- „Financial Times“: Putino nedomina Trumpo paskelbta idėja
- Trumpas: Ukraina ir Rusija sutiko neatakuoti viena kitos energetikos objektų
- Iš Baltijos jūros ištraukė droną: Lenkija nurodė, kam jis priklauso
- Trumpas pareiškė, kad Ukraina galės gaminti „Patriot“ raketas, tačiau nurodė vieną išlygą
- Trumpui paraginus Ukrainą nutraukti smūgius Rusijai, prakalbo Kremlius
„Financial Times“: Putino nedomina Trumpo paskelbta idėja
23:51
Klausimas dėl smūgių energetikos objektams nutraukimo tarp Ukrainos ir Rusijos jau kurį laiką yra aptarinėjamas šalių, tačiau Maskva nerodo susidomėjimo šia idėja. Apie tai „Financial Times" pranešė pareigūnai, dalyvaujantys taikos derybose tarp Jungtinių Valstijų, Ukrainos ir Rusijos.
Pasak pareigūnų, šis klausimas pirmą kartą buvo aptartas trišalių susitikimų metu, o nuo vasario, joms žlugus, – atskirų susitikimų ir derybų per neformalius kanalus rėmuose.
Leidinio pašnekovai pažymėjo, kad kelis mėnesius Ukraina reikalavo, jog Rusija sutiktų abipusiškai nutraukti smūgius energetikos objektams, taip pat atakas prieš uostus ir kitą gyvybiškai svarbią infrastruktūrą, tačiau rusai šį pasiūlymą atmetė ir ėmė smogti dar dažniau.
Vienas iš leidinio šaltinių patvirtino, kad Ukraina ir Rusija atnaujino derybas dėl abipusio smūgių nutraukimo. Tačiau su Kremliaus pozicija susipažinę pareigūnai leidiniui sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nenorėjo sudaryti susitarimo prieš žiemos pradžią, nes manė, jog smūgiai Ukrainos energetikos infrastruktūrai gali padidinti spaudimą Kyjivui priimti nuolaidas.
Du aukšto rango Ukrainos pareigūnai pakomentavo neseniai JAV prezidento Donaldo Trumpo padarytą pareiškimą, kad Ukraina ir Rusija tariamai jau susitarė nutraukti smūgius energetikos objektams. Pasak jų, taip D.Trumpas norėjo parodyti nuo aukštų kuro kainų pavargusiai JAV visuomenei, kad jis dirba, siekdamas jas sumažinti.
„Šįkart tai būtų visiškas sunaikinimas“: kaip vienas miestas ruošiasi atremti naują Rusijos okupaciją
23:21
Nežinoma moteris. Nežinoma moteris. Kaulų fragmentai. Nežinoma moteris. Ir taip dar šešis kartus – visa tai ranka užrašyta ant lentelių, prikaltų prie grubių medinių kryžių.
Ši kapų eilė – tai gyvas ir skausmingas priminimas apie neblėstantį siaubą, kurį prieš ketverius metus patyrė Rusijos okupuotas Iziumo miestas Rytų Ukrainoje. Dabar, Maskvos pajėgoms vėl artėjant ir apšaudant Iziumą valdomosiomis aviacinėmis bombomis bei dronais, vietos gyventojai baiminasi, kad naujas mūšis dėl miesto bus nepalyginamai baisesnis už viską, ką jiems jau teko patirti.
2022 m., praėjus penkiems okupacijos mėnesiams, Rusijos kariai paliko masinę kapavietę ir sugriuvusius pastatus – randus, kurie vis dar švieži. Visi 447 kapavietėje rasti kūnai buvo ekshumuoti ir perlaidoti ant kalvos, įskaitant palaikus, kurie lieka neatpažinti iki šios dienos.
Vieną iš pastarųjų lietingų popiečių po Rusijos smūgio netoli vietos, kur buvo perlaidoti kūnai, kilo dūmai. Vietiniai nebepuoselėja iliuzijų: anot jų, vos tik gavusi progą, Rusija nesustos tol, kol visiškai nesunaikins Iziumo.
Kyjivo pareigūnai prakalbo, kaip Baltarusija padeda „Shahedams“ rasti kelią į Ukrainą
22:21
Rusija, tikėtina, naudoja Baltarusijos LTE (Long Term Evolution) tinklus, taip pat Baltarusijos teritorijoje esančių retransliacijos stočių tinklą, kad padėtų užtikrinti stabilų signalą Rusijos naudojamiems „Shahed“ tipo dronams, vykdant masinius antpuolius prieš Ukrainą, teigė du Ukrainos pareigūnai.
Apie tai rašo laikraštis „Kyiv Independent“.
Ši informacija pasirodė praėjus dviem dienoms po to, kai Rusija, laikydamasi arti Ukrainos šiaurinės sienos, paleido šimtus benzinu varomų dronų, surengdama retą masinį išpuolį prieš Vakarų Ukrainos regionus.
Kalbėdamas per „Radio NV“ tiesioginę transliaciją, prezidento patarėjas Serhijus Beskretnovas teigė, kad per ataką panaudotų dronų skrydžio trajektorija rodo, jog kertant sieną buvo naudojamasi vietiniais mobiliojo ryšio tinklais.
„Jei pažvelgsime į reaktyvinių ir įprastinių „Shahedų“ judėjimą, jie laikosi arti sienos su Baltarusija. Priėjau prie išvados, kad „Shahedai“ tikriausiai turi ryšį su Baltarusijos komerciniais LTE tinklais“, – sakė jis.
Tą pačią dieną Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka Ukrainos televizijai pareiškė, kad Rusija atakoms taip pat naudojo radijo retransliacijos stotis.
„Oro smūgiai, nukreipti į Rivnės, Voluinės ir Lvivo sritis, iš tikrųjų taip pat buvo įvykdyti iš Baltarusijos teritorijos“, – teigė A.Demčenka.
„Rusijos paleistiems oro taikiniams signalas buvo tiekiamas per retransliatorius, kurie taip pat buvo įrengti būtent šios šalies teritorijoje“, – pridūrė jis.
Dėl biudžeto problemų Rusijos regionai pradėjo smarkiai mažinti „karsto pinigus“
22:00
Rusijos regionų valdžia mažina išmokas už žūtis kare su Ukraina augančių vietos biudžetų problemų fone, rašo laikraštis „The Moscow Times“.
Per pastaruosius kelis mėnesius mažiausiai 6 Rusijos subjektai radikaliai sumažino vadinamąsias „karsto pinigų“ išmokas, o vienas jų jas visiškai panaikino, teigia Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto tyrėjas Janisas Kluge.
Baškirijoje, kur iš pradžių už žūtį buvo mokama 2 milijonai rublių, išmoka buvo sumažinta iki 1 milijono, vėliau iki 500 tūkstančių, o galiausiai – tik iki 100 tūkstančių rublių. Kirovo ir Omsko sritys „karsto pinigus“ sumažino perpus – nuo 1 milijono iki 500 tūkstančių rublių. Uljanovsko srityje jų dydis sumenko 20 kartų – nuo 1 milijono iki vos 50 tūkstančių rublių. O Orenburgo sritis nuo šių metų liepos 1 d. išmokas panaikino visiškai.
Būtinybė mokėti už naujokų verbavimą karui vis labiau apsunkina regioninius biudžetus, pažymi J.Kluge: siekdami įvykdyti Kremliaus nustatytas mažesnes kvotas, šiais metais regionai vidutinę išmoką už sutarties su Gynybos ministerija pasirašymą pakėlė iki 3,4 milijono rublių. Nepaisant to, pagal J.Kluge skaičiavimus, kontraktininkų antplūdis antrąjį ketvirtį sumažėjo 10 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, o pirmąjį ketvirtį – krito 20 proc., iki dvejų metų minimumo – 70,5 tūkstančio žmonių.
Siekdami suvesti vietos biudžetų galus, gubernatoriai mažina išlaidas civilinėms reikmėms, pažymi ekspertas. Pavyzdžiui, sausio–kovo mėnesiais finansavimas medicinai regioniniu lygmeniu sumažėjo 6,4 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
„Karsto pinigų“ mažinimas, kurių dydis išliko stabilus beveik visą karo laikotarpį, dera su šia praktika ir atitinka „politinę bei ekonominę logiką“, mano J.Kluge: „Regioninės išmokos už žūtį atlieka tik nedidelį vaidmenį remiant verbavimo procesą – pagrindinę užduotį, kurią privalo vykdyti regioninė valdžia. Regionai, siekdami pritraukti naujokų, šiomis išmokomis nesiremia, nes pasirašydamas sutartį niekas nenori galvoti apie savo mirtį.
Sikorskis: Lenkija rengia „rimtą atsaką“ į Rusijos provokacijas
21:40
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pripažino, kad Lenkija planuoja vis geriau ruoštis Rusijos provokacijoms.
Po Rusijos dronų atakų netoli sienos su Lenkija, ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pranešė šaukiantis susitikimą su ministrais, ginkluotųjų pajėgų vadais ir specialiųjų tarnybų atstovais.
„Tai buvo labai išsamus, rimtas susitikimas, nes matome, kad Rusija eskaluoja situaciją, o Lenkijos valstybė pateiks rimtą atsaką, kuris sustiprins mūsų saugumą“, – kalbėdamas apie susitikimą sakė ministras.
Jis pridūrė, kad apie detales kalbėti dar per anksti, tačiau kalbama apie gyventojų apsaugą ir teisės aktų pakeitimus.
„Esame krizinės situacijos „pilkojoje zonoje“, turime tai patikslinti. Sutarėme, kad netrukus pasirodys įvairių veiksmų planai“, – teigė ministras.
FT žurnalistas: Trumpas paskubėjo skelbdamas apie Ukrainos ir Rusijos susitarimą
20:55
Susitarimas tarp Ukrainos ir Rusijos dėl smūgių energetikos objektams nutraukimo dar nėra parengtas, o galutinės susitarimo sąlygos tarp šalių lieka nesuderintos, nurodė leidinio „Financial Times“ (FT) žurnalistas Christopheris Milleris socialiniame tinkle „X“.
Pasak jo, JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimas apie Ukrainos ir Rusijos susitarimą nutraukti smūgius energetikos objektams buvo skubotas.
Žurnalistas teigė gavęs informaciją iš asmenų, tiesiogiai dalyvaujančių šiame procese Kyjive. Pasak jų, darbas dėl susitarimo nutraukti smūgius energetikos objektams vis dar tęsiasi.
Jo teigimu, šiuo metu ne visos potencialaus susitarimo detalės yra aiškios.
„Trumpas paskubėjo: mano informacija iš Kyjive dirbančių asmenų rodo, kad šiuo klausimu dirbama, tačiau jie perspėja, kad galutinio susitarimo nėra. Detalės neaiškios, bet informaciją papildysime“, – rašė žurnalistas.
Zelenskis atleido Ukrainos generalinį prokurorą dėl kaltinimų korupcija
20:46
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį atleido šalies generalinį prokurorą, kuris yra kaltinamas kyšininkavimu.
Apie Ruslano Kravčenkos atleidimą V.Zelenskis pranešė vyriausybės dekretu.
R.Kravčenka kaltinimus neigia. Savo „Telegram“ kanale jis pranešė, kad šiuo metu yra išvykęs iš Ukrainos ir pradėjo teisinius veiksmus prieš Nacionalinio antikorupcijos biuro (NABU) vadovą, kaltindamas jį „oficialių dokumentų klastojimu“.
NABU tyrėjai šį mėnesį atliko kratas generalinio prokuroro biure ir pareiškė atskleidę tinklą, kuris ėmė kyšius už nusikalstamų skambučių centrų, „plovusių didžiulius pinigus“, apsaugą.
Pareigūnai teigia, kad pinigai buvo naudojami nekilnojamajam turtui, papuošalams ir kitoms vertybėms pirkti.
Pasaulinės iniciatyvos prieš transnacionalinį organizuotą nusikalstamumą (GI-TOC) duomenimis, sukčių skambučių centruose Ukrainoje dirba 60 tūkst. žmonių, o jų pajamos per mėnesį gali siekti iki 1 mlrd. JAV dolerių.
V.Zelenskis savo „Telegram“ įraše teigė, kad „generaliniam prokurorui tėra viena galimybė – atleidimas“, ir paragino įstatymų leidėjus nedelsiant patvirtinti šį sprendimą.
R.Kravčenka savo pareiškime „Telegram“ nurodė, kad „informuos mūsų tarptautinius partnerius apie tikrąją padėtį antikorupcijos institucijose, nekontroliuojamos jų įtakos koncentracijos požymius ir riziką, kurią ši praktika kelia valstybės suverenitetui“.
Korupcija Ukrainoje yra įsisenėjusi problema, o nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metais šalyje kilo keli dideli skandalai, taip pat ir kariuomenėje.
2025 metais V.Zelenskis bandė perduoti nepriklausomą antikorupcijos biurą generalinio prokuroro kontrolei, tačiau po visuomenės protestų ir sąjungininkių išreikšto susirūpinimo buvo priverstas šį sprendimą atšaukti.
Merzas: Europos laukia lemiamos savaitės ar mėnesiai
20:13
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas mano, kad Europos laukia lemiamos savaitės ar mėnesiai, kurie nulems žemyno likimą. Tai jis pareiškė Europos Arkties viršūnių susitikime Suomijoje.
F.Merzas paragino toliau remti Ukrainą jos gynybiniame kare prieš Rusiją.
„Greičiausiai priešakyje mūsų laukia lemiami momentai – galbūt savaitės ar mėnesiai – per kuriuos bus sprendžiama dėl mūsų žemyno laisvės ir taikos apsaugos“, – sakė F.Merzas.
Jis pridūrė, kad todėl padarys viską, kas nuo jo priklauso, kad Vokietijos parama Ukrainai išliktų ir kad įtikintų žmones, jog tai atitinka Vokietijos interesus.
„Dabar turime išlikti tvirti, kol šis baisus karas pasibaigs. Jei Rusijai pasiseks, tai turės nenuspėjamų ir precedento neturinčių pasekmių mums visiems, įskaitant ir Vokietiją“, – pridūrė jis.
Ukrainos geležinkelių vadovas: Rusijos atakos prieš šalies geležinkelius intensyvėja kas savaitę
19:50
Rusijos smūgiai Ukrainos geležinkelių tinklui kas savaitę darosi vis stipresni, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė valstybinės operatorės vadovas, savaitgalį netoli sienos su Lenkija įvykus atakai prieš traukinį, kuriuo dažnai naudojasi diplomatai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją bandymu „suluošinti ekonomiką ir sugriauti žmonių gyvenimus“ stiprėjančiais smūgiais civilinei infrastruktūrai, įskaitant geležinkelius.
Šalies oro erdvė yra uždaryta nuo pat Rusijos invazijos pradžios.
Geležinkelis tapo gyvybiškai svarbia jungtimi, padedančia pervežti žmones, įskaitant atvykstančius užsienio lyderius, diplomatus ir pagalbos darbuotojus, taip pat krovinius bei atsargas karui.
„Prasidėjo praktiškai nepertraukiama smūgių prieš geležinkelį kampanija, – AFP sakė Ukrainos geležinkelių vadovas Oleksandras Percovskis. – Ji auga eksponentiškai. Kiekvienas mėnuo, kiekviena savaitė paprastai būna prastesnė už ankstesnę.“
NATO narė Lenkija sekmadienį pranešė, kad Rusija smogė geležinkelio lokomotyvui Ukrainos teritorijoje, maždaug už dviejų kilometrų nuo bendros sienos.
Keliomis dienomis anksčiau Kyjivo pareigūnai pareiškė, kad rusų taikiniu tapo sienos kirtimo punktai pasienyje su Moldova.
Vien rugpjūtį visoje Ukrainoje buvo užpulta apie 40 lokomotyvų, interviu AFP sakė O.Percovskis.
Iš viso per karą nukentėjo apie 400 lokomotyvų.
Kaip naują eskalaciją jis įvardijo tai, kad Rusija dabar pradėjo smūgiuoti tinklo dalims vakaruose, toli nuo fronto linijos, kaip nutiko per savaitgalio ataką prieš traukinį netoli Lenkijos sienos.
Pasak jo, šis išpuolis buvo arčiausiai ES sienos iki šiol įvykdyta ataka.
„Jie mėgina ir toliau bandyti visų nervus (...) Siunčiamas signalas, kad Ukrainos teritorijoje nėra saugios zonos“, – sakė O.Percovskis.
Paklaustas apie šį smūgį, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pirmadienį pareiškė, kad Rusija ir toliau smogs taikiniams visoje Ukrainoje.
Kilus didesnei atakos grėsmei, Ukrainos traukiniai yra stabdomi ir evakuojami, o keleiviai valandų valandas stovi laukuose ir miškuose palei bėgius, kol praeina pavojus.
Per išpuolį prieš traukinį, laukusį, kol galės kirsti Lenkijos sieną, niekas nenukentėjo, nes keleiviai buvo evakuoti prieš pat smūgį.
O.Percovskis įspėjo, kad Rusijos pajėgumai didėja.
„Jų gebėjimas tiksliai smogti riedmenims ir panašiems taikiniams akivaizdžiai plečiasi“, – teigė jis.
„Visi jaučia, kad jų techninės galimybės auga autonomiškumo, elektroninės kovos sistemų įveikimo ir nuotolio, iš kurio jie gali šaudyti, požiūriu“, – kalbėjo jis.
Nuo invazijos pradžios per Rusijos smūgius atlikdami pareigas žuvo 62 geležinkeliečiai.
Kyjivas dabar baiminasi, kad šie smūgiai yra tik dalis kampanijos, nukreiptos prieš Ukrainos ekonomiką.
Suaktyvėjusios atakos prieš geležinkelius rengiamos po kelis mėnesius trukusių smūgių laivybai Juodojoje jūroje, taip pat po atakų prieš sandėlius, žemės ūkį, transporto mazgus bei logistikos centrus aplink Kyjivą ir visoje šalyje.
„Viena vertus, tai susiję su ekonomika – visas šis smūgių kompleksas prieš mus, mūsų klientus, metalurgijos sektorių, uostus, infrastruktūrą“, – sakė O. Percovskis.
„Kita vertus, siekiama palaužti žmonių dvasią: įskiepyti mintį, kad jie pamiršti, kad transporto ryšiai nutraukti, kad jie nebėra didesnės šalies dalis“, – pridūrė jis.
Trumpas: Ukraina ir Rusija sutiko neatakuoti viena kitos energetikos objektų
18:36 Atnaujinta 19:42
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pranešė, kad Ukraina ir Rusija susitarė neatakuoti viena kitos energetikos objektų.
Šį pranešimą jis paskelbė kitą dieną po to, kai sukritikavo Kyjivą dėl smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
„Ukraina sutiko nesitaikyti į Rusijos energetikos objektus. Rusija sutiko elgtis taip pat! Dyzelino kainų kilimą pasaulyje daugiausia lemia Rusijos ir Ukrainos karas, o ne (karas) Irane“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė D.Trumpas.
Naftos kainos smarkiai pakilo, karui Artimuosiuose Rytuose tęsiantis jau pusseptinto mėnesio. Dėl to išaugo degalų kainos ir infliacija likus mažiau nei dviem mėnesiams iki svarbių JAV Kongreso kadencijos vidurio rinkimų.
Nei Ukraina, nei Rusija nepatvirtino, kad toks susitarimas buvo sudarytas. Praėjus kelioms valandoms po D.Trumpo įrašo, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo pareikšdamas, kad nėra tikras dėl Rusijos noro laikytis bet kokio panašaus susitarimo.
„Jei partneriai yra pasirengę užtikrinti tikrą Rusijos norą nesmogti mūsų elektros, kitiems energetikos objektams, ypatingos svarbos infrastruktūrai ir maisto gabenimui, tuomet mes, žinoma, esame pasirengę užtikrinti, kad atitinkamai nebūtų ir mūsų smūgių“, – platformoje „Telegram“ rašė V.Zelenskis.
„Karas turi būti užbaigtas. O deeskalacijos žingsnis dėl ypatingos svarbos infrastruktūros galėtų būti pirmasis žingsnis taikos link. Laukiame informacijos iš mūsų partnerių“, – pridūrė jis.
Vienas aukšto rango Ukrainos energetikos pareigūnas leidiniui „The Kyiv Independent“ teigė negirdėjęs apie jokias paliaubas energetikos sektoriuje.
„Bus tiesiog nušauti prie sienos“: sociologas prakalbo, kaip Kremlius gali juos priversti išeiti į karą
18:06
Rusija tikrai pasirengusi naujai mobilizacijos bangai, pareiškė Kyjive įsikūrusio sociologinių tyrimų centro „IKAR“ vadovas Oleksandras Šulha. Rusijos visuomenės nuotaikas tyrinėjantis sociologas leidiniui „Postimees“ išdėstė, kaip atrodo mobilizacijos Rusijoje užkulisiai.
Pasak tyrimų centro, kuris Rusijoje gyvenančiuosius apklausia telefonu, vadovo, Rusija patobulino savo šaukimo į karinę tarnybą schemas, siekdama užkirsti kelią 2022 m. rudenį kilusiai neramumų ir masinio jaunų vyrų bėgimo į užsienį bangai.
„Jei Rusija nuspręs surengti mobilizaciją, ji bus vykdoma efektyviau, greičiau“, – prognozavo O.Šulha interviu laikraščiui „Postimees“.
