- NYT: „Dronai krito iš dangaus“ – dėl „Starshield“ Ukraina prarado ginkluotės už milijoną dolerių
- Trumpas: karo Ukrainoje pabaiga yra arčiau nei bet kada anksčiau
- Trumpo pasiuntinys: derybos su Vladimiru Putinu buvo konstruktyvios
- „The Atlantic“: Trumpas turi viziją, kada bei kur Zelenskis ir Putinas sudarys taiką
Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Maskvos link skriejo 630 dronų spiečius: netoli Rusijos sostinės – galingas sprogimas
07:51 Atnaujinta 08:44
Maskvos meras Sergejus Sobianinas paskelbė, kad du žmonės buvo sužeisti per dronų atakas. Jo teigimu, į Maskvos regioną skriejo 630 dronų, iš kurių 163 artėjo prie sostinės. Pasak S.Sobianino, dauguma dronų esą buvo perimti.
Tuo tarpu ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“, remdamasis stebėsenos kanalais, pranešė, kad Ukrainos pajėgos smogė ginklų gamyklai Serpuchove Maskvos srityje.
Dronai smogė „Buk“ ir S-300 sistemų arsenalui netoli Maskvos
Praėjusią naktį Ukrainos gynybos pajėgų daliniai tolimojo nuotolio ginklais smogė Maskvos srities Serpuchovo mieste esančiam 75-ajam arsenalui. Šiame objekte Rusijos kariuomenė remontuoja ir saugo priešlėktuvinių raketų sistemas, įskaitant „Buk“ ir S-300V, rašo stebėsenos kanalas „Exilenova+“.
Jo duomenimis, kariniam objektui galėjo būti smogta raketomis arba bepiločiais orlaiviais. Atakos metu Serpuchove buvo paskelbtas raketų pavojus, kaukė sirenos.
Be to, socialiniuose tinkluose pradėjo plisti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas atakos momentas ir jos padariniai. Liudininkai pranešė apie galingą detonaciją.
Kas žinoma apie 75-ąjį arsenalą?
75-asis arsenalas yra Rusijos karinio pramoninio komplekso dalis. Įmonė specializuojasi oro gynybos sistemų atkūrimo, techninės priežiūros ir saugojimo srityse.
Remiantis viešai prieinama Rusijos valstybinės korporacijos „Rostec“ informacija, įmonės objektuose buvo remontuojamos priešlėktuvinių raketų sistemos „Buk-M1“ ir „Buk-M2“, taip pat S-300V sistemos.
Atvirųjų šaltinių žvalgybos (OSINT) tyrėjai anksčiau pažymėjo, kad 75-asis arsenalas yra vienintelė jų aptikta Rusijos priešlėktuvinių raketų sistemų saugojimo bazė.
Šiuo metu objekto sugriovimų mastas ir galutiniai smūgių rezultatai dar nenustatyti.
Iš Kremliaus – keistas pareiškimas: diplomatus į derybas nori pasiųsti su kariais
09:15
Rusija planuoja į būsimas trišales derybas su Jungtinėmis Valstijomis ir Ukraina nusiųsti kariškius bei Kremliaus vadovo padėjėją Vladimirą Medinskį padėjėją, trečiadienį paskelbė Jurijus Ušakovas.
Pasak jo, galutinę delegacijos sudėtį nustatys pats V.Putinas.
Be to, jis pridūrė, kad derybos planuojamos ekspertų lygiu. J.Ušakovas nurodė, kad preliminariai jos vyks Abu Dabyje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose lapkričio 10 d.
Kremliaus vadovo patarėjas taip pat pareiškė, kad pagrindine šio susitikimo tema turėtų tapti saugumo sistemos Rusijai ir Ukrainai suformavimas po karo pabaigos.
Po trečiadienį Sankt Peterburge įvykusių JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinio Steve'o Witkoffo ir V.Putino derybų Kremlius pareiškė, kad „situacija vystosi link karo Ukrainoje pabaigos“.
J.Ušakovas, komentuodamas JAV perduotus pasiūlymus dėl karo užbaigimo, kuriuos pateikė Europa, pareiškė, kad juose esą yra naujų idėjų, bet jie stokoja turinio.
Rusija taip pat paragino Europą „pradėti mąstyti ir rimčiau žiūrėti į šios krizės sprendimą“.
Dieną prieš tai žurnalas „The Atlantic“ paskelbė, kad D.Trumpas turi viziją, jog taikos susitarimas tarp Ukrainos ir Rusijos turėtų būti sudarytas gruodžio mėnesį per G-20 viršūnių susitikimą, kuris vyks jo golfo klube Majamyje.
Tikėtina, kad tam pasiekti Vašingtonas sustiprins spaudimą Kyjivą, o tokių aplinkybių fone derybos gali virsti Ukrainos kapituliacija.
Laikraštis „The Washington Post“, analizuodamas D.Trumpo pastangas užbaigti karą Ukrainoje, pažymi, kad jų negalima pavadinti „tikromis“. Mat derybų procesas Osle buvo iš esmės vienašališkas. Ir nors Kyjivas jas parėmė, iš Maskvos pusės jokios apčiuopiamos reakcijos nėra.
„Iš viso neturėjau pinigų“: rusai masiškai skundžiasi dėl Ukrainos smūgių
09:00
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybiniai smūgiai į Rusijos interneto milžinės „Yandex“ duomenų centrus kelioms dienoms paralyžiavo eilinių rusų kasdienybę: jie kelias dienas negalėjo naudotis banko sąskaitomis, taksi paslaugomis, užsisakyti maisto ir net patekti į savo namus, rašo „NBC News“.
Rusiškuoju „Google“ pramintas „Yandex“ yra technologijų gigantas, kurio teikiamos paslaugos tiesiogiai veikia kone kiekvieno ruso gyvenimą.
„Atsidūriau tokioje situacijoje, kai iš viso neturėjau pinigų. Tiksliau, pinigų buvo, bet negalėjau jais naudotis“, – pasakojo tinklaraštininkė Irina iš Sankt Peterburgo. Žurnalistai moterį kalbino praėjusią savaitę, tuomet ji nurodė, kad jau keturias dienas negali naudotis savo pinigais.
Jos teigimu, nuomos mokėjimo terminas sutapo su diena, kai įvyko pirmieji sutrikimai, ir ji tikėjosi, kad „problema bus išspręsta per kelias valandas“. Po kelių dienų ji vis dar neturėjo prieigos prie pinigų, kad galėtų sumokėti už komunalines paslaugas ar net nupirkti maisto mažam vaikui, dėstoma straipsnyje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos pajėgos atakavo Charkivą „Shahed“ dronais: mieste siautėja gaisrai
07:45
Rusijos pajėgos smogė dviem Charkivo rajonams. Per atakas kilo gaisrų, buvo apgadinti gyvenamieji namai, parduotuvė ir automobiliai.
Spalio 22-osios naktį Rusijos kariuomenė atakavo Charkivą reaktyviniu dronu. Slobidskojės rajone kilo gaisras, o Osnovianskojės rajone buvo apgadinta parduotuvė, automobiliai ir daugiaaukštis gyvenamasis namas, pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas.
„Priešo reaktyvinis dronas smogė privačių namų kvartalui Slobidskojės rajone – smūgio vietoje kilo gaisras“, – rašė jis.
Per smūgį užsidegė komercinės paskirties pastatas, taip pat buvo apgadinti keli privatūs gyvenamieji namai. Pranešimų apie šiame rajone nukentėjusius žmones negauta.
Vėliau Rusijos pajėgos smogė centrinei miesto daliai Osnovianskojės rajone. Iš pradžių atakos padariniai dar buvo tikslinami.
Vėliau Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas pranešė, kad šiame rajone buvo apgadinta parduotuvė, keturi automobiliai ir išdaužyti daugiaaukščio gyvenamojo namo langai.
Turimais duomenimis, per naktines atakas prieš Charkivą žmonės nenukentėjo.
Vėliau I. Terechovas pranešė, kad reaktyvinis „Shahed“ dronas smogė automobilių stovėjimo aikštelei Cholodnohirskio rajone. Smūgio vietoje kilo gaisras, dega lengvieji automobiliai.
Atakos vietoje dirba Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos padaliniai ir atitinkamos miesto tarnybos.
Rusija naktį surengė masines atakas prieš miestą.
Per spalio 22-osios naktį surengtą Kyjivo apšaudymą nukentėjo mažiausiai 15 žmonių, tarp jų – du penkiolikmečiai vaikai. Aštuoni sužeistieji gydomi miesto ligoninėse.
Taip pat buvo apgadinta dalis metro infrastruktūros ant Pietinio tilto. Dėl priešo atakos eismas Pietiniu tiltu iš dešiniojo Dniepro kranto į kairįjį buvo apribotas.
Rusija surengė masinę balistinių raketų ataką prieš Kyjivą: apgadinta gydymo įstaiga, metro linija
06:38 Atnaujinta 07:43
Per spalio 22-osios naktį surengtą Kyjivo apšaudymą nukentėjo mažiausiai 15 žmonių, tarp jų – du penkiolikmečiai vaikai. Aštuoni sužeistieji gydomi miesto ligoninėse.
Kaip pranešė Kyjivo meras Vitalijus Kličko, sostinėje buvo apgadinta metro infrastruktūra ant Pietinio tilto, greitosios medicinos pagalbos stoties pastatas ir šeši greitosios pagalbos automobiliai.
Pasak jo, per apšaudymą Pečersko rajone buvo apgadintas greitosios medicinos pagalbos stoties pastatas. Taip pat apgadinti šeši greitosios medicinos pagalbos automobiliai. Tarp medicinos darbuotojų nukentėjusiųjų nėra.
Be to, buvo apgadinta dalis metro infrastruktūros ant Pietinio tilto. Dėl priešo atakos eismas Pietiniu tiltu iš dešiniojo Dniepro kranto į kairįjį buvo apribotas.
Kyjivo miesto karinė administracija paragino vairuotojus planuojant maršrutus atsižvelgti į šiuos apribojimus.
Sostinės Sviatošyno rajone dėl atakos užsidegė restorano pastatas.
Stebėsenos kanalų duomenimis, per ataką prieš Kyjivą galėjo būti panaudota apie 30 raketų.
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, rusai sostinę pradėjo atakuoti dar vakare. Vėlų spalio 21-osios vakarą Kyjive nugriaudėjo sprogimai. Prieš tai buvo paskelbtas perspėjimas apie sostinės kryptimi paleistas balistines raketas.
23.30 val. duomenimis, sužeistųjų skaičius buvo išaugęs iki penkių. Visiems nukentėjusiesiems suteikta būtinoji medicinos pagalba.
Rusija pasiruošusi atnaujinti trišales derybas
Šie antskrydžiai, privertę gyventojus slėptis slėptuvėse surengti netrukus po to, kai Rusija pareiškė esanti pasirengusi atnaujinti trišales derybas su Ukraina ir Jungtinėmis Valstijomis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas po savo pasiuntinio Steve'o Witkoffo susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu trečiadienį pareiškė, kad šalys yra arčiausiai, nei bet kada anksčiau karo pabaigos.
S. Witkoffas pavadino V. Putiną „humanitaru“ už JAV piliečio Stepheno Hubbardo paleidimą, tačiau po susitikimo Sankt Peterburge Kremlius perspėjo: nors Maskva „iš esmės“ sutinka atnaujinti derybas, JAV diplomato perduotuose Ukrainos ir Europos taikos pasiūlymuose yra mažai „esmės“.
Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas žurnalistams sakė, kad Rusija „iš esmės yra pasirengusi atnaujinti“ trišales derybas lapkričio viduryje – po itin svarbių JAV kadencijos vidurio rinkimų, – ir kad Kremlius norėtų, jog jose didžiausias dėmesys būtų skiriamas pokario saugumui.
V. Putinas, 2022 metų vasarį davęs įsakymą įsiveržti į Ukrainą, nuolat atsisako tiesioginių derybų su V. Zelenskiu ir tvirtina, kad Maskva ketina užimti likusią Rytų Ukrainos dalį.
„Liko darbo“
J. Ušakovas teigė, kad S. Witkoffas informavo V. Putiną apie „tam tikrus naujus europiečių ir Kyjivo požiūrio aspektus“, aptartus susitikime Osle, tačiau pridūrė, kad „juose iš tiesų nebuvo daug esmės“.
Taip pat rengiamas V. Putino, D. Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo viršūnių susitikimas kitą mėnesį Kinijos Šendženo mieste, pranešė J. Ušakovas, pavadinęs jį „pirmuoju tokiu susitikimu istorijoje“.
Per tris valandas trukusį susitikimą S. Witkoffas pagyrė V. Putiną už tai, kad šis patenkino D. Trumpo prašymą paleisti S. Hubbardą – į aštuntą dešimtį įkopusį ir į pensiją išėjusį anglų kalbos mokytoją, kuris visuomet neigė kaltinimus, jog buvo Ukrainos pusėje kovojęs „samdinys“.
„Jūs tiek daug kalbate apie mano prezidentą, prezidentą Trumpą, kad jis yra humanitaras – jūs taip pat esate humanitaras, pone, ir aš tai gerbiu“, – sakė S. Witkoffas.
S. Witkoffas socialiniuose tinkluose pareiškė, kad derybos su V. Putinu buvo „konstruktyvios“, bet „vis dar liko atlikti svarbaus darbo“. Diskusijos tarp JAV, Ukrainos ir Rusijos techniniu lygiu bus tęsiamos, pridūrė jis.
D. Trumpas į valdžią grįžo 2025 metų sausį žadėdamas užbaigti karą per 24 valandas, tačiau daugiau nei metus trunkančios JAV vadovaujamos derybos proveržio neatnešė, o dešimtys tūkstančių žmonių jau žuvo.
Pastarosiomis dienomis D. Trumpas vėl nusisuko nuo Ukrainos ir atsigręžė į V. Putiną, garsiai girdamas susitarimą, pagal kurį Rusija parduotų dyzelino ir padėtų sumažinti kainas, išaugusias dėl jo pradėto karo su Iranu.
D. Trumpas taip pat atidėjo sankcijų įvedimą Rusijos karo mašinai. Šį sprendimą jis trečiadienį teisino tuo, kad tai buvę būtina siekiant užtikrinti S. Hubbardo paleidimą.
„Jei būtumėte pritaikę tas sankcijas (...) būtumėte galėję jį pamiršti. Daugiau jo niekada nebūtumėte pamatę“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.
