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį apie šeštadienį vykusias derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, taip pat atskirai informavo Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės (JK) atstovus.
NATO naikintuvai tris kartus kilo atpažinti ir lydėti Rusijos orlaivių
18:19
NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių orlaivių iš Rusijos, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Jos duomenimis, rugpjūčio 31-ąją NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti rusų žvalgybinio lėktuvo IL-20, tarptautine oro erdve skridusio iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį.
Rugsėjo 5 dieną naikintuvai taip pat skrido atpažinti žvalgybinio lėktuvo IL-20, judėjusio priešinga kryptimi. Abu šie lėktuvai skrido be įjungtų radiolokacinių atsakiklių ir be skrydžio plano, palaikė radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru.
Rugsėjo 1-ąją sąjungininkai skrido atpažinti ir perimti iš Rusijos į Estijos teritoriją įskridusio objekto. Vėliau NATO orlaiviai vykdė patruliavimą prie Estijos ir Rusijos sienos.
NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma iš Lietuvos ir Estijos.
Rusija aštrina situaciją: davė Vokietijai 11 dienų
18:09
Rusija pirmadienį nurodė uždaryti Vokietijos konsulatą Sankt Peterburge ir liepė diplomatams iki rugsėjo 18 dienos palikti šalį, taip atsakydama į Vokietijos sprendimą uždaryti Rusijos konsulatą Bonoje.
Konsulatą turi uždaryti iki rugsėjo 18 d.
Rusijos užsienio reikalų ministerija išplatintame pranešime nurodė, kad „atšaukia sutikimą Vokietijos Federacinės Respublikos generalinio konsulato Sankt Peterburge veiklai“, ir pridūrė, jog konsulatas „privalo nutraukti savo darbą ne vėliau kaip 2026 metų rugsėjo 18 dieną, o visi jo darbuotojai ne vėliau kaip iki šios datos privalo palikti Rusijos Federaciją“.
Apie tai paskelbta po to, kai Berlynas praėjusios savaitės antradienį apkaltino Maskvą dėl bandymo įvykdyti išpuolį Leipcigo ir Halės oro uoste praėjusį mėnesį bei paskelbė apie Rusijos konsulato Bonoje ir vadinamųjų Rusų namų kultūros centro Vokietijos sostinėje uždarymą.
Ketvirtadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad visoje šalyje bus uždaryti Vokietijos Goethe institutui priklausantys kultūros centrai.
Goethe instituto darbuotojai turi išvykti iki rugsėjo 13 dienos
Pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad Goethe instituto darbuotojai turi išvykti iki rugsėjo 13 dienos.
Vokietija yra viena pagrindinių Ukrainos sąjungininkių, o Europos šalys nerimauja dėl, jų teigimu, hibridinių atakų jų teritorijoje.
Europos Sąjunga (ES) teigė, kad incidentas Leipcigo / Halės oro uoste, susijęs su sprogmenų prikrautu dronu, turėjo visus „valstybės remiamo terorizmo“ požymius.
Rusija kaltinimus atmeta.
Savaitgalį S.Lavrovas apkaltino Berlyną „vėl norint karo“.
Witkoffas prakalbo po vizitų Rusijoje ir Ukrainoje
17:57
JAV derybininkas Steve'as Witkoffas pirmadienį palankiai įvertino savaitgalį Maskvoje ir Kyjive vykusias derybas ir užsiminė, kad gali būti suplanuotos naujos trišalės taikos derybos.
„Buvo padaryta reikšminga pažanga, įskaitant postūmį planuojant papildomas trišales derybas“, – socialiniame tinkle „X“ rašė specialusis pasiuntinys S. Witkoffas, kuris kartu su prezidento Donaldo Trumpo žentu Jaredu Kushneriu atstovauja JAV pusei derybose.
Kaja Kallas Vilniuje: Rusija nėra suinteresuota taika
17:55 Atnaujinta 18:01
ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas tikisi, jog Kyjive savaitgalį viešėję JAV derybininkai pamatė, jog Rusija nėra suinteresuota taika.
„Džiaugiuosi, kad specialieji pasiuntiniai pirmą kartą apsilankė ir Kyjive. Ukrainiečiams tai reiškė tris dienas be civilių bombardavimo. Manau, tai yra teigiamas šio vizito aspektas“, – kalbėjo Vilniuje pirmadienį viešinti Bendrijos užsienio ir saugumo politikos vadovė.
„Tikiuosi, kad jie taip pat išgirdo, kokia yra padėtis vietoje, o ukrainiečiai jiems parodė, kad Rusija iš tikrųjų nėra suinteresuota taika – atvirkščiai“, – pabrėžė ji.
JAV derybininkai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris savaitgalį susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Abi šalys pažadėjo nesmūgiuoti viena kitos sostinėms JAV pasiuntinių vizito metu.
S. Witkoffas vykusius pokalbius įvertino palankiai ir užsiminė, kad gali būti suplanuotos naujos trišalės taikos derybos.
Kiek anksčiau pirmadienį Kremlius pareiškė, kad Rusija neprieštarauja derybų atnaujinimui.
K. Kallas pabrėžė, jog Europa negali būti tarpininku tarp Rusijos ir Ukrainos, nes nėra neutrali.
„Galiausiai pasiekus taikos susitarimą, yra daug reikalavimų, kuriuos Europa labai aiškiai pareikštų, jog tai nėra dalykai, kuriuos mes suteikiame negaudami nieko mainais“, – teigė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja.
Nuo tada, kai 2022 metų vasarį V. Putinas pradėjo invaziją, karas tęsiasi ir pabaigos jam nematyti.
Per puspenktų metų trunkantį karą žuvo dešimtys tūkstančių karių ir civilių.
Derybos lieka aklavietėje dėl Rytų Ukrainos Donbaso regiono – jo Rusija visiškai nekontroliuoja, tačiau reikalauja, kad jis būtų bet kokio taikos susitarimo dalis.
Ukraina rado naują būdą medžioti „Shahed“: į jūrinius dronus montuoja „Sting“
17:52
Ukraina į jūrinį droną „MAGURA MV11“ integravo „Sting“ dronus-perėmėjus. Tokia konfigūracija leidžia iš jūros paleisti oro taikinius naikinančius dronus ir potencialiai išplėsti Ukrainos kovos su Rusijos atakos dronais galimybes virš Juodosios jūros bei pakrančių teritorijose.
Apie „Sting“ integraciją į „MAGURA MV11“ rugsėjo 6 d. pranešė Ukrainos leidinys „Militarnyj“, remdamasis dronus gaminančios bendrovės „Wild Hornets“ pateikta informacija.
Pasak „Wild Hornets“, „Sting“ dronai ir jų ryšio sistemos buvo specialiai patobulinti, kad galėtų veikti jūrinėje aplinkoje. Portalas „Militarnyj“ nurodė, kad šis darbas truko gana ilgai, tačiau viešai apie jį nebuvo skelbiama kariuomenės prašymu.
Svarbu ir tai, kad sistema jau buvo naudojama kovinėmis sąlygomis. „Wild Hornets“ teigimu, pirmuosius taikinius „Sting“ dronai, paleisti nuo bepiločių jūrinių dronų, perėmė dar pavasarį. Vėliau bendrovė toliau tobulino pačius perėmėjus, jų paleidimo platformą ir ryšio sistemas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Zacharova pagrasino Norvegijai
17:31
Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad šalis pasilieka teisę „planuoti kovinį savo ginkluotės panaudojimą“ prieš Norvegiją, reaguodama į šioje šalyje dislokuotus JAV raketinius kompleksus, galinčius leisti tolimojo nuotolio sparnuotąsias raketas „Tomahawk“, pasiekiančias Maskvą.
Taip Rusijos valdžia sureagavo į Norvegijoje vykusias bendras su JAV ir Jungtine Karalyste NATO pratybas „Operation Atlantic City“, rašo „The Moscow Times“. Teigiama, kad rugpjūčio 26 – rugsėjo 4 dienomis vykusiose pratybose JAV karinės jūrų pajėgos į Norvegijos Trondheimą pergabeno mobilų keturių vietų raketų modulį, užmaskuotą kaip jūrinį konteinerį.
M.Zacharovos teigimu, šios priemonės neva gali būti panaudotos NATO agresijai prieš Rusiją „strateginio pobūdžio užduotims spręsti“. Anot URM atstovės, JAV ir Norvegijos vadovybei „neturėtų būti staigmena... kad JAV kompleksų dislokavimo ir jų valdymo vietos, taip pat juos aptarnaujanti infrastruktūra tampa ypatingo Rusijos strateginio atgrasymo pajėgų dėmesio objektu, o tai apima ir atitinkamų smogiamųjų priemonių kovinio panaudojimo planavimą ginkluoto konflikto atveju“.
M.Zacharova taip pat pareiškė, kad Kremlius NATO veiksmus vertina kaip „dar vieną žingsnį nesibaigiančioje destabilizuojančių veiksmų virtinėje“.
Pasak jos, Maskva atsižvelgs į tai, kad tokių sistemų dislokavimas Norvegijoje „leidžia pasiekti įspūdingą Rusijos teritorijos europinės dalies sektorių, įskaitant Maskvą“, naudojant raketas „Tomahawk“. Rusijos valdžios nuomone, Vakarai neva tokiu būdu taip pat bando perimti laivybos kontrolę regione.
Specializuotų šaltinių duomenimis, NATO pratybos Šiaurės Europoje vykdomos pagal Aljanso gynybinę iniciatyvą Arktyje „Arctic Sentry“. Viena pagrindinių užduočių buvo konteinerinių įrenginių, skirtų raketų „Tomahawk“ ir SM-6 paleidimui, perdislokavimas, siekiant patikrinti tolimojo gabenimo oru galimybes tarp regionų.
Pratybų metu taip pat buvo bandomi valdymo ir ryšio tinklai, būtini koordinuoti geografiškai nutolusius tolimojo nuotolio raketų kompleksus bendrame taikinių naikinimo tinkle, bei kita ginkluotė.
Įniršusi Rusija – Norvegijai: „Reikalaujame nedelsiant“
15min primena, kad tai ne pirmas Rusijos ir Norvegijos santykių skandalas. Norvegija neseniai sulaikė Rusijos laivą dėl 3,5 mlrd. eurų skolos Ukrainai. Maskva praėjusį ketvirtadienį pareikalavo jį nedelsiant paleisti.
Svalbardo – Norvegijos salyno, esančio už 1 tūkst. km į pietus nuo Šiaurės ašigalio – vadovas trečiadienį paskelbė apie laivo „Professor Molčanov“ sulaikymą, remiantis rugpjūčio 31-osios teismo nutartimi.
„Naftogaz“ siekia iš Rusijos prisiteisti 4,2 mlrd. dolerių (3,5 mlrd. eurų) kompensaciją už jos turto konfiskavimą po to, kai Maskva 2014 metais aneksavo Krymą.
2023 metais Hagoje įsikūręs arbitražo teismas priėmė sprendimą Ukrainos bendrovės naudai. Norvegija pripažįsta šį sprendimą.
„Professor Molčanov“ – mokslinių tyrimų laivas, daugiausia naudojamas ekspedicinėms kelionėms, – šiuo metu yra įstrigęs Barencburge, Rusijos valdomoje kasyklų gyvenvietėje Svalbarde, kol bus priimtas naujas gubernatoriaus arba Norvegijos teismų sprendimas, pranešė gubernatoriaus biuras.
Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė išsikvietusi Norvegijos ambasadorę Rusijoje Heidi Olufsen, kad pareikštų „griežtą protestą“ dėl laivo sulaikymo.
Spec. tarnybos likvidavo smogiką: po Ukrainos generolo automobiliu padėjo sprogmenį
17:09 Atnaujinta 17:44
Ukrainos specialiosios tarnybos 2026 metų liepą okupuotame Donecke likvidavo vadinamosios „DNR MGB“ („saugumo ministerijos“) Specialiųjų operacijų centro darbuotoją Olegą Šutovą. Jis buvo prisidėjęs prie didelio atgarsio sulaukusių karinės žvalgybos GUR karininko Maksymo Šapovalo ir saugumo tarnybos SBU karininko Oleksandro Charaberiušo nužudymų.
Apie tai pranešė portalai LB.ua ir „Ukrajinska pravda“, remdamiesi savo šaltiniais.
Šaltinių teigimu, sprogmenys buvo padėti po automobiliu „Subaru“, kuriuo karo nusikaltėlis liepos 27-osios vakarą atvyko prie „Dinamo“ sporto komplekso okupuoto Donecko Lenino rajone.
Pažymima, kad informacija apie likvidavimą nebuvo paviešinta iškart po operacijos saugumo sumetimais – laukta, kol agentūrinė kovinė grupė sugrįš į Ukrainos vyriausybės kontroliuojamą teritoriją.
Portalas „New Voice“ primena, kad 2017 m. kovo 31 d. Mariupolyje susprogdinus automobilį žuvo Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) Donecko srities valdybos Kontržvalgybos pagrindinio skyriaus viršininko pavaduotojas Oleksandras Charaberiušas.
2017 m. birželio 27 d. Kyjivo Solomiansko rajone sprogus automobiliui žuvo Ukrainos karinės žvalgybos (GUR) specialiųjų pajėgų vadas generolas Maksymas Šapovalas.
2019 m. balandį tuometinis SBU vadovas Vasylis Hrycakas pareiškė, kad sprogmenis po M.Šapovalo automobiliu padėjo diversantas Olegas Šutovas.
Kam jis dirbo
„Šutovas yra vadinamosios „DNR MGB“ specialiųjų operacijų centro, veikiančio kuruojant Rusijos FSB karininkams ir Rusijos specialiųjų tarnybų karinei žvalgybai, darbuotojas“, – dar 2019 m. teigė tuometinis SBU vadovas V.Hrycakas.
Olegas Šutovas buvo vadinamosios DNR dziudo ir sambo asociacijos prezidentas, taip pat Rusijos specialiųjų tarnybų kontroliuojamo vadinamojo „DNR MGB“ specialiųjų operacijų centro operatyvinis darbuotojas. 2024 m. balandį rusai šią MGB likvidavo, o jos funkcijas perdavė vietos FSB valdybai.
Budrys paaiškino, kodėl Lietuva nepalaikė naujo „teisingesnio“ pasaulio žemėlapio
16:48
Jungtinės Tautos patvirtino naują pasaulio žemėlapio standartą, kuriame Afrikos žemynas bus padidintas, o Šiaurės Amerika bei Europa – sumažintos. Vienintelės Jungtinės Valstijos balsavo prieš, o šešios šalys, įskaitant Lietuvą ir Ukrainą, susilaikė.
Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva tokią poziciją išreiškė remdama Ukrainą dėl vienos žemėlapyje neva „netyčia“ įtrauktos detalės.
Plačiau skaitykite ČIA.
