Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Zelenskis: „Ankoridžo susitarimų“ derybų procese nebeliko
21:13
Derybose dėl Rusijos karo prieš Ukrainą nebesiremiama vadinamaisiais Ankoridžo susitarimais, o tvirtos Ukrainos kariuomenės pozicijos fronte leidžia Kyjivui nesutikti su Maskvos siūlomais „kompromisais, kuriuose nėra jokio kompromiso“, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai jis kalbėjo per susitikimą su ukrainiečių bendruomenės Jungtinėse Valstijose atstovais ir lyderiais. V.Zelenskis pripažino, kad taikos procesas yra sudėtingas, tačiau teigiamai įvertino JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovų Steve'o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio vizitą Kyjive.
„Tai, kad JAV delegacija, vadovaujama oficialių prezidento Trumpo atstovų Steve'o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio, atvyko į Kyjivą, yra teigiamas dalykas“, – sakė prezidentas.
Pasak jo, jau vien tai, kad šis vizitas padėjo išjudinti įstrigusį procesą, yra geras žingsnis.
V.Zelenskio teigimu, per dabartines derybas jau nutolta nuo vadinamųjų Ankoridžo susitarimų.
„Manau, kad derybų procese jau atsitraukta nuo viso to, kas buvo numatyta dėl Ukrainos neutralumo ir Ankoridžo susitarimų pagal formulę „3+2“, – sakė jis.
Prezidento teigimu, prie to prisidėjo ir JAV komanda, tačiau svarbiausią vaidmenį atliko tvirtos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijos mūšio lauke.
„Tai suteikia mums galimybę nesutikti su Rusijos Federacijos siūlomais kompromisais, kuriuose nėra jokio kompromiso ir kurių Ukraina tokiu pavidalu niekada nepriims“, – pabrėžė V.Zelenskis.
JAV administracija šiuo metu siekia trijų skubių žingsnių, kurie padėtų sumažinti karo eskalaciją ir atnaujinti diplomatines pastangas. Kalbama apie abipusį smūgių energetikos infrastruktūrai nutraukimą, grūdų eksporto koridoriaus Juodojoje jūroje veiklos atkūrimą ir galimą trišalį JAV, Ukrainos bei Rusijos susitikimą Abu Dabyje.
Šmyhalis: Ukraina gavo Rusijos planus smogti energetikos sistemai
23:56
Ukraina gavo du dokumentus, kuriuose išsamiai išdėstyti Rusijos planai žiemą atakuoti šalies energetikos sistemą, pareiškė energetikos ministras Denysas Šmyhalis.
Pasak jo, dokumentuose nurodyta, kokius objektus, kokių rūšių ginklais ir kiek jų panaudojant ketinama atakuoti.
„Praėjusią savaitę iš savo specialiųjų tarnybų gavome medžiagą, kurią jos gavo iš Rusijos pusės, – Rusijos teroristų veiksmų šią žiemą strategiją“, – sakė D.Šmyhalis.
Ministro teigimu, Rusija rengiasi kompleksinėms atakoms prieš šilumos ir vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo bei elektros gamybos infrastruktūrą. Taip pat ketinama naikinti tarpvalstybines elektros jungtis, kuriomis energija Ukrainą pasiekia iš Europos, ir jungtis per Dniprą.
„Tai du dideli dokumentai, parengti labai šaltai ir aiškiai. Juose yra lentelės, nurodyta, kiek ginklų reikia kiekvienam objektui sunaikinti. Numatytos įvairios priemonės – nuo balistinių raketų iki reaktyvinių ir įprastų dronų. Suprantame, kaip jie ketina veikti“, – teigė ministras.
Pasak D.Šmyhalio, Rusija yra parengusi atskirus smūgių planus didiesiems miestams, įskaitant Kyjivą, Charkivą ir Odesą.
Ukraina rengiasi numatomai Rusijos žiemos atakų kampanijai. Virš prioritetiniais taikiniais laikomų energetikos objektų jau pastatyta daugiau kaip 200 tvirtų betoninių apsauginių konstrukcijų.
Su partneriais taip pat tariamasi dėl įrangos, kurios prireiktų skubiam infrastruktūros remontui po smūgių, įsigijimo ir atsargų kaupimo. Tačiau ministras pripažino, kad visos energetikos infrastruktūros apsaugoti betoninėmis konstrukcijomis neįmanoma.
„Oro gynyba šiuo metu neabejotinai užtikrina 90 proc. apsaugą. Tačiau kai paleidžiama tūkstančiai raketų ir dronų, net likę 10 proc. padaro skaudžios žalos“, – sakė D.Šmyhalis.
Ministras pareiškė neabejojantis, kad Ukraina atlaikys artėjančią žiemą.
Radikalūs Putino šalininkai siūlo susprogdinti visus orbitoje esančius palydovus, kad sunaikintų „Starlink“
22:35
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimi akademikas Sergejus Glazjevas ir nacionalistinėmis pažiūromis garsėjantis oligarchas Konstantinas Malofejevas paskelbė bendrą tekstą, kuriame išdėstė kelis siūlomus „Starlink“ palydovinio ryšio sistemos neutralizavimo būdus.
Jie siūlo nutraukti vandenynų dugnu nutiestus ryšio kabelius ir taip sutrikdyti duomenų centrų veiklą. Taip pat svarstoma galimybė išvesti iš rikiuotės „Starlink“ palydovus ir tokiu būdu, kaip teigia autoriai, „apakinti Ukrainą“ mūšio lauke.
„Starlink“ nėra geostacionari palydovų sistema – jie juda milžinišku greičiu. Neįmanoma sunaikinti tik virš Ukrainos esančių palydovų. Reikia smogti visai sistemai“, – rašo S.Glazjevas ir K.Malofejevas.
Vienas iš jų minimų būdų – naudoti maždaug 1,5 mln. JAV dolerių kainuojančią radioelektroninės kovos sistemą „Volna Kupol Garant“. Ji esą gali nukreipti galingą aukšto dažnio signalą į praskrendantį „Starlink“ palydovą ir laikinai sutrikdyti jo veikimą. Kūrėjų teigimu, viena tokia sistema gali trikdyti ryšį iki 20 kvadratinių kilometrų plote.
Rusijoje taip pat kuriamos strateginio lygmens radioelektroninės kovos sistemos „Tobol“, „Tirada-2“ ir elektromagnetinio ginklo projektas „Alabuga“. Jos skirtos palydoviniam ryšiui slopinti didelėse teritorijose, tačiau, pasak publikacijos autorių, jų panaudojimas realiomis kovos sąlygomis iki šiol nebuvo užfiksuotas arba apie jį viešai neskelbta.
S.Glazjevas ir K.Malofejevas siūlo svarstyti ir fizinį palydovų naikinimą. Tam esą būtų galima naudoti priešraketines sistemas A-235 „Nudol“ ir S-500 „Prometej“, galinčias numušti objektus žemojoje Žemės orbitoje. Tačiau patys autoriai pripažįsta, kad kiekvienam palyginti nebrangiam palydovui naikinti naudoti brangią priešraketinę raketą būtų pernelyg brangu.
Dar vienas jų pasiūlymas – iš orbitinių platformų paskleisti šimtus tūkstančių metalinių rutuliukų. Susidūrę su dideliu greičiu judančiais palydovais, jie galėtų sunaikinti saulės baterijas ir elektroniką.
Tokiu atveju galėtų prasidėti vadinamasis Kesslerio efektas – grandininė palydovų ir kitų orbitoje esančių objektų griūtis, kai po susidūrimų atsiradusios nuolaužos naikina vis daugiau kosminių aparatų.
„Dauguma smūgių tektų saulės baterijoms. Jų nuolaužos taip pat taptų mūsų ginklu, kuris pribaigtų palydovų grupuotę“, – teigia autoriai.
Radikaliausias jų siūlomas variantas – branduolinio užtaiso susprogdinimas kosmose. Jo sukeltas elektromagnetinis impulsas arba dirbtinės radiacijos juostos esą galėtų išvesti iš rikiuotės šimtų ar tūkstančių žemojoje orbitoje esančių palydovų elektroniką.
Tačiau toks smūgis sunaikintų ne tik „Starlink“, bet ir nedidelę Rusijos palydovų grupuotę, įskaitant panašiame aukštyje veikiančią ryšio sistemą „Rassvet“.
„Nebeįmanoma smogti Musko kūriniui nepatiriant nuostolių patiems. Vis dėlto tai optimalus variantas. Tokio sprendimo teisiniai padariniai nesvarbūs“, – rašo S.Glazjevas ir K.Malofejevas.
Sąjungininkės pasirengusios galimoms Rusijos hibridinėms atakoms, sako NATO vadovas
22:14
NATO yra pasirengusi galimoms Rusijos kibernetinėms atakoms ir kitoms hibridinio karo formoms, ketvirtadienį pareiškė Aljanso generalinis sekretorius, ragindamas didinti paramą Ukrainai.
„Rusija daro vis daugiau kibernetinėje ir kitose srityse, bet (...) NATO yra tam pasirengusi“, – per Rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių minėjimą kalbėjo Markas Rutte.
„Turime visas šias reagavimo priemones (...) kalbant apie hibridines grėsmes, kad užtikrintume savo stiprybę“, – sakė NATO vadovas, ragindamas šalis suteikti „daugiau paramos Ukrainai“, jei jos „tikrai nori pasiųsti signalą rusams dėl kiekvieno hibridinio incidento ar hibridinės atakos“.
M.Rutte taip pat teigė manąs, kad didėjantis hibridinių incidentų skaičius NATO šalyse rodo, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pralaimi karą Ukrainoje, kuris tęsiasi jau penktus metus, ir kad geriausias atsakas į tai – suteikti daugiau ginklų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
Jis sakė, kad 32 NATO šalių piliečiai gali likti ramūs.
„Putinas yra sunkioje padėtyje, – teigė M.Rutte. – Jis nelaimi karo Ukrainoje.“
Europos šalys baiminasi, kad Maskva gali nusitaikyti į Kyjivo rėmėjus Vakaruose, Kremliaus invazijai Ukrainoje tęsiantis jau penktus metus.
M.Rutte komentaras nuskambėjo po to, kai Danijos gynybos žvalgybos tarnyba ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija greičiausiai vykdys daugiau hibridinių atakų prieš taikinius Vakaruose. Ji pabrėžė, kad tiesioginė Maskvos invazija yra „labai mažai tikėtina“, bet vis tiek įmanoma.
Naujienų agentūros AP interaktyvus žemėlapis, kuriame fiksuojami hibridinių atakų atvejai, rodo eskalaciją nuo 59 incidentų 2025 metų kovą iki daugiau nei 210 incidentų pastaruoju metu – nuo vandalizmo, propagandos ir įtakos operacijų iki padegimų, sabotažo bei kibernetinių atakų.
Praėjusią savaitę Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas taip pat įspėjo apie Rusijos hibridines grėsmes, įskaitant dronų ir raketų smūgius, prieš Ukrainos sąjungininkus.
Lenkija – NATO ir ES narė, esanti rytiniame Aljanso flange – kelis kartus apkaltino Rusiją sabotažu nuo pat 2022 metais prasidėjusios Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą.
„The Times“: Europa tikisi Rusijos teroro aktų, bet ne invazijos
20:29
Pastarosiomis savaitėmis Europoje kilus virtinei incidentų oro erdvėje ir diversijų, vis dažniau kalbama apie galimą Rusijos puolimą prieš NATO. Vis dėlto dauguma „The Times“ kalbintų Europos pareigūnų nemato ženklų, kad Maskva rengtųsi plataus masto sausumos puolimui.
Nerimą sukėlė Rusijos karinio sraigtasparnio Mi-8 įskridimas į Lenkijos oro erdvę netoli Kaliningrado, neatpažinto drono pasirodymas prie JAV priešraketinės gynybos bazės netoli Gdansko ir smogiamojo drono „Gerbera-2“ nukritimas Baltijos jūros pakrantėje. Dar vienas bepilotis orlaivis netoli Ukrainos sienos rėžėsi į lokomotyvą.
Po šių incidentų Lenkijos, Prancūzijos ir Norvegijos premjerai įspėjo, kad Rusija gali „netyčia“ smogti NATO teritorijai. Kai kurie žvalgybos pareigūnai ir analitikai taip pat neatmetė riboto Rusijos įsiveržimo į Aljanso teritoriją galimybės.
Tačiau „The Times“ kalbinti dešimt esamų ir buvusių Europos saugumo pareigūnų, tarp jų trys gynybos ministrai, daugiausia teigė nematantys įrodymų, kad Rusija ruoštųsi sausumos puolimui prieš Baltijos valstybes ar kitas NATO nares.
Du Europos žvalgybos pareigūnai, kalbėję anonimiškai, sakė, kad Aljansas neturi jokių duomenų apie tokį Rusijos planą.
„Kuriame įspūdį, kad Rusijos puolimas neišvengiamas, ir tai virsta savaime išsipildančia pranašyste“, – sakė Estijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas.
Tačiau hibridinių atakų grėsmė vertinama kitaip. Leidinio duomenimis, Rusija vis dažniau ir intensyviau rengia diversijas, kibernetines atakas bei kitas operacijas prieš NATO valstybes. Tokių incidentų fiksuojama ne tik rytiniame Aljanso flange, bet ir Vokietijoje bei kitose Vakarų ir Vidurio Europos šalyse.
Nyderlandų gynybos ministrė Dilan Yeşilgöz-Zegerius Rusijos keliamą hibridinę grėsmę pavadino realia.
„Neturėtume dėl to puoselėti jokių iliuzijų. Rusijos hibridiniai veiksmai, ypač diversijos ir kibernetinės atakos, tampa vis dažnesni ir didesnio masto, todėl didėja eskalacijos pavojus. Akivaizdu, kad Europa tikrinama, kiek ji atspari“, – pabrėžė ministrė.
Viena galimų Rusijos taikinių grupių – ginklų tiekimo Ukrainai grandinės. Baltijos valstybių pareigūnų vertinimu, Maskva siekia ne tik susilpninti paramą Kyjivui, bet ir trukdyti gaminti bei gabenti ginkluotę.
„Turime vadinti dalykus tikraisiais vardais: Rusija vykdo teroro aktus. Tai nesikeis, nes Rusija veikia iš nevilties. Ukrainoje ji nelaimi taip, kaip planavo. Užuot sustabdęs karą ir sudaręs taiką, Putinas pasirinko tolesnę agresiją ir bauginimą. Jis ieško kitų būdų daryti mums spaudimą, tačiau jam nepavyksta“, – sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
„The Times“ pažymi, kad NATO šalys nesutaria, kiek toli Rusija galėtų žengti tikrindama Aljanso pasirengimą taikyti kolektyvinę gynybą numatantį 5-ąjį straipsnį. Dalis Europos pareigūnų mano, kad Maskva gali pamažu didinti spaudimą ir mėginti pasinaudoti politiniais nesutarimais NATO viduje.
Zelenskis sako esąs sukrėstas peiliu ginkluoto ukrainiečio Lenkijoje surengto užpuolimo
19:26
Prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina yra sukrėsta „piktadariško“ užpuolimo panaudojant peilį, kurį įvykdė ukrainietis, viename katalikų vienuolyne pietryčių Lenkijoje nudūręs kunigą ir sužalojęs dar keturis žmones.
„Seserų benediktinių vienuolyne Jaroslave įvykdytas siaubingas nusikaltimas, kurį padarė Ukrainos pilietis. Esame sukrėsti šio piktadariško akto“, – socialiniuose tinkluose parašė V.Zelenskis.
Lenkijos policija anksčiau ketvirtadienį pranešė, kad šalies rytuose buvo sulaikytas Ukrainos pilietis, kuris per išpuolį vienuolyno teritorijoje nudūrė vieną ir sužeidė dar keturis žmones.
Policija sakė, kad 31 metų vyras siautėjo su peiliu XVII amžiaus vienuolyne Jaroslave, apie 30 km nuo sienos su Ukraina.
Policijos ir prokuratūros atstovai spaudai naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad viena iš aukų mirė.
Nors Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad žuvusysis buvo dvasininkas, nei policija, nei prokurorai aukos tapatybės naujienų agentūrai AFP iš pradžių nepatvirtino.
Išpuoliai peiliu, ypač religinėse vietose, yra itin reti Lenkijoje, kuri yra viena katalikiškiausių Europos šalių.
Kaimyninės Ukrainos artima sąjungininkė Lenkija priėmė šimtus tūkstančių ukrainiečių, bėgančių nuo Rusijos invazijos, o pastaraisiais mėnesiais kilo tam tikra socialinė įtampa.
„Atlantic Council“: Putinas įstūmė Rusiją į aklavietę, o Kinija iš to semiasi naudos
19:23
Nors Kinija ir Rusija dažnai savo partnerystę pristato kaip atsvarą Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms, jų santykiai turi aiškias ribas. Tai ypač akivaizdu energetikos sektoriuje, rašo analitinis centras „Atlantic Council“.
Europai palaipsniui atsisakant rusiškų dujų dėl Maskvos pradėto karo prieš Ukrainą, Rusija tikisi, kad prarastą rinką padės kompensuoti Kinija. Tačiau Pekinas sutinka bendradarbiauti tik savo sąlygomis.
Rugpjūčio 31 dieną į Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikimą Biškeke atvykęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikėjosi su Kinijos vadovu Xi Jinpingu aptarti dujotiekį „Sibiro galia 2“. Juo iš Rusijos arktinių regionų į Kiniją kasmet būtų galima transportuoti iki 50 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų.
Nutiesus šį dujotiekį, abiejų šalių jungčių pajėgumai padvigubėtų, o Maskva galėtų bent iš dalies sušvelninti pelningesnės Europos rinkos praradimo padarinius. Tačiau V.Putinui ir vėl nepavyko gauti Xi Jinpingo pritarimo projektui.
Derybos dėl dujotiekio yra įstrigusios, nes Pekinas reikalauja kainos, artimos smarkiai subsidijuojamai Rusijos vidaus rinkos kainai. Jei Maskva su tuo sutiktų, projektas jai galėtų tapti vos rentabilus.
„Atlantic Council“ vertinimu, V.Putino nesugebėjimas užsitikrinti Kinijos paramos šiam strategiškai svarbiam projektui stiprina įspūdį, kad invazija į Ukrainą pavertė Rusiją jaunesniąja Pekino partnere.
Kinija gali neskubėti, nes turi daugybę kitų dujų tiekėjų, tarp jų – Australiją, Katarą, Malaiziją ir Turkmėnistaną. Po D.Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimo 2026 metų gegužę Pekinas taip pat atnaujino suskystintųjų gamtinių dujų pirkimą iš Jungtinių Valstijų.
Rusija lygiaverčių alternatyvų neturi. Nors nuo 2022 metų jos iškastinio kuro importą gerokai padidino Indija ir kai kurios kitos šalys, tik Kinijos rinka yra pakankamai didelė, kad galėtų bent iš dalies kompensuoti Europoje prarastą dujų paklausą.
Net visu pajėgumu veikiantis „Sibiro galios 2“ dujotiekis galėtų pakeisti tik maždaug trečdalį dujų, kurias Rusija iki plataus masto invazijos parduodavo Europai. Europos Sąjungai ketinant per artimiausius kelerius metus visiškai atsisakyti visų rūšių rusiškų dujų, susitarimo dėl dujotiekio Maskvai reikia gerokai labiau nei Pekinui.
Įstrigusios derybos atskleidžia vis didesnę Rusijos ir Kinijos santykių nelygybę. Abi šalys siekia silpninti Vakarų vadovaujamą tarptautinę tvarką, tačiau jas tiksliau būtų vadinti pragmatiškomis partnerėmis, o ne strateginėmis sąjungininkėmis.
Tęsdamas karą prieš Ukrainą ir konfrontaciją su Europa, Kremlius praranda įtaką kitur, o Kinija vis dažniau gali viena nustatyti dvišalio bendradarbiavimo sąlygas. Pekinas taip pat stiprina pozicijas Vidurinėje Azijoje, kur jau aplenkė Rusiją ir tapo didžiausiu tiesioginiu užsienio investuotoju.
„Atlantic Council“ teigimu, Maskvos nenoras viešai prieštarauti Kinijos įtakos plėtrai buvusioje jos interesų zonoje rodo, kaip smarkiai pasikeitė abiejų šalių galios pusiausvyra. Rusijos ir Kinijos santykiai nebėra lygiaverčių partnerių ryšys, o šį pokytį paspartino V.Putino pradėtas plataus masto karas prieš Ukrainą.
Rusija pagrasino Armėnijai: gali įvykti didelė „avarija“
17:16
Maskva Jerevanui iškėlė keturis politinius reikalavimus ir pagrasino, kad juos atmetus, visiškai nutrauks dujų tiekimą Armėnijai. Apie tai praneša laikraštis „Hrapark“, remdamasis Rusijos šaltiniais. Šiuo metu dujų tiekimas nevykdomas dėl planinių remonto darbų, o Armėnijos vartotojai aprūpinami dujomis iš saugyklų atsargų.
Pašnekovų teigimu, lapkričio 1 d. gali įvykti didelė „avarija“ arba susidaryti force majeure aplinkybės, po kurių tiekimas nebus atnaujintas.
Ko reikalauja Maskva
Kaip patikslino leidinio pašnekovai, Maskva pareiškė Armėnijos ministrui pirmininkui Nikolui Pašinianui, kad jis gali užkirsti kelią tokiam scenarijui, jei atsisakys svarstyti Rusijos karinės bazės Giumryje likimo klausimą ir priemonių prieš įmones su Rusijos kapitalu, įskaitant Pietų Kaukazo geležinkelį ir „Gazprom“.
Taip pat Maskva reikalauja, kad Armėnija apsispręstų tarp Eurazijos ekonominės sąjungos ir ES: konkrečiai – arba panaikintų įstatymą dėl europinės integracijos proceso pradžios, arba paskirtų referendumo šiuo klausimu datą. Dar viena sąlyga – nutraukti baudžiamąjį persekiojimą prieš prorusiškus politikus ir paskirti Kremliui priimtiną vicepremjerą.
Kuo grasino anksčiau
Gegužės 26 d. Rusija pagrasino Armėnijai vienašališkai denonsuoti susitarimą dėl gamtinių dujų, naftos produktų ir neapdorotų deimantų tiekimo, jei bus tęsiamas kursas į ES narystę. Šiuo metu Armėnija beveik visiškai priklauso nuo Rusijos dujų: 2025 metais „Gazprom“ jai tiekė apie 2,7 mlrd. kubinių metrų. Vladimiro Putino teigimu, dabartinė lengvatinė kaina Jerevanui sudaro 177 dolerius už tūkstantį kubinių metrų. Kremlius įspėjo, kad Armėnijai išstojus iš Eurazijos ekonominės sąjungos, kaina taps rinkos kaina, primena, „The Moscow Times“.
Rugsėjo 16 d. šalies Saugumo tarybos sekretorius Alenas Simonianas pranešė, kad šalis gali pradėti pirkti dujas iš Azerbaidžano, Turkijos ir Irano vietoj Rusijos. Į pastabą, kad Rusijos dujos kainuoja pigiau, jis atsakė, kad šiuo atveju kuras „naudojamas kaip politinė valiuta“.
„O kas pasakė, kad dujų kaina matuojama tik doleriais?“ – pažymėjo jis.
N. Pašinianas pabrėžė, kad Armėnija bet kuriuo atveju ieškos alternatyvos Rusijos dujoms – dėl politinio sprendimo „vystyti nepriklausomybę ir valstybingumą“.
Įtampa Rusijos ir Armėnijos santykiuose išaugo per pastarąjį pusmetį. Nuo gegužės Maskva nuosekliai draudė įvairios Armėnijos produkcijos tiekimą, įskaitant alkoholį, daržoves, vaisius, žuvį, pieną ir gėles.
Pirmieji apribojimai Armėnijos prekių importui ir tranzitui atsirado prieš pat parlamento rinkimus šalyje, vykusius birželio 7 d., o po N. Pašinianio partijos pergalės ir Jerevano sprendimo teikti paraišką dėl narystės ES jų skaičius smarkiai išaugo. Atsakydama Armėnija pradėjo perorientuoti savo produkcijos tiekimą į kitas rinkas, įskaitant Europos.
Briuselis tiesia pagalbos ranką Armėnijai
16:51
Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį panaikino muitus didžiajai daliai iš Armėnijos importuojamų prekių, kad padėtų šaliai susidoroti su Rusijos taikomais prekybos apribojimais, Jerevanui vis labiau artėjant prie Briuselio ir tolstant nuo Maskvos.
ES šalys pritarė sprendimui dvejus metus netaikyti importo muitų maždaug 80-čiai procentų armėniškų prekių, atsižvelgdamos į liepos mėnesį pateiktą Europos Komisijos pasiūlymą.
„Stipriname paramą Armėnijai ir jos žmonėms, kurie, nepaisydami užsienio spaudimo, aiškiai pasirinko proeuropietišką kelią, – sakė šiuo metu ES pirmininkaujančios Airijos užsienio reikalų ministrė Helen McEntee. – Šiandienos sprendimas padės Armėnijos ekonomikai, nukentėjusiai nuo prekybos apribojimų, ir parodo, kad mūsų partneriai visada gali pasikliauti ES.“
Armėnija oficialiai yra Maskvos sąjungininkė, tačiau stiprina ryšius su Europos Sąjunga, nes yra nusivylusi tuo, kad, jos nuomone, Rusija nesugebėjo jos apsaugoti per konfliktus su kaimyniniu Azerbaidžanu. Praėjusį mėnesį Armėnijos ministras pirmininkas Nikola Pašinianas pareiškė, kad jo šalis netrukus pradės ruoštis paraiškai tapti ES nare.
Armėnijos suartėjimas su ES supykdė Rusiją, kuri tradiciškai yra viena iš didžiausių Armėnijos prekybos partnerių. Anksčiau šiais metais Maskva įvedė draudimus ir apribojimus įvairiems iš Armėnijos importuojamiems produktams, įskaitant vaisius, daržoves, gėles ir gėrimus.
Kremliaus elito tyrinėtoja: nusivylimas Putinu auga – bus tik blogiau
16:44
Rusijos elito tyrinėtoja Tatjana Stanovaja sako, kad dabar įžengiame į naują etapą tiesioginėje Rusijos ir Europos konfrontacijoje, o padėtis tik blogės. Interviu leidiniui „Postimees“ analitikė paaiškino, kodėl nusivylimas Vladimiru Putinu tarp Kremliaus elito narių auga ir ko Rusijos vadovas gali imtis.
15 metų Maskvoje dirbusi analitikė Tatjana Stanovaja šiuo metu gyvena Paryžiuje ir specializuojasi Rusijos vidaus politikos tyrimuose.
Interviu leidiniui ji pasidalijo savo mintimis, kodėl nerimauja V.Putinas, ir kas lėmė, kad nusivylimas juo Rusijoje tik didėja.
– Kai bendraujate su savo šaltiniais Maskvoje, kokias „elito“ nuotaikas jaučiate?
– Apie tai labai sunku kalbėti, kai negalime kuo nors remdamiesi tai įvertinti – neturime sociologinių apklausų ar kokybinių tyrimų apie tai, kaip mąsto Rusijos elitas.
Turime tik galimybę bendrauti su žmonėmis Rusijoje, tačiau remiantis šiais pokalbiais labai sunku įvertinti, kiek iš tikrųjų plačiai paplitęs nepasitenkinimas.
Šiuo metu tai, kad V.Putinas neranda išeities iš esamos situacijos, jaučiama daug ryškiau nei ankstesniais metais. Ypač tai susiję su verslu, kuris iš įvairių Rusijos elito sluoksnių atsidūrė sunkiausioje padėtyje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kiek realu, kad Rusija smogs Europai dronais iš laivų
16:36
Rusija gali svarstyti įvairius spaudimo Europos šalims variantus, kad šios neremtų Ukrainos. Tačiau tokie planai toli gražu ne visada atitinka realias galimybes. Techniniu požiūriu rusai gali leisti bepiločius orlaivius iš konteinerinių laivų prieš Europos valstybes, tačiau ar tai iš tiesų įvyks, – didelis klausimas. Taip portalui „Unian“ sakė karo ekspertas Ivanas Stupakas, 2004-2015 metais dirbęs Ukrainos saugumo tarnyboje.
„Pirma, visa ši informacija kai kur yra patikrinta, kai kur – tik iš dalies patikrinta, o kai kur tėra gandai. Todėl net ir geriausia pasaulio žvalgyba ne visada disponuoja 100 proc. patikrinta informacija. Antra, techniškai tai padaryti įmanoma. Tai apskritai ne problema – leisti tokius bepiločius orlaivius. Tai matėme Vokietijos pavyzdžiu. Technologiškai tai įgyvendinama be problemų“, – pažymėjo I. Stupakas.
Kartu ekspertas atkreipė dėmesį, kad kyla svarbus klausimas: kam rusams reikėtų vykdyti tokius paleidimus? Tačiau svarbiausia, pasak jo, reikia atsižvelgti į tai, kad kalbama apie Viduržemio jūrą.
Ar pasislėps Rusija nuo italų, ispanų ir prancūzų Viduržemio jūroje
„Jūs tai darote Viduržemio jūroje, o Viduržemio jūra – bala. Ten norite kur nors pasislėpti nuo Italijos, Ispanijos ar Graikijos karinio laivyno? Jei bus priimta nacionalinė direktyva sulaikyti, tie laivai bus sulaikyti. Galbūt tikimasi, kad jie bus leidžiami prie Afrikos krantų, pavyzdžiui, Tuniso teritoriniuose vandenyse. Tuomet juos sulaikyti būtų labai sunku. Tačiau paskui šiam laivui plaukiant per Gibraltaro sąsiaurį, manau, ispanai galėtų jį sulaikyti, nes tai yra Ispanijos jurisdikcija“, – pridūrė I. Stupakas.
Todėl, jo nuomone, esama daugybės niuansų, kurie verčia abejoti, ar galima operacija, kai Viduržemio jūroje iš transporto konteinerių būtų leidžiami bepiločiai orlaiviai prieš tokias šalis kaip Ispanija, Prancūzija ar Italija, iš tiesų yra iki galo apgalvota.
Ar tai gali būti Rusijos bauginimo taktika, siekiant susilpninti paramą Ukrainai?
„Baimės iš tiesų yra, tačiau Ispanija nepriklauso prie šalių, kurios mums padeda. Italija padeda, bet ne taip aktyviai. Kita vertus, visos šios istorijos gali visiškai išprovokuoti antirusiškas nuotaikas. Tikrai gali. O gali suveikti ir priešingai: „Matote, Rusija stipri – reikia su ja draugauti ir nesipykti, geriau Ukrainai nepadėti.“ Kokie yra Kremliaus ketinimai, kaip jie visa tai įsivaizduoja, – taip pat didelis klausimas. Matėme, kad jų planai daugeliu atvejų skiriasi nuo realybės, yra nuo jos atitrūkę – tiek Ukrainos, tiek kitais klausimais“, – „Unian“ sakė I. Stupakas.
Jo nuomone, Rusijoje gali būti planuojama viena, o faktiškai rezultatas gali būti visiškai priešingas.
Jis taip pat neatmeta, kad gali egzistuoti ištisas įvairių planų sąrašas: rusai gali nagrinėti visus įmanomus veiksmų variantus, o tam tikru etapu kai kurių atsisakyti, rengti konkrečias operacijas, tačiau jų neįgyvendinti. Todėl ekspertas mano, kad nereikėtų nuvertinti galimų rusų veiksmų variantų.
„Kabelių perkirpimas – tai labai nemalonu. Tai yra tai, kas gali įvykti“, – pažymėjo I. Stupakas.
Rusijos bandymai gąsdinti europiečius gali atsisukti prieš ją pačią
Kartu ekspertas sutinka, kad tokia informacija gali būti skirta tam, kad pasėtų tam tikrus nesutarimus tarp NATO šalių arba nukreiptų dėmesį nuo kitų klausimų.
„Kremliuje sėdinčių žmonių ar specialiųjų tarnybų darbuotojų logika yra tokia: vienas iš jų instrumentų – blefas. Kartais jie sako, kad kai kuriose situacijose geras blefas gali išspręsti pusę problemos. Ir galbūt jie tikisi, kad, nuolat gąsdindami agresija, privers šias šalis laikyti savo išteklius prie savęs ir nesidalyti jais su Ukraina: esą kaip gi dalysiesi, jei mus užpuls, o mums patiems trūksta? Tai įmanoma. O gal tikslas – laikyti tų šalių gyventojus įtampoje. Tačiau viskas gali pakrypti ir į kitą pusę: nuo „kokia baisi Rusija“ iki „tai ko gi mes bijome, reikia dar aktyviau prieš ją pasisakyti“, – įsitikinęs I. Stupakas.
Šiame kontekste jis priminė, kad Prancūzijoje netrukus turi vykti prezidento rinkimai, ir šios nuotaikos ten gali turėti įtakos.
Ką Ukraina gali padaryti dėl Europos šalių
Ekspertas taip pat papasakojo, kaip Ukraina galėtų padėti Europos šalims atsilaikyti prieš galimas Rusijos smogiamųjų bepiločių orlaivių atakas.
„Mes esame pasirengę pasidalyti savo technologijomis, pasirengę jums gaminti bepiločius orlaivius perėmėjus ir pasirengę jus mokyti, kaip tai buvo padaryta su Jordanija, Kataru – mūsų vaikinai ten vietoje padeda… Mes galime už jūsų pinigus jus apmokyti, perduoti jums technologijas, ir jūs sugebėsite numušti (Rusijos bepiločius orlaivius atakos atveju – red. past.)“, – pabrėžė I. Stupakas.
Kartu jis mano, kad europiečiai turėtų būti pasirengę sulaikyti laivus, nuo kurių gali kilti bepiločiai orlaiviai.
„Bet, prašau, keiskite savo teisės aktus. Jei jus atakuoja, darykite viską, kad galėtumėte sulaikyti laivus, nuo kurių prieš jus kyla šie bepiločiai orlaiviai“, – pabrėžė I. Stupakas.
CŽA įspėjo, kad Rusija gali atakuoti Ispaniją, Prancūziją ar Italiją
Ketvirtadienį Ispanijos dienraštis „El Mundo“ paskelbė, kad Rusija rengia naujas dronų atakas Europoje, tačiau šį kartą taikiniu taps Viduržemio jūros regiono šalys. JAV žvalgybos tarnybos surinko informaciją apie Kremliaus eskalacijos planus ir, kaip teigia dienraštis, pasidalijo ja su keliomis Europos vyriausybėmis.
„Jie naudos iš jūros leidžiamus bepiločius orlaivius, paslėptus laivų konteineriuose – tai padaryti visiškai nesudėtinga“, – „El Mundo“ anonimiškumo paprašęs šaltinis, artimas Lietuvos krašto apsaugos ministerijai.
Dronus leistų iš laivų
Pasak dienraščio, šiuo metu Lietuvos institucijos žino net ir konkretų dronų tipą, kurį rusai galėtų panaudoti prieš Ispaniją, Prancūziją ar Italiją. Tai būtų „Gerbera“ – apie dviejų metrų ilgio, 2,5 metro sparnų ilgio ir iki 18 kilogramų sveriantis aparatas. Jis išvysto apie 160 kilometrų per valandą greitį, o maksimalus deklaruojamas skrydžio nuotolis siekia 600 kilometrų, priklausomai nuo sprogmenų užtaiso svorio ir kitų kintamųjų, pavyzdžiui, vėjo.
Krovininis laivas gali gabenti kelis tokius aparatus.
Paleidus droną 200-300 kilometrų atstumu nuo kranto, skrydis truktų nuo pusantros iki dviejų valandų. Nors maža jo galia negali sunaikinti didelio objekto, ji pajėgi sukelti gaisrą, apgadinti atviroje vietoje esančią įrangą arba laikinai paralyžiuoti uosto ar oro uosto darbą. Siekiamas efektas gali būti ne tik materialinis, bet ir politinis bei ekonominis.
Kaip sureagavo Italija
Italijos gynybos ministras Guido Crosetto socialiniame tinkle „X“ pakomentavo, kad tokie svarstymai tėra žibalo pylimas į ugnį.
„Šįryt vieno ispanų dienraščio paskelbtas įspėjimas, spėjantis apie galimas Rusijos laivų ir bepiločių orlaivių atakas prieš Italiją, Ispaniją ir Prancūziją, niekam nenaudingas ir yra visiškai nepagrįstas. Mes jau gyvename sudėtingais ir „įtemptais“ laikais, ir papildomo žibalo į ugnį pylimas niekam nereikalingas.“
