Karas Ukrainoje. Skrido tūkstančiai dronų ir raketos: Rusija pripažino didelio masto Ukrainos ataką

IMAGO/ „Scanpix“/Vladimiras Putinas

Kaip neįtikėtinai tai beskambėtų, Kremliui itin rūpi, ką galvoja Rusijos piliečiai. Federalinė apsaugos tarnyba (FSO) – Rusijos vadovo Vladimiro Putino gyvybę sauganti struktūra, analogiška JAV Slaptajai tarnybai – turi savo sociologijos padalinį. Jis vykdo slaptas rusų apklausas, kurių rezultatai keliauja tiesiai į Kremlių.

Pagrindinės valstybinės apklausų agentūros Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro (VCIOM) sociologijos srities vadovas yra tokia įtakinga V.Putino sistemos figūra, kad jo žmona socialiniuose tinkluose demonstruoja savo „Hermès“ rankinių kolekciją, kurią sudaro net 24 aksesuarai. Korupcijos prevencijos fondo duomenimis, bendra šios kolekcijos vertė siekia 630 tūkst. JAV dolerių.

Tuo tarpu vyriausiasis Kremliaus „politinis technologas“ Sergejus Kirijenka pedantiškai renka ir analizuoja šalies miestų bei miestelių gyventojų pasisakymus internete.

Prieš šį savaitgalį vykusius Rusijos parlamento rinkimus – pirmuosius nuo 2022-ųjų, kai V.Putinas pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą – visi jie dirbo viršvalandžius.

Šis griežtai kontroliuojamas politinio teatro spektaklis yra esminis užsiėmimas tūkstančiams Rusijos biurokratų, reikalaujantis kiekvienos jų gyvenimo minutės. Rinkimų kampanijų komandos agituoja už „opozicines“ partijas, kurios visos, kaip bebūtų „netikėta“, remia karą.

Visą tekstą skaitykite čia.

Valentyn Ogirenko / REUTERS

Per Rusijos dronų ataką Kyjive sekmadienį buvo sužeista moteris, skelbia „Ukrainska Pravda“.

Sostinės meras Vitalijus Klyčko informavo, kad „kilus priešo atakai prieš sostinę, Sviatošyno rajone nukentėjo viena moteris. Sužeistajai medikai teikia pagalbą“.

Oro pajėgos įspėjo apie reaktyvinių dronų judėjimą Kyjivo link.

19 val. 23 min. Kyjivo valdžia pranešė, kad Holosijivo rajone nuolaužos nukrito atviroje teritorijoje prie gyvenamojo namo, apgadinti automobiliai.

Kitoje Holosijivo rajono vietoje nuolaužos taip pat nukrito atviroje teritorijoje.

Kiek prieš 20 val. V. Klyčko pranešė apie gaisrą viename iš Holosijivo rajono parkų dėl nukritusio drono.

Tuo metu Kyjivo srityje per rusų atakas kilo gaisrų sandėliuose, buvo apgadinta įmonių turto bei transporto priemonių.

Donaldas Trumpas / BRENDAN SMIALOWSKI / AFP

Vladimiro Putino komanda jau rengiasi naujam susitikimui su JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovais. Apie tai, kaip skelbia Rusijos žiniasklaida, pranešė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.

Pasak S. Riabkovo, pagrindinis šio susitikimo tikslas turėtų būti pašalinti Rusijos ir Jungtinių Valstijų dvišalių santykių „dirgiklius“.

Kalbėdamas apie planuojamų derybų laiką, Rusijos diplomatas sakė, kad susitikimas įvyks „artimiausiomis savaitėmis“.

Jis taip pat pažymėjo, kad tokie susitikimai tapo gana reguliarūs, tačiau kartu išreiškė nepasitenkinimą, jog derybos vyksta lėčiau, nei tikėtasi.

Visą tekstą skaitykite čia.

Donaldas Trumpas ir Volodymyras Zelenskis / TOM BRENNER / AFP

Ukrainos ir Jungtinių Valstijų prezidentai susitiks Niujorke, kur kitą savaitę prasidės rudens Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesija. Apie tai Volodymyras Zelenskis pranešė savo „Telegram“ kanale po pokalbio telefonu su Donaldu Trumpu.

„Ką tik kalbėjausi su prezidentu Trumpu. Tai buvo svarbus pokalbis, aptarėme daug klausimų. Susitarėme susitikti Niujorke, ir šis susitikimas gali daug ką pakeisti. Atsirado diplomatinis impulsas“, – rašė jis.

Jis taip pat sakė padėkojęs už JAV pasiuntinių Steve'o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio vizitą Kyjive.

„Mes gerai prasiėjome pro esmines detales ir vyrukai pamatė situaciją Ukrainoje“, – nurodė prezidentas.

„Yra idėjų dėl deeskalacijos žingsnių ir esminių saugumo klausimų – energijos, pramonės, žmonių gyvybių apsaugos. Drauge su amerikiečių komanda dirbame ir esame pasirengę žengti išties rimtus žingsnius“, – pridūrė V. Zelenskis.

Jis taip pat padėkojo D. Trumpui už pasirašytą didelį sankcijų Rusijai paketą.

D. Trumpas kol kas viešai V. Zelenskio pareiškimo nekomentavo.

JAV neseniai galutinai patvirtino vadinamąjį „pragariškų sankcijų“ įstatymą prieš Rusiją, o D. Trumpas jį pasirašė. Dokumente numatytos sankcijos Rusijos vadovybei, oligarchams, bankų ir energetikos sektoriams bei Rusijos energijos išteklių pirkėjams.

Planuojamas Trumpo ir Zelenskio susitikimas rengiamas Vašingtonui raginant Maskvą ir Kyjivą pradėti naujas tiesiogines taikos derybas.

JAV vadovaujamos pastangos užbaigti ketverius su puse metų trunkantį plataus masto karą pastaraisiais mėnesiais įstrigo, Vašingtonui sutelkus dėmesį į konfliktą su Iranu.

Tuo tarpu tiek Rusija, tiek Ukraina suintensyvino tolimojo nuotolio smūgius viena prieš kitą.

Maskva / Stringer / REUTERS

Rusija sekmadienį pažadėjo „suintensyvinti“ smūgius Kyjivui, reaguodama į Ukrainos dronų atakų bangą prieš Maskvą per tris dienas trukusius parlamento rinkimus.

„Atsakydama į Kyjivo režimo atakas prieš civilinius taikinius Rusijoje, Rusijos kariuomenė tęs ir intensyvins didelio tikslumo smūgius prieš karinius taikinius Kyjive“, – pranešė Rusijos gynybos ministerija, apkaltinusi Ukrainą bandymu „sutrikdyti demokratinę Rusijos piliečių valią“.

Ankstyvą sekmadienį Ukraina paleido dronų bangas į Maskvą ir jos apylinkes, per kurias žuvo du žmonės ir užsidegė naftos perdirbimo gamykla, pranešė pareigūnai.

Maskvos meras Sergejus Sobianinas teigė, kad tai buvo didžiausia ataka prieš Maskvą nuo tada, kai Kremlius 2022 metais pradėjo puolimą Ukrainoje. Pasak jo, išpuoliui panaudota apie 1 600 dronų, iš kurių 450 buvo nukreipti tiesiai į sostinę.

Visą tekstą skaitykite čia.

AFP/ „Scanpix“/Volodymyras Zelenskis, Donaldas Trumpas, Vladimiras Putinas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas rankose turi naują ginklą – priimtą sankcijų paketą Rusijai. Kaip interviu leidiniui „Postimees“ sako karo apžvalgininkas Raivo Vare, viskas dabar priklauso nuo D.Trumpo, nes įstatymas numato, kad dėl griežtų sankcijų ir jų taikymo sprendžia JAV prezidentas. Ar D.Trumpas išdrįs?

„Iš tikrųjų tai problema, kad paties įstatymo įgyvendinimas paliktas prezidento nuožiūrai“, – interviu leidiniui sako analitikas.

Pokalbyje su karo ekspertu – apie naujas sankcijas Rusijai, Kremliaus rengiamus rinkimus bei D.Trumpo galimybę rinktis.

– JAV Kongresas patvirtino įstatymą, leidžiantį nustatyti didelius muitus toms šalims, kurios perka naftą ir dujas iš Rusijos. Kiek naudos šis įstatymas galėtų duoti Ukrainai ir ar jis gali priartinti karo pabaigą?

– Į šį klausimą atsakyti nėra lengva, nes iš tiesų Lindsey Grahamo ir Richardo Blumenthalio įstatymo projektas, kuris savo laiku buvo pateiktas, buvo visiškai kitoks. Daug ryžtingesnis ir griežtesnis nei dabartinis.

Dabar jis labai aiškiai susijęs su derybų procesu, ir netgi D.Trumpas neslepia, kad jį mato kaip ginklą, skirtą rusų spaudimui. Būtent rusų spaudimui, apie kurį iki šiol netgi nebuvo daug kalbama. Spaudimas buvo daromas tik ukrainiečiams.

Visą tekstą skaitykite čia.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos smūgio Maskvai padariniai

Smūgis Maskvai buvo koordinuota operacija, apėmusi smūgius įvairiuose regionuose, o ne pavienė ataka prieš Rusijos sostinę. Vienas šios operacijos elementų galėjo būti balistinių raketų panaudojimas prieš Voronežo oro gynybos sistemą, siekiant Maskvos gynyboje sukurti „akląjį koridorių“, kuriuo galėtų prasiskverbti kitos smogimo priemonės.

Apie Gynybos pajėgų operaciją naktį į rugsėjo 20-ąją UNIAN papasakojo gynybos įmonės plėtros direktorius ir atsargos Karinių oro pajėgų karininkas Anatolijus Chrapčynskis.

„Jeigu pavadinimas „Pelican“ iš tiesų reiškia mūsų balistinę raketą FP-7, tuomet spėlionės apie jos tiesioginį skrydį Maskvos link neturi jokio fizinio ar geografinio pagrindo. Deklaruojamas šios sistemos veikimo nuotolis siekia iki 300 km, o atstumas iki Rusijos sostinės nuo saugių paleidimo vietų yra daugiau kaip 450–500 km“, – sakė A. Chrapčynskis.

Kartu jis pabrėžė, kad FP-7 veikimo zonoje yra Voronežo sritis – apie taikinį joje buvo aiškiai užsiminta valstybės vadovo pranešime.

„Balistinė raketa, kurios galutinio skrydžio etapo greitis yra hipergarsinis, o skrydžio trukmė – iki trijų minučių, galėjo būti veiksmingai panaudota jai įprastu nuotoliu ir atlikti pagrindinį vaidmenį pralaužiant visą priešo gynybos sistemą.

Voronežo oro gynybos mazgas yra priešakinis pietryčių radarų kontrolės punktas, aptarnaujantis visą Maskvos pramoninį regioną ir priešo 1-ąją oro ir priešraketinės gynybos armiją. Ten dislokuoti priešlėktuviniai pulkai, išankstinio perspėjimo stotys ir mažame aukštyje veikiančius taikinius aptinkantys radarai suteikia Maskvai 15–20 minučių išankstinio perspėjimo laiką, per kurį galima parengti ugnies priemones taikiniams perimti“, – aiškino A. Chrapčynskis.

Jis pridūrė, kad dideliu greičiu skriejančios balistinės raketos smūgis šiam poziciniam rajonui arba jo infrastruktūrai įtrauktų divizionus į kovą, priverstų priešą eikvoti ribotas sunkiųjų priešlėktuvinių raketų atsargas ir galėtų išvesti iš rikiuotės svarbius radarų postus.

„Tai suardo radarų lauko vientisumą ir sukuria platų „akląjį koridorių“, atimdama iš sostinės sistemos išankstinio perspėjimo galimybes. Būtent per tokią spragą mūsų tolimojo nuotolio dronų-kamikadzių spiečiai ir sunkiosios sparnuotosios raketos galėtų apeiti išorinius gynybos žiedus ir užtikrintai pasiekti taikinius pačioje Maskvoje“, – pabrėžė A. Chrapčynskis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos smūgio Maskvai padariniai

Ar balistinių raketų panaudojimas yra naujas etapas Ukrainai?

Ekspertas pažymėjo, kad šiuo metu nei patvirtinti, nei paneigti Ukrainos balistinių raketų kovinio panaudojimo neįmanoma, nes šis klausimas priklauso karinės vadovybės kompetencijai.

„Tačiau viešai prieinama informacija apie sėkmingus vietinių sistemų bandymus aiškiai rodo logišką Gynybos pajėgų evoliuciją: sistemingai pereiname prie sudėtingų kombinuotų operacijų Rusijos teritorijoje. Rusijos kariuomenė palaipsniui prisitaiko, didina ugnies užtvaras ir kuria daugiasluoksnę gynybą, specialiai skirtą kovai su tolimojo nuotolio dronais.

Esant tokiai konfigūracijai, balistinis komponentas veiksmingai suardo priešo planus. Šio ginklo priartėjimo laikas yra minimalus, o kinetinė energija – didelė, todėl prieš jį bejėgės mobiliosios ugnies grupės ar lauko elektroninės kovos priemonės, o išlikusios priešo oro gynybos sistemos priverstos veikti ties savo techninių galimybių riba. Balistinių ir sparnuotųjų raketų bei bepiločių orlaivių spiečių derinys iki kritinio lygio apsunkina priešo oro gynybos darbą“, – pažymėjo A. Chrapčynskis.

Jis pabrėžė, kad platesniu mastu kalbama apie pagrindinio strateginio Ukrainos tikslo įgyvendinimą – karo perkėlimą tiesiai į priešo teritoriją.

„Daugelį metų Rusijos elitas savo visuomenei vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“ pristatinėjo kaip tolimą, greitą ir nebaudžiamą kampaniją, kuri esą nepalies eilinio žmogaus. Mes sistemingai, žingsnis po žingsnio, griauname šią saugumo iliuziją: iš pradžių buvo pavieniai bepiločių orlaivių smūgiai, vėliau – kasdienės masinės šimtų dronų atakos, po to atsirado sparnuotosios raketos, o dabar horizonte pasirodo balistinės raketos.

Kiekvienas toks žingsnis griauna Rusijos propagandos naratyvus apie „sėkmingą ir patikimą gynybą“. Agresoriui tai reiškia galutinį saugaus užnugario jausmo praradimą, o Ukrainai – perėjimą prie visaverčio technologinio atgrasymo, kai kiekvienas smūgis mūsų miestams neišvengiamai sulaukia atsakomojo smūgio“, – aiškino A. Chrapčynskis.

Vladimiras Putinas ir Kirilas Dmitrijevas / IMAGO/Kristina Solovyova / IMAGO/SNA

Paklaustas, kokį poveikį smūgis Maskvai pirmiausia turės – karinį, ekonominį ar politinį, ekspertas atsakė:

„Nėra prasmės dirbtinai atskirti šių komponentų, nes jie veikia neatsiejamoje sąveikoje. Tačiau svarbiausias yra griežtas karinis ir ekonominis skaičiavimas. Maskvos naftos perdirbimo gamykla Kapotnioje nėra vien pramonės objektas – tai pagrindinis viso Rusijos sostinės regiono degalų mazgas, patenkinantis iki pusės Maskvos ir aplinkinio regiono dyzelino bei benzino poreikių ir taip pat aprūpinantis vietos aviacijos mazgą aviaciniais degalais.“

Eksperto teigimu, šiame kontekste vienu metu sustabdžius du pirminio perdirbimo įrenginius visiškai sustoja gamybos ciklas, nes be pirminės frakcijos gamykla virsta „negyva geležimi“.

„Priešui tai reiškia staigų vidaus degalų balanso sutrikimą ir milžiniškas logistikos problemas: dabar degalus teks geležinkeliais gabenti iš tolimesnių regionų, dar labiau apkraunant ir taip perpildytus Rusijos geležinkelius, eikvojant milžiniškus išteklius ir susiduriant su negalėjimu greitai pakeisti unikalios įrangos, kuriai taikomos sankcijos“, – pridūrė A. Chrapčynskis.

Ekspertas pažymėjo, kad ši ataka prieš Rusijos sostinę taip pat turi ne mažiau stiprų politinį ir psichologinį poveikį.

„Daugelį metų Rusijos valdžia Maskvos gyventojus laikė patogiame šiltnamyje, kuriame vadinamoji „specialioji karinė operacija“ egzistavo tik kaip tolimas televizijos vaizdas ir niekaip neveikė jų kasdienio gyvenimo. Tačiau kai maskviečiai pabunda nuo sprogimų, stebi paniką paleidžiant oro gynybos raketas, o paskui savo akimis mato sunkiosios sparnuotosios raketos FP-5 liekanas prie savo daugiabučių ar pramonės objektų, tai suduoda triuškinamą smūgį jų psichologinei savijautai.

Pagrindinis socialinis kontraktas – tylus susitaikymas su karu mainais į stabilumą ir saugumą – ima byrėti. Eilinis žmogus aiškiai mato, kad taip išgirtas neįveikiamas sostinės gynybos žiedas pasirodė esąs skylėtas, o karas beldžiasi į kiekvieno maskviečio duris“, – pabrėžė A. Chrapčynskis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos smūgio Maskvai padariniai

Raginimai eskaluoti Rusijos sostinės atakos fone

Ekspertas pažymėjo, kad realios galios demonstravimas yra vienintelė kalba, kurią, jo teigimu, supranta Kremlius. Jis taip pat pabrėžė, kad šiame kontekste itin svarbu, jog Ukraina visas masines kombinuotas atakas giliai Rusijos teritorijoje vykdytų tik savo pačios ginklais.

„Iš partnerių taip ir negavome nei „Tomahawk“, nei „Taurus“, tačiau tai tik patvirtino Ukrainos gynybos pramonės brandą. Parodėme gebantys ne tik kurti technologiškai pažangius modelius, bet ir masiškai aprūpinti Gynybos pajėgas priemonėmis, leidžiančiomis vykdyti itin sudėtingas operacijas. Kai per vieną operaciją vienu metu naudojamos balistinės raketos, sunkiosios sparnuotosios raketos ir dronų spiečiai, tai ne tik išsekina ar perkrauna Rusijos oro gynybos sistemą – tai ją suardo iš vidaus ir daro priešui tiesioginę, didžiulę ekonominę žalą, nepaisant jokių išorinių apribojimų“, – pažymėjo ekspertas.

Šiame kontekste, pasak jo, prezidento Volodymyro Zelenskio raginimas yra klasikinė diplomatija iš jėgos pozicijų.

„Pagrindinis šio signalo adresatas yra ne tiek zombinta visuomenė, kiek Rusijos karinis-politinis ir finansinis elitas. Tai žmonės, kurie aiškiai mato, kaip milijardų vertės turtas, naftos perdirbimo gamyklos ir tiekimo grandinės virsta pelenais vien dėl liguistų Putino ambicijų. Kai Rusijos elitas pagaliau supras, kad vietiniai tolimojo nuotolio pajėgumai metodiškai pasieks kiekvieną pagrindinį jų pajamų šaltinį, karo tęsimo kaina taps nepriimtina. Tik tada, kai savo turto išsaugojimas taps svarbesnis už baimę prieš bunkeriuose besislepiančią vadovybę, Maskvoje pradės rastis realus pagrindas rimtoms deryboms“, – aiškino ekspertas.

Naktį į rugsėjo 20-ąją Gynybos pajėgos smogė dviem svarbiems taikiniams Maskvos regione – Kapotnios naftos perdirbimo gamyklai ir Sofjino logistikos technologijų parkui. Smūgio padarinius pripažino net vietos valdžia. Maskvos meras Sergejus Sobianinas šią ataką pavadino didžiausia ataka prieš Rusijos sostinę ir pridūrė, kad vien šiame rajone Rusijos oro gynyba esą numušė 450 bepiločių orlaivių.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino smūgį Rusijos sostinei. Jis taip pat pridūrė, kad tą naktį tarp panaudotų ginklų buvo „Flamingo“ ir „Pelican“ raketos.

„Zumapress“/„Scanpix“/Vladimiras Putinas

Vladimiras Putinas nusprendė eiti karo eskalavimo link manydamas, kad tai atneš jam sėkmę kare su Ukraina, sako karo istorikas Juris Kotšinevas. Komentare leidiniui „Postimees“ jis išdėstė, kas Kremliui kelia sunkumų skelbti mobilizaciją, tačiau, pasak istoriko, jei V.Putinas nori ko nors, ką galėtų pateikti kaip pergalę, mobilizacijos neišvengs.

Kremliaus lyderis yra įsitikinęs, kad karo pabaiga be jokių matomų rezultatų gali tapti pavojinga jam asmeniškai.

Galimybė į karinę tarnybą pašaukti milijonus naujų kovotojų Rusijoje riboja tam tikros aplinkybės, kurios priklauso ne tik nuo potencialių mobilizuojamų asmenų skaičiaus.

Pirma, šiuolaikinis karys kainuoja daug.

„Zumapress“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Vieno kario išlaikymas per metus valstybei kainuoja 7–8 milijonus rublių (nuo 80 tūkst. iki 90 tūkst. JAV dolerių).

Antra, kiekvienas mobilizuotasis yra ne tik karys, bet ir iš ekonomikos ištrauktas darbuotojas.

Antrojo pasaulinio karo metu tuometinėje Raudonojoje armijoje tarnybą atliko milijonai vyrų. Tai buvo milžiniškas skaičius.

Visą tekstą skaitykite čia.

Stringer / REUTERS

Ukrainos pareigūnai sekmadienį pranešė, kad per Rusijos smūgį Kyjivo srityje žuvo mažiausiai keturi žmonės, iš kurių trys – vaikai.

Srities gubernatoriaus Tymuro Tkačenkos teigimu, per vėlų šeštadienio vakarą įvykdytą ataką taip pat buvo apgadintas 31 objektas, įskaitant daugiabučius namus, sandėlį bei žemės ūkio ir pramonės infrastruktūrą.

„Vyšhorodo rajone per priešo ataką sužeistas vaikas mirė ligoninėje. Žuvusiųjų skaičius Kyjivo srityje išaugo iki keturių: trys vaikai ir moteris“, – socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė T. Tkačenka.

Vietos pareigūnų teigimu, Rusija sekmadienį taip pat nusitaikė į geležinkelius centrinėje Ukrainoje, o šeštadienį per dronų ataką prieš vienuolyną žuvo dvasininkas ir dar keturi žmonės buvo sužeisti.

Maskva savo ruožtu pranešė, kad pati patyrė masinį apšaudymą.

Visą tekstą skaitykite čia.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos smūgio Maskvai padariniai

Naktį į rugsėjo 20-ąją Rusijos sostinė patyrė galingą dronų ataką, kuri visiškai paralyžiavo civilinės aviacijos darbą. Rusijos žiniasklaidos duomenimis, oro uostai skubiai uždraudė orlaiviams kilti ir leistis.

Paaiškėjo, kad apribojimai buvo įvesti keturiuose pagrindiniuose oro uostuose – Vnukovo, Domodedovo, Šeremetjevo ir Žukovskio. Dėl įvestų saugumo priemonių mažiausiai 403 skrydžiai buvo atidėti, o 12 – visiškai atšaukti.

Nors vėliau „Rosaviacija“ pranešė, kad draudimai buvo atšaukti, skrydžių tvarkaraščiai jau buvo sutrikdyti. Apie 38 lėktuvai negalėjo nusileisti Maskvoje ir buvo nukreipti į atsarginius oro uostus Žemutiniame Naugarde, Kazanėje, Sankt Peterburge, Samaroje, Čeboksaruose ir Nižnekamske.

Turimais duomenimis, didžiausias chaosas kilo Šeremetjevo oro uoste, kur buvo sutrikdytas 121 atvykstantis ir 126 išvykstantys skrydžiai, o daugiau kaip 150 išvykimų buvo atidėti arba atšaukti. Vnukovo oro uoste sutrikdyti 129 skrydžiai, dar 11 buvo atšaukta, o Domodedovo oro uoste užfiksuoti 27 vėlavimai ir vieno skrydžio atšaukimas.

Kilusiam chaosui tęsiantis, oro vežėjai, tarp jų „Aeroflot“ ir „Pobeda“, keičia savo skrydžių tvarkaraščius, o Rusijos gyventojams tiesiogiai patariama likti namuose.

Priminsime, kad naktį į rugsėjo 20-ąją dronai surengė masinę ataką prieš Maskvą ir Maskvos sritį. Po smūgių dideli gaisrai kilo Sofjino logistikos technologijų parke ir Kapotnios naftos perdirbimo gamykloje, esančioje maždaug už 15 kilometrų nuo Kremliaus. „Fire Point“ paskelbė, kad jos smogiamieji dronai FP-1 sunaikino sandėlių kompleksą Maskvos srityje.

Maskvos srities gubernatoriaus Andrejaus Vorobjovo teigimu, žuvo du žmonės, dar šeši buvo sužeisti, o Maskvos sritį iš viso atakavo 249 dronai.

Volodymyras Zelenskis oficialiai patvirtino smūgius Rusijai. Valstybės vadovas atskleidė vieną įdomią detalę – prieš priešo taikinius buvo panaudotas ginklas, pavadintas „Pelican“. Prezidentas nepatikslino, apie kokį ginklą kalbama, tačiau tokiu pavadinimu žinoma Ukrainos balistinė raketa FP-7.

Po galingų sprogimų Maskvoje Ukrainos vadovas dar kartą kreipėsi į Rusijos vadovybę, tiesiogiai pareikalaudamas nutraukti karą.