Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Zelenskis pratrūko ant JAV: „Kur tas sąžiningumas?“
09:13
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriaus Marco Rubio komentarą apie tai, kad karas Ukrainoje yra atsidūręs pavojingoje aklavietėje.
Emocingame pareiškime Ukrainos lyderis sukritikavo Jungtines Valstijas, sakydamas, kad jos galėtų imtis konkrečių veiksmų, siekdamos padėti Ukrainai, rašo naujienų agentūra „Reuters“.
Kalbėdamas su žurnalistais Prylukyje, Ukrainos lyderis paragino JAV patenkinti jos prašymus išplėsti Ukrainos prieigą prie „Starlink“ palydovinės paslaugos, kad šalis galėtų suduoti tikslius smūgius Rusijos balistinių raketų paleidimo įrenginiams.
Jo teigimu, per pastarąsias dvi dienas visoje Ukrainoje per Rusijos atakas žuvo 78 žmonės, o 215 buvo sužeisti.
„Leiskite Ukrainai naudotis „Starlink“ sistema Rusijoje“, – pareiškė jis, kalbėdamas Prylukyje, kur šios savaitės pradžioje per Rusijos smūgius žuvo 22 žmonės.
„Jūs tai darėte, kai kovojote su Iranu... Aš sakau gana atvirai – suteikite ją mums, padėkite apginti mūsų oro erdvę ir ten dominuoti. Tada Putinas atsisės prie derybų stalo.“
„Taigi, kur čia tiesa, kur sąžiningumas? Kur ta aklavietė? Tai vadinama nenoru“, – rėžė jis.
„Negalima, iš vienos pusės derėtis su rusais dėl būsimų ekonominių projektų, o iš kitos tvirtinti, kad atsidūrėme tarsi... diplomatinėje aklavietėje“, – pridūrė V.Zelenskis.
„Pavojinga aklavietė“
Tokie V.Zelenskio komentarai nuskambėjo po to, kai M.Rubio pareiškė, kad Rusija ir Ukraina atsidūrė aklavietėje, dėl kurios viena ar abi pusės gali eskaluoti situaciją, siekdamos ją pralaužti.
Bet koks eskalavimas tarp Maskvos ir Kyjivo, kariaujančių nuo 2022-ųjų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, „galėtų greitai paversti dviejų šalių karą kur kas platesniu ir gerokai pavojingesniu regioniniu konfliktu“, aiškino JAV valstybės sekretorius.
Pasak jo, tai yra „itin pavojingas karas, nes, atvirai kalbant, šiuo metu atrodo, jog jis atsidūrė aklavietėje“.
„O aklavietės yra labai pavojingos“, – sakė jis, pažymėdamas, kad bet kuri pusė gali būti linkusi eskaluoti situaciją.
M.Rubio teigė, kad bandoma pasiekti susitarimą derybų keliu, ir „mes toliau stengsimės“.
Ko nori Putinas
Šie JAV pusės komentarai, panašu, pradžiugino Kremlių.
„Taip, mes su juo sutinkame“, – pareiškė Rusijos vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Kaip praneša propagandinė Rusijos žiniasklaida, D.Peskovas pridūrė, kad būtent diplomatai turi rasti kelius į taiką Ukrainoje.
„Diplomatijos menas būtent ir yra tas, kad reikia rasti tokią išeitį, kuri leistų pereiti prie taikaus konflikto sprendimo“, – postringavo jis.
Atstovas spaudai pakartojo, kad Kremlius artimiausiu metu nemato galimybių surengti trišalį susitikimą, kuriame dalyvautų Vladimiras Putinas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV lyderis Donaldas Trumpas.
D.Peskovas dar kartą išdėstė Kremliaus poziciją, kad V.Putinas esą yra suinteresuotas tik visapusišku karo sprendimu, o ne laikinais veiksmais, tokiais kaip ribotas ugnies nutraukimas.
„Mes nesame fragmentiško sprendimo šalininkai, mes pasisakome už visapusišką susitarimą, kuris užtikrins stabilią taiką ilgam laikui – dešimtmečiams“, – Kremliui įprastą propagandą skelbė D.Peskovas.
„Rusijai nėra ko nerimauti“: NATO rengia didelio masto karines pratybas
10:22
Ketvirtadienį NATO paskelbė, kad spalio 13–23 d. kasmetinėse „Steadfast Noon“ pratybose dalyvaus 17 Aljanso narių, rašo leidinys „Politico“. Tačiau šiemet pratybos vyksta, esant įtemptai situacijai su Rusija. Maskva ir NATO apsikeitė laiškais po to, kai rugpjūtį Aljanso nariai surengė pratybas netoli Kaliningrado.
„Tai darome kasmet ir… tai taip pat yra aiški žinia tokioms šalims kaip Rusija, kad nėra ko nerimauti, – pareiškė NATO branduolinės politikos vadovė Nassima Barrows. – Tai yra nuspėjama, ir nėra priežasties daryti klaidų vertinant situaciją.“
„Iš esmės jų tikslas yra apmokyti sąjungininkų pajėgas, kad būtume pasirengę ir pasiruošę, bei užtikrinti mūsų branduolinio potencialo saugumą ir apsaugą“, – paaiškino ji žurnalistams.
Po anksčiau vykusių NATO karinių pratybų Maskva nusiuntė Aljansui laišką, kuriame pagrasino suduoti smūgį sąjungininkų teritorijai ir užsiminė apie savo branduolinio arsenalo panaudojimą. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte praėjusią savaitę viešai pasmerkė tokį žingsnį.
Įtampa kaista, Europos šalims vis drąsiau bedant pirštu į Rusiją dėl diversinių ir hibridinių operacijų visame žemyne.
„Mūsų tikslas – iš tikrųjų išlaikyti ramybę“, – nurodė aukšto rango NATO pareigūnas, kuriam buvo leista kalbėti anonimiškai, kad galėtų išsakyti savo nuomonę laisvai.
Rusijos pareigūnai „nuolat stiprina šią įtampą, o mes ir toliau stengsimės ją sušvelninti“, pridūrė jis.
JAV pulkininkas Davidas Bullas, NATO branduolinių operacijų vadovas, sakė, kad pratybose dalyvauja panašus skaičius dalyvių kaip ir ankstesniais metais, o pratybos apima viską – nuo „simuliuoto pavojaus signalo iki realių skrydžių pratybų“ – tačiau „be tikrų branduolinių ginklų“.
Pratybose taip pat dalyvaus dvejopos paskirties orlaiviai ir sausumos pajėgos, kurios padės vykdyti pratybas bei treniruosis pakrauti, papildyti degalais ir prižiūrėti lėktuvus, nurodė kitas aukšto rango NATO karinis pareigūnas.
Rusijos ambasada Belgijoje iš karto neatsakė į prašymą pateikti komentarą.
Irkutsko gubernatorius: karantinas dėl maro atšauktas
10:03
Irkutsko srityje buvo atšauktas karantino režimas, kuris vietos lygmeniu buvo įvestas po Irkutsko maro tyrimų instituto darbuotojos mirties. Apie tai vaizdo kreipimesi pranešė regiono gubernatorius Igoris Kobzevas.
Jis rėmėsi Rusijos sveikatos priežiūros institucijos „Rospotrebnadzor“ ekspertų duomenimis, kurie tariamai užbaigė „prevencinių priemonių kompleksą“ dėl mirties nuo „bendruomenėje įgytos pneumonijos“.
Teigiama, kad mirusi moteris buvo paskiepyta ir turėjo imunitetą „pavojingoms infekcijoms, su kuriomis dirbo“, o institute nenustatyta jokių nepaprastųjų situacijų dirbant su „patogeniniais mikroorganizmais“.
Pasak I.Kobzevo, buvo ištirti visi asmenys, turėję kontaktą su mirusiąja.
„Su infekcinėmis ligomis susijusių sveikatos sutrikimų nenustatyta. Beveik 5 tūkst. laboratorinių tyrimų rezultatai neatskleidė jokių pavojingų patogeninių mikroorganizmų <...> Karantinas atšaukiamas. Dirbame įprastu režimu“, – teigė gubernatorius.
Rusija nėra patvirtinusi, kad moteris mirė nuo maro, o I.Kobzevas savo pranešime teigė, kad ji susirgo „bendruomenėje įgyta pneumonija“.
Naujienų portalas „Liudi Baikala“, kurio žurnalistai buvo priversti išvykti į užsienį, apie moters mirtį pranešė praėjusį penktadienį.
Portalas nurodė, kad moteris – 28 metų amžiaus Irkutsko srities maro tyrimų instituto darbuotoja – mirė nuo maro, kuriuo galbūt užsikrėtė sudužus mėgintuvėliui.
Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) išreiškė susirūpinimą ir paragino Rusiją užtikrinti situacijos skaidrumą.
Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad baiminantis galimo protrūkio dešimtys žmonių buvo ne vieną dieną karantinuoti.
„Regione buvo įgyvendintos visos prevencinės priemonės“, – pareiškė I.Kobzevas, remdamasis Rusijos sveikatos priežiūros institucijos „Rospotrebnadzor“ informacija.
„Sanitarinė ir epidemiologinė padėtis Irkutske ir Šelechove yra stabili“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje miestą, kuriame, kaip buvo pranešta, mirė moteris.
Kremlius parodė, kaip Putinas ir Gerhardas Schroederis kartu švenčia gimtadienį
09:42
Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis Rusijos prezidento 74-ojo gimtadienio proga apsilankė Vladimiro Putino namuose, ketvirtadienį pranešė Kremlius.
82 metų G.Schroederis sulaukė kritikos ir sankcijų už tai, kad prasidėjus karui Ukrainoje palaikė glaudžius ryšius su Rusijos lyderiu.
„Vakar ryte p. Putinas iš žiniasklaidos sužinojo, kad Schroederis atvyko į Maskvą su reikalais. Prezidentas pakvietė savo seną draugą užsukti pas jį“, – platformoje „Telegram“ nurodė Kremlius.
Kremlius paviešino nuotraukas, kuriose matyti besisveikinantys vyrai. Trečiadienį V.Putinui suėjo 74 metai.
Rusijos žiniasklaida praėjusią savaitę pranešė, kad G.Schroederis buvo paskirtas į Rusijos prekybos centrų grupės „Hyperglobus“, anksčiau priklausiusios Vokietijos grupei „Globus“, stebėtojų tarybą.
G.Schroederio ryšiai su V.Putinu kelia nerimą Vokietijoje, kurios santykiai su Rusija dėl karo Ukrainoje yra įtempti. Iš jo buvo atimtos buvusio Vokietijos vyriausybės vadovo privilegijos.
Nuo 1998 iki 2005 metų Vokietijai vadovavęs G.Schroederis vėliau dirbo Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ valdyboje.
Gegužę V.Putinas siūlė, kad G.Schroederis taptų tarpininku sprendžiant karą Ukrainoje. Europos šalys šią idėją atmetė.
32 NATO narių kariniai vadai susirinko Kyjive: tai – aiškus atsakas Rusijai
09:33
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha spalio pareiškė, kad NATO Karinio komiteto vizitas į Kyjivą buvo tiesioginis atsakas į Rusijos bandymus įbauginti užsienio diplomatus, kad jie paliktų Ukrainos sostinę.
Kyjive apsilankė visų 32 valstybių narių kariniai vadai. Šis vizitas yra pirmasis atvejis nepriklausomos Ukrainos istorijoje, kai NATO Karinis komitetas susirinko jos sostinėje.
NATO admirolas Giuseppe Cavo Dragone ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Mychaila Drapatas bendrai pirmininkavo pirmajam NATO ir Ukrainos tarybos posėdžiui Karinio komiteto lygiu, kuris vyko Ukrainos teritorijoje.
Užsienio reikalų ministras A.Sybiha socialiniuose tinkluose pakomentavo delegacijos atvykimą, pažymėdamas, kad aukščiausio rango pareigūnai susirinko Kyjive nepaisydami tebevykstančių Rusijos oro smūgių, grasinimų ir diversinių veiksmų, nukreiptų prieš Aljanso nares.
Pasak ministro, Ukrainos kariniai pareigūnai informavo delegaciją apie padėtį fronto linijoje, karines strategijas ir skubius gynybos poreikius. Diskusijose daugiausia dėmesio buvo skirta oro gynybos paramai ir tolimojo nuotolio smogiamiesiems ginklams.
Sąjungininkai pateikė naujausią informaciją apie gynybos pagalbos paketus, įskaitant 20 mm šaudmenis, skirtus naikintuvams F-16.
A.Sybiha pridūrė, kad Aljanso nariai rodo didelį susidomėjimą Ukrainos kovinės patirties ir operatyvinių žinių integravimu į standartines NATO doktrinas ir planavimą. Jis pabrėžė, kad Ukrainos patirtis stiprina visą Aljansą ir kad šalies ateitis yra NATO.
„Pirmasis istorijoje NATO ir Ukrainos tarybos susitikimas Karinio komiteto lygiu, kuris vyko Ukrainoje bendrai pirmininkaujant admirolui Giuseppe Cavo Dragone ir vyriausiajam vadui Mychailai Drapatui, yra galingas paramos ir solidarumo simbolis. Šis vizitas taip pat yra aiškus atsakas į Rusijos bandymus įbauginti užsienio diplomatus, kad jie paliktų Kyjivą“, – rėžė Ukrainos diplomatijos vadovas.
Nugriaudėjo sprogimai Rusijos Tverės srityje: atakuota raketų kuro gamykla
07:23
Ukrainos kariuomenė spalio 9-osios naktį surengė ataką prieš Rusijos Tverės sritį. Rusijos „Telegram“ kanalai pranešė, kad galimas atakos taikinys buvo Rusijos gamykla, gaminanti degalų komponentus sparnuotosioms raketoms „Ch-55“ ir „Ch-101“, skelbia „Kyiv Independent“.
„Telegram“ kanalas „Exilenova+“, remdamasis vietos gyventojų pranešimais, skelbė, kad netoli gynybos pramonės įmonės Redkino miestelyje buvo matyti sprogimų blyksniai ir dūmai.
Žalos mastas kol kas neaiškus.
„Kyiv Independent“ nurodė, kad nepriklausomai patvirtinti šių pranešimų kol kas nepavyko. Ukrainos kariuomenė taip pat dar nekomentavo informacijos apie ataką.
Redkino eksperimentinė gamykla gamina raketinio kuro „Decilin-M“ komponentus, taip pat dyzelino ir aviacinio žibalo priedus. 2026 m. vasarį Ukrainos pajėgos jau buvo atakavusios šią gamyklą.
Per ankstesnę ataką taip pat buvo sunaikinta apie 6 tūkst. FPV dronų ir jų komponentų, pranešė Ukrainos kariuomenės generalinis štabas.
Gamyklai taikomos JAV, Jungtinės Karalystės ir kelių kitų šalių sankcijos.
Rusija reguliariai naudoja sparnuotąsias raketas „Ch-55“ ir „Ch-101“ atakoms prieš Ukrainos miestus, įskaitant Kyjivą, kurį pastaruoju metu atakavo didelėmis raketų salvėmis.
Kol kas neaišku, kokie ginklai buvo panaudoti per naujausią ataką. Ukraina dažnai pasitelkia tolimojo nuotolio dronus, kad smogtų objektams, padedantiems Rusijai tęsti karą.
„Axios“: Trumpo pasiuntiniai vėl gali vykti į Maskvą derėtis su Putinu
06:43
JAV prezidento specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris artimiausiu metu gali vėl apsilankyti Maskvoje, kur susitiktų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir aptartų taikos Ukrainoje galimybes. Apie tai, remdamasi „Axios“, praneša „RBC-Ukraine“.
Kaip skelbta anksčiau, penktadienį Majamyje S.Witkoffas ir J.Kushneris susitiks su Ukrainos ir Europos delegacijomis. Per susitikimą bus pristatyti nauji pasiūlymai, kuriais siekiama išjudinti įstrigusias derybas dėl Rusijos ir Ukrainos karo.
„Axios“ duomenimis, Donaldo Trumpo administracija tikisi pasiekti diplomatinį proveržį prieš JAV Kongreso vidurio kadencijos rinkimus ir prieš Ukrainą užklumpant atšiauriems žiemos orams.
Vienas iš svarstomų pasiūlymų – dalinės paliaubos, kuriomis būtų sustabdyti smūgiai energetikos infrastruktūrai ir grūdų gabenimui. Ukraina pareiškė esanti pasirengusi tokiam žingsniui, tačiau Rusija kol kas nerodo didelio noro jam pritarti.
„Visi nerimauja dėl artėjančios žiemos. Ji bus sunki, jei karas nesibaigs. Todėl JAV mėgina tarpininkauti šalims, siekdamos parengti bendrą pasiūlymą“, – „Axios“ teigė JAV šaltinis.
Ketvirtadienį S.Witkoffas ir J.Kushneris susitiko su D.Trumpu, kad pristatytų naujausią JAV pasiūlymą ir aptartų jį prieš derybas Majamyje, kurios turėtų trukti dvi dienas.
Per susitikimą taip pat bus aptariamos Ukrainos saugumo garantijos, pokario ekonominės gerovės planas ir kiti su karu susiję klausimai.
Ukrainos pareigūno teigimu, nepaisant Kyjive vyraujančio skepticizmo, artėjantys JAV vidurio kadencijos rinkimai ir Rusijos siekis, kad būtų panaikintos sankcijos, gali paskatinti Putiną sutikti su tam tikros formos paliaubomis.
„Witkoffas ir Kushneris mėnesio pabaigoje gali vykti į Maskvą tęsti derybų su Putinu“, – apibendrino „Axios“, remdamasi šaltiniu.
Taikos derybos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau anksčiau pranešė, kad spalio 9–10 dienomis Majamyje vyks Ukrainos ir JAV delegacijų derybos. Jis teigė, kad Ukraina ragins didinti spaudimą Maskvai.
„RBC-Ukraine“ duomenimis, per susitikimą Majamyje taip pat bus aptariamas diplomatinių pastangų suaktyvinimas ir galimybė surengti trišalį susitikimą su Rusija.
Rusijos smūgis Zaporižioje: apgadintas daugiabutis, žuvo žmogus
06:35
Spalio 9-osios naktį Rusijos kariuomenė valdomąja aviabomba smogė netoli daugiabučio gyvenamojo namo Ukrainos Zaporižios mieste. Per ataką apgadintas daugiabutis, šalia jo užsidegė automobiliai.
Apie tai pranešė laikinai einantis Zaporižios srities karinės administracijos vadovo pareigas Michailas Semikinas.
Iš pradžių buvo pranešta apie vieną sužeistąjį, tačiau vėliau patikslinta, kad per ataką žuvo vyras, o dar du žmonės buvo sužeisti.
Apie 5 val. ryto Ukrainos karinės oro pajėgos įspėjo apie Rusijos valdomųjų aviabombų paleidimus Zaporižios kryptimi.
Internete išplatintuose vaizdo įrašuose matyti smarkiai apgadintas daugiabutis ir šalia degantys lengvieji automobiliai.
Kiti Rusijos išpuoliai Ukrainoje
Kaip pranešė UNIAN, netoli Kyjivo esančiame Bučos rajone Rusijos dronas nukrito ant mokyklos teritorijos, taip pat buvo apgadinti daugiabučių langai. Apie nukentėjusiuosius per šį incidentą nepranešta.
Rusijos pajėgos taip pat tęsė Kyjivo atakas. Spalio 8 d. duomenimis, mieste buvo pranešta apie tris žuvusiuosius ir sužeistuosius. Holosijivo rajone drono nuolaužos nukrito atviroje teritorijoje. Į įvykio vietą iškviesti medikai. Nukentėjo 11 miesto gyventojų, devyni sužeistieji buvo paguldyti į ligoninę.
