Visas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Lavrovas važiuoja buldozeriu: pasakė, ar tikėtis karo pabaigos
15:49
Rusija tęs karą prieš Ukrainą, kol Vakarai padarys nuolaidų Maskvai, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Savo tikslų sieksime ne prie derybų stalo, kas mums būtų priimtiniau (ir Ankoridžas tai įrodė), o mūšio lauke, kaip ne kartą patvirtino Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas“, – interviu televizijos laidų vedėjai Julijai Menšovai sakė S.Lavrovas.
Pasak jo, Vakarai neva turėjo daug galimybių pasiekti taiką Ukrainoje, tačiau kaskart neleido Kyjivui sudaryti susitarimo. Todėl Vakarų šalims nereikėtų „blaškytis“ su savo „naujomis idėjomis“ Ukrainos klausimu, teigė Rusijos ministras ir pabrėžė, kad šiuo metu Maskva taikos derybų neveda, rašo „The Moscow Times“.
Nenori nutraukti smūgių prieš civilius laivus
S.Lavrovas taip pat pavadino „nepriimtinu“ siūlymą nutraukti smūgius civiliniams laivams Juodojoje jūroje. Jis pažymėjo, kad tokią iniciatyvą pasiūlė Ukraina, į diskusijas įtraukusi ir Turkiją.
Rusijos diplomatijos vadovas šį pasiūlymą palygino su 2022–2023 m. galiojusia Juodosios jūros grūdų iniciatyva pareikšdamas, kad Kyjivas esą tuomet piktnaudžiavo susitarimais ir naudojo civilinius laivus ginkluotei gabenti. S.Lavrovas tikino, kad sąlygos Rusijos grūdų ir trąšų eksportui nebuvo įvykdytos, nes tam trukdė Europos šalys.
„Todėl mes atsisakėme šios istorijos. O dabar ją vėl bandoma atgaivinti. Tai visiškai nepriimtina ir visiškai nerealu“, – apibendrino Rusijos ministras.
Praėjusį savaitgalį, rugsėjo 5 ir 6 d., specialusis JAV prezidento pasiuntinys Steve’as Witkoffas ir Amerikos lyderio žentas Jaredas Kushneris lankėsi Maskvoje bei Kyjive aptarti galimybių atnaujinti taikos derybas.
Prakalbo apie naujas idėjas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad JAV derybininkai atvežė keletą naujų pasiūlymų dėl karo veiksmų deeskalavimo prieš žiemą. „Yra idėjų, susijusių su energetikos objektais, grūdų tiekimu, taip pat naftos ir dujų eksportu“, – interviu portalui „Axios“ sakė Ukrainos prezidentas.
Jo teigimu, Rusija, kaip ir ankstesniais metais, planuoja aktyviai pulti Ukrainos energetikos sektorių rudens ir žiemos laikotarpiu, kad priverstų Kyjivą daryti nuolaidas. Tačiau Volodymyras Zelenskis mano, kad V.Putinas „nenori nuvilti“ JAV prezidento Donaldo Trumpo ir yra „pasirengęs aptarti“ idėjas dėl taikos derybų skatinimo.
Ukrainos prezidentas užsiminė apie galimybę artimiausiu metu surengti dar vieną trišalį susitikimą su JAV ir Rusija. „Turime rugsėjį ir spalį. Manau, prezidentas Donaldas Trumpas gali rasti būdą realiai pradėti derybų procesą dar neprasidėjus šaltai žiemai“, – pažymėjo V.Zelenskis.
Įvertino JAV pasiuntinių vizitą Kyjive: karas Ukrainoje tęsis ir 2027 metais
21:01
Europos ir JAV pareigūnai susitaikė su tuo, kad Rusijos karas prieš Ukrainą tęsis ir kitais metais, pripažindami, jog naujausia JAV taikos iniciatyva derybose su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu nedavė rezultatų.
Su situacija susipažinę Europos pareigūnai „Bloomberg“ teigė, kad Rusijos prezidentas žiemą planuoja intensyvinti atakas prieš Ukrainą, siekdamas išbandyti jos atsparumą ir Kyjivo sąjungininkų ryžtą.
„Prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniams Jaredui Kushneriui ir Steve'ui Witkoffui per savaitgalį vykusias derybas Maskvoje ir Kyjive pavyko pasiekti labai nedidelę pažangą“, – teigė pareigūnai.
Tuo metu Kremliaus užsienio politikos patarėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, kad V. Putinas ir D. Trumpas per antradienį vykusį valandos trukmės pokalbį telefonu „konstruktyviai ir gana atvirai“ aptarė pasiuntinių vizitų rezultatus. Jis pridūrė, kad abu lyderiai susitarė palaikyti ryšį.
Pareigūnai „Bloomberg“ pabrėžė, kad V. Putinas neparodė jokių ženklų, jog būtų pasirengęs sušvelninti savo poziciją, nepaisant pastaruoju metu Maskvai JAV siųstų signalų, kad norint atgaivinti įstrigusias taikos derybas reikia naujų idėjų.
Vienas iš pašnekovų savo ruožtu teigė, kad Rusijos planas artimiausiems šešiems mėnesiams – intensyvinti atakas prieš Ukrainos energetikos ir šilumos energetikos infrastruktūrą, siekiant civilių gyvenimą padaryti nepakeliamą, taip pat stiprinti hibridines atakas ir politinį kišimąsi Europoje, kad būtų susilpninta parama Kyjivui.
„Turime būti pasirengę užsitęsusiam konfliktui ir tam, kad Ukrainos poreikiai išliks dar daugelį mėnesių ir metų. Taip pat turime būti pasirengę kitiems tikėtiniems scenarijams“, – antradienį per Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimą sakė JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas politikai Elbridge'as Colby.
Vienas šaltinių teigė, kad V. Putinas pasinaudojo JAV pasiuntinių vizitu siekdamas šalies viduje pademonstruoti savo stiprybę prieš rugsėjo 18–20 dienomis vyksiančius Rusijos Valstybės Dūmos rinkimus.
„Prieš susitikdamas su jais Kremliuje, jis privertė JAV delegaciją laukti iki vakaro, todėl S. Witkoffui ir J. Kushneriui teko kelias valandas praleisti vakarieniaujant su V. Putino pasiuntiniu Kirilu Dmitrijevu brangiame restorane Maskvos centre“, – pridūrė šaltinis.
Leidinio šaltiniai pažymėjo, kad trišalės JAV, Rusijos ir Ukrainos atstovų derybos galėtų būti atnaujintos po Valstybės Dūmos rinkimų, nors mažai tikėtina, kad tokios diskusijos turėtų reikšmingos įtakos taikos susitarimo procesui.
Anksčiau Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, reaguodamas į pasiūlymą atnaujinti derybas, kuriose dalyvautų Ukraina ir Jungtinės Valstijos, pareiškė, kad kalbėti apie tokių derybų vietą ir galimą laiką dar „per anksti“.
„Žinoma, bet kokie daugiau ar mažiau veiksmingi bandymai yra mažas žingsnis taikos link. Mes iš tiesų vertiname JAV derybininkų taikos pastangas“, – sakė jis.
Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie derybų proceso atnaujinimą ir įvardijo pagrindinį klausimą. Jis pažymėjo, kad teritorijų klausimas tebėra aktualus.
„Svarbiausia, kad šiandien turime galimybę viską aptarti: saugumo garantijas, ir iš tiesų kalbame apie Ukrainos ateitį. Mes visi norime – ir šiuo klausimu esame vieningi – kuo greičiau užbaigti karą“, – pareiškė valstybės vadovas.
Rumunijoje dėl įtariamo sabotažo plano sulaikytas Rusijos pilietis
20:45
Rumunijos institucijos antradienį pranešė sulaikiusios Rusijos pilietį, kuris kaltinamas filmavęs ir fotografavęs karinius objektus šioje su Ukraina besiribojančioje NATO šalyje, siekdamas Maskvos nurodymais pasirengti sabotažo aktui.
Prokurorai savo pranešime nurodė, kad 40-metis Rusijos pilietis kaltinamas karinės žvalgybos informacijos rinkimu šalyje nuo 2026 metų vasario iki liepos.
Įtariamasis tariamai fotografavo NATO įrangą keliose karinėse bazėse, įskaitant bazę sostinėje Bukarešte, taip pat karių ir kovinės įrangos judėjimą.
Ukraina prašo partnerių jau dabar paskolinti „Patriot“ raketų: ką siūlo mainais?
19:53
Ukraina artimiausioms šalims partnerėms siūlo apsikeitimo schemą dėl „Patriot“ oro gynybos sistemų raketų perėmėjų, reikalingų Rusijos balistinėms raketoms numušti. Pagal šį pasiūlymą sąjungininkai dabar perduotų Ukrainai raketų perėmėjų iš savo atsargų, o Ukraina ateityje kompensuotų jų vertę, kai bus pagamintos jos užsakytos naujesnės raketų perėmėjų versijos.
Kaip pranešė UNIAN korespondentas, apie tai Ukrainos gynybos ministras Jevhenas Khmara pareiškė pirmą kartą dalyvaudamas Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime („Ramstein-36“), kuris vyksta nuotoliniu būdu.
Y. Khmara pažymėjo, kad rugsėjo 8-osios naktį priešas surengė dar vieną masinę oro ataką, per kurią buvo paleistos sparnuotosios ir balistinės raketos bei reaktyviniai „Shahed“ dronai.
„Mūsų oro gynybai, be kita ko, pavyko perimti 31 iš 32 sparnuotųjų raketų. Tačiau padėtis dėl balistinių raketų yra gerokai sudėtingesnė. Šį sudėtingumą lemia būtent „Patriot“ raketų trūkumas“, – pabrėžė Y. Khmara.
Pasak jo, Rusija tai žino ir mėgina išsekinti Ukrainos oro gynybą, ekonomiką bei visuomenę.
Be to, jo teigimu, siekiant užtikrinti Ukrainos atsparumą būtini oro gynybos sprendimai.
„Padedami mūsų partnerių ir pasinaudodami ES paskola sudarome sutartis dėl maždaug tūkstančio „Patriot“ raketų. Ir dar kartą esame jums už tai dėkingi“, – pabrėžė Y. Khmara.
Tačiau, kaip paaiškino ministras, didžioji dalis šių raketų bus pristatyta tik per artimiausius kelerius metus.
„Todėl prašome jūsų jau šiandien perduoti mums raketų iš savo atsargų mainais į būsimas patobulintas raketas pagal mūsų sudarytas sutartis“, – pabrėžė Y. Khmara.
Jis taip pat akcentavo raketų „oras–oras“ tiekimo Ukrainai ir priemonių, skirtų kovoti su reaktyviniais dronais bei sparnuotosiomis raketomis, svarbą.
Skubiai reikia papildomo finansavimo gynybos plėtrai
Kaip pabrėžė Ukrainos gynybos ministras, jau dabar būtina priimti finansinius sprendimus, reikalingus Ukrainai paremti.
Jis priminė, kad per šių metų NATO viršūnių susitikimą Ankaroje Ukrainai buvo pažadėta 70 mlrd. eurų saugumo paramos.
„Dabar matome, kad mūsų partneriai jau skiria 62 mlrd. eurų, įskaitant dvišalę pagalbą ir ES paskolą. Dėkojame už tai“, – sakė Y. Khmara.
Tačiau Ukrainai dar reikia skirti papildomus 8 mlrd. eurų.
Jis taip pat pažymėjo, kad bendras gynybos biudžeto deficitas šiuo metu siekia 23 mlrd. eurų (arba 27 mlrd. JAV dolerių). Šios lėšos leistų pritraukti finansavimą dronų gamybai ir užtikrinti stabilų jų tiekimą šiais metais bei kitų metų pradžioje.
„Iki 90 proc. mūsų sėkmės mūšio lauke priklauso nuo dronų. Prašau jūsų iki lapkričio priimti būtinus finansinius sprendimus, kad jau šią žiemą galėtume matyti rezultatus mūšio lauke“, – pabrėžė Y. Khmara.
„Patriot“ raketų perėmėjų trūkumas
Kaip anksčiau skelbė UNIAN, Ukrainai reikia „Patriot“ sistemoms skirtų raketų perėmėjų. Siekiant išspręsti šią problemą, būtina skirti Europos Sąjungos lėšų JAV gamybos ginklams įsigyti ir paskatinti Ispaniją bei Graikiją, kurios turi didžiausias Europoje Ukrainai reikalingų raketų perėmėjų atsargas, perduoti jų Ukrainai.
Tačiau Ispanija ir Graikija turi senesnių PAC-2 raketų perėmėjų atsargų. Šios raketos yra mažiau veiksmingos prieš balistines grėsmes nei naujesnės PAC-3 MSE.
Tuo pat metu Ispanijos užsienio reikalų ministras José Manuelis Albaresas neseniai patikino, kad jo šalis ir toliau tieks Ukrainai „Patriot“ sistemoms skirtas raketas.
Rumunijoje paskelbtas oro pavojus dėl atlekiančio drono: pakelti F-18
18:06
Rumunija šalies rytinės dalies gyventojams paskelbė oro pavojų, kilus susirūpinimui dėl galimo bepiločio orlaivio, pastebėto kaimyninėje Moldovoje, kuris tikriausiai atskrido iš Ukrainos pusės.
Jasų apskrities prefektas Constantinas Dolachi-Pelinas naujienų agentūrai „Agerpres“ teigė, kad bepilotis orlaivis į Rumunijos teritoriją pateko iš Moldovos.
Rumunijos gynybos ministerija pranešė, kad reaguojant į incidentą į orą buvo pakelti du naikintuvai F-18.
Dėl šio pavojaus taip pat teko trumpam sustabdyti skrydžius tarptautiniame Jasų oro uoste.
Laukiama daugiau informacijos apie šį incidentą.
Vokietija skubiai siunčia Ukrainai oro gynybos raketų
17:59
Vokietija iš savo karinių atsargų papildomai siunčia Ukrainai „skubiai reikalingų“ gaudomųjų raketų, skirtų oro gynybos sistemoms „Patriot“, pirmadienį pranešė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.
„Nusprendžiau (...) pristatyti Ukrainai skubiai reikalingų gaudomųjų raketų PAK-2 iš Bundesvero atsargų“, – per virtualų Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimą sakė B. Pistorius.
Jis paragino kitus Ukrainos rėmėjus „peržiūrėti savo atsargas ir atlikti panašius tiekimus“.
Po Putino ir Trumpo pokalbio – žinia, ko gali tikėtis Europa
17:34 Atnaujinta 17:52
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu apsikeitė nuomonėmis apie specialiojo pasiuntinio Steve’o Witkoffo ir prezidento žento Jaredo Kushnerio vizitus Maskvoje bei Kyjive. Apie tai rugsėjo 8 d. pranešė Rusijos vadovo padėjėjas Jurijus Ušakovas.
„Įvyko dar vienas Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbis telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. <...> Jie pasikeitė nuomonėmis apie rugsėjo 5–6 d. vykusių JAV prezidento specialiųjų atstovų Steve’o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio kelionių į Maskvą bei Kyjivą rezultatus“, – per spaudos konferenciją sakė jis.
Kremlius teigia, kad D.Trumpas per savo prezidentavimo laikotarpį neva norėtų atkurti JAV ir Rusijos ryšius, o V.Putinas jį patikino neturintis jokių priešiškų planų Europos atžvilgiu, skelbia „The Guardian“.
Kalbėjosi valandą
J.Ušakovas patikslino, kad pokalbis truko lygiai valandą ir vyko lyderiams būdinga „abipuse pagarba grįsta ir dalykiška maniera“, buvo konstruktyvus ir „itin atviras“. Kartu jis pabrėžė, kad pokalbis buvo konfidencialus, todėl jo detalės nėra viešinamos.
Pasak J.Ušakovo, vadovai teigiamai įvertino Amerikos atstovų vizitų rezultatus. Kontaktai šia kryptimi, kaip ir kitais kanalais, bus tęsiami, sakė jis.
Ar puls Europą?
J.Ušakovo teigimu, V.Putinas pateikė D.Trumpui neva „objektyvų ir išsamų vertinimą“ apie padėtį mūšio lauke. V.Putinas ne kartą bandė vaizduoti, kad Rusijos pajėgos fronto linijoje daro pažangą, kartas nuo karto klaidingai skelbė apie Ukrainos teritorijų užėmimą, pastebi „The Guardian“.
Anot J.Ušakovo, D.Trumpas pokalbio metu teigė, kad karo pabaiga Ukrainoje galėtų atverti kelią platesniam JAV ir Rusijos santykių atkūrimui.
J.Ušakovas taip pat pridūrė, kad V.Putinas užtikrino D.Trumpą, jog Rusija neturi „jokių priešiškų planų“ Europos atžvilgiu.
Pastarosiomis dienomis D.Trumpas tvirtino, kad V.Putinas nepultų NATO teritorijos, taip menkindamas Europos sostinėse tvyranį nerimą, jog Rusija galiausiai gali išbandyti Aljanso tvirtumą kokia nors karinės invazijos forma.
Dar viena šalis privėrė duris rusams: už pažeidimus baus griežtai
16:56
Plintant gandams apie laukiančią mobilizaciją Rusijoje, Kirgizija, sekdama Kazachstano pavyzdžiu, sugriežtino taisykles atvykstantiems rusams.
Kirgizijos valdžia įveda automatinę užsieniečių buvimo šalyje trukmės apskaitą ir naudos ją migracijos taisyklių kontrolei. Asmenims, šalyje užsibuvusiems ilgiau nei leidžiama, bus draudžiama atvykti pakartotinai.
Atitinkamą nutarimą pasirašė vyriausybės vadovas Adylbekas Kasymalijevas. Ši iniciatyva bus įgyvendinama pasitelkiant Vieningą išorinės migracijos apskaitos sistemą, kuri fiksuoja valstybės sienos kirtimo faktus, užsieniečių registraciją, vizų išdavimą bei leidimus dirbti ir gyventi šalyje.
Migracijos terminų pažeidėjams bus draudžiama atvykti į šalį tokiam laikotarpiui, kurį jiems buvo leidžiama šalyje būti be vizos. Rusijos piliečiams ši taisyklė numato galimybę šalyje praleisti 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.
Ką numatė Kazachstanas
Kiek anksčiau atvykimo taisykles užsieniečiams sugriežtino ir Kazachstanas. Nuo rugpjūčio 25 d. ten testuojama mokamų elektroninių leidimų sistema šalių, kurioms nereikia vizos (įskaitant ir Rusiją), piliečiams.
Nuo lapkričio 1 d. šis reikalavimas taps privalomas atvykstantiems lėktuvu, nuo lapkričio 30 d. leidimą reikės pateikti automobilių kontrolės punktuose, o nuo gruodžio 15 d. – geležinkelio ir jūrų transporto mazguose, rašo „The Moscow Times“.
Migracijos ribojimai Vidurio Azijos šalyse įvedami plintant gandams apie Rusijoje rengiamą naują mobilizacijos bangą. Vakarų žvalgybų duomenimis, Kremlius apie ją gali paskelbti po rugsėjį vyksiančių Valstybės Dūmos rinkimų.
Nepraleis pro sienas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tokius pranešimus vadino „niekais“ ir „informacine antimi“. Tačiau vadinamieji „Z“ kanalai dar liepą skelbė, kad priverstinis šaukimas į frontą gali paliesti 1,2 mln. žmonių. Tikėtina, kad tai bus lydima neoficialių susitarimų su kaimyninėmis šalimis: nors formaliai sienos gali likti atviros, vyrams išvykti į gretimas valstybes taps neįmanoma.
Po 2022 m. Rusijoje paskelbtos mobilizacijos dėl karo prieš Ukrainą Kirgizija tapo viena populiariausių krypčių pasitraukimui. FSB duomenimis, per trečiąjį 2022 m. ketvirtį į šalį atvyko daugiau nei 167 tūkst. rusų. 2024 m. viduryje portalas „The Bell“ skaičiavo, kad šalyje liko gyventi beveik 12,6 tūkst. asmenų.
ES leido Ukrainai už paskolos lėšas pirkti JAV raketas „Patriot“
16:38
Europos Sąjunga (ES) antradienį pranešė sutikusi leisti Ukrainai panaudoti dalį jai skirtos 90 mlrd. eurų paskolos JAV gamybos oro erdvės gynybos raketų sistemoms „Patriot“ pirkti.
Europos rėmėjai skuba padėti užpildyti spragas Kyjivo gynyboje, nes šaliai trūksta gaudomųjų raketų Rusijos raketoms numušti.
„Sveikinu valstybių narių susitarimą dėl išimties Ukrainai įsigyti svarbiausių produktų „Patriot“ oro erdvės gynybos sistemoms“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Ji teigė, kad šis žingsnis leis Kyjivui panaudoti kitą 3,2 mlrd. eurų paskolos dalį „siekiant geriau apsaugoti savo dangų nuo beatodairiškų Rusijos išpuolių“.
Pagal ES paskolos sąlygas Ukraina šiuos pinigus pirmiausia turi išleisti Europoje pagamintai ginkluotei.
Kyjivas teigia, kad sistema „Patriot“ yra efektyviausia numušant Rusijos balistines raketas.
Maskva suintensyvino mirtinus smūgius Ukrainai, Kyjivui ėmus dažniau rengti išpuolius prieš infrastruktūrą toli Rusijos teritorijoje.
Per vėliausią naktinį apšaudymą Kyjive žuvo trys žmonės, pranešė sostinės meras.
Ukrainą remiančių šalių gynybos ministrai vėliau antradienį turi surengti derybas dėl Ukrainos oro erdvės gynybos stiprinimo.
Jungtinė Karalystė (JK) antradienį paskelbė taip pat skirsianti 100 mln. svarų sterlingų (116,4 mln. eurų) Ukrainos oro gynybos pajėgumams šią žiemą stiprinti. Paketas apims ir sistemų „Patriot“ raketas.
Iš Rusijos „išgaravo“ 12 milijardų JAV dolerių
16:21
Rusija toliau susiduria su kapitalo nutekėjimu. Naujausi duomenys rodo, kad turtingi rusai perkelia turtą į užsienį.
Remiantis Centrinio banko duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį Rusijoje užfiksuotas rekordinis 12,2 mlrd. JAV dolerių nutekėjimas, skelbia portalas „TVP World“. Ši suma buvo 8,7 karto didesnė už pirmąjį ketvirtį užregistruotus 1,4 mlrd. JAV dolerių ir yra didžiausias ketvirtinis rodiklis nuo 1994 metų, kai centrinis bankas pradėjo rinkti šiuos duomenis.
Ankstesnis rekordas – 8,3 mlrd. JAV dolerių – buvo užfiksuotas 2009 metų pirmąjį ketvirtį, pranešė „The Moscow Times“.
Kodėl tai blogai Rusijai
Toks didelis kapitalo nutekėjimas gali turėti reikšmės Rusijai, nes į užsienį perkelti pinigai gali sumažinti vidaus rinkoje esančios užsienio valiutos pasiūlą, daryti spaudimą rubliui ir nukreipti lėšas nuo investicijų šalies viduje.
Ši suma buvo įtraukta į centrinio banko mokėjimų balanso kategoriją „klaidos ir praleidimai“, kuri oficialiai traktuojama kaip „statistinių neatitikimų“ rodiklis. Tokie duomenys gali atsirasti dėl ataskaitų pateikimo spragų, vertinimo skirtumų, laiko neatitikimų ir kitų neatitikimų.
Šie skaičiai nenurodo susijusių šalių ar pagrindinių sandorių. Tačiau ekonomistai teigia, kad į šią kategoriją taip pat gali patekti sandoriai, kurie nėra užregistruoti kitur mokėjimų balanse.
Vienas „The Moscow Times“ cituotas ekonomistas teigė, kad ši kategorija gali slėpti neįregistruotus kapitalo nutekėjimus. O kitas sakė, kad tai gali būti lėšų judėjimas per kanalus, kurie nėra registruojami kaip tiesioginės investicijos užsienyje, importo mokėjimai ar paskolų grąžinimai.
Turtuoliai pinigus išveda į užsienį
Tokie skaičiai sustiprino kalbas, kad turtingi rusai perkelia lėšas į užsienį.
„Bloomberg“ liepą citavo šešis turtingus rusus ir kitus šalies milijardierius gerai pažįstančius asmenis, kurie teigė, kad kai kurie turtingiausi Rusijos asmenys, susirūpinę dėl ekonomikos sulėtėjimo, valstybės finansų ir lėšų konfiskavimo rizikos, perkėlė milijardus dolerių į užsienį. Tarp lėšų perkėlimo vietų minėti Jungtiniai Arabų Emyratai, Kipras, Turkija, Saudo Arabija ir Afrika.
Kai kurie milijardieriai taip pat vis aktyviau investuoja į kriptovaliutas, auksą, nekilnojamąjį turtą užsienyje ir privačius investicinius fondus.
Nyderlandų ministras Lietuvoje: Rusija eskaluoja, nes Vakarų spaudimas veikia
16:16
Rusija savo veiksmais situaciją eskaluoja dėl veiksmingo Vakarų spaudimo, sako Vilniuje viešintis Nyderlandų užsienio reikalų ministras Tomas Berendsenas.
Taip jis kalbėjo Europos šalių žvalgyboms baiminantis, kad Kremliaus karas vis labiau persikelia į žemyno teritoriją bei vasarą Rusijai suintensyvinus raketų ir dronų smūgius Ukrainoje.
„Europa suteikia didesnę paramą Ukrainai ir darome didesnį spaudimą Rusijai. Matėme daugybę hibridinių veiksmų, tarp jų ir vieną Vokietijoje. Tuo pat metu matome tam tikrą eskalavimą iš Rusijos pusės, kuris taip pat rodo, kad spaudimas veikia, ir būtent dėl to jie eskaluoja situaciją“, – antradienį žurnalistams sakė T. Berendsenas.
„Mes darome jiems didesnį spaudimą, kad jie sėstų prie derybų stalo“, – pabrėžė jis.
Praėjusią savaitę Berlynas apkaltino Maskvą dėl incidento Leipcigo oro uoste, kurį ES pavadino turinčiu visus „valstybės remiamo terorizmo“ požymius.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžė, jog Maskva Vakarus laiko silpnais ir tikisi, jog bet koks spaudimas bus sušvelnintas, todėl atsakas turi būti pakankamai ryžtingas, kad Rusija sustotų.
„Rusija mano, kad mes esame silpni, kad mes nereaguosime ir tiesiog priimsime viską, ir jie gali spausti mus, kiek tik nori, nes mes deeskaluosime, nes nenorime šio konflikto (...). Mums reikia parodyti, kad mes ne tik žinome, bet ir galime tirti tai, ką jie daro, ir kad mums tai nepatinka“, – teigė jis.
Europai sunkiai sekasi rasti atsakomųjų priemonių, kurios sustabdytų Maskvos vykdomas hibridines atakas. Analitikai teigia, kad tradicinės priemonės, kuriomis siekiama atgrasyti Rusiją, tokios kaip šnipų demaskavimas ir diplomatinis atsakas, iki šiol mažai ką pakeitė.
Reaguodamos į situaciją ES šalys svarsto galimybę įvesti naujas sankcijas. 21-asis paketas padarė žalos Rusijos ekonomikai, tačiau analitikai teigia, kad jų atgrasomasis poveikis iki šiol yra ribotas.
„Mes pritariame naujiems sankcijų paketams Rusijai, nepriklausomai nuo jų turinio“, – teigė T. Berendsenas.
„Mūsų požiūris, kartu su Europa, suteikti daugiau paramos Ukrainai ir daryti didesnį spaudimą Rusijai (...). Turime suprasti, kad jei bus rastas sprendimas Ukrainoje, Rusijos keliama grėsmė nedings. Todėl mes ir toliau dirbame šia linkme, o sankcijų paketai yra šio darbo dalis“, – pridūrė jis.
K. Budrys pabrėžė, jog Europa į Rusijos eskalavimą turi atsakyti politiškai bei ekonomiškai ir didinti paramą Ukrainai.
