- Rusai smogė vos 2 km nuo Lenkijos sienos: Voluinėje apgadintas keleivinis traukinys
- Borisas Johnsonas ir Merzo patarėjas buvo traukinyje, sustabdytame dėl Rusijos dronų atakos
- Donaldas Trumpas ragina Ukrainą nebeatakuoti Rusijos naftos perdirbimo gamyklų
- Rusija smogė netoli Lenkijos sienos: užsidegė degalinė ir sunkvežimiai
Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Naujos detalės: Rusijos taikiniu galėjo būti traukinys su diplomatais, tarp jų – Borisu Johnsonu
20:30
Rugsėjo 13-osios rytą Rusijos dronas atakavo lokomotyvą Jagodino stotyje, esančioje netoli Lenkijos sienos. Daugiau informacijos apie ataką vakare paskelbė Ukrainos geležinkelių bendrovė „Ukrzaliznycia“, skelbia UNIAN.
Bendrovė pranešė, kad prieš pat smūgį lokomotyvui prie Ukrainos ir Lenkijos sienos buvo sustojęs diplomatinis traukinys. Tarp jo keleivių buvo kelių ES šalių saugumo patarėjai ir buvę Europos lyderiai, tarp jų – buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas. Tuo metu kitame toje pačioje stotyje buvusiame traukinyje važiavo buvęs CŽV direktorius Davidas Petraeusas.
Centrinės stebėsenos grupės dispečeris aptiko reaktyvinį droną. Kaip pranešama, keleiviai apie būtinybę evakuotis buvo įspėti likus vos 15 minučių iki smūgio.
„Visiškai tikėtina, kad šio Rusijos drono taikiniu galėjo būti ir diplomatinis traukinys, kuris iš stoties išvyko anksčiau, nei buvo numatyta, realiuoju laiku peržiūrint traukinių eismo grafiką dėl nuolatinės Rusijos smūgių grėsmės“, – teigiama „Ukrzaliznycios“ pranešime.
Bendrovė pažymėjo, kad traukinių tvarkaraščiai nuolat koreguojami atsižvelgiant į tai, kurie geležinkelio keliai lieka prieinami, o kurie dėl apšaudymų yra užblokuoti.
„Ukrzaliznycia“ paragino keleivius aiškiai ir nedelsiant vykdyti visus geležinkelininkų nurodymus dėl saugumo.
Kas žinoma apie ataką
Primename, kad dronas pataikė į traukinį Volynėje, likus maždaug 2 kilometrams iki Lenkijos sienos. „Ukrzaliznycios“ vadovas Oleksandras Percovskis pranešė, kad Rusija jau antrą parą iš eilės nenutrūkstamai atakuoja Ukrainos geležinkelių infrastruktūrą, įskaitant depus, stotis ir riedmenis. Per šią ataką žmonės nenukentėjo.
Dėl Rusijos smūgių Ukrainoje traukiniai vėluoja iki 18 valandų. Labiausiai vėluoja traukinys Nr. 773/774 Konotopė–Žmerynka – jo vėlavimas siekia 18 val. 20 min. Dar keli reisai vėluoja 9–10 valandų, o dešimtys kitų – 2–6 valandas.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
07:15
Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Sikorskis: Lenkija neblokuos Ukrainos stojimo į ES derybų skyrių atidarymo
23:34
Lenkija neblokuos derybų dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą derybinių skyrių atidarymo.
Tai sekmadienį Kyjive bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Noriu dar kartą patvirtinti, kad derybos dėl Ukrainos įstojimo į Europos Sąjungą nebus lengvos, kaip ir mūsų stojimo į ES derybos. Tačiau Lenkija neblokuos derybinių skyrių atidarymo. Tai nereiškia, kad juos greitai uždarysime. Tačiau, Europos Komisijos vertinimu, Ukraina jau yra pasirengusi deryboms“, – sakė jis.
Sikorskis taip pat išreiškė viltį, kad Ukraina užbaigs Asociacijos susitarimo įgyvendinimą, ypač jo dalį dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (DCFTA). Pasak ministro, tai leistų Ukrainai dar iki įstojimo tapti ES bendrosios rinkos dalimi.
Kaip pranešta anksčiau, Ukrainos valdžia mano, kad šį rudenį realu atidaryti dar keturis derybinius skyrius dėl šalies narystės ES.
Po išpuolio prie Lenkijos sienos prabilo Borisas Johnsonas
20:47
Europa, ypač Didžioji Britanija, turėtų perduoti Ukrainai įšaldytą Rusijos turtą, kad būtų užbaigta Rusijos ginkluota agresija. Taip socialiniame tinkle „X“ pareiškė buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas po to, kai jis važiavo traukiniu, kuris buvo sustabdytas dėl netoliese vykusios Rusijos dronų atakos, rašo UNIAN.
„Nežinau, kokia iškreipta logika paskatino Putiną šįryt susprogdinti stovintį Ukrainos lokomotyvą prie Lenkijos sienos. Tačiau tikrai žinome, kad ukrainiečiai su tokiais išpuoliais susiduria kasdien“, – rašė jis.
B.Johnsonas pasipiktino, kad Ukraina iš Vakarų partnerių gauna per mažai oro gynybos sistemų. Jis taip pat paragino perduoti Ukrainai 140 mlrd. eurų įšaldyto Rusijos turto, laikomo Belgijos depozitoriume, arba bent jau 10 mlrd. svarų, esančių Londone.
„Ukrainiečiai laimės – tai tapo aišku per pastarąsias tris dienas jų nuostabioje šalyje. Tačiau šį siaubingą karą užbaigsime gerokai greičiau, jei visi į tai žiūrėsime rimtai ir suteiksime jiems tai, ko jiems reikia ir ko jie nusipelnė“, – pridūrė politikas.
Rusija teigia smogusi Ukrainos geležinkeliui, kuriuo gabenami kariniai kroviniai iš Europos
18:52
Rusija sekmadienį pareiškė, kad smogė geležinkelių infrastruktūrai Vakarų Ukrainoje, kuria iš Europos buvo gabenami kariniai kroviniai.
Pranešimas paskelbtas po to, kai Lenkija ir Ukraina pareiškė, kad Maskva kliudė į Varšuvą važiavusį keleivinį traukinį ir teritoriją netoli Lenkijos sienos.
„Smūgiai buvo suduoti geležinkelių infrastruktūrai vakariniuose Ukrainos regionuose, kuri naudojama kariniams kroviniams iš Europos šalių gabenti“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
Ukrainos teigimu, smūgis traukiniui suduotas vos už dviejų kilometrų nuo sienos su NATO nare Lenkija.
Žmonės per incidentą nenukentėjo, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis informavo apie išpuolius šalies vakaruose.
Pasak V. Zelenskio, Rusija traukinio lokomotyvą atakavo tyčia.
Lenkijos institucijos pranešė, kad kitas dronas nukrito netoli pasienio kontrolės punkto.
V. Zelenskis nurodė, kad Rusija taikosi į Ukrainos geležinkelių ir energetikos infrastruktūrą bei paprastus pastatus, įskaitant vakarinius šalies regionus. Maskva suintensyvino smūgius penktaisiais invazijos metais.
Trumpas pareiškė: Ukraina turėtų nutraukti smūgius Rusijos degalų infrastruktūrai
17:56
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukraina turėtų nutraukti smūgius Rusijos degalų infrastruktūrai. Tai jis sakė lankydamasis Airijos atvirajame golfo čempionate, skelbia UNIAN.
D.Trumpas teigė, kad Ukrainos smūgiai Rusijos degalų infrastruktūrai sukėlė dyzelino trūkumą Rusijoje. Jis kreipėsi į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, ragindamas nutraukti tokias atakas.
„Zelenskis turi padaryti vieną dalyką – nustoti naikinti dyzeliną Rusijoje. Jis sukelia dyzelino trūkumą. Tai nesusiję su Artimaisiais Rytais – tai vyksta dėl Rusijos ir Ukrainos karo“, – sakė JAV prezidentas.
JAV dyzelino kainos pasiekė naują istorinį rekordą
Anksčiau „Bloomberg“ rašė, kad dyzelino kaina JAV pirmą kartą istorijoje viršijo 6 JAV dolerius už galoną (70,6 grivinos už litrą). Agentūra pabrėžė, kad brangstantis dyzelinas didina tolesnės infliacijos riziką artėjant sezoniniam degalų paklausos pikui.
6 dolerių kaina tapo šalies vidurkiu. Kalifornijoje dyzelinas kainavo beveik 8 dolerius už galoną (94,2 grivinos už litrą).
Agentūra taip pat pažymėjo, kad sparčiai kylančios dyzelino kainos kelia ypatingų problemų Donaldo Trumpo Respublikonų partijai, nes iki kadencijos vidurio rinkimų liko kiek mažiau nei du mėnesiai. Šis klausimas gali tapti lemiamas Meine, kur namų ūkių, šildymui naudojančių mazutą, dalis yra didžiausia šalyje, taip pat tokiose žemės ūkio valstijose kaip Ohajas, Kanzasas ir Ajova.
Peskovas pripažino: Rusija Ukrainoje smogia „viskam iš eilės“
17:54
Rusija Ukrainoje smogia „viskam iš eilės“, tačiau dėl to esą kalti patys ukrainiečiai. Tokį pareiškimą Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas išsakė propagandistui Pavelui Zarubinui.
„Rusijos Federacija nesmūgiavo viskam iš eilės. Pradėjome tai daryti po to, kai patys ukrainiečiai atidarė Pandoros skrynią“, – sakė jis.
Rusijos žiniasklaida nepateikia viso šios frazės konteksto, tačiau tikėtina, kad D.Peskovas užsiminė apie Vladimiro Putino rugpjūčio 22 dienos pareiškimą, kuriame diktatorius apkaltino Ukrainą karo eskalavimu dėl smūgių Rusijos prekybos platformoms.
„Kyjivo režimas iškėlė tikslą pakenkti mūsų ekonomikai. Ir ką jis padarė? Pats atidarė šią Pandoros skrynią. Na ką gi, laukite atsakomųjų priemonių, kurios smogs jautriausiems jūsų ekonomikos sektoriams“, – tuomet sakė V.Putinas, taip pat kalbėdamas Pavelui Zarubinui.
Lenkija dėl Rusijos atakos Ukrainoje pakėlė naikintuvus: „Grėsmė buvo reali“
17:34
Lenkijos Vyriausybės saugumo centre (RCB) vyks specialus posėdis, kurį sušaukė šalies ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Jame dalyvaus ministrai ir už saugumo bei teisėsaugos struktūras atsakingi pareigūnai.
Posėdis sušauktas dėl pastarųjų Rusijos smūgių Ukrainai. Dėl jų Lenkijos kariuomenė į orą pakėlė naikintuvus, o tarnybos perspėjo pasienio regionų gyventojus apie galimą grėsmę, skelbia „Onet“.
Vienas Rusijos dronas smogė į traukinį, važiavusį maršrutu Kyjivas–Varšuva, netoli sienos su Lenkija, o kitas smūgiavo netoli Dorohusko–Jagodino sienos perėjimo punkto.
Skelbiama, kad Lenkijos oro erdvę kelias valandas saugojo F-16 naikintuvai, sraigtasparniai ir oro žvalgybos lėktuvas SAAB.
„Grėsmė buvo reali“
Nors Lenkijos Respublikos oro erdvės pažeidimo neužfiksuota, tai patvirtino šalies Ginkluotųjų pajėgų operacinė vadovybė.
Lenkijos vicepremjeras ir nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pabrėžė, kad anksti ryte Lenkijos sistemos aptiko daugiau nei dešimties reaktyvinių „Geran-5“ dronų ataką Vakarų Ukrainoje. Vienas jų smogė vos už 1 kilometro nuo Lenkijos sienos, kitas – už 5 kilometrų.
„Dronai veikė, o kai kurie jų net atakavo taikinius, esančius labai arti Lenkijos sienos – nuo kelių iki daugiau nei dešimties kilometrų“, – sakė Lenkijos Ginkluotųjų pajėgų operacinės vadovybės atstovas, pulkininkas leitenantas Jacekas Goryszewskis.
Jis įvertino, kad Lenkijai „grėsmė buvo reali“.
Lenkijos naujienų radijo stotis RMF FM taip pat pranešė, kad ryte policija Liublino vaivadijoje gavo pranešimą apie galimą sprogimą. Tarnybos išvyko į dvi vietoves – Ščeciną Krasniko apskrityje ir Stojeszyną-Pervšį Janovo apskrityje. Tačiau nerimą keliančių garsų šaltinio rasti nepavyko.
Borisas Johnsonas ir Merzo patarėjas buvo traukinyje, sustabdytame dėl Rusijos dronų atakos
16:56
Buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ir Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo patarėjas Gunteris Sautteris buvo keleiviniame traukinyje, kuris šiandien, rugsėjo 13 d., buvo sustabdytas dėl netoliese vykusios Rusijos dronų atakos. Tuo metu maždaug už 2 kilometrų nuo Lenkijos sienos Rusijos pajėgos smogė kito keleivinio traukinio lokomotyvui. Apie tai, remdamasis šaltiniais, praneša „Der Spiegel“.
B.Johnsonas ir G.Sautteris kartu su kitais Europos pareigūnais bei delegacijų nariais iš Kyjivo vyko Lenkijos link. Dėl netoliese pastebėtų dronų jų traukinys buvo sustabdytas, o dalis keleivių evakuota.
Leidinys pažymi, kad Kyjive G.Sautteris kartu su Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Italijos saugumo patarėjais bei Ukrainos vyriausybės atstovais aptarė galimas taikos derybas su Rusija. Rugsėjo 12 dieną jis dalyvavo tarptautinėje saugumo konferencijoje „YES Annual Meeting 2026“.
Žurnalistai pridūrė, kad be G.Sautterio, traukinyje buvo kitų Europos vyriausybių saugumo patarėjų, Bundestago narių, diplomatų ir mokslininkų. Borisas Johnsonas taip pat šiuo traukiniu po konferencijos grįžo į Lenkiją.
Laimei, visi keleiviai išvengė sužalojimų. Netrukus po to, kai traukinys sustojo dėl perspėjimo apie aptiktus dronus ir palydovai pažadino keleivius evakuacijai, pavojus buvo atšauktas, nes daugiau dronų aptikta nebuvo, nurodė leidinys.
Traukinyje taip pat buvo Vokietijos Bundestago narys Robinas Wageneris, atstovaujantis Žaliųjų partijai.
„Ką tik grįžau iš Kyjivo. Oro gynybos darbas, dronų atakos – visa tai buvo intensyviau nei per ankstesnius mano vizitus. O šįryt važiavau traukiniu tuo pačiu maršrutu, kuriame įvyko ši ataka. Kartais nuo atsitiktinumo priklauso, ar į kelionės tikslą pasieksi sveikas ir gyvas. Rusija iš anksto nusprendė surengti šią ataką. Rusija kelia didžiulę grėsmę Europos saugumui. Per daug mūsų vis dar to nesuvokia. Mūsų parama Ukrainai, ginančiai Europą nuo šios grėsmės, tebėra pernelyg nedrąsi“, – savo paskyroje socialiniame tinkle „X“ parašė Wageneris.
Smūgis keleiviniam traukiniui pasienyje su Lenkija – kas žinoma
Anksčiau „Ukrzaliznycia“ pranešė, kad rusai Voluinėje, už 2 kilometrų nuo Lenkijos sienos, smogė keleivinio traukinio lokomotyvui. Stebėjimo grupė iš anksto perspėjo traukinio įgulą apie grėsmę, todėl žmonės nenukentėjo.
Dėl Rusijos atakų Ukrainoje traukiniai vėluoja iki 18 valandų. Labiausiai vėluoja traukinys Nr. 773/774 Konotopas–Žmerynka – jo vėlavimas siekia 18 valandų ir 20 minučių. Dar keli reisai vėluoja 9–10 valandų, o dešimtys kitų – 2–6 valandas.
„Ukrzaliznycios“ vadovas Oleksandras Percovskis pažymėjo, kad Rusija Ukrainos geležinkelių infrastruktūrą atakuoja jau antrą parą. Jis teigė, kad visos komandos vietose budi, stebi situaciją, reaguoja į grėsmes ir evakuoja žmones į saugias vietas.
Paaiškino, kodėl Ukraina iki šiol nesunaikino Krymo tilto
16:08
Krymo tiltas išlieka ryškiu Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos simboliu. Nepaisant Ukrainos vykdomos okupuoto pusiasalio izoliavimo kampanijos, tiltas iki šiol stovi.
Kaip rašo „Kyiv Post“, Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (VŽV) viršininko pavaduotojas generolas majoras Vadimas Skibickis per konferencijos „YES Annual Meeting 2026“ diskusiją paaiškino, kodėl Krymo tiltas iki šiol nesunaikintas. Pasak jo, šiuo metu jis nebėra toks svarbus Rusijos karinių atsargų tiekimo logistikai, koks buvo anksčiau.
„Šiandien jis iš tiesų nebėra toks strategiškai svarbus objektas Rusijos Federacijai“, – sakė V.Skibickis.
Generolas majoras pažymėjo, kad Ukraina jau sunaikino arba sutrikdė daugelio kitų logistikos maršrutų per okupuotą Krymą veikimą. Pasak V.Skibickio, didžioji dalis karinių krovinių dabar gabenama per Rusijos Rostovo sritį, o vėliau vadinamuoju „sausumos koridoriumi“ per okupuotas pietų Ukrainos teritorijas.
Politinė Krymo tilto reikšmė Rusijai
V.Skibickis pabrėžė, kad Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui Krymo tiltas išlieka Krymo okupacijos simboliu. Jo teigimu, tiltą reikėtų išsaugoti tam, kad jis taptų savotiška žinute pusiasalyje esantiems Rusijos kariams.
„Galbūt tai yra vienas iš būdų Rusijos okupantams grįžti namo“, – paaiškino VŽV viršininko pavaduotojas.
Be to, V.Skibickis priminė, kad anksčiau Krymo tiltas buvo vienas iš objektų, dėl kurių Vakarai nuogąstavo dėl karo eskalacijos. Jis teigė, kad prieš kelerius metus, svarstant Ukrainos operacijas prieš tiltą, kai kurios Europos šalys baiminosi, jog jo sunaikinimas gali išprovokuoti rimtą Rusijos eskalaciją, įskaitant branduolinius grasinimus.
Pasak V.Skibickio, šiuo metu VŽV vertina, kad karinė tilto reikšmė yra sumažėjusi. Jis pabrėžė, kad dabar klausimas keliamas plačiau: „Ar Putinas iš tiesų galėtų panaudoti branduolinį ginklą, jei Rusija patirtų rimtą karinį pralaimėjimą?“
V.Skibickis įsitikinęs, kad bet koks Rusijos branduolinio ginklo, įskaitant taktinį, panaudojimas turėtų pasekmių, gerokai peržengiančių Ukrainos ribas. Jo teigimu, tai galėtų pakeisti saugumo vertinimus ir kituose pasaulio regionuose.
Rimtesnė grėsmė Ukrainai
VŽV viršininko pavaduotojas taip pat papasakojo, kad viena pagrindinių karinių grėsmių Ukrainai tapo besiplečianti Rusijos raketų ir dronų naudojimo kampanija. VŽV duomenimis, Rusijos gynybos pramonė rugsėjį planuoja pagaminti mažiausiai 100 balistinių raketų. Rusija taip pat naudoja Šiaurės Korėjoje pagamintas balistines raketas.
V.Skibickis pabrėžė, kad Ukraina gali pasipriešinti šiai grėsmei. Pasak jo, tam reikalinga kelių lygių strategija. Pirmasis jos elementas – iš partnerių gauti daugiau raketų perėmėjų, o antrasis – smogti gamykloms ir įmonėms, gaminančioms Rusijos balistines raketas.
„Mes tiksliai žinome visas įmones, gamyklas ir bendroves, dalyvaujančias tokių balistinių raketų gamyboje Rusijos teritorijoje“, – sakė V.Skibickis.
Generolas majoras pažymėjo, kad trečiasis Ukrainos kelių lygių strategijos elementas – smūgiai pačioms raketų paleidimo sistemoms. Jis pridūrė, kad Rusija gali dislokuoti nuo 17 iki 19 balistinių raketų paleidimo įrenginių tokiuose regionuose kaip Kursko ir Voronežo sritys, kad iš jų būtų smogiama Ukrainai.
Ketvirtasis elementas, anot jo, yra sankcijos, visų pirma ribojančios Rusijos galimybes gauti užsienyje gaminamas navigacijos sistemas ir elektroninius komponentus.
V.Skibickis taip pat paminėjo Rusijos bendradarbiavimą su Kinija. Pasak jo, VŽV turi informacijos apie įmones, dalyvaujančias bendroje gamyboje su Kinijos bendrovėmis. Tačiau daugelis jų yra nutolusios daugiau kaip 2 tūkst. kilometrų nuo Ukrainos.
Kremlius: Rusijos, Ukrainos ir JAV derybos galėtų vykti jau spalį
14:38
Trijų šalių derybos su Ukraina ir JAV dėl didžiausio konflikto Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos galėtų įvykti spalį, sekmadienį pranešė Kremlius, remiantis Rusijos žiniasklaida.
„Mes neatmetame tokios galimybės; kalbame apie artimiausią ateitį“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kurį citavo Rusijos naujienų agentūros „Ria“ ir „Tass“.
Vašingtonas siekia atgaivinti ilgai įstrigusias pastangas užbaigti daugiau nei ketverius metus trunkantį karą. JAV derybininkai lankosi Kyjive ir Maskvoje, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas derėjosi telefonu.
Keli ankstesni derybų etapai žlugo, o JAV vadovaujamos pastangos įstrigo, D. Trumpo dėmesiui nukrypus į tebesitęsiantį JAV ir Izraelio karą Artimuosiuose Rytuose su Iranu.
Šeštadienį paskelbtame interviu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad būtų pasirengęs gruodį susitikti su V. Putinu G20 viršūnių susitikime Majamyje.
Tačiau D. Peskovas šeštadienį Naujajame Delyje bendraudamas su AFP iškart atmetė tokią galimybę kaip „neįmanomą“ ir pakartojo Maskvos reikalavimą, kad susitikimas galėtų įvykti tik Rusijos sostinėje.
V. Putinas ne kartą atmetė siūlymus surengti tiesiogines derybas su V. Zelenskiu, kuriomis būtų siekiama nutraukti konfliktą, nusinešusį tūkstančius gyvybių ir nuniokojusį abiejų šalių ekonomiką.
Tiek Maskva, tiek Kyjivas pastaraisiais mėnesiais suintensyvino tolimojo nuotolio smūgius vienas kitam, o tai lėmė didžiausią civilių aukų skaičių nuo karo pradžios.
Ankstesni derybų etapai žlugo, Maskvai iki šiol nenorint atsisakyti maksimalistinių sąlygų kovoms užbaigti, įskaitant reikalavimą, kad Ukraina atiduotų teritorijas rytuose, kurių Rusijos kariuomenė nėra užėmusi.
Sekmadienį Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas žurnalistams, tarp jų ir AFP, sakė, kad kol kas nėra jokio „suderinto paketo“, kuriuo remiantis būtų galima vesti derybas.
„Šiuo metu vyrauja idėja, kad turime pasiekti susitarimą teritoriniu klausimu. Tačiau yra ir daug kitų klausimų“, – pridūrė jis.
