Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
FTB: Rusija planavo nužudyti Ukrainos rėmėjus JAV bei Europoje – mini ir Lietuvą
09:09 Atnaujinta 10:35
Rusijos žvalgybos tarnybos planavo įvykdyti tikslinius nužudymus Jungtinėse Valstijose ir Europos šalyse, remiančiose Ukrainą, antradienį pareiškė Federalinių tyrimų biuras, paskelbdamas kaltinimus 5 asmenims, kurie vis dar yra laisvėje, remdamiesi Niujorko pietinio apygardos teismo išplatintu pranešimu spaudai rašo „The Guardian“ ir BBC.
JAV generalinis prokuroras Toddas Blanche'as pareiškė, kad JAV Teisingumo ministerija pateikė kaltinimus keliems Rusijos piliečiams, kuriuos JAV valdžia sieja su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
Manhatano federaliniame teisme atskleistame kaltinamajame akte teigiama, kad žvalgybos tarnybų tinklas mokėjo arba siūlė atlygį asmenims Jungtinėse Valstijose bei kitose šalyse už „juodajame sąraše“ esančių žmonių stebėjimą, planuojant juos vėliau nužudyti.
Kaltinamajame akte taip pat nurodyta, kad į tinklą įtraukti asmenys buvo raginami vykdyti teroro aktus prieš civilinę ir karinę infrastruktūrą Europos šalyse, kurios laikomos palankiomis Ukrainai.
Niujorko FTB biuro vadovas Jamesas Barnacle'as jaunesnysis teigė, jo agentūra sutrikdė šiuos planus „dėl atkaklaus darbo“, kuomet Rusijos žvalgybos tarnybų nariai ir jų bendrininkai „rengė sąmokslą siekdami įbauginti, grasinti ar nužudyti žmones JAV teritorijoje ir visame pasaulyje“.
Darrenas Coxas, FTB Vašingtono biuro vadovas, pabrėžė nepaprastą daugelio FTB vietinių biurų, padalinių ir partnerių agentūrų darbą, kurių bendromis pastangomis pavyko sutrukdyti Rusijos bandymus įvykdyti smurtinius veiksmus JAV sostinėje ir visoje šalies teritorijoje.
Anot jo, kai grėsmė buvo pirmą kartą nustatyta, FTB Vašingtono biuras ir jo partneriai „greitai ėmėsi veiksmų, kad sutrukdytų sąmokslą ir priverstų Rusijos vyriausybę atsakyti už savo veiksmus“.
Remiantis pranešimais, Rusijos žvalgybos tarnyboms dirbančių asmenų tinklas bent jau nuo 2024 m. organizavo sąmokslus ir vykdė išpuolius bei žmogžudystes visame pasaulyje, įskaitant Jungtines Valstijas.
Minimame akte Rusijos žvalgybos tarnybų tinklas įvardytas kaip „viena iš Rusijos Federacijos aparato atšakų“, kuri skirta vykdyti išorinius išpuolius, įskaitant žmogžudystes, visame pasaulyje.
Kaip nurodoma, anksčiau tinklas daugiausia dėmesio skyrė Rusijos disidentams ir pabėgėliams, tačiau pastaruoju metu jo taikiniu tapo šalys, laikomos Ukrainos partnerėmis.
40 tūkst. dolerių už nužudymą
Visai neseniai, kaip teigiama pranešime, tinklo nariai bandė užverbuoti ir keletą žmonių Jungtinėse Valstijose.
Valdžios institucijos nurodė, kad šią vasarą agentų tinklas verbavo Jungtinėse Valstijose gyvenantį asmenį, kad šis stebėtų ir nužudytų žinomą Rusijos disidentą, kuris, kaip manoma, gyveno Jungtinėse Valstijose.
Kaltinamajame akte teigiama, kad asmuo, identifikuotas tik kaip „JAV gyventojas-1“, buvo nusiųstas į dvi vietas, susijusias su būsima auka, ir gavo „aiškius nurodymus, kaip vykdyti stebėjimą“, o už šį darbą jam buvo pažadėta 1000 ir 1500 JAV dolerių.
Atlikęs stebėjimą ir pateikęs vienam iš kaltinamajame akte nurodytų vyrų daugybę nuotraukų bei vaizdo įrašų iš vietų, susijusių su pasirinkta auka, JAV gyventojas esą atsisakė 40 tūkst. JAV dolerių užmokesčio, kurie buvo pasiūlyti už tai, kad auka būtų „likviduota“ arba „dingtų“ ją nužudant.
Kaltinamajame akte teigiama, kad, kai pasiūlymas buvo atmestas, jį pateikęs žvalgybos tarnybų pareigūnas bandė į šį darbą įtraukti keletą kitų asmenų Jungtinėse Valstijose, siūlydamas jiems dideles pinigų sumas.
Minima ir Lietuva
Kaip nurodoma kaltinamajame akte, praėjusiais metais su Rusijos žvalgybos tarnybomis siejami asmenys kreipėsi į JAV pilietį („JAV pilietis-1“) stebėti ir nužudyti vieną Lietuvoje esantį asmenį („Auka-2“), kurį agentai apibūdino kaip „piktadarį“, skleidžiantį „melą apie Rusiją“.
Vienas iš kaltinamųjų įkalbėjo „JAV pilietį-1“ nuvykti į tariamą „Aukos-2“ lokaciją ir padaryti nuotraukų. Kai „JAV pilietis-1“ sutiko ir įvykdė užduotį mainais už pažadėtus 200 dolerių, kaltinamasis supažindino „JAV pilietį-1“ su asmeniu, kurį apibūdino kaip savo „viršininką“ ir „pulkininką“. Vėliau jis buvo identifikuotas kaip Jurijų Chramajevas.
JAV piliečiui buvo pasiūlyti 25 tūkst. dolerių už „Aukos-2“ nužudymą. J.Chramajevas pabrėžė užverbuotajam, kad jie nori, jog „Auka-2" mirtų, nes „skleidžia šmeižtą apie mano šalį“ ir „iškreipia istoriją“.
Tada jis nusiuntė „JAV piliečiui-1" "Aukos-2" nuotrauką ir paaiškino, kad jį galima nužudyti „apipilant benzinu“ arba „įsmeigiant peilį“.
Kai užverbuotasis atsisakė įvykdyti žmogžudystę, J.Chramajevas vietoje to pasiūlė jam „paprastesnį darbą“, kuris galėtų apimti „turto ar maisto sandėlio padegimą“ arba „butelio su benzinu metimą į elektros pastotę“.
Kaip teigiama kaltinamajame akte, J.Chramajevas "JAV piliečiui-1" aiškiai nurodė, kad tikslas – smogti „visoms šalims, kurios padeda Ukrainai“, ir kad jis siūlo „rimtus pinigus už rimtą darbą“.
Ko ieško FTB
„Šie kaltinamieji, kaip įtariama, veikė kaip pasaulinio žmogžudysčių tinklo, pasiekusio Jungtines Valstijas, dalis, bandydami užverbuoti JAV piliečius ir užsieniečius vykdyti žmogžudystes Kremliaus nurodymu“, – sakė JAV generalinio prokuroro padėjėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Eisenbergas.
FTB paskelbė, kad šioje byloje įtariami penki asmenys. Tai 63 metų amžiaus Jurijus Chramejevas, buvęs Rusijos specialiųjų tarnybų pulkininkas, taip pat jo 27 metų sūnus Kirilas Chramejevas, Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnas.
Pažymima, kad į piliečių verbavimą nužudymams ir diversijoms vykdyti taip pat buvo įtrauktas Rusijoje gyvenantis Kubos pilietis Oemis Romagosa Durrutis. Dar du tinklo nariai, kuriems pareikšti kaltinimai, – tai kubietis Jaidelis Delgado Suarezas ir Venesuelos pilietis Anhelis Eduardas Castro.
Kaltinimai apima sąmokslą finansuoti terorizmą, už kurį numatoma maksimali 20 metų laisvės atėmimo bausmė. J.Chramejevas, Y.D.Suarezas ir A.E.Castro taip pat kaltinami sąmokslu įvykdyti užsakomąją žmogžudystę – už tai gresia maksimali 10 metų įkalinimo bausmė.
Zelenskis: rinkimus galėčiau surengti kad ir rytoj, tačiau karo metu tai neįmanoma
21:13
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esąs pasirengęs surengti rinkimus kad ir rytoj, tačiau pabrėžė, kad aktyvių karo veiksmų metu tai neįmanoma dėl teisinių, organizacinių ir saugumo kliūčių.
„Esu pasirengęs juos surengti rytoj, bet kol vyksta karas, to padaryti neįmanoma. To neleidžia Konstitucija, rinkimų įstatymai ir pirmiausia saugumo padėtis. Kaip galima rengti rinkimus, kai vaikai negali eiti į mokyklą? Kaip rengti rinkimus, kai devyni milijonai žmonių yra užsienyje?“ – interviu CBS sakė V.Zelenskis.
Prezidento teigimu, per rinkimus užsienyje paprastai balsuoja apie 500 tūkst. Ukrainos piliečių. Be to, reikėtų išspręsti klausimą, kaip balsuotų laikinai Rusijos okupuotose teritorijose gyvenantys ukrainiečiai.
„Ar jie balsuos? Kaip jie balsuos ir kas ten kontroliuos balsavimo procesą? Juk ten yra Rusijos karių“, – kalbėjo V.Zelenskis.
Jis priminė, kad Ukraina ne kartą siūlė skelbti paliaubas. Pasak prezidento, ugnies nutraukimo laikotarpį būtų galima panaudoti ir rinkimams pasirengti, ir kaip žingsnį deeskalavimo bei karo užbaigimo link, tačiau Rusija tokius pasiūlymus atmeta.
Žurnalistui atkreipus dėmesį, kad kai kurie aukšto rango Ukrainos politikai pasisako už rinkimus, ir kaip pavyzdį paminėjus buvusį gynybos ministrą Mychailą Fedorovą, V.Zelenskis pareiškė, kad tokią poziciją laiko klaida. Jo nuomone, šie žmonės „nori dalyvauti politikoje“.
„Manau, kad tai klaida. Karo metu taika yra svarbiausias tikslas, o politika nėra net antroje vietoje. Net politikams ji yra dešimtoje vietoje, o žmonėms – šimtojoje. Žmonių prioritetai kitokie: kaip išgyventi, kaip gyventi, kaip lankyti mokyklą ir ką su visu tuo daryti“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Per Rusijos smūgį sunaikintas buvusios Volodymyro Zelenskio televizijos studijos sandėlis
20:34
Per Rusijos smūgį Kyjive buvo sunaikintas sandėlis, kuriame buvo saugomi buvusios Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio televizijos studijos rekvizitai, trečiadienį pranešė bendrovė ir pridūrė, kad jos darbuotojai nenukentėjo.
V. Zelenskis, kuris prieš tapdamas prezidentu buvo populiarus komikas, prodiuserinę bendrovę „Kvartal 95“ su partneriais įkūrė 2003 metais.
Ši studija yra sukūrusi kai kurias iš populiariausių Ukrainos televizijos laidų, įskaitant komedijos serialą apie išgalvotą prezidentą, kuris atnešė V.Zelenskiui šlovę.
V.Zelenskis šio Rusijos smūgio kol kas nekomentavo.
„Dėl dar vieno Rusijos dronų išpuolio buvo sunaikintas sandėlis, kuriame buvo saugomi mūsų studijos rekvizitai“, – pranešė „Kvartal 95“ socialiniame tinkle „Facebook“.
„Kartu su juo (sandėliu) praradome daugybę dekoracijų, kostiumų ir rekvizitų, kurie dvidešimt metų buvo mūsų koncertų, televizijos laidų, filmų ir serialų dalis“, – pridūrė bendrovė.
„Kvartal 95“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose matyti, regis, liepsnojantis sandėlis, o kitoje – ant grindų besimėtančios apdegusios nuolaužos.
V.Zelenskis didžiąją dalį savo ankstyvosios karjeros dirbo televizijoje, be kita ko, ir Rusijoje.
2013 metais jis buvo vienas iš Rusijos valstybinės televizijos Naujųjų metų išvakarių laidos vedėjų.
„Kvartal 95“ nutraukė veiklą Rusijoje po to, kai Maskva 2014 metais aneksavo Krymą.
BBC: Rusija Vakaruose taikosi į Ukrainą remiančius asmenis: mėgina sekti, planuoja nužudymus
20:07
Rusija pradėjo kampaniją prieš Ukrainą remiančius asmenis Vakarų šalyse, taip pat Jungtinėse Valstijose, praneša BBC, remdamasi JAV Teisingumo departamentu.
JAV teisėsauga pateikė kaltinimus penkiems vyrams, kurie, kaip įtariama, Jungtinėse Valstijose ir kitose šalyse ieškojo asmenų, galinčių sekti, įbauginti ir nužudyti žmones, „susijusius arba laikomus susijusiais su Ukraina“.
Visi penki kaltinamieji tebėra laisvėje, tiksli jų buvimo vieta nežinoma. Jiems pateikti kaltinimai dėl sąmokslo finansuoti terorizmą. Už tai Jungtinėse Valstijose gresia iki 20 metų laisvės atėmimo.
Teisingumo departamento duomenimis, trys kaltinamieji yra aukšto rango tinklo, kurį JAV institucijos sieja su Rusijos žvalgybos tarnybomis, nariai. Tarp jų – 63 metų Jurijus Chramejevas ir jo 27 metų sūnus Kirilas. Vyresnysis J.Chramejevas anksčiau buvo Rusijos žvalgybos pulkininkas, o jo sūnus yra Rusijos Federalinės saugumo tarnybos pareigūnas.
Trečiasis aukšto rango tinklo narys, kaip teigiama, yra 35 metų Kubos pilietis Oemisas Romagoza Durruthy. JAV Teisingumo departamento duomenimis, jis koordinavo tinklo rengtas atakas.
Kiti du kaltinamieji – 35 metų Yaidelis Delgado Suarezas ir 22 metų Angelis Eduardo Castro. Jie įtariami mėginę Jungtinėse Valstijose verbuoti žmones, kad šie sektų ir nužudytų šalyje gyvenantį žinomą Rusijos disidentą.
Vienu svarbiausių bylos epizodų JAV Teisingumo departamentas laiko šią vasarą vykdytą operaciją. Tyrimo duomenimis, Y.D.Suarezas užverbavo JAV pilietį ir sumokėjo jam nuo 1 tūkst. iki 1,5 tūkst. dolerių už galimos aukos sekimą. Vėliau jam esą buvo pasiūlyta dar 40 tūkst. dolerių už jos nužudymą.
Užverbuotas asmuo nesutiko įvykdyti užduoties, todėl Y.D.Suarezas, tyrėjų teigimu, ėmė ieškoti kitų vykdytojų.
JAV Teisingumo departamentas taip pat pranešė apie 2025 metais Lietuvoje rengtos operacijos epizodą. Institucijos duomenimis, K.Chramejevas mėgino užverbuoti amerikietį, kad šis sektų ir nužudytų žmogų, kuris, įtariamojo žodžiais, „melavo apie Rusiją“.
Už nužudymą vykdytojui esą buvo siūloma 25 tūkst. dolerių. JAV pareiškime teigiama, kad operacija buvo nukreipta prieš „visas šalis, kurios padeda Ukrainai“.
FTB atstovas Jamesas Barnacle’as pareiškė, kad kaltinamieji veikė ne tik prieš pavienius žmones. Pasak jo, grupė „susitarė įbauginti, grasinti arba žudyti žmones Jungtinėse Valstijose ir visame pasaulyje“.
JAV Atstovų Rūmuose – balsavimas dėl griežtų sankcijų Rusijai paketo
19:03
JAV įstatymų leidėjai trečiadienį turėtų balsuoti dėl naujų griežtų sankcijų, kuriomis siekiama daryti spaudimą Rusijai dėl jos karo Ukrainoje.
Griežtas sankcijas JAV įstatymų leidėjai siekia įvesti plataus masto invazijai tęsiantis jau penktuosius metus ir nesant jokio taikaus susitarimo perspektyvų.
Šiam paketui, kuris būtų pirmasis didelis prieš Maskvą nukreiptas Kongreso teisėkūros žingsnis nuo Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus, praėjusį mėnesį Senate buvo pritarta 86 balsais prieš 11.
Tačiau jo likimas Atstovų Rūmuose yra mažiau aiškus, nes respublikonų lyderiams gali prireikti demokratų paramos, kad kompensuotų pasipriešinimą savo pačių gretose.
Teisės aktas yra nukreiptas prieš Rusijos energetikos ir gynybos sektorius, prezidentą Vladimirą Putiną ir kitus aukšto rango pareigūnus, taip pat prieš vadinamąjį Maskvos šešėlinį tanklaivių laivyną, naudojamą Vakarų sankcijoms apeiti.
Juo D. Trumpui taip pat būtų suteikta teisė nustatyti iki 100 procentų muitus stambiems Rusijos naftos ir dujų pirkėjams, įskaitant galbūt Kiniją ir Indiją, siekiant sustabdyti pinigų, kuriais finansuojamas Maskvos karas, srautą.
Baltieji rūmai remia šią priemonę, o D. Trumpas pareiškė, kad ją pasirašys.
Tačiau jos plačios muitų taikymo galios sukėlė neįprastą susiskaldymą tarp demokratų, kurie itin remia Ukrainą, bet priešinasi didesnių įgaliojimų prekybos srityje suteikimui D. Trumpui.
Gregory Meeksas, vyriausiasis demokratas Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komitete, pavadino įstatymo projektą „turinčiu didelių trūkumų“.
„Baltųjų rūmų teisininkai parengė dabartinį tekstą taip, kad maksimaliai padidintų prezidento Trumpo įgaliojimus įvesti naujus importo mokesčius Amerikos žmonėms ir minimaliai sumažintų bet kokią prievolę faktiškai įvesti naujas sankcijas Rusijai ar jos rėmėjams“, – sakė jis.
G. Meeksas teigė, kad paremtų teisės aktą, jei būtų pašalintos antrinių muitų nuostatos, tačiau respublikonai atmetė pataisas, kuriomis siekiama jas susiaurinti.
Spaudimas Putinui
Nepaisant to, keli demokratai, atrodo, yra pasirengę paremti šią priemonę, o kai kurie respublikonai nepritaria sankcijoms laisvosios rinkos arba neintervenciniais pagrindais.
Du centristinių pažiūrų demokratai, Jaredas Goldenas iš Meino ir Marie Gluesenkamp Perez iš Vašingtono valstijos, antradienį prisijungė prie respublikonų, kad įveiktų procedūrinę kliūtį, kas buvo reikalinga Atstovų Rūmams norint imtis šio įstatymo projekto.
Šalininkai teigia, kad reikalingas griežtesnis ekonominis spaudimas, nes Rusijos išpuoliai tęsiasi visoje Ukrainoje, įskaitant trečiadienį įvykdytus dronų smūgius civiliniam transportui šalies pietuose, per kuriuos, pasak Ukrainos pareigūnų, žuvo penki žmonės.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Kongresą priimti sankcijų paketą, sakydamas, kad reikalingas didesnis spaudimas, siekiant priversti Maskvą sėsti prie derybų stalo.
„Taigi dabar Putinas praranda po 30 tūkst. savo karių per mėnesį (...), tai daug netekčių, bet jis nenori sustabdyti šio karo“, – kalbėjo V. Zelenskis per liepos mėnesį vykusį vizitą Vašingtone, kurio metu susitiko ir su D. Trumpu.
„Taigi dabar iniciatyva (nėra) Putino rankose“, – teigė jis.
Įstatymo projektu taip pat būtų nusitaikyta į įmones ir užsienio subjektus, remiančius Rusijos kariuomenę, ir išplėstos sankcijos Iranui.
D. Trumpas apskritai labiau norėjo išlaikyti sankcijų ir muitų kontrolę savo rankose, o ne leisti Kongresui diktuoti politiką, o tai nukėlė šios priemonės priėmimą ilgiau nei metams.
Jos rėmėjas, respublikonų senatorius Lindsey Grahamas, kuris netikėtai mirė liepą, stūmė šį teisės aktą nuo 2025 metų balandžio.
Jei Atstovų Rūmai jam pritars, įstatymo projektas keliaus tiesiai ant D. Trumpo stalo, nes rūmai balsuoja dėl Senato jau patvirtintos versijos.
Svarbą didina ir laikas, nes įstatymų leidėjai ruošiasi išvykti iš Vašingtono vykdyti rinkimų kampanijos prieš lapkritį vyksiančius kadencijos vidurio rinkimus, o tai reiškia, kad nesėkmė šią savaitę kitą bandymą gali nustumti po lapkričio 3-iosios, kai rinkėjai eis prie balsadėžių.
Buvęs CŽA vadovas Petreusas prakalbo, kokią klaidą daro Putinas
18:42
Buvęs Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas, JAV generolas Davidas Petreusas interviu portalui „RBK-Ukraina“ teigė, kad strateginė iniciatyva kare šiuo metu išlieka Ukrainos rankose, nors fronte padėtis išlieka itin sunki. Jo vertinimu, Rusija nepajėgia pasiekti svarbiausių savo tikslų Donbase, nors už tai moka milžiniškais nuostoliais – daugiau kaip tūkstančiu žuvusių ir sužeistų karių per dieną.
Jis taip pat pastebėjo, kokią klaidą daro Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas – jis stiprina ne Rusiją, bet NATO.
NATO įgavo naują kvėpavimą dėl Putino
„Tai mūsų bendras priešas. Vienintelė priežastis, dėl kurios NATO įgavo antrą kvėpavimą, yra Vladimiras Putinas. V. Putinas siekė vėl padaryti Rusiją didžią. Tačiau iš tikrųjų jis vėl sustiprino būtent NATO. Negana to, jis net papildė Aljansą dar dviem valstybėmis“, – sakė buvęs CŽA vadovas.
Pasak D. Petreuso, Ukraina ne tik stabdo Rusijos puolimą, bet ir sistemingai smogia jos užnugariui: izoliuoja okupuotą Krymą, naikina oro gynybos sistemas, smogia naftos perdirbimo gamykloms ir logistikos infrastruktūrai Rusijos gilumoje. Jis pabrėžė, kad tokie smūgiai silpnina Rusijos ekonomiką, trikdo degalų tiekimą ir verčia Kremlių vis labiau išeikvoti savo resursus.
Ukraina kuria ateities karą
Vienas svarbiausių interviu akcentų – karo pobūdžio lūžis. D. Petreuso teigimu, Ukraina šiandien faktiškai kuria ateities karą: plačiai naudoja bepiločius orlaivius, jūrinius dronus, automatizuotą oro erdvės stebėjimą, radarų ir sensorių tinklus bei vis labiau artėja prie autonominių ginkluotės sistemų diegimo. Jo manymu, dėl to klasikiniai didelio masto šarvuotos technikos puolimai tampa vis mažiau veiksmingi, nes bet koks judėjimas mūšio lauke greitai aptinkamas ir sunaikinamas.
Kartu D. Petreusas įspėjo, kad artėjanti žiema Ukrainai bus labai sunki. Didžiausią grėsmę jis mato ne sausumoje, o ore – Rusija gali vėl masiškai atakuoti Ukrainos energetikos infrastruktūrą raketomis ir dronais, o Ukrainai itin svarbu nepritrūkti raketų perėmėjų ir oro gynybos priemonių. Todėl, anot jo, Vakarai turi skubiai padėti Kyjivui ne tik ginklais, bet ir užkamšyti gynybos biudžeto spragas.
Kodėl tai automatiškai nereiškia Rusijos pergalės
Vertindamas ilgesnę karo perspektyvą, D. Petreusas pripažįsta, kad Rusija turi didesnius žmonių ir ekonominius išteklius, tačiau tai automatiškai nereiškia pergalės. Jo teigimu, Ukrainos technologinės inovacijos, spaudimas Rusijos ekonomikai ir Vakarų parama gali neleisti Vladimirui Putinui pasiekti net taktinių tikslų. Būtent tada, pasak jo, Kremlius gali būti priverstas rimčiau svarstyti paliaubas ar derybas.
Plačiau žvelgdamas į geopolitinį paveikslą, D. Petreusas sako, kad V. Putinas, mėgindamas „vėl padaryti Rusiją didžią“, iš tikrųjų sustiprino NATO. Jo vertinimu, Ukraina šiandien kovoja ne tik už save, bet ir faktiškai gina visą Aljansą, o Vakarų valstybės turi iš esmės peržiūrėti savo gynybos koncepcijas, nes ateities karas jau dabar kuriamas Ukrainoje.
Rusijos politikas užgyveno 76 butus Dubajuje
17:41
Rusijos Voronežo srities dūmos deputato, „Vieningosios Rusijos“ nario Sergejaus Lukino šeima Dubajuje valdo 76 butus, pranešė Kovos su korupcija fondo (FBK) tyrėjas Georgijus Alburovas.
FBK ir projektas „VorNadzor“ šį nekilnojamąjį turtą įvertino daugiau nei 194,8 mln. dirhamų (daugiau kaip 53 mln. JAV dolerių).
Objektai registruoti deputato sūnaus Aleksandro ir buvusios žmonos Veros Lukinos vardu. Tyrimo autorių teigimu, dalis turto buvusiai sutuoktinei galėjo būti perleista siekiant nuslėpti tikrąjį savininką.
Turtas buvusios žmonos ir sūnaus vardu
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija pradėjo blokadą: šio miesto gyventojus marina badu ir neleidžia išvykti
16:55
Rusija Oleškių mieste, okupuotoje Chersono srities dalyje, pradėjo humanitarinę blokadą prieš civilius gyventojus, rašo vokiečių bulvarinis naujienų portalas „Bild“.
Pasak straipsnio, paskutinį kartą maisto atsargos į miestą buvo pristatytos gegužės pabaigoje. Šiuo metu žmonės badauja, o Rusijos kariai neleidžia jiems palikti miesto.
Pažymima, kad Oleškiuose vis dar gyvena nuo 2 tūkst. iki 4 tūkst. žmonių. Vietiniai paskaojo, kad vasarą išgyveno tik savo daržuose išaugintų daržovių dėka, tačiau dabar, kai sezonas baigiasi, jiems gresia mirtis.
Nuo Oleškių iki Chersono – vos keturi kilometrai, tačiau šio atstumo įveikti neįmanoma. Miestas jau keletą mėnesių yra apsuptas Rusijos kariuomenės. Jie nepraleidžia automobilių su maistu, o žmones grąžina atgal prie kontrolės punktų.
„Grįžkite ir mirkite ten“, – „Bild“ citavo vietinių gyventojų žodžius.
Po to, kai Rusijos pajėgos sunaikino humanitarinį konvojų, žmonės tuoj pat „griebė visus maisto likučius, išlikusius po atakos“.
„Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas abejingai stebi, kaip aplink Oleškius ir jų gyventojus veržiama kilpa“, – apibendriname straipsnyje.
Tuo tarpu Ukrainos valdžios institucijos ir tarptautinės organizacijos bando susitarti dėl evakuacijos iš miesto, tačiau, kaip pranešė Nacionalinis pasipriešinimo centras, rusai pasitelkia tragišką humanitarinę padėtį propagandai skleisti.
Jie melagingai tvirtina, kad būtent Ukrainos ginkluotosios pajėgos neleidžia įvežti pagalbos, ir taip bando perkelti atsakomybę už okupacijos pasekmes Ukrainai.
Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje pranešė, kad birželio 24 d. duomenimis į Rusijos okupuotą Oleškių miestą Chersono srityje nuo gegužės 26 d. nebuvo pristatyta jokių maisto atsargų. Vietiniai gyventojai pasakojo apie nuolatinius dronų išpuolius ir teritorijų užminavimą, dėl ko neįmanoma evakuotis ir gauti būtiniausių prekių išlikimui.
18-metis Ramzano Kadyrovo sūnus subūrė asmeninę „armiją“
16:28
Čečėnijos vadovo sūnus, 18-metis Adamas Kadyrovas, turi nuosavą jėgos struktūrų padalinį, pavadintą „Dustum K-13“, praneša portalas „Viorstka“. Leidinio duomenimis, šio padalinio kovotojai bazuojasi specialiojo greitojo reagavimo būrio „Achmat“ objekte vyresniojo Kadyrovo gimtajame Achmat Jurto kaime.
2025 m. pabaigoje – 2026 m. pradžioje Čečėnijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad „centrinės bazės „Dustum K-13“ miesto grupės“ pareigūnai vykdo reidus keliuose – stabdo vairuotojus ir tikrina jų automobilius.
„Dustum K-13“ turi „Instagram“ kanalą, kuriame skelbiami vaizdo įrašai apie „centro darbuotojų“ veiklą. Viename iš jų užfiksuoti vyrai su kepurėmis, papuoštomis užrašu „Dustum“, mokosi numušinėti dronus ir valdyti bepiločius orlaivius. Taip pat paviešinti vaizdai iš rikiuotės pratybų, šaudymo treniruočių bei sužeistųjų evakuacijos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Naujas Zelenskio pasiūlymas Putinui: padėkite ant stalo tą sąrašą
16:17
Rusija turi Kyjivui „padėti ant stalo" objektų sąrašą, į kuriuos Ukrainos pajėgos neturės teisės smogti pagal energetinių paliaubų susitarimą, duodamas interviu „CBS News“ pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Esame pasirengę energetinėms paliauboms, bet turime suprasti, ką tai reiškia Ukrainai. Putinui energetika – tai naftos ir dujų pardavimas. Mums energetika – tai elektra ir dujos mūsų žmonėms“, – kalbėjo šalies vadovas.
Pasak jo, klausimą dėl smūgių energetikos objektams nutraukimo derybose Kyjive iškėlė JAV prezidento specialieji pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris. Jie pasiūlė V.Zelenskiui nebesitaikyti į naftos perdirbimo gamyklas Rusijoje.
Ukrainos prezidentas taip pat atkreipė dėmesį, kad energetikos sektorius nėra vienintelis klausimas, kurį reikia išspręsti. Nerimą kelią ir grūdų eksporto blokada, nes Ukrainai reikia parduoti apie 30 mln. tonų žemės ūkio produkcijos, o Rusijai – 70 mln. tonų.
„Net karo metu galima rasti tam tikrų galimybių įtampai sumažinti. Jei vedate derybas, tai reiškia, kad parodote gerą valią arba politinę valią užbaigti karą“, – atkreipė dėmesį jis.
Sekmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukraina ir Rusija susitarė nutraukti atakas prieš viena kitos energetikos sektoriaus objektus.
Jo teigimu, Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms sukėlė dyzelinio kuro ir kitų naftos produktų trūkumą pasaulinėje rinkoje.
Nuo 2026 m. pradžios Ukrainos ginkluotosios pajėgos daugiau nei 70 kartų smogė Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir išvedė iš rikiuotės keliasdešimt iš jų.
Vien rugpjūtį dėl remonto buvo sustabdyta šešių didelių gamyklų veikla. Remiantis „EA Analytics“ duomenimis, dėl naftos perdirbimo gamyklų veiklos sustabdymo naftos perdirbimas Rusijoje sumažėjo iki žemiausio lygio nuo 2002 m. Tai, savo ruožtu, lėmė degalų trūkumą šalyje ir draudimą juos eksportuoti.
Negalėjimas transportuoti naftos ir jos parduoti – tai didelis nuostolis Rusijos biudžetui, viršijantis 100 milijardų per metus. Šiais metais nuostolis bus dar didesnis – 150 milijardų.
„Mes niekada nepuolame pirmieji. Mūsų taktika – atsakyti ten, kur galime, nes Putinas negerbia silpnųjų ir net nesvarstytų derybų su tokiais“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Maskva užkabino medalį karo laivo vadui, paleidusiam raketas į Danijos sraigtasparnį
15:54
Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas apdovanojo medaliu „Už karo nuopelnus“ korvetės „Soobrazitelnyj“ vadą, kuri šią savaitę tarptautiniuose vandenyse prie Gedserio paleido signalines raketas į Danijos karinį sraigtasparnį.
Ministerija patikslino, kad karininkas buvo apdovanotas „už sumanius ir ryžtingus veiksmus užkertant kelią“ tariamai Danijos Karalystės karinių oro pajėgų provokacijai.
Anot Rusijos versijos, rugsėjo 14 d. danų sraigtasparnis „Fennec“ tariamai ėmė artėti prie korvetės neutraliuose Baltijos jūros vandenyse ir nereagavo į raginimus atsitraukti tarptautiniu ryšio kanalu. Galiausiai karo laivo vadas paleido dvi raudonas signalines raketas, po ko sraigtasparnis paliko tą rajoną.
Danijos kariuomenė anksčiau pranešė, kad sraigtasparnis vykdė planinę Rusijos fregatos fotografavimo misiją, kai laivas paleido dvi signalines raketas, iš kurių viena praskriejo nedideliu atstumu nuo sraigtasparnio.
Danijos karinių oro pajėgų vadas Janas Damas pažymėjo, kad tai kėlė grėsmę įgulai, nes fotografuojant sraigtasparnio durys yra atidarytos.
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen šį įvykį pavadino rimtu incidentu, o užsienio reikalų ministras Larsas Lekke Rasmussenas – „visiškai nepriimtinais“ veiksmais.
Dėl incidento į Danijos užsienio reikalų ministerija buvo iškviestas Rusijos ambasadorius Vladimiras Barbinas. Tačiau jis dėl įvykio apkaltino Karalystės karines oro pajėgas, nurodydamas į tariamai „pavojingus manevrus“, kuriuos atliko sraigtasparnis.
Tai ne pirmas panašus incidentas su Rusijos kariniu laivu Europos vandenyse. Birželio mėnesį fregata „Admiral Grigorovič“ paleido signalines raketas ir įspėjamuosius šūvius šalia britų privačios jachtos „Bright Future“. Tuomet Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad laivas nereagavo į bandymus užmegzti ryšį ir priartėjo prie karo laivo 150 metrų atstumu.
