Karas Ukrainoje. Kremlius išsidavė: dvi pertvarkos, atskleidžiančios sunkią rusų tikrovę

„Shutterstock“ nuotr./Rusijos kariai

Jei Rusijos karinių ir ekonominių nuostolių tempas nepakis, iki 2028 metų ji išsekins savo potencialą kariauti Ukrainoje. Tai interviu laikraščiui „The Times“ pareiškė Ukrainos karinės žvalgybos (GUR) vadovas generolas leitenantas Olehas Ivaščenka.

„Rusija turi karinių ir ekonominių išteklių ateinantiems metams, tačiau, mūsų vertinimu, jie išseks iki 2028-ųjų“, – sakė jis.

„Rusija per dieną užverbuoja apie 1000 žmonių, kartais 1200. Tačiau pažiūrėkite į šiuos nuostolių skaičius. Vakar – 1410, užvakar – 1551. Iš jų 835 žmonės – apie 60 procentų – žuvo mūšyje“, – teigė jis.

Remiantis ataskaitos santrauka, žuvusiųjų dalis visą savaitę išlieka maždaug tokia pati. Niekada anksčiau ginkluotų konfliktų istorijoje žuvusiųjų ir sužeistųjų santykis nebuvo toks didelis.

Anot leidinio, šiuos vertinimus iš esmės patvirtina Vakarų žvalgybos agentūros, manančios, kad Rusijos mėnesiniai nuostoliai 6000 žmonių viršija naujai užverbuotųjų skaičių.

Tuo tarpu sparčiai vystomos dronų technologijos ir dirbtinis intelektas dar labiau didina žuvusiųjų ir sužeistųjų santykį.

„Padidėjęs smūgių nuotolis ir tikslumas, kartu su dirbtinio intelekto valdoma žvalgyba, kuri paslėptus taikinius aptinka geriau nei plika akis, pavertė šiuolaikinį mūšio lauką mirtingesniu nei bet kada anksčiau. Sužeistųjų evakavimas iš 32 kilometrų „mirties zonos“, kuri yra nuolat stebima, yra sudėtinga užduotis“, – sakė O.Ivaščenka.

Ukraina teigia, kad nuo 2022 metų Rusija neteko 1 502 390 karių. Nepriklausomas Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) vertinimas pateikia mažesnį skaičių: 1,4 mln. nuostolių mūšio lauke, iš kurių iki 450 000 žuvo.

Remiantis generolo duomenimis, dar 18 karo veiksmų mėnesių Rusijai kainuos papildomus 765 800 žmonių (459 480 žuvusiųjų ir 306 320 sužeistųjų). Pridėjus tai prie dabartinių nuostolių vertinimų, paaiškėja, kad nukentės beveik 10 proc. Rusijos vyrų populiacijos, kurių amžius nuo 25 iki 49 metų.

Pasak O.Ivaščenkos, visa tai padarė didelį poveikį priešui:

„Moralė yra labai žema, nes niekas nenori kariauti. Rusijos gyventojų nuotaikos taip pat prastos: dauguma žmonių iš tikrųjų nenori karo.“

Remiantis O.Ivaščenkos cituojamais žvalgybos duomenimis, po šį mėnesį įvykusių nacionalinių rinkimų Rusijos generolai paprašė prezidento Vladimiro Putino papildomų 800 000 karių.

„Tikrovėje armija pajėgi vienu metu priimti – tai yra mobilizuoti, apginkluoti, maitinti, apmokyti ir integruoti – ne daugiau kaip 300–500 tūkstančių naujokų“, – teigiama ataskaitoje.

Taip pat pažymima, kad vidutinė Rusijos naujoko, atvykusio į mūšio lauką Ukrainoje, gyvenimo trukmė yra nuo 20 iki 30 minučių.

Vakarų žvalgyba mano, kad Ukraina daro Rusijai didesnę žalą, nes naudoja naujoves, efektyviau naikina taikinius ir geba smogti giliai į priešo užnugarį.

Jie taip pat mano, kad Rusijos viduje auga įtampa dėl sulėtėjusio puolimo tempo fronte, nepopuliarių priemonių ribojant internetą ir kuro trūkumo, kurį sukėlė Ukrainos vykdomi smūgiai Rusijos naftos ir dujų infrastruktūrai.

Ukraina taip pat patiria didelių nuostolių – Strateginių ir tarptautinių studijų centras skaičiuoja, kad bendras skaičius (žuvusiųjų ir sužeistųjų) siekia nuo 525 000 iki 625 000.

GUR vertinimais, Rusija jau užverbavo daugiau nei 28 000 užsienio kovotojų.

„Shutterstock“ nuotr./Rusijos dujos

Ukrainos precedento neturintys smūgiai Rusijos dujų objektams Arktyje parodė nematytą Rusijos energetikos pramonės pažeidžiamumą ir galimas pasekmes pasaulinei dujų rinkai, rašo leidinys „Bloomberg“.

Trečiadienį Ukrainos dronai smogė dviem gamykloms, kuriose lengvieji angliavandeniliai, vadinami dujų kondensatu, perdirbami į naftos produktus. Šios įmonės yra įsikūrusios į pietus nuo Šiaurės poliarinio rato, Jamalo regione, kuriame išgaunama apie 80 proc. Rusijos gamtinių dujų.

Šie išpuoliai sukėlė susirūpinimą Europoje, kuri vis dar perka didelius kiekius suskystintų gamtinių dujų iš Jamalo pusiasalio. Etaloninių dujų kainos, kurios jau buvo pakilusios dėl karo su Iranu, pirmą kartą per daugiau nei trejus metus viršijo 80 eurų už megavatvalandę.

Ukrainos gynybos technologijų bendrovė „Fire Point“, gaminanti FP-1 dronus, kurie buvo panaudoti smogiant bent vienam iš taikinių, teigė, kad šis smūgis nustatė „naują dronų smūgio nuotolio rekordą“.

Specialiųjų operacijų pajėgos, vykdžiusios šiuos smūgius, teigė, kad pasiekė teritoriją, kuri „iki šiol buvo laikoma visiškai saugiu užnugariu“ Rusijai.

Pažymima, kad vienas didžiausių rūpesčių Europos rinkose – smūgis „Yamal LNG“, didžiausiam Rusijos suskystintų gamtinių dujų gamybos objektui. Nuo sausio 1 d. jam bus taikomas importo draudimas, tačiau iki tol jis galės toliau tiekti dujas Europos Sąjungai.

„Dujų kainos bloke jau viršija praėjusių metų lygį daugiau nei dvigubai, nes karas Artimuosiuose Rytuose beveik visiškai sustabdė Kataro SGD eksportą. Bet koks tiekimo iš Rusijos sutrikimas galėtų atimti iš Europos vieną iš paskutinių tiekimo šaltinių būtent tuo metu, kai ji įžengia į žiemą su itin mažomis atsargomis“, – pažymi „Bloomberg“.

Nors Rusijos dujų eksportas į Europą sumažėjo nuo visapusiško Ukrainos įsiveržimo pradžios 2022 m., jis vis dar patenkina apie 10 proc. žemyno dujų poreikių.

„Istoriškai Ukrainos dronų operacijos buvo sutelktos išimtinai į Rusijos naftos infrastruktūrą, o ne į specializuotus dujų eksporto centrus. Jei „Yamal LNG“ taps atakos taikiniu, tai bus „reikšminga struktūrinė eskalacija pasaulinėse dujų rinkose“, – teigiama LG Energy Group pareiškime.

Kaip pažymi „Bloomberg“, šiuo metu Ukraina nėra paskelbusi apie ketinimus pulti Rusijos SGD gamybos objektus ar eksporto terminalus.

Anot „Bloomberg“ šalia „Yamal LNG“ šiame regione taip pat yra įsikūręs „Arctic LNG 2“ objektas. Jis yra svarbiausias Rusijos planams patrigubinti metinę SGD gamybą, nors Vakarų sankcijos kol kas neleido įmonei pasiekti viso pajėgumo – beveik 20 milijonų tonų per metus. Projektas didina eksportą, tačiau kol kas vienintelė jo krovinių pirkėja išlieka Kinija.

Kanados ir Ukrainos vadovai ketvirtadienį pasirašė įsipareigojimą sudaryti šimto metų partnerystę, ir tai žymi dar stipresnę Otavos paramą Kyjivui per prezidento Volodymyro Zelenskio viešnagę.

„Kanada visada bus su jumis“, – po sutarties pasirašymo ir tiesioginių derybų su V.Zelenskiu Kalgaryje, Albertos provincijoje, sakė ministras pirmininkas Markas Carney.

Netrukus Kanada paskelbė apie šimtų milijonų dolerių paramą Ukrainos oro gynybos ir energetikos infrastruktūrai.

„Anksčiau šiandien Kanada ir Ukraina baigė derėtis dėl svarbiausių oro gynybos naikintuvų pristatymo (pagal) Jungtinių Valstijų „Jumpstart“ mechanizmą“, – sakė ministras pirmininkas M.Carney, įvertinęs sutarties vertę 350 mln. Kanados dolerių (218 mln. eurų).

Pasak M.Carney, bus suteikta papildoma 450 mln. Kanados dolerių (280 mln. eurų) vertės paskolų garantijų energetikos infrastruktūros remontui ir ligoninių aprūpinimui elektra.

Kiek anksčiau V.Zelenskis pranešė, kad Kanada suteiks Kyjivui papildomą paramą oro gynybai.

M.Carney pažymėjo, kad reaguodama į Rusijos invaziją Kanada Ukrainai jau skyrė 26 mlrd. Kanados dolerių (16,2 mlrd. eurų) paramą, ir patikino, kad pagalba bus teikiama ir toliau.

„Suteikėme paramą energetikos sistemoms ir ne tik. Suteiksime dar daugiau paramos“, – teigė premjeras.

Ukraina pabrėžia, kad reaguoti į suintensyvėjusius Rusijos balistinių raketų smūgius jai skubiai reikalinga geresnė oro gynyba.

„Shutterstock“ nuotr./Rusijos kariai

Rusija pasitelkia prekybą žmonėmis verbuodama užsieniečius savo karui Ukrainoje, ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje nurodė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“.

Ji rėmėsi interviu su karo belaisviais, kurie teigė buvę apgaule priversti pasirašyti sutartis su Rusijos kariuomene.

Tarp aukų buvo Brazilijos, Kolumbijos, Šri Lankos ir Pietų Afrikos Respublikos (PAR) piliečių.

Kai kurie iš jų į Rusiją buvo privilioti netikrais darbo pažadais, o atvykę – priversti stoti į kariuomenę, pranešė Londone įsikūrusi teisių gynimo grupė.

Birželį atliktas naujienų agentūros AFP tyrimas taip pat atskleidė, kaip Maskva, žadėdama gerai apmokamą civilinį darbą, viliojo Kenijos piliečius kovoti fronte.

„Kančios, susijusios su karo internacionalizavimu, vargina itin pažeidžiamas bendruomenes ir asmenis visame pasaulyje“, – interviu AFP, kuris sutapo su ataskaitos paskelbimu, sakė „Amnesty International“ generalinė sekretorė Agnes Callamard.

Rusija kol kas viešai nekomentavo „Amnesty International“ kaltinimų.

Tiek Maskva, tiek Kyjivas į savo kariuomenes pritraukė tūkstančius užsienio piliečių nuo tada, kai prieš ketverius su puse metų Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą.

Ukraina balandį skaičiavo, kad Rusijos kariuomenėje kovojo daugiau nei 28 tūkst. užsieniečių iš 136 šalių. Pareigūnai mano, kad Rusija dislokavo apie 14 tūkst. Šiaurės Korėjos karių kovai su Ukrainos įsiveržimu į Kursko sritį 2024 metais.

Ukraina taip pat pasitelkia užsieniečius, nors „Amnesty International“ teigia negalinti atlikti tyrimų tarp Rusijoje laikomų asmenų, nes šalyje ši grupė turi „užsienio agento“ statusą.

Nei Maskva, nei Kyjivas neatskleidžia bendro užsienio karių skaičiaus savo gretose.

„Akivaizdu, kad yra daug asmenų, dirbančių Rusijos valstybei, kurie žino, kad žmonės, kuriuos jie verbuoja vykti į fronto liniją, yra prekybos žmonėmis aukos“, – sakė A.Callamard.

„Jie yra šio reiškinio bendrininkai ir turėtų būti patraukti atsakomybėn“, – teigė ji.

Vidutinis užsienietis, į kurį taikosi Rusijai dirbantys verbuotojai, yra jaunesnis nei 40 metų, gyvena skurdesnėje šalyje ir yra viliojamas „žadant darbą“, sakė ji.

Rusija anksčiau atmetė kaltinimus, kad vertė užsieniečius stoti į jos kariuomenę.

„Patrankų mėsa“

Vienas pagrindinių būdų, kaip verbuotojai naudojasi užsieniečiais, yra darbo skelbimai internete, dažnai žadantys netikrą civilinį darbą, nurodė „Amnesty International“.

„Tada prasideda prievarta. Iš jų atimami pasai. Jie priverčiami pasirašyti dokumentus, kurių nesupranta. Jiems rengiami mokymai, kurių jie nesupranta“, ir jie naudojami kaip „patrankų mėsa“, sakė A.Callamard.

Vienu iš pavyzdžių ataskaitoje minimas sunkvežimio vairuotojas iš PAR, kuriam buvo liepta skristi į Maskvą dirbti vairuotoju, o atvykus iš jo buvo viskas atimta.

Verbuotojai taip pat taikosi į Rusijoje be teisinio statuso gyvenančius užsieniečius, žadėdami jiems leidimą gyventi arba pasą mainais į tarnybą kariuomenėje, pranešė „Amnesty International“.

Vasario mėnesį per prižiūrimą apsilankymą Ukrainos sulaikymo centre AFP surinko panašius už Rusiją kovojusių užsienio karo belaisvių liudijimus.

Keletas jų teigė, kad buvo priversti pasirašyti sutartis, kurių nesuprato, buvo prastai aprūpinti, o bendravimas su viršininkais buvo sudėtingas dėl kalbos barjero.

Prekybos žmonėmis nusikaltimas, kaip jį apibrėžia Jungtinės Tautos (JT), apima neteisėtą žmonių verbavimą, gabenimą ar priglaudimą naudojant sukčiavimą, apgaulę ar piktnaudžiavimą padėtimi.

A.Callamard teigė, kad šiam nusikaltimui būdingas „asmenų perkėlimas, prievartos priemonių, melagingų pažadų ir smurto“ naudojimas, taip pat „išnaudojimo situacija“.

Ji paragino Ukrainą ir kitų šalių, kurių piliečiai tapo prekybos žmonėmis aukomis, vadovus pateikti įrodymų, kad atsakingi asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Nors ji pripažino, kad Ukraina tikriausiai neteiks pirmenybės šiems tyrimams, ji patarė į juos investuoti.

Tai „taip pat parodytų, kad Ukrainos vertybės ir požiūris labai skiriasi nuo Rusijos vertybių ir požiūrio“, sakė ji.

Birutės bataliono nuotr./Lenkijos rotacinės pajėgos Lietuvoje

Po didžiulio skandalo, kai rugsėjo 1-ąją interviu „Radio ZET“ buvęs Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas į klausimą, ar Lenkija Rusijos agresijos atveju turėtų ginti Baltijos šalis, atsakė, kad lenkų kariai turi ginti Lenkiją, ši radijo stotis užsakė gyventojų apklausą tuo pačiu klausimu. Kaip aiškėja, lenkų pozicija šiuo klausimu labai vieninga.

M.Blaszczakas „Radio ZET“ laidoje viešėjo rugsėjo 1-ąją, Antrojo pasaulinio karo pradžios metinių dieną. Tuomet laidos vedėjas Bogdanas Rymanowskis jo paklausė: „Jeigu Rusija pultų Estiją, Latviją arba Lietuvą, ar Lenkijos kariai turėtų jiems ateiti į pagalbą?“

Plačiau skaitykite čia.

„Zumapress“/„Scanpix“/Sergejus Lavrovas

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Vokietijos reakciją į mėginimą surengti išpuolį Leipcigo/Halės oro uoste pavadino kone karo Rusijai paskelbimu. Prabilęs apie uždaromas Rusijos diplomatines atstovybes, jis brėžė paraleles su Antrojo pasaulinio karo išvakarėmis, Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą kaltino neišmokus istorijos pamokų, o šalies politikoje įžvelgė atgyjančio nacizmo požymių. Tačiau skambūs S.Lavrovo pareiškimai paremti iškraipytais faktais ir klaidinančiais istoriniais palyginimais.

Kaltinimai įsiutino rusus

Vokietija rugsėjo 2 d. paskelbė uždarysianti Rusijos generalinį konsulatą Bonoje ir nutrauksianti Berlyne veikiančių „Rusų namų“ – Rusijos kultūros centro – nuomos sutartį. Sprendimas priimtas po rugpjūčio 4 d. incidento Leipcigo/Halės oro uoste, kur netoli Ukrainai skirto karinio transporto lėktuvo buvo aptiktas sprogmenų prikrautas dronas.

Plačiau skaitykite čia.

Riley Smith / ZUMAPRESS.com

Kanada suteiks Kyjivui papildomą paramą oro gynybai, ketvirtadienį po derybų su ministru pirmininku Marku Carney pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Esu labai dėkingas, – sakė Kanadoje viešintis Ukrainos lyderis. – Tai labai svarbus oro gynybos paketas, jis yra gyvybiškai svarbus.“

M.Carney pažymėjo, kad reaguodama į Rusijos invaziją Kanada Ukrainai jau skyrė 26 mlrd. Kanados dolerių (16,2 mlrd. eurų) paramą, ir patikino, kad pagalba bus teikiama ir toliau.

„Suteikėme paramą energetikos sistemoms ir ne tik. Suteiksime dar daugiau paramos“, – teigė premjeras.

Ukraina pabrėžia, kad reaguoti į suintensyvėjusius Rusijos balistinių raketų smūgius jai skubiai reikalinga geresnė oro gynyba.