Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
NYT: „Dronai krito iš dangaus“ – dėl „Starshield“ Ukraina prarado ginkluotės už milijoną dolerių
20:32
Sutrikus palydovinio ryšio sistemos „Starshield“ veikimui, Ukrainos daliniai prarado ginkluotės už daugiau kaip milijoną dolerių, rašo „The New York Times“.
Pasak vieno Ukrainos vado, praėjusią savaitę dešimtys ginkluotų dronų jau skrido Rusijos karinių taikinių link, kai staiga nutrūko ryšys su operatoriais. Daugelis aparatų tiesiog nukrito. Vadas teigė dėl to trims dienoms sustabdęs beveik visas operacijas, įskaitant smūgius Rusijos vadavietėms ir degalų tiekimo mazgams.
Po savaitės ryšys pagerėjo, tačiau, Ukrainos pareigūnų teigimu, dronai vis dar jį praranda viršiję 160 km per valandą greitį. Anksčiau jie su stabiliu ryšiu galėjo skristi iki 400 km per valandą greičiu.
Andrijus Bileckis pabrėžė, kad ribojimai ypač kenkia perėmimo dronams: norint numušti Rusijos reaktyvinį droną, reikia jį aplenkti, o šie skrenda gerokai greičiau nei 160 km per valandą.
Ukrainos pareigūnai nuogąstauja, kad ribojimus JAV administracija galėjo nustatyti siekdama nubausti Kyjivą už smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. JAV pareigūnai neigia tokius sutrikimus.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:44
Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija atakavo Kyjivą balistinėmis raketomis
00:02
Trečiadienio vakarą Rusija atakavo Kyjivą balistinėmis raketomis. Ukrainos oro pajėgos perspėjo apie sostinės link paleistas raketas, netrukus mieste pasigirdo sprogimai. Iki 23.30 val. pranešta apie penkis nukentėjusiuosius – visiems teikiama būtina medicinos pagalba.
Pirminiais duomenimis, Dnipro rajone apgadinti privatūs gyvenamieji namai ir degalinė.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė apie pataikymus į autoserviso pastatą ir privatų gyvenamąjį namą. Dar į vieną namą tame pačiame rajone pataikė nuolaužos. Pasak mero, po griuvėsiais gali būti žmonių. Kitoje Dnipro rajono vietoje nuolaužos nukrito šalia degalinės.
Atakas stebinčių analitikų duomenimis, iš viso buvo panaudota maždaug 12 balistinių raketų, daugiausia – S-400 sistemų raketos. Oficialaus raketų skaičiaus ir jų tipų patvirtinimo publikacijoje nepateikta.
Trumpas: karo Ukrainoje pabaiga yra arčiau nei bet kada anksčiau
23:21
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė manąs, kad Rusijos karo Ukrainoje pabaiga gali būti arčiau nei bet kada anksčiau, ir padėkojo Rusijos vadovui Vladimirui Putinui už kalinto amerikiečio paleidimą.
„Anksčiau kalbėjausi su Vladimiru Putinu apie jo karo su Ukraina užbaigimą, ir manau, kad mes prie to artėjame, beje, galbūt dabar esame arčiausiai to, kiek kada nors buvome“, – Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė D.Trumpas.
D.Trumpas panašius teiginius yra išsakęs ir anksčiau, tačiau keli derybų ratai ir viršūnių susitikimas su V.Putinu Aliaskoje praėjusiais metais nepadėjo užbaigti karo Ukrainoje, Maskvai ir toliau neatsisakant savo maksimalių reikalavimų.
„The Atlantic“: Trumpas mano, kad Ukraina smūgiais Rusijos naftos perdirbimo gamykloms siekia pakenkti respublikonams
22:02
JAV prezidentas Donaldas Trumpas įsitikino, kad Ukrainos smūgiais Rusijos naftos perdirbimo gamykloms iš dalies siekiama pabloginti respublikonų galimybes laimėti kitą mėnesį vyksiančius rinkimus, o kartu pakenkti ir jam pačiam. Tai „The Atlantic“ sakė trys prezidentui artimi žmonės.
Leidinys primena, kad D.Trumpas pareikalavo Ukrainos ir Rusijos paliaubų energetikos srityje. Šio mėnesio pradžioje jis net paskelbė, kad jos sudarytos, nors, pasak „The Atlantic“, iš tikrųjų nieko panašaus neįvyko.
Žurnalistų vertinimu, prezidentas visą savo pyktį nukreipė tik į Ukrainos smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
„Jis kaltina šias atakas dėl energijos kainų augimo, kartu ignoruodamas tikrąją priežastį – Irano gebėjimą mesti iššūkį Jungtinėms Valstijoms ir užblokuoti Hormūzo sąsiaurį“, – rašo leidinys.
„The Atlantic“ pažymi, kad D.Trumpas nekreipė dėmesio į Maskvos atakas prieš Ukrainos elektros energetikos infrastruktūrą. Dieną prieš publikacijos paskelbimą, praėjus vos kelioms valandoms po drono smūgio viešajam parkui, per kurį žuvo šeši žmonės, tarp jų du vaikai, jis sumenkino Rusijos smūgių Ukrainos miestams mastą, pareikšdamas, kad Rusija „ne tiek jau daug daro“.
Leidinio vertinimu, spaudimas Ukrainai gali dar sustiprėti.
„Trumpo padėjėjai pagrasino sustabdyti ginklų tiekimą, jei Kyjivas nenustos smogti Rusijos dyzelino gamybos įmonėms. Šią savaitę administracija uždelsė patvirtinti raketų, kurių Ukrainai reikia gynybai, perdavimą. Praėjusią savaitę Ukraina pranešė laiku nebegaunanti perspėjimų apie rengiamas atakas ir netekusi visavertės prieigos prie palydovinio ryšio tinklo „Starshield“, – rašoma publikacijoje.
Pasak „The Atlantic“, kai kurie D.Trumpo aplinkos žmonės siūlo žengti dar toliau – nutraukti dalijimąsi žvalgybine informacija su Ukraina.
Leidinys pažymi, kad ypatingas D.Trumpo palankumas Vladimirui Putinui matomas jau dešimtmetį, tačiau dabartinės nuolaidos Rusijai sukėlė papildomų sunkumų respublikonams prieš rinkimus. Keli partijos nariai pasmerkė prezidento sprendimus, įskaitant jo mėginimus susilpninti Rusijai skirtų sankcijų įstatymo veikimą. Šį įstatymą D.Trumpas pasirašė vos prieš mėnesį, pagerbdamas jo iniciatoriaus, mirusio senatoriaus Lindsey Grahamo, atminimą.
Pasak leidinio, toks greitas nusigręžimas nuo L.Grahamo politinio palikimo buvo smūgis kai kuriems jo kolegoms Senate. Respublikonų padėjėjai „The Atlantic“ sakė, kad netikėta senatoriaus mirtis liepą atėmė iš Ukrainos ryškiausią jos gynėją artimiausioje D.Trumpo aplinkoje, o šios vietos taip niekas ir neužėmė.
Zelenskis: Rusija pritarė trišaliam susitikimui dėl taikos derybų
21:51
Ukraina iš JAV gavo informacijos, kad Rusija pritaria techninio lygio trišaliam susitikimui su Vašingtono ir Kyjivo atstovais dėl taikos derybų. Tai bendraudamas su žurnalistais pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Amerikiečiai siūlo tai padaryti kuo greičiau, mes palaikome šią iniciatyvą. Galutinės susitikimo datos nežinau. Darbotvarkė – užbaigti karą, priartinti taiką ir viską parengti vadovų susitikimui“, – sakė prezidentas.
Jis pridūrė, kad Ukrainos derybininkai kalbėsis su JAV ir Rusijos atstovais, siekdami priartinti karo pabaigą. Pasak V.Zelenskio, susitikimas turėtų įvykti ne vėliau kaip lapkričio pradžioje.
„Palaikysime pasiūlymus ir dėl ugnies nutraukimo, ir dėl karo užbaigimo, ir dėl paliaubų energetikos srityje, taip pat visas humanitarines iniciatyvas bei belaisvių grąžinimą. Pagrindinė visų šių derybų iniciatyva ir svarbiausias teigiamas signalas – kuo greičiau susitikti ir pradėti dirbti“, – pridūrė V.Zelenskis.
Prezidentas pabrėžė, kad siekiant priartinti taiką šalys turi susitarti dėl JAV, Rusijos ir Ukrainos vadovų susitikimo. Pasak jo, šiame susitikime turi būti atstovaujama ir Europai.
„Mums tai svarbu, nes bet kokių susitarimų darbotvarkė apims ir saugumo garantijas, ir mūsų valstybės atkūrimo po karo planą, ir kitus klausimus, susijusius su JAV, Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimu bei Europos parama. Visus šiuos klausimus aptarėme su partneriais“, – sakė V.Zelenskis.
Trumpo pasiuntinys: derybos su Vladimiru Putinu buvo konstruktyvios
21:23
JAV specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas pareiškė, kad jo trečiadienio derybos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu buvo konstruktyvios, tačiau dar reikia atlikti svarbų darbą.
„Diskusijos buvo konstruktyvios ir bus tęsiamos trišalėse Jungtinių Valstijų, Rusijos ir Ukrainos techninio lygmens derybose“, – parašė S.Witkoffas socialiniuose tinkluose.
„Nors dar reikia atlikti svarbų darbą, prezidentas Trumpas tebėra pasiryžęs užtikrinti, kad šis karas baigtųsi“, – pridūrė jis.
JAV pasiuntinys trečiadienį Sankt Peterburge su V.Putinu aptarė Maskvos plataus masto invaziją į Ukrainą.
Šis susitikimas, kurio metu S.Witkoffas V.Putiną pavadino „humanistu“, buvo surengtas JAV prezidentui Donaldui Trumpui spaudžiant Kyjivą sudaryti susitarimą, kuris sustabdytų karo veiksmus.
Susitikimo pradžioje per televiziją transliuotose pastabose S.Witkoffas išreiškė viltį aptarti trišalių JAV, Rusijos ir Ukrainos derybų atnaujinimą, leisiantį techninėms komandoms diskutuoti dėl tolesnių taikaus sureguliavimo žingsnių.
V.Putinas padėkojo D.Trumpui ir S.Witkoffui už pastangas užbaigti karą.
Italijoje tiriamas galimas Rusijos vaidmuo masiniuose protestuose
21:22
Italijos pareigūnai aiškinasi, ar su pastarojo meto masiniais protestais, per kuriuos būta susirėmimų, gali būti susijusios išorės jėgos, visų pirma Rusija.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „Europeiska pravda“, cituojantis agentūrą „Bloomberg“, kuri savo pranešime remiasi informuotais šaltiniais.
Pasak šaltinių, Italijos vyriausybė paprašė pateikti informaciją apie tai, kokį vaidmenį, jei toks buvo, Europos miestus pastarosiomis savaitėmis apėmusiuose protestuose galėjo atlikti užsienio provokatoriai, be kita ko, Rusijos.
Italijos gynybos ministras Guido Crosetto anksčiau pareiškė, kad praėjusį savaitgalį Milane ir kituose šalies regionuose kilę neramumai buvo „hibridinio karo“ prieš Vakarus padarinys.
Šeštadienį didžiuosiuose Italijos miestuose kilo antivyriausybiniai protestai, o sekmadienį Italijos policija per antrąją protestų Milane dieną sulaikė daugiau nei du šimtus žmonių.
Dabar Milane bus dislokuoti keli šimtai karių, siekiant sustiprinti miesto saugumą.
Pasak žiniasklaidos, neeiliniame Italijos vyriausybės posėdyje buvo svarstoma, be kita ko, galimybė įvesti komendanto valandą.
Tuo metu Prancūziją praėjusį savaitgalį, likus vos šešiems mėnesiams iki kol bus renkamas prezidento Emmanuelio Macrono įpėdinis, sukrėtė vienos didžiausių pastarųjų metų riaušių, dėl kurių buvo įvestos komendanto valandos ir atlikti sulaikymai.
Nelegaliai į turnyrą bandžiusiems patekti rusams – griežtas Lenkijos kirtis
19:34
Lenkijos pareigūnai kirto teroristinės Rusijos karatistams. Į šalį atvykę sportininkai turėjo turistines vizas, o ne reikiamus dokumentus, tad jiems liepta per aštuonias dienas palikti Lenkiją.
Spalio 20 d. „The Insider“, remdamasis Lenkijos portalu „Bielsko.Biala“, pranešė, kad tarp sulaikytųjų buvo keturi rusai ir 11 baltarusių. Jie atvyko į Belsko Bialą dalyvauti 14-ajame pasaulio jaunių, jaunimo ir iki 21 metų karatė čempionate, kuris vyko spalio 14–18 dienomis.
Sportininkai į Lenkiją atvyko turėdami įprastas Šengeno turistines vizas, nors dalyvavimui sporto renginiuose taikomi apribojimai. Lenkijos pareigūnai nustatė, kad jų turimi dokumentai neatitiko deklaruoto kelionės tikslo.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
„The Atlantic“: Trumpas turi viziją, kada bei kur Zelenskis ir Putinas sudarys taiką
17:46
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas siekia, kad taikos susitarimas tarp Ukrainos ir Rusijos būtų pasirašytas per G-20 viršūnių susitikimą, kuris turėtų įvykti gruodžio mėnesį Majamyje, Floridos valstijoje, skelbia žurnalas „The Atlantic“.
Pasak straipsnio, Amerikos lyderis galimą taikos susitarimą laiko diplomatinių įvykių serijos kulminacija.
Remiantis šaltinių informacija, D.Trumpas viliasi, kad dokumento pasirašymo metu jis stovės tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelensky ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino.
Tačiau, siekdamas šio tikslo, Vašingtonas svarsto galimybę dar sustiprinti spaudimą Ukrainos pusei.
„Jis supykęs ant Ukrainos ir nori, kad Zelenskis pasitrauktų“, – žurnalistams pareiškė artimas D.Trumpo aplinkos šaltinis.
Verta pažymėti, kad JAV prezidento aplinkoje apskritai į karą Ukrainoje žvelgiama kaip į kliūtį būsimiems ekonominiams susitarimams su Rusija.
Kalbama apie dyzelinio kuro tiekimo sutarčių atnaujinimą, retųjų žemių mineralų ir kitų išteklių gavybą.
Dėl to, kaip pažymi „The Atlantic“, iš Ukrainos gali būti reikalaujama atsisakyti pretenzijų į Donbasą. Ukrainos pareigūnai reiškia susirūpinimą dėl to, kad svarbiausi sprendimai priimami nedalyvaujant Kyjivui.
„Mums kelia nerimą, kad jie tai laiko nauja Jaltos konferencija, skirta pasidalinti pasaulį į įtakos sferas“, – pareiškė vienas iš aukšto rango pareigūnų.
Tačiau, nepaisant ryžto pasiekti taikos susitarimą ir dalyvauti derybose, Ukrainos pusė atmeta bet kokius ultimatumus.
V.Zelenskis jau anksčiau patvirtino savo dalyvavimą G-20 viršūnių susitikime ir pasirengimą susitikti su V.Putinu, kad būtų pasiektas teisingos taikos susitarimas, tačiau kategoriškai atsisakė daryti bet kokias teritorines nuolaidas agresoriaus naudai.
Ukrainos profesorius atvirai prakalbo apie Zelenskį: jis pasirengęs eiti „va bank“
17:06
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tampa vis radikalesnis, ką patvirtina jo žodžių karas su Amerikos lyderiu Donaldu Trumpu. Toks elgesys gali būti pavojingas Ukrainai, pastebėjo vienas žinomiausių Ukrainos istorikų Jaroslavas Hrycakas. Akademikas nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios reguliariai duoda interviu leidiniui „Postimees“ ir aptaria esmines karo naujienas bei papasakoja apie situaciją pačioje Ukrainoje.
„Kaip anksčiau jis šaipėsi iš Putino, taip dabar jis bando šaipytis iš Trumpo. Tai labai pavojinga. Jis bando jį pažeminti. Jo juokeliai gali būti geri, tačiau jų kaina gali būti Ukrainos žmonių gyvybės, ypač tų, kurie kovoja fronte, nes ant kortos – ginklų tiekimas, „Starlink“ naudojimas“, – interviu metu atvirai apie V.Zelenskį prakalbo jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
