Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija griebėsi šiaudo: išbando neįprastą būdą Ukrainos dronams gaudyti
17:02
Rusija sumanė išbandyti naują oro gynybos priemonę nuo Ukrainos dronų: virš žemės kabančius oro balionus sujungti kabeliais, skirtais artėjantiems bepiločiams orlaiviams sugauti, rašo naujienų portalas „The Kyiv Post“.
Ši sistema, šią savaitę parodyta per Rusijos propagandinį televizijos kanalą „Rossija 1“, balionus pasitelkia tam, kad kabelius būtų galima išlaikyti ore. Nuo jų kabo gijos, suformuojančios barjerą, turintį apipinti drono sraigtą ir jį sudaužyti.
Šios keistos technologijos kūrėjai tikino, kad ji yra paruošta masinei gamybai. Tačiau, remiantis pranešimu, vienam dideliam objektui apsaugoti reikėtų mažiausiai 10 balionų.
Ši koncepcija toli gražu nėra nauja. Balionų užtvaros Antrojo pasaulinio karo metu buvo plačiai naudojamos miestams, uostams ir kitoms strateginėms vietoms nuo priešo orlaivių apsaugoti. Priversdamos bombonešius skristi aukščiau, jos taip pat sumažindavo bombardavimo tikslumą.
Rusijai tenka vis dažniau eksperimentuoti su netradiciniais būdais, kaip apsaugoti savo kritinę infrastruktūrą nuo stiprinamos Ukrainos dronų smūgių kampanijos.
Anksčiau viena Rusijos chemijos pramonės įmonė paskelbė konkursą dėl balionų, skirtų jos objektams apsaugoti nuo Ukrainos dronų atakų, gamybos.
Balionai taip pat pritaikomi ir kitiems kariniams tikslams.
Rusijos valstybinis gynybos konglomeratas „Rostec“ sukūrė balioną, kuriame įmontuotas radijo modulis ryšio diapazonui išplėsti. Pakėlus įrangą virš žemės, galima sumažinti reljefo poveikį signalo kokybei, palyginti su mobiliosiomis antžeminėmis stotimis.
Ukraina taip pat tiria balionų panaudojimo kariniams tikslams galimybes. Ukrainos kūrėjai pasiūlė juos naudoti kaip platformas dronams ir raketoms paleisti. Pasak Ukrainos kūrėjų, stratosferiniai balionai galėtų paleisti raketas iš 12–18 kilometrų aukščio.
Pasaulio šalys išsigando maro iš Rusijos: Balis imasi priemonių
17:54
Indonezija sugriežtino sanitarinę kontrolę atvykimo į šalį punktuose po pranešimų iš Rusijos apie Irkutsko kovos su maru tyrimų instituto darbuotojos mirtį bei beveik 200 su ja kontaktavusių asmenų hospitalizaciją.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lietuva įteikė Rusijai griežtą notą dėl Ukrainos apšaudymo
17:23
Lietuva išreiškė protestą Rusijai dėl Ukrainos apšaudymų ir atmetė grasinimus Kyjive dirbantiems užsienio valstybių diplomatams, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).
Nota įteikta į ministeriją iškviestam Rusijos ambasados Lietuvoje atstovui.
Ja pareikštas griežtas protestas dėl tebesitęsiančių atakų prieš Ukrainos sostinę Kyjivą ir kitus miestus, juose esančius tiltus ir kitus civilinės infrastruktūros objektus, taikius šių miestų gyventojus, taip pat dėl pakartotinių Rusijos URM grasinimų Kyjive reziduojantiems užsienio diplomatams, raginant juos išvykti iš miesto.
Notoje pabrėžta, kad Rusijos atakos prieš Ukrainos miestus ir jų gyventojus, taip pat tolesni grasinimai naudoti jėgą yra šiurkštūs tarptautinės teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina bando apsaugoti tiltus nuo Rusijos dronų
16:50 Atnaujinta 17:05
Ukraina pirmą kartą pradėjo įrenginėti apsauginius tinklus ant tiltų Kyjive, antradienį pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Šių priemonių imtasi praėjus kelioms dienoms po to, kai Maskva sostinės tiltus atakavo dronais.
Dideli tinklai buvo ištempti išilgai Kyjivo pagrindinio Šiaurinio tilto kraštų – vieno iš tų, kuriems savaitgalį smogė Rusijos dronai. Tai primena priemones, kurios jau plačiai taikomos netoli fronto linijos Rytų ir Pietų Ukrainoje, siekiant apsaugoti transporto kelius nuo nedidelių sprogstamųjų dronų.
Nuo pat Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį Kyjivas baiminosi smūgių aštuoniems pagrindiniams kelių ir geležinkelių tiltams, kurie laikomi itin svarbiais sostinės logistikai.
Praėjusią savaitę prasidėjusios atakos ne kartą privertė stabdyti eismą, o tai sukėlė didžiules spūstis maždaug 3 mln. gyventojų turinčiame mieste.
Remiantis konfliktų stebėsenos organizacijos ACLED duomenų AFP analize, Kyjivas šiuo metu susiduria su tokio intensyvumo Rusijos atakomis, kokių nematyta nuo 2022-ųjų kovo.
Meras Vitalijus Klyčko praėjusią savaitę perspėjo, kad sostinė dabar turėtų persitvarkyti karo režimui, nes priešas „drasko Kyjivą“ smūgiais tiltams ir energetikos infrastruktūrai.
Estijos veiksmus išvertė į kitą pusę: Rusija pažėrė nebūtų kaltinimų Baltijos šalims
16:09
Rusijos Valstybės Dūmoje informacija apie Estijos pastangas sustiprinti sieną su Rusija buvo panaudota kaip kognityvinio karo įrankis, padedantis pavaizduoti NATO kaip situaciją eskaluojančią ir konfliktą provokuojančią pusę, naujausioje ataskaitoje rašo Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.
Pirmiausia analitikai atkreipė dėmesį į partijos „Vieningoji Rusija“ frakcijai priklausančio parlamentaro Aleksandro Asafovo žodžius, kuris, komentuodamas „Financial Times“ straipsnį apie Estijos elitinių dalinių perkėlimą arčiau sienos su Rusija, pareiškė, kad tai neva liudija apie vadovaujamąjį Baltijos šalių vaidmenį eskaluojant konfliktą su Maskva.
Pasisakė ir Valstybės Dūmos gynybos komiteto narys Andrejus Kolesnikas, kuris tikino, kad Estijos ir Suomijos kariuomenių dislokavimas prie sienų su Rusija yra „provokaciniai veiksmai“. Jis taip pat pagrasino imtis atsakomųjų priemonių.
Ekspertai paaiškino, kad Rusijos pareigūnai veda kognityvinį karą, siekdami pateikti teisėtas NATO gynybines reakcijas į Maskvos agresiją kaip įrodymą, kad Aljansas esą be priežasties eskaluoja konfliktą.
Nors iš tikrųjų būtent Rusija ir veda plataus masto karą prieš Ukrainą, ir tuo pačiu grasina Europos valstybėms, dažnai žvangindama branduoliniais ginklais.
Kaip rašoma ataskaitoje, siekdama savo tikslų Maskva prieš Europą vykdo plataus spektro kinetinius ir kognityvinius veiksmus, kurie neapsiriboja įprastomis karinėmis operacijomis.
Laikraštis „Financial Times“ pirmadienį paskelbė, kad Estija nuolat perkelinėja karius arčiau sienos su Rusija ir perka ginkluotę, galinčią pasiekti objektus giliai Rusijos teritorijoje, taip ruošdamasi galimai Rusijos pajėgų atakai.
Nors Estijos karinė vadovybė nemano, kad šiuo metu Rusija siekia plataus masto karo prieš NATO, tačiau yra įsitikinusi, jog Maskva ruošiasi konfliktui su šia Baltijos šalimi. Tarp galimų scenarijų – ribotas sausumos įsiveržimas, siekiant patikrinti, kaip praktikoje veikia NATO nuostata dėl kolektyvinės gynybos.
Remiantis Vakarų žvalgybos vertinimais, artimiausiu metu Maskva gali surengti ribotą puolimą prieš NATO šalis, nes pažanga Ukrainoje lėtėja.
Savo ruožtu Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas vis kartoja, kad Rusija neva nesiruošia karui prieš Europos šalis. Tuo pačiu metu jis kaltina Baltijos valstybes iš piršto laužtu rusakalbių gyventojų teisių pažeidimu.
Zelenskis: Rusija rengia naują masinį smūgį Ukrainai
14:31
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos pajėgos rengia dar vieną masinį puolimą prieš Ukrainą. Apie tai valstybės vadovas prakalbo po telekonferencijos su šalies vyriausybės nariais, kariškiais ir visomis pagrindinėmis tarnybomis.
Kaip pažymėjo V.Zelenskis, vyriausybės nariai kartu su regionų valdžios atstovais jau parengė papildomus logistikos sprendimus, siekdami sureaguoti į Rusijos operaciją prieš Ukrainos logistikos maršrutus.
„Šiandien gavome atnaujintą žvalgybos informaciją apie rusų pasirengimą masiniam smūgiui. Ruošiame atsakomąsias priemones. Nustatėme didžiosios dalies užduočių įvykdymo terminus, o prioritetinės jau įgyvendinamos“, – nurodė prezidentas.
Jis taip pat pažymėjo, kad gynybos ministras Jevhenijus Chmara ir Oro pajėgų vadas Anatolijus Kryvonožka pranešė apie oro erdvės apsaugos priemonių paskirstymą ir tam tikrų svarbiausių objektų apsaugos linijų organizavimą.
„Užtikriname reikiamą F-16 amuniciją, perėmimo priemones ir priešraketines sistemas. Sudėtingiausia su antibalistine gynyba, o šių tiekimų buvimas priklauso išimtinai nuo partnerių. Su jais dirbame kasdien“, – kalbėjo V.Zelenskis.
Savo pranešime valstybės lyderis taip pat nurodė, kad per pastarąją parą Rusija užpuolė keletą Ukrainos ligoninių: Kramatorske ir Kryvyj Rihe.
„Tarnybos suveikė, ir svarbu, kad visuose mūsų regionuose kiekvienu tokiu atveju Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba reaguoja operatyviai. Dėkoju už profesionalų darbą!“, – sakė prezidentas.
Užkūrė Rusijai tikrą pirtį: Maskva skelbia per parą numušusi 1750 dronų ir 17 raketų
14:12
Ukrainos ginkluotosios pajėgos surengė masinę ataką prieš Rusiją, pasitelkdamos rekordišką skaičių dronų ir raketų, skelbia naujienų portalas „The Moscow Times“. Pasak pranešimų Rusijos žiniasklaidoje, tokio šalis nematė nuo pat plataus masto invazijos pradžios.
Antradienį Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad per pastarąją parą priešlėktuvinės gynybos priemonės esą perėmė ir sunaikino 1750 dronų ir 17 sparnuotųjų raketų „Flamingo“.
Anot ministerijos, buvo neutralizuotas dvi valdomos aviacinės bombos ir raketa iš HIMARS sistemos.
Paskutinį kartą skelbta, kad Ukraina surengė panašaus masto ataką prieš Rusiją rugpjūčio 18 d. Tuomet virš 15 regionų, aneksuoto Krymo, taip pat Azovo ir Juodosios jūrų buvo užfiksuoti 1671 dronai. Pažymėtina, kad iki šiol Ukrainos pajėgos „Flamingo“ raketas paleisdavo ne daugiau kaip po 3–6 vienetus per dieną.
Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad per praėjusią naktį buvo smogta 11 šalies regionų, Krymui ir taikiniams Azovo jūroje.
Antradienio rytą Maskvos meras Sergejus Sobianinas pranešė apie 650, kurie esą skrido Rusijos sostinės link. Jo teigimu, 105 dronai buvo sunaikinti artėjantys prie miesto. Vėliau jis informavo, kad Rusijos oro gynybos sistemos perėmė dar 68 dronus.
Tuo tarpu Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas teigė, kad per naktį 16-oje savivaldybių buvo sunaikinti 185 dronai. Jo duomenimis, per šį išpuolį žuvo du žmonės: 20 metų jaunuolis ir 71 metų amžiaus vyras. Dar devyni žmonės buvo sužeisti. Tačiau šios informacijos neįmanoma nepriklausomai patikrinti.
Skirtingose vietose Maskvos srityje buvo apgadinti 47 privatūs namai. Taip pat buvo apšaudytas daugiabutis namas Lobanovo kaime Domodedove.
Nurodoma, kad vienu iš pagrindinių taikinių Maskvos srityje tapo Volodarsko linijinė gamybos ir dispečerinė stotis, kuri priklauso bendrovei „Transneft“ ir yra didžiausia naftos bazė regione.
Kasmet per ją transportuojama iki 3 mln. tonų naftos produktų, įskaitant degalus automobiliams, aviacinį ir dyzelinį kurą, kurie tiekiami iš Maskvos ir Riazanės naftos perdirbimo gamyklų.
Anksčiau pranešta, kad dėl masinio išpuolio Maskvos oro uostuose nuo vidurnakčio buvo atidėta ir atšaukta daugiau kaip 200 skrydžių. Daugiausia pokyčių – Šeremetjevo oro uoste: ataka paveikė apie 47 išvykstančius ir 106 atvykstančius skrydžius.
Madjaras šaiposi iš Rusijos nuostolių: karius jie gamina 3D spausdintuvais
13:39
Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos užfiksavo staigiai išaugusius Rusijos pajėgų nuostolius.
Per pirmąsias penkias spalio dienas patvirtinti sužeistų ir žuvusių Rusijos karių rodikliai išaugo iki 2699 žmonių, tai yra 39,7 proc. pralenkė per atitinkamą laikotarpį rugsėjį užfiksuotus nuostolius. Rugpjūtį per pirmas penkias mėnesio dienas Rusija patyrė 76,5 proc. mažesnius nuostolius nei spalį.
„+39,7 proc. Rusijos Federacijos slaptoji mobilizacija prasidėjo“, – platformoje „Telegram“ šaipėsi Bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis (Madjaras).
Jo teigimu, kruviniausias augimas užfiksuotas „Azov“ padalinio zonoje Dobropilios–Pokrovsko kryptimi.
Spalio 1–5 d. bepiločių pajėgų pilotai nukovė arba sužeidė 1268 Rusijos karius. Atitinkamai, tai yra net 43 proc. daugiau nei tokį pat laikotarpį rugsėjį (884) ir 50 proc. daugiau nei rugpjūčio 1–5 d. (664).
R.Brovdis pabrėžė, kad pateikta statistika išimtinai susijusi su Bepiločių pajėgų grupės daliniais ir neapima kitų Ukrainos gynybos pajėgų dalinių.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad jo pateikti duomenys grindžiami ne gandais ar prielaidomis, o patikrintų nuostolių apskaita ir analize.
„Rusijai reikia pagalvoti apie būtinybę susiimti ir prisitaikyti prie naujų iššūkių fronte“, – rašė R.Brovdis.
Kariškis taip pat ironiškai pridūrė, kad Rusija tariamai nevykdo slaptos mobilizacijos, o rusų karių skaičiaus išaugimą fronte galima paaiškinti 3D spausdintuvų veikla, kurie „gamina vienkartinius biologinius produktus“.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas antradienį paskelbė, kad per pastarąją parą Rusijos armija neteko maždaug 1540 karių. Nuo 2022 m. vasario 24 d. bendri Rusijos pajėgų nuostoliai sudaro apytikriai 1 544 260 žmonių.
Rugpjūčio 8 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kremliaus vadovas Volodymyras Putinas ieško būdų, kaip Rusijoje surengti slaptą mobilizaciją, jos oficialiai nepaskelbdamas.
Po kelių savaičių naujienų portalas „The Moscow Times“ pranešė, kad nuo vasaros vidurio bent 17 Rusijos regionų gyventojai skundėsi dėl sulaikymų ir priverstinės mobilizacijos. Pasak žurnalistų, slapta mobilizacija Rusijoje įgauna vis platesnį mastą.
Ukrainos žvalgybos duomenimis, Rusijos valdžia planuoja 2026–2027 m. pašaukti į karą apie 600 tūkst. žmonių – po 300 tūkst. kasmet.
Kremlius sureagavo į Lietuvos planus panaikinti branduolinių ginklų draudimą
13:12 Atnaujinta 13:18
Rusija bus priversta imtis priemonių, antradienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, vertindamas Lietuvos planus panaikinti draudimą šalyje dislokuoti branduolinius ginklus.
„Žinoma, Rusija bus priversta imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų savo saugumą“, – žurnalistams sakė D.Peskovas.
Jis taip pat sureagavo į tai, kad Jungtinės Valstijos pranešė svarstančios Lietuvos pasiūlymą įkurti nuolatinę karinę bazę.
Kremliaus atstovas pažymėjo, kad visa tai „neprisidės prie stabilumo ir situacijos nuspėjamumo Europos žemyne, o, atvirkščiai, taps dar vienu reikšmingu etapu, didinant įtampą“.
Tokie jo komentarai nuskambėjo po to, kai Seimas antradienį pirmuoju priėmimu palaikė Konstitucijos pataisą, numatančią, kad pagrindiniame Lietuvos įstatyme nebeliktų draudimo šalies teritorijoje būti masinio naikinimo ginklams.
Už iniciatyvą pasisakė 106 parlamentarai, prieš buvo 18, dar šeši susilaikė.
Antrasis – galutinis – balsavimas gali įvykti ne anksčiau kaip po trijų mėnesių pertraukos, tuomet pataisą, kaip ir šiame balsavime, turės palaikyti mažiausiai 94 parlamentarai iš 141.
Parlamento vadovas Juozas Olekas yra sakęs, jog galutinis priėmimas numatytas kitų metų sausio 12 dieną.
Seimo pirmininkas prieš posėdį žurnalistams teigė, jog draudimo išbraukimas didina šalies atsparumą ir atgrasymą.
„(Išbraukimas – BNS) reikštų, kad mes užsitikrinam tvirtesnę paramą, kuri galėtų būti. (...) sutvarkius juridinius išskirtinumus, kuriuos Lietuva turėjo palygint su kitomis ES ir NATO valstybėmis, jų nebus, mes būsime lygūs“, – aiškino J.Olekas.
Grasino ir anksčiau
Tai – ne pirma Kremliaus reakcija į Lietuvoje planuojamus žingsnius, siekiant užtikrinti šalies saugumą.
Rugsėjį D.Peskovas pareiškė, kad, jei Lietuvoje vykstančios diskusijos dėl draudimo dislokuoti branduolinį ginklą panaikinimo taps įstatymu, Rusijos požiūriu, tai žymės „labai rimtą eskalacijos etapą“.
„Jei Lietuvoje bus dislokuoti prieš Rusijos Federaciją nukreipti branduoliniai ginklai, šios šalies teritorija atsidurs Rusijos branduolinių ginklų taikiklyje“, – prieš mėnesį propagandiniam „Pirmajam kanalui“ aiškino Vladimiro Putino spaudos sekretorius.
„Akivaizdu, kad šis ginklas nebus nukreiptas į vakarus, jis bus nukreiptas į Rytus – tai yra, į mus“, – tikino jis.
Po pranešimų apie marą Rusijoje – „Rospotrebnadzor“ žodis
12:40
Rusijos institucijos antradienį paneigė, kad dėl pranešimų apie nuo maro mirusią laboratorijos darbuotoją buvo įvesti specialūs apribojimai, nors Vašingtonas pareiškė atidžiai stebintis įvykius.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kasčiūnas gesina valdančiųjų entuziazmą dėl JAV karinės bazės: pasitikrinkite, bet tokių planų nėra
12:01
Opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad valdančiųjų entuziazmas derėtis dėl nuolatinės Jungtinių Valstijų (JAV) karinės bazės Lietuvoje gali būti nepamatuotas, kadangi tokių planų partneriai neturi. Tuo metu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas toliau tikina matantis tokią galimybę ir ją perdavęs JAV atstovams.
Diskusijos Lietuvoje šiuo klausimu įsiplieskė JAV prezidentui Donaldui Trumpui pirmadienį pareiškus, kad amerikiečiai apsvarstys idėją Lietuvoje steigti nuolatinę karinę bazę.
„Mes tikrai tai apsvarstysime. Lietuvoje pažįstu labai daug žmonių. Jie – nuostabūs žmonės“, – į LRT žurnalisto klausimą, ar JAV svarstytų įkurti nuolatinę karinę bazę Lietuvoje, Vašingtone atsakė D.Trumpas.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas antradienį pareiškė padėką JAV lyderiui už požiūrį į Lietuvą ir žada dėti pastangas dėl karinės bazės, o premjeras Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad Lietuva yra pasirengusi padengti nuolatinės JAV karinės bazės išlaidas.
Plačiau skaitykite ČIA.
-
Rusijos įspėjimą užsieniečiams palikti Ukrainą Varšuva vadina mėginimu įbauginti
-
„Šalin carą“: per mitingą Maskvoje sulaikyti 60 žmonių
-
Rusijos okupuotuose Ukrainos Oleškuose vis labiau stinga maisto ir vaistų
-
Zelenskis prabilo apie galimą smūgį Kerčės tiltui ir rėžė Putinui: „Tai visiškas negalvojimas“
-
Rusija smogė Charkivui: žuvo vienas žmogus, dar šeši sužeisti
