Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijos ekspremjeras: Vladimiras Putinas negali pripažinti klaidos dėl Ukrainos
20:09 Atnaujinta 22:39
Nepaisant didėjančių ekonominių sunkumų ir augančio nerimo tarp paprastų rusų bei elito, prezidentas Vladimiras Putinas nėra pasirengęs derėtis dėl karo Ukrainoje užbaigimo, šeštadienį pareiškė jo buvęs premjeras.
2000–2004 metais Rusijos ministro pirmininko pareigas ėjęs Michailas Kasjanovas interviu naujienų agentūrai AFP sakė manąs, kad jo buvęs viršininkas supranta, jog 2022 metais įsiverždamas į Ukrainą padarė klaidą, tačiau ir toliau laikysis savo pasirinkto kurso.
„Jis padarė klaidą, kurios negali savęs priversti pripažinti“, – Paryžiuje sakė 68-erių M. Kasjanovas.
„Jis patikėjo savo saugumo tarnybų ataskaitomis, kad Ukraina yra silpna“, – sakė jis.
Buvęs premjeras teigė, kad nėra įsitikinęs, jog karas baigsis kitais metais, ir pridūrė, kad V. Putiną padrąsina dėl JAV ir Irano konflikto pašokusios naftos kainos, taip pat nesutarimai tarp Jungtinių Valstijų ir Europos dėl to, kaip elgtis su Kremliumi dėl Ukrainos.
„Putinas, žinoma, džiaugsmingai trina rankas, – sakė M. Kasjanovas. – Jis akivaizdžiai tiki, kad gali tęsti karą nedarydamas jokių nuolaidų. Ir jis įsitikinęs, kad laimi sekinamąjį karą prieš Ukrainą.“
Jis įspėjo, kad artėjanti žiema Ukrainai gali būti ypač sunki, ir paragino Vakarų šalis taikyti „Kremliui psichologinį spaudimą“, susivienijant ir skubiai aprūpinant Kyjivą „Patriot“ sistemų raketų perėmėjais, kad dangus būtų apsaugotas nuo vis intensyvesnių Rusijos smūgių civilinei infrastruktūrai.
V. Putinas – buvęs KGB agentas, kuris trečiadienį švęs 74-ąjį gimtadienį – tvirtina, kad milijonai rusų remia Maskvos karą.
Praėjusį mėnesį jo valdančioji partija paskelbė pelniusi rekordinę absoliučią daugumą rinkimuose, kurie, kritikų teigimu, buvo griežtai kontroliuojami, o V. Putinas šiuos rinkimus pavaizdavo kaip paramą kariniams veiksmams.
„Fatalizmo jausmas“
M. Kasjanovas, kuris 2022 metais išvyko iš Rusijos, gyvena Rygoje. 2023 metais Maskva jį paskelbė „užsienio agentu“, užklijavusi etiketę, primenančią sovietmečio „liaudies priešo“ statusą.
Kremliaus kritikas teigė, kad tebepalaiko ryšį su kai kuriais Rusijos valdančiojo elito atstovais.
„Ten viešpatauja baimė – kalbu apie valdančiąją klasę. Visi nori, kad karas pasibaigtų. To nori absoliuti dauguma“, – sakė jis.
„Skirtumas yra tame, kokios pabaigos nori žmonės: vieni nori, kad karas pasibaigtų pergale, kiti – Putino pralaimėjimu, o treti tiesiog nori, kad jis baigtųsi, neatsižvelgiant į rezultatą“, – kalbėjo jis.
M. Kasjanovas teigė tarp paprastų rusų nematąs „jokių priežasčių sukilimui“, nors karo aukų skaičius vis didėja, o maisto kainos kyla.
„Rusai jau 30 metų gyvena su didele infliacija, – sakė jis. – Jie priprato su tuo taikstytis.“
Tačiau nauja didelio masto karinės mobilizacijos banga galėtų išprovokuoti gatvės protestus, pridūrė jis.
Paryžiuje įsikūrusios asociacijos „Russie-Libertes“ surengtos konferencijos paraštėse kalbėjęs M. Kasjanovas teigė, kad per pastaruosius kelerius metus Rusija tapo „praktiškai totalitarine“.
„Visuomenėje vyrauja fatalizmo jausmas, priešiškumas vienų kitiems ir didelė įtampa, – sakė jis. – Žmonės užsisklendžia savo šeimose, o neigiami jausmai vieni kitiems stiprėja.“
Po to, kai V. Putinas jį atleido iš pareigų, M. Kasjanovas prisijungė prie opozicijos ir Kremliaus kritikų gretų. Kaip ir daugeliui kitų, karo pradžia ir trukmė jį sukrėtė. 2022 metais M. Kasjanovas naujienų agentūrai AFP sakė, kad karas gali trukti apie dvejus metus.
„Išskaičiuojantis cinikas“
Kremliaus šeimininkas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija svarstytų galimybę panaudoti „visų rūšių ginklus“, jei būtų užpultas jos Kaliningrado eksklavas, tačiau M. Kasjanovas teigė, kad Vakarų šalys neturėtų pasiduoti V. Putino gąsdinimams.
„Didžiausia Vakarų ir europiečių klaida yra ta, kad jie pernelyg bijo Putino. Jis nėra toks stiprus, kaip atrodo“, – sakė M. Kasjanovas gausiai auditorijai Paryžiuje.
„Putinas branduolinio mygtuko bijo labiau nei daugelis europiečių“, – tvirtino jis.
M. Kasjanovas teigė, kad V. Putinas nori, jog užsieniečiai manytų, kad „jis yra psichopatas“, nors iš tikrųjų jis yra tiesiog „labai išskaičiuojantis cinikas“.
„Ir jis didina statymus šiame žaidime“, – kalbėjo buvęs Rusijos premjeras.
M. Kasjanovas teigė, kad, didindamas „hibridinių atakų“ skaičių, V. Putinas provokuoja Vakarus imtis priemonių, kurias jis po to galėtų išnaudoti.
„Jis yra provokatorius, – kalbėjo jis. – Vienintelis veikimo būdas, kurį jis supranta, yra tas, kurio išmoko KGB akademijoje. Jis pats man tai pasakė.“
Tačiau M. Kasjanovas teigė netikįs, kad V. Putinas ruošiasi atviram karui su Europa.
„Putinas nori pagarbos. Jis nori priversti visą Europą jam ją parodyti“, – pažymėjo jis.
ES sureagavo į Rusijos grasinimus diplomatams Kyjive
23:25
Europos Sąjunga nemažins paramos Ukrainai, nepaisydama Rusijos grasinimų diplomatams Kyjive. ES diplomatinės atstovybės pozicija nesikeičia, o spaudimas Maskvai tik didės.
Apie tai, kaip praneša „RBC-Ukraina“, žurnalistams pareiškė Europos Komisijos atstovas Christianas Wiegandas.
Pasak Europos Komisijos atstovo, Maskva vėl griebiasi bauginimų, siekdama priversti Europą mažinti pagalbą Ukrainai, tačiau Rusijai to pasiekti nepavyks.
„Tai ne pirmas kartas, kai Rusija griebiasi tokių grasinimų. Tai rodo, kad Kremlius pralaimi karą ir praranda savitvardą. Mes ir toliau remsime Ukrainą, atskleisime neatsakingus ir pavojingus Rusijos veiksmus bei didinsime jai spaudimą“, – pabrėžė Ch. Wiegandas.
Jis taip pat pridūrė, kad Europos Sąjunga įgyvendina didžiausią sankcijų paketą savo istorijoje. Be kita ko, šią savaitę įvesti nauji apribojimai, susiję su Ukrainos vaikų deportavimu.
Europos Komisija pabrėžė, kad ES ir toliau aktyviai finansuoja bei remia Ukrainos gynybos poreikius.
Visų pirma patvirtinti 28,3 mlrd. eurų vertės gynybos pirkimų planai, o dar 6,6 mlrd. eurų atskirai skirta karinei pagalbai.
„Kaip pažymėjo vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas, Rusija yra pasirengusi prisiimti vis didesnę riziką, tačiau mes taip pat stipriname savo veiksmus, kad Rusijai didintume agresijos kainą“, – sakė Europos Komisijos atstovas.
Tuo pat metu ES delegacijos Kyjive statusas išlieka visiškai nepakitęs.
Primename, kad Rusija paragino Kyjive dirbančius užsienio diplomatus išvykti iš Ukrainos ir perspėjo apie rengiamas masines atakas.
Maskva teigia ir toliau smogsianti objektams sostinėje bei kituose miestuose, kuriuos ji vadina kariniais.
Šių grasinimų fone žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Vakarų šalių ambasados rengia planus, pagal kuriuos tikslinių atakų atveju jų diplomatinės atstovybės galėtų būti perkeltos iš Kyjivo į Lvivą arba rytinę Lenkijos dalį.
Tačiau Ukrainos užsienio reikalų ministerija neigia, kad planuojama evakuoti užsienio diplomatines atstovybes, o pati Europos Sąjunga jau patvirtino, kad ES delegacijos Kyjive statusas nesikeičia.
Po 1000 dronų, bombų ir raketų kasdien: išaiškino slaptą Rusijos planą
23:05
Mėnesių mėnesius Ukrainos pareigūnai įspėja gyventojus ruoštis bene sunkiausiai šio karo žiemai. Pasak jų, Rusija pasitelks dar galingesnę ginkluotę, siekdama suparalyžiuoti šalies elektros tinklą. Pirmasis masinis smūgis buvo numatytas vėliau šį rudenį, vos tik stipriau paspaus šaltukas. Tačiau Rusija taip ilgai nelaukė.
Trečiadienį, dar prieš aušrą, raketos ir dronai atakavo šiluminę elektrinę ir kitus energetikos objektus, o Ukrainos sostinę Kyjivą sudrebino sprogimai. Iki ryto keliuose rajonuose jau nebebuvo elektros ir vandens.
Tai nebuvo įprasta Rusijos ataka. Ukrainos pareigūnų teigimu, šis išpuolis – naujos kampanijos, skirtos panardinti Ukrainos miestus į šaltį ir tamsą, pradžia. Jos galutinis tikslas – palaužti žmonių pasipriešinimo dvasią ir paralyžiuoti pastangas toliau vesti karą.
Panašias kampanijas Rusija vykdė kiekvienais metais, o jų rezultatai buvo nevienareikšmiški. Tačiau šiai žiemai ji ruošiasi turėdama balistinių raketų ir reaktyvinių dronų atsargas, kuriuos perimti Ukrainai darosi vis sunkiau.
Karo istorikas: Rusijoje prasidėjo emigracijos banga – kaip ir prieš 100 metų
21:40
Rusijos gyventojai vis dažniau paieškos sistemoje „Google“ ieško informacijos apie galimybes išvykti iš šalies. Dabar tokių paieškų skaičius pasiekė 2023 m. lygį. Kaip komentare leidiniui „Postimees“ konstatuoja karo istorikas Juris Kotšinevas, prasidėjo nauja emigracijos iš Rusijos banga – kokia šalyje buvo kilusi ir prieš šimtmetį.
Dauguma norinčių išvykti iš šalies yra jaunuoliai, bijantys patekti į karinę tarnybą ir to, kad juos privers sudaryti sutartis su kariuomene bei išsiųs kariauti į Ukrainą.
Įdomu, kad tik 60 procentų tokių jaunuolių tėvų pritaria sprendimui neprisijungti prie karinių veiksmų.
Daugelis šeimų nori pabėgti nuo nepatogumų, susijusių su karo padėtimi.
Zelenskis metė grasinimą Rusijai už „naują doktriną“: Ukraina sustiprins smūgius
20:47
Atsakydama į naują Maskvos oro smūgių kampaniją, kuria siekiama priversti žmones palikti Kyjivą ir kitus miestus, Ukraina sustiprins smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „Ukrainska pravda“, remdamasis ukrainiečių lyderio interviu agentūrai „Reuters“.
Prezidento teigimu, Ukraina reaguos į Maskvos taktikos pakeitimą, tačiau neatsakys tuo pačiu ir nesmogs bet kokiai pasitaikiusiai civilinei infrastruktūrai.
„Turime reaguoti visais įmanomais būdais. Į jų atakas prieš mūsų energetikos sektorių turime atsakyti smūgiais jų energetikos sektoriui. Visų pirma – naftos perdirbimo gamykloms: būtent tai jiems duoda pinigų šiam karui. Bet mes, žinoma, nesielgsime kaip jie ir nesmogsime jokiems civiliniams objektams“, – sakė V. Zelenskis.
Prezidentas pažymėjo, kad Ukrainos žvalgyba gavo dokumentus, rodančius, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas prieš šią žiemą paskelbė „naują doktriną“, numatančią karinius išpuolius prieš gerokai platesnį civilinių objektų ratą.
„Mes matėme tuos dokumentus ir žinome, kad jie leidžia jiems smogti infrastruktūrai (…), logistikai (…), keliams, mokykloms, ligoninėms, siekiant priversti žmones palikti sostinę ir kitus miestus. Būtent tai ir yra (jų) operacijos tikslas“, – sakė jis.
Pasak V. Zelenskio, politika buvo pakeista dėl V. Putino noro atrodyti stipriu tuo metu, kai jo pajėgos prarado pozicijas Donbase ir patyrė didelių nuostolių.
Prezidentas pareiškė, kad per tebevykstantį Ukrainos kontrpuolimą pavadinimu „Vivaldi“ Donbase buvo išlaisvinta apie 140 kv. km teritorijos.
Moldova dėl raketų ir dronų įsibrovimų iškvietė Rusijos ambasadorių
19:17
Moldova šeštadienį iškvietė Rusijos ambasadorių po to, kai šalies oro erdvė dėl karo kaimyninėje Ukrainoje buvo vėl pažeista raketų ir dronų.
Sparčiai daugėjant oro erdvės pažeidimų, tai buvo jau antras kartas per kelias dienas, kai Moldova iškvietė Rusijos pasiuntinį.
Pareigūnai pareiškė, kad per naujausią incidentą penkios raketos ir dronai įskrido į Moldovos oro erdvę ir sprogo netoli gyvenviečių, padarydami tam tikrą žalą, tačiau aukų buvo išvengta.
Užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių ir paragino Maskvą užkirsti kelią tokiems incidentams, rašoma ministerijos pareiškime.
Zelenskis: Ukrainos pajėgos smogė „Iskander“ raketų pozicijoms Briansko srityje
18:49
Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgos surengė kelias sėkmingas operacijas, kuriomis siekta susilpninti Rusijos karinę mašiną.
Apie tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „RBC-Ukraina“, remdamasis jo įrašu „Telegram“.
Pasak valstybės vadovo, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai nuolat randa naujų būdų atsakyti priešui už taikių Ukrainos miestų ir kaimų apšaudymą.
V. Zelenskis pabrėžė, kad šį kartą Ukrainos gynybos pajėgos tolimojo nuotolio smūgiais atakavo kelis svarbius Rusijos objektus.
„Mūsų sankcijos pasiekė Samaros sritį ir okupantų pozicijas Briansko srityje, kuriose buvo dislokuoti „Iskander“ kompleksai“, – sakė V. Zelenskis.
Be to, jis pridūrė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasiekė naujų laimėjimų Juodojoje jūroje, tačiau kol kas neatskleidė, apie ką konkrečiai kalbama.
„Dėkoju visiems dalyvavusiems daliniams už tikslumą ir sistemingą darbą. Rusija turi nutraukti savo neadekvačią eskalaciją“, – pažymėjo valstybės vadovas.
Prezidentas pabrėžė, kad priešas ir toliau taikosi į Ukrainos infrastruktūrą ir viską, kas užtikrina normalų žmonių gyvenimą.
„Šį rytą „Shahed“ smogė Šiauriniam tiltui Kyjive. Visą naktį Rusijos atakos daugelyje regionų buvo nukreiptos į gyvenamuosius namus, geležinkelius ir energetikos infrastruktūrą. Dronas smogė laivui Čornomorske“, – patvirtino V. Zelenskis.
Jis taip pat pridūrė, kad Ukrainos gynybos pajėgos ir toliau darys viską, kas įmanoma, kad Rusijos karinė mašina būtų kuo greičiau sustabdyta.
Be to, buvo pranešta apie naują Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ataką Maskvos srityje.
Mįslingas sprogimas: Rusijoje sprogus automobiliui žuvo ukrainiečių belaisvių kankinimu įtariamas karo nusikaltėlis
18:16
Tulos srities Novomoskovsko mieste buvo susprogdintas automobilis, kuriame, kaip manoma, buvo Rusijos karo nusikaltimais įtariamas Romanas Syromiatnikovas, siejamas su smurtu prieš Ukrainos karo belaisvius. Per sprogimą jis patyrė mirtinų sužalojimų, skelbia Rusijos opozicinis projektas „Važnyje istorii“.
Incidentas įvyko spalio 2 dieną netoli žuvusiojo namų. Pirminiais duomenimis, sprogstamasis užtaisas galėjo būti padėtas po automobiliu vairuotojo pusėje. Į įvykio vietą atvyko Rusijos nacionalinės gvardijos („Rosgvardija“) pareigūnai ir automobiliai su Rusijos gynybos ministerijos valstybiniais numeriais.
Žuvusysis identifikuotas kaip Romanas Syromiatnikovas, anksčiau dirbęs Rusijos bausmių vykdymo sistemoje ir nuo 2023 metų dalyvavęs kare prieš Ukrainą. Jis kovojo Rusijos 106-osios Tulos oro desanto divizijos 51-ajame pulke Siversko kryptimi Donecko srityje, taip pat dalyvavo ginant Kursko sritį. 2024 metų lapkričio pabaigoje jis grįžo į Tulos sritį gydytis.
2025 metų rugsėjį Ukrainos generalinė prokuratūra pranešė R. Syromiatnikovui apie įtarimus dėl Ukrainos karo belaisvių kankinimo Tulos srities pataisos kolonijoje Nr. 1. Ukrainos tyrėjų duomenimis, joje jis dirbo 2022 metais.
Pasak UNIAN, Ukrainos teisėsaugos pareigūnai mano, kad R. Syromiatnikovas galėjo būti susijęs su mažiausiai 50 Ukrainos karo belaisvių kankinimu. Ukrainos tyrėjų duomenimis, per rytinius ir vakarinius patikrinimus belaisviai buvo mušami kumščiais, spardomi, daužomi guminėmis lazdomis, plastikiniais vamzdžiais ir plaktukais, taip pat kankinami elektros srove.
Be to, tyrėjų duomenimis, prie belaisvių kūnų buvo prijungiami lauko telefono TA-57 kontaktai ir per juos leidžiama elektros srovė. Būtent šie kaltinimai tapo pagrindu Ukrainoje pareikšti R. Syromiatnikovui įtarimus.
Pasikėsinimai į karo nusikaltimais kaltinamus Rusijos pareigūnus
Kaip skelbė UNIAN, per karą Rusijoje užfiksuota ne viena aukšto rango kariškių ir pareigūnų, susijusių su ginkluota agresija prieš Ukrainą, žmogžudystė ar pasikėsinimas juos nužudyti.
Tarp garsiausių atvejų – generolo leitenanto Igorio Kirilovo, vadovavusio radiacinės, cheminės ir biologinės apsaugos pajėgoms, žūtis 2024 metų gruodį Maskvoje sprogus prie elektrinio paspirtuko pritvirtintam sprogstamajam užtaisui.
2025 metų balandį netoli Maskvos sprogus automobiliui žuvo generolas leitenantas Jaroslavas Moskalikas, Rusijos generalinio štabo Vyriausiosios operacijų valdybos viršininko pavaduotojas.
2025 metų gruodį Maskvoje per automobilio sprogimą žuvo generolas leitenantas Fanilas Sarvarovas, Rusijos generalinio štabo Operatyvinio rengimo valdybos viršininkas.
Nepriklausomų tyrimų duomenimis, per pastaruosius dvejus metus už fronto linijos ribų į Rusijos generolus buvo pasikėsinta mažiausiai šešis kartus. Trys iš šių pasikėsinimų baigėsi jų žūtimi.
„New York Times“: JAV ir Rusija derasi dėl daugiamilijardinio sandorio dėl „Lukoil“ turto
18:06
JAV prezidento administracija jau kelis mėnesius su Rusija derasi dėl daugiamilijardinio naftos sandorio, kuris gali būti naudingas Artimųjų Rytų verslininkams, susijusiems su dviem pagrindiniais Donaldo Trumpo derybininkais Ukrainos klausimais – Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu, rašo JAV leidinys „The New York Times“, remdamasis daugybe šaltinių.
Pasak dienraščio, sandoris, kuriam reikia JAV vyriausybės ir Kremliaus pritarimo, yra susijęs su didžiuliu portfeliu įvairiose pasaulio šalyse esančių naftos telkinių, naftos perdirbimo gamyklų ir degalinių, priklausančių Rusijos bendrovei „Lukoil“.
Maskvos srityje nugriaudėjo sprogimai, veikia oro gynyba
17:58
Spalio 3 dieną Maskvos srityje vėl nugriaudėjo garsūs sprogimai, Ukrainos gynybos pajėgoms surengus naują ataką prieš šį Rusijos regioną.
Apie tai, remdamasis „Telegram“ kanalu „Exilenova+“, praneša „RBC-Ukraina“.
Regiono gyventojai nufilmavo veikiančias Rusijos oro gynybos sistemas ir vaizdo įrašais iš karto pasidalijo socialiniuose tinkluose.
Pranešama, kad Rusijos oro gynybos sistemos mėgino numušti oro taikinius. Tuo metu Maskvos srityje nugriaudėjo virtinė garsių sprogimų.
Kol kas Rusijos valdžia naujos Ukrainos gynybos pajėgų atakos prieš šį regioną nekomentavo.
Taip pat kol kas nežinoma, ką Ukrainos ginkluotosios pajėgos šį kartą panaudojo smūgiams Maskvos srityje – raketas ar dronus.
Spalio 3-iosios naktį Ukrainos pajėgos šimtais dronų vėl atakavo įvairius Rusijos regionus.
Rusijos gynybos ministerija paskelbė esą perėmusi ir sunaikinusi 218 lėktuvo tipo dronų.
Rusijos ministerija tvirtina, kad dronai esą buvo neutralizuoti virš šių regionų: Astrachanės, Belgorodo, Briansko, Voronežo, Kalugos, Kursko, Oriolo, Rostovo, Riazanės, Smolensko, Tulos sričių.
Rusijos gynybos ministerija taip pat paskelbė sunaikinusi bepiločius orlaivius virš Maskvos srities, Krasnodaro krašto, okupuoto Krymo bei Azovo ir Juodosios jūrų akvatorijų.
Neseniai taip pat paaiškėjo, kad Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino Rusijos dalinio „Rubikon“ dronų saugojimo sandėlius.
Be to, anksčiau buvo skelbta apie rekordinius Rusijos kariuomenės nuostolius 2026 metais.
Per Rusijos atakas Ukrainoje apgadintas Kyjivo tiltas, žuvo 6 žmonės
16:41
Ukrainoje per Rusijos atakas žuvo mažiausiai šeši žmonės, taip pat buvo apgadintas Kyjivo Šiaurinis tiltas.
Maskvai toliau bandant trikdyti gyvenimą Ukrainos sostinėje, jau trečią dieną sutrinka eismas ir susidaro spūstys.
Naujausias smūgis Kyjivui buvo suduotas po dvi dienas trukusių Rusijos atakų, privertusių visiškai arba iš dalies uždaryti tris iš šešių sostinės automobilių tiltų per Dnipro upę. Prieš tai Rusija, be kitų taikinių, smogė daugiabučiams, prekybos centrų sandėliams, degalinėms ir duomenų centrams.
Rusija įsiveržė į kaimyninę šalį daugiau nei prieš puspenktų metų, ir kol kas nėra jokių konkrečių ženklų, kad būtų įmanomas taikus susitarimas. Kovos maždaug 1 250 kilometrų ilgio fronto linijoje, besidriekiančioje per šiaurės, rytų ir pietų Ukrainą, pastaraisiais mėnesiais faktiškai yra aklavietėje.
Pasak Kyjivo mero Vitalijaus Klyčko, per šeštadienio smūgį Šiauriniam tiltui buvo apgadinta kelio danga ir troleibusų laidai, todėl eismą teko sustabdyti. Buvo sužeisti du žmonės, vėliau pranešė meras.
