Visas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Putino biudžete – skylė: Rusijos centrinis bankas tapo didžiausiu aukso pardavėju pasaulyje
07:03
Didelio masto aukso luitų pardavimas iš atsargų, kurį Rusijos bankas pradėjo 2026 metais, pavertė jį didžiausiu aukso pardavėju tarp visų pasaulio centrinių bankų, rašo leidinys „The Moscow Times“.
Pasaulio aukso tarybos (WGC) duomenimis, antrąjį ketvirtį Rusijos centrinis bankas iš aukso ir užsienio valiutos atsargų pardavė 21,77 tonos tauriojo metalo, gerokai aplenkdamas antrą vietą pagal pardavimus užėmusį Turkijos centrinį banką, kuris pardavė 4,23 tonos.
Kiti centriniai bankai, jei ir pardavinėjo auksą, tai tik nereikšmingais kiekiais: Meksika – 0,1 tonos, Malta – 0,03 tonos, Rumunija – 0,01 tonos, rodo WGC duomenys. Didžiausi aukso pirkėjai buvo Lenkijos centrinis bankas (50,79 tonos), taip pat Kinijos (32,97 tonos) ir Uzbekistano (16,17 tonos) centriniai bankai.
Rusijos centrinis bankas aktyviai parduoda auksą daugiausia tam, kad gautomis lėšomis „padengtų valstybės biudžeto deficitą ir užsienio valiutos likvidumo trūkumą“, sakė „Finam“ analitikas Aleksandras Potavinas.
Remiantis paties banko duomenimis, nuo metų pradžios iki liepos pabaigos Rusijos bankas iš atsargų pardavė 1,6 mln. Trojos uncijų (49,7 tonos).
Tai buvo didžiausias vienkartinis aukso atsargų pardavimas nuo 1998 metų: tuomet, griūvant valstybės iždo vekselių piramidei, Rusija per tris mėnesius pardavė 3,8 mln. uncijų (118 tonų), rodo Tarptautinio valiutos fondo statistika. Rugpjūčio 1 dieną centrinio banko aukso atsargos sumažėjo iki 73,2 mln. Trojos uncijų — tai mažiausias lygis nuo 2020 metų.
Tai, kad Kremlius pradėjo pardavinėti auksą, rodo, jog „jiems baigiasi kitas likvidus turtas“, sakė Petersono tarptautinės ekonomikos instituto ekonomistė Elina Rybakova.
Jau pačiomis pirmosiomis karo su Ukraina dienomis centrinis bankas prarado 300 mlrd. dolerių aukso ir užsienio valiutos atsargų, kurios buvo laikomos doleriais, eurais ir kituose Vakarų aktyvuose ir pateko į sankcijų taikymo sritį. Iš savo valiutinių atsargų jis teturi apie 100 mlrd. dolerių Kinijos juaniais.
Tai, kas vyksta su centrinio banko auksu, rodo „didėjantį spaudimą“ dėl Rusijos biudžeto deficito ir „spaudimą, susijusį su šio deficito finansavimo šaltiniais“, pažymi E.Rybakova. Finansų ministerijos duomenimis, sausio–liepos mėnesiais federalinio biudžeto „skylė“ siekė 6,45 trln. rublių, o pernai – 5,7 trln. rublių.
Vis dėlto iš aukso pardavimo nereikėtų daryti išvados, kad Rusija yra „bankrutavusi“, pabrėžia „Macro-Advisory“ analitikas Chrisas Weaferis: Rusijos centrinio banko aukso atsargos yra penktos pagal dydį pasaulyje, o kol kas jos sumažėjo tik 2,1 proc. Esant dabartiniam 200–300 tūkst. uncijų per mėnesį tempui, visam rezervui parduoti prireiktų apie 20 metų.
Tikėtina, kad centrinis bankas ir toliau pardavinės auksą, mano A.Potavinas: metų pradžioje taurusis metalas sudarė 48 proc. Rusijos atsargų, o dabar ši dalis sumažėjo iki 41,5 proc.
„Galbūt riba galėtų būti apie 40 proc. arba šiek tiek mažesnė. Tačiau kol išlieka poreikis dengti didelį biudžeto deficitą, aukso dalis atsargose gali ir toliau mažėti“, – sakė A.Potavinas.
Rusija užpuolė pasienio punktą su Moldova: smogė dideliam autobusui
08:05
Praėjusią naktį Rusijos pajėgos užpuolė Ukrainos pasienio punktą „Starokozache“, esantį prie sienos su Moldava Odesos srityje. Po smūgio yra žuvusių ir sužeistųjų, skelbia Valstybės sienos apsaugos Pietų regiono valdybos tarnyba.
„Šiąnakt Rusijos dronai dar kartą užpuolė pasienio infrastruktūrą. Šįkart priešas nukreipė smogiamąsias priemones į tarptautinį automobilių sienos perėjimo punktą „Starokozache“, esantį prie sienos su Moldova“, – nurodoma pranešime.
Remiantis Odessos srities Valstybinės ekstremaliųjų situacijų tarnybos spaudos tarnybos duomenimis, dėl atakos buvo apgadinti pastatai, sunaikinti keleiviniai autobusai, sunkvežimiai ir lengvieji automobiliai. Įsiplieskė didžiulis gaisras.
Preliminariais duomenimis, atakos metu žuvo 2 žmonės, dar 3 – buvo sužeisti. Gelbėtojai iš atakos vietos evakavo 16 žmonių ir autobusu juos nuvežė į saugią vietą laikinam apgyvendinimui.
Apie ataką taip pat informavo Odesos srities administracijos vadovas Olehas Kiperis. Kaip rodo jo paskelbtos nuotraukos, tarp apgadintų transporto priemonių yra didelis keleivinis autobusas.
Šiuo metu asmenų ir transporto priemonių registracija šiame pasienio ruože sustabdyta. Apie situaciją informuota kaimyninė pusė.
Rusijos pajėgos pastaraisiais mėnesiais ne vieną kartą atakavo tarptautinius pasienio punktus Odesos srityje. Rugsėjo 1 d. rusų dronai užpuolė „Orlivkos“ punktą prie Ukrainos ir Rumunijos sienos, dėl ko buvo sustabdytas eismas keltais. Dronai tada smogė į pasienio punkto pastatą ir teritoriją, kilo gaisrai.
Rugpjūčio 25 d. naktį buvo surengta dronų ataka prieš tarptautinį pasienio punktą „Vynoradivka“, esantį prie sienos su Moldova, buvo sugadinta infrastruktūra. Anksčiau – rugpjūčio 21 d. – rusai „Shahed“ dronais atakavo Bolgrado ir Izmajilo rajonų teritorijas, buvo pataikyta į pasienio punkto „Tabaki“ infrastruktūrą, apgadinti pastatai ir konstrukcijos, kilo gaisrai.
Putinas ir Trumpas aptarė galimybę per dvejus metus užbaigti karą Ukrainoje
07:51
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pokalbio su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu metu pripažino, kad viliasi, jog iki jo prezidento kadencijos pabaigos pavyks pasiekti proveržį, sprendžiant karą Ukrainoje, antradienį nurodė Kremliaus vadovo padėjėjas Jurijus Ušakovas.
D.Trumpo kadencija baigsis 2029 m. sausio 20 d. Tai gali rodyti, kad Baltuosiuose rūmuose nėra iliuzijų apie galimybę užbaigti karą artimiausiais mėnesiais.
Antradienį V.Putinas ir D.Trumpas surengė valandos trukmės pokalbį telefonu. Pasak J.Ušakovo, prezidentai daugiausia dėmesio skyrė būtent karui Ukrainoje.
Jo teigimu, Kremliaus vadovas išdėstė Amerikos prezidentui savo vertinimą dėl padėties fronte ir pasidalijo perspektyvomis dėl pažangos mūšio lauke.
Pokalbio metu taip pat buvo teigiamai įvertinti rugsėjo 5–6 d. JAV derybininkų Steve'o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio vizitai į Maskvą ir Kyjivą.
„Visiškai atkurti JAV ir Rusijos santykius“
K️aip nurodo J.Ušakovas, D.Trumpas esą „aiškiai pabrėžė, kad pageidautina kuo greičiau užbaigti konfliktą, o tai iš karto atvertų perspektyvas – be to, įspūdingas ir toli siekiančias – visiškai atkurti JAV ir Rusijos santykius“.
„Donaldas Trumpas suinteresuotas, kad proveržis būtų pasiektas jo prezidentavimo laikotarpiu. Vladimiras Vladimirovičius Putinas pritarė šiam požiūriui“, – teigė Kremliaus vadovo patarėjas.
J.Ušakovas, teigęs, kad V.Putinas ir D.Trumpas taip pat susitarė dėl būtinybės tęsti kalinių mainus, pabrėžė negalintis smulkiau atskleisti, kas buvo aptarta, tačiau pokalbį pavadino konstruktyviu ir pridūrė, kad abu lyderiai susitarė palaikyti ryšį ir vėl susiskambinti, jei kiltų poreikis.
Neturi priešiškų ketinimų prieš Europą
Kremliaus vadovo patarėjas taip pat pažymėjo, kad V.Putinas D.Trumpui pasakė, jog Rusija neturi jokių priešiškų ketinimų Europos atžvilgiu, nepaisant pakartotinių priešingų pareiškimų iš įvairių Europos politikų.
„Skleidžiami mitai apie Rusijos grėsmę tarnauja tik kaip pretekstas europiečiams didinti savo paramą Ukrainai ir savo pačių karines išlaidas“, – teigė jis.
Terminai ilgėja
Naujienų portalas „Agentstvo“ atkreipė dėmesį, kad terminai, kuriuos D.Trumpas nurodė karui užbaigti, pastaraisiais metais nuosekliai ilgėjo.
2023 m. gegužę jis pažadėjo, kad tapęs prezidentu karą užbaigs „per 24 valandas“. 2024 m. rinkimų kampanijos metu jis tikino, kad susitarimą pavyks pasiekti dar prieš užimant pareigas.
️2025 m. liepos mėn. D.Trumpas Rusijai suteikė 50 dienų pasiekti ugnies nutraukimą, o po dviejų savaičių šį terminą sutrumpino iki 10–12 dienų. Tų pačių metų rugpjūčio mėn. prezidentas teigė, kad po vienos ar dviejų savaičių paaiškės, ar apskritai įmanoma pasiekti susitarimą.
Moldovos ir Rumunijos oro erdvę buvo pažeidęs įtariamas Rusijos dronas
07:08
Įtariamas Rusijos „Shahed“ tipo dronas antradienį buvo pažeidęs Moldovos ir Rumunijos oro erdvę, todėl ją teko uždaryti, paskelbti perspėjimus ir pakelti NATO naikintuvus.
Apie tai rašo „The Kyiv Independent“.
Moldovos kariuomenė bepilotį orlaivį užfiksavo 16 val. 20 min. vietos (ir Lietuvos) laiku, pranešė Moldovos gynybos ministerija, kuri jį įvardijo kaip „Shahed“ tipo droną, įskridusį į šalies oro erdvę iš Ukrainos pusės.
Kariuomenė stebėjo droną, kol jis 16 val. 37 min. paliko Moldovos oro erdvę ir nuskriejo Rumunijos Golaješčio kryptimi.
Dronui įskridus į Rumunijos oro erdvę, buvo pakelti Ispanijos naikintuvai F/A-18, dislokuoti vykdant NATO misiją.
Rumunijos pareigūnai kelių regionų gyventojams išplatino skubius perspėjimus, ragindami „slėptis rūsiuose arba civilinės saugos slėptuvėse“, o Jasų tarptautinis oro uostas sustabdė skrydžius, kol dronas pasišalino iš šios zonos.
Rumunijos radarai ryšį su įsibrovusiu dronu prarado netrukus po 17 valandos. Rumunijos vyriausybės teigimu, dronas galiausiai sudužo Moldovoje, maždaug už 25 km į rytus nuo sienos su Rumunija, netoli Botošanio apskrities.
Ukrainos dronai smogė naftos terminalui Rusijos Novorosijske
06:38
Trečiadienio naktį Ukrainos dronai smogė naftos terminalui pietinėje Rusijos Novorosijsko mieste, pranešė stebėsenos kanalai.
Naftos terminalas užsidegė po to, kai buvo apšaudytas per nakties ataką, teigia nepriklausomas Rusijos naujienų kanalas „Astra“.
Per Ukrainos smūgius buvo apgadintas ir gyvenamasis pastatas mieste, pranešė kanalas, remdamasis liudininkų nufilmuota medžiaga.
Novorosijsko meras Andrejus Kravčenka patvirtino, kad įvyko Ukrainos dronų ataka, ir teigė, kad numuštų dronų nuolaužos nukrito ant „įmonių teritorijos“ bei netoli gyvenamojo pastato, tačiau nenurodė konkrečių objektų.
„Europiečiai daro viską, kad šis karas nesibaigtų“: Peskovas nepalaiko Europos dalyvavimo derybose
06:26
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos – vadinamojo ES trejeto (EU-3) – nacionalinio saugumo patarėjų dalyvavimas derybose dėl Rusijos karo prieš Ukrainą gali „apsunkinti procesą“. Apie tai pranešė Rusijos žiniasklaida.
„Tai iš tiesų gali apsunkinti derybų procesą. Nes, skirtingai nei amerikiečiai, europiečiai daro viską, kad šis karas nesibaigtų“, – sakė D.Peskovas.
Pasak jo, jei derybų procesas bus vilkinamas, Ukrainos padėtis blogės, o Rusijos keliami reikalavimai taps „vis nemalonesni“.
„Jau seniai sakome, kad kiekviena prabėgusi diena blogina Kyjivo režimo padėtį“, – teigė Kremliaus atstovas spaudai.
Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigiamai įvertino derybas su JAV prezidento specialiaisiais pasiuntiniais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu.
„Nuo pat pradžių D.Trumpo administracija turėjo ir norą, ir gebėjimą matyti tikrąsias konflikto priežastis. Būtent tai leidžia tikėtis, kad pokalbiai, derybos ir kontaktai su atitinkamais pasiuntiniais bus naudingi abiem pusėms“, – sakė S.Lavrovas.
Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, D.Trumpo pasiuntiniai į Kyjivą atvežė keletą „labai gerų naujų idėjų“. Kalbama apie JAV prezidento atstovo Jaredo Kushnerio minėtą „taikos paketą“.
V.Zelenskis pridūrė, kad kol kas nežino, ar šias idėjas pavyks patobulinti ir paversti veiksmingomis. Pasak Ukrainos prezidento, darbas su jomis bus tęsiamas.
Taip pat buvo pranešta, kad "TVP World" politikos apžvalgininkas Stuartas Dowellas atkreipė dėmesį į J.Kushnerio pareiškimą, jog taika Ukrainoje galėtų būti „naudinga visoms pusėms“.
Tačiau, pasak S.Dowello, tokio „abipusiai naudingo“ susitarimo nėra. Jo vertinimu, Maskva gali būti pasirengusi tam tikroms nuolaidoms, nes Donaldui Trumpui reikia diplomatinės pergalės, ypač kai proveržį Irano klausimu pasiekti darosi vis sunkiau.
Apžvalgininkas neatmetė galimybės, kad Vladimiras Putinas gali padaryti pakankamai nuolaidų, jog palaikytų derybų procesą, tačiau kartu neatsisakytų svarbiausių savo reikalavimų Ukrainai.
Vyrai Rusijoje – nerizikuoja: ko griebiasi, kad išsisuktų nuo Putino plano
06:24
Maskvoje šaknis suleidus nerimui dėl vis garsesnių gandų apie priverstinę karinę mobilizaciją, 36-erių verslininkas Eradžas kreipėsi į savo dirbtinio intelekto asistentą, kad šis išanalizuotų naujienas ir įvertintų galimo šaukimo į kariuomenę tikimybę. Kai tikimybė tapo pakankamai didelė, vyras paprašė asistento surasti jam pigų skrydį iš Rusijos.
Maždaug po savaitės Eradžas jau bus Kipre, kur toli nuo Maskvos praleis bent du mėnesius.
Užlenkdamas pirštus ir kartu dėstydamas argumentus, vyras paaiškino savo logiką: Rusija jau prarado dešimtis tūkstančių savanorių karių, kuriuos į mūšio lauką Ukrainoje priviliojo dideliais atlyginimais, tačiau po to pasiekė tik nedidelę teritorinę pažangą.
„Ar pagal sutartis kariaujančių karių dar liko? Jų nebeliko, – vardijo jis. – Ar ką nors užėmėme? Ne. Ar derybos davė kokių nors rezultatų? Ne. Ar Putinas laikysis savo pozicijos? Jis tikrai laikysis savo pozicijos.“
-
Vyrai Rusijoje – nerizikuoja: ko griebiasi, kad išsisuktų nuo Putino plano
-
Ukraina prašo partnerių jau dabar paskolinti „Patriot“ raketų: ką siūlo mainais?
-
Įvertino JAV pasiuntinių vizitą Kyjive: karas Ukrainoje tęsis ir 2027 metais
-
„Europiečiai daro viską, kad šis karas nesibaigtų“: Peskovas nepalaiko Europos dalyvavimo derybose
