- Putinas buvo pasirengęs atiduoti dalį Ukrainos teritorijų? „Financial Times“ atskleidė slapto taikos plano detales
- Po Ukrainos atakos – sumaištis Maskvos oro uostuose
- „The Independent“: Trumpas ir Muskas nenori Ukrainos pergalės – Europai teks gelbėti Kyjivą
- Analitikai įspėja: Putino ambicijos Ukrainoje – kur kas didesnės nei gali pasirodyti
Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijos Belgorode per masinę ukrainiečių dronų ataką nukentėjo prekybos centras
09:58
Didžiulis ukrainiečių dronų spiečius naktį į sekmadienį atakavo Rusijos pasienyje esančią Belgorodo sritį, praneša vietos pareigūnai ir rodo socialiniuose tinkluose paskelbta liudininkų nufilmuota medžiaga.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Vietos gyventojų teigimu, didžioji dalis dronų buvo nukreipta į vieną rajoną Belgorodo centre. Pasak stebėsenos kanalo „Exilenova-Plus“, taikiniu tapo didžiausias Belgorodo prekybos ir pramogų centras „MegaGRINN“.
„MegaGRINN“ užima daugiau nei 163 tūkst. kv. m plotą, jame įsikūrę per 200 parduotuvių, prekybos centras, kino teatras ir restoranai. Naktinės atakos metu objektas buvo uždarytas ir lankytojų jame nebuvo.
Vietos gyventojai taip pat pranešė apie gaisrą šio rajono gyvenamojo komplekso kieme.
Belgorodo srities operatyvinis štabas patvirtino apie „masinę dronų ataką“ prieš miestą ir nurodė, kad į nukentėjusias vietas išsiųstos pagalbos tarnybos, nors konkrečių taikinių neįvardijo.
Pareigūnų teigimu, per ataką žuvo vienas civilis, dar 14 buvo sužeista. Apgadinta mažiausiai 30 daugiabučių, 35 automobiliai, keturi namai, trys administraciniai pastatai ir aštuoni komercinės paskirties objektai.
Muskas kaltina Ukrainą pažeidus „Starlink“ naudojimo sąlygas
08:48 Atnaujinta 08:57
Technologijų magnatas Elonas Muskas šeštadienį apkaltino Ukrainą pažeidus „Starlink“ paslaugų teikimo sąlygas, naudojant sistemą „dronų smūgiams, kuriais siekiama žudyti žmones“.
„Ukrainos kariuomenė pažeidė „Starlink“ paslaugų teikimo sąlygas ir naudojo ją puolamiesiems dronų smūgiams, siekiant žudyti žmones“, – socialiniame tinkle „X“ rašė E.Muskas, tačiau pridūrė, kad ši spraga buvo ištaisyta praėjusią savaitę.
„Starlink“ sąlygos visada išliko nuoseklios – tai civilinė sistema, o ne žudymo priemonė. Šių sąlygų pažeidimas lems paslaugų teikimo nutraukimą“, – kitame įraše rašė jis.
Jis pridūrė, kad „Starlink“ išlieka „kriziškai svarbi Ukrainos gynybai, nes tai vienintelė sistema, kurios bent jau kol kas negalima užblokuoti ar susprogdinti. Jei „Starlink“ būtų išjungtas, Ukrainos fronto linija nedelsiant žlugtų.“
Nors nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metais E.Muskas ne kartą keitė savo poziciją dėl Ukrainos, jis tvirtino, kad už bet kokius sutrikimus atsakinga JAV vyriausybė, o ne „SpaceX“.
Kyjivas, gindamasis nuo Rusijos raketų ir dronų atakų, kliaujasi civiline palydovinio ryšio sistema „Starlink“ ir karine „Starshield“ versija.
„Stebėsenos sistemos fiksuoja „Starlink“ ir „Starshield“ greičio atsigavimą. Fiksuojame didesnį nei 400 km per val. greitį, ryšys yra stabilus“, – šeštadienį išplatintame pranešime sakė gynybos ministras Jevhenijus Chmara.
„Šis rezultatas pirmiausia svarbus mūsų frontui, mūsų kariams, dronų operacijoms, logistikai ir ryšiams“, – pridūrė jis.
„Šiuo metu greitis yra toks, kokio mums reikia. Atkūrimas prasidėjo naktį“, – socialiniuose tinkluose teigė jis.
„Tai labai svarbu; tai reikšminga mūsų fronto logistikai, ginant Ukrainą“ nuo dronų, pabrėžė jis.
Palydovinis tinklas atsidūrė ginčo tarp Ukrainos ir Jungtinių Valstijų centre.
V.Zelenskis kaltino Vašingtoną padedant Rusijai, nes šis neperspėjo Kyjivo apie artėjančius raketų smūgius ir trukdė kariniam atsakui, mažindamas „Starlink“ greitį.
J.Chmara kalbėjo apie V.Zelenskio „tvirtą poziciją“ šiuo klausimu, vertindamas, kad ji „duoda vaisių“.
„The New York Times“: Trumpas griauna dešimtmečius kurtą Ukrainos pasitikėjimą JAV
08:45
Tą pačią dieną, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusija „su Ukraina elgėsi normaliai“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė nuotrauką, padarytą praėjus kelioms minutėms po Rusijos drono smūgio vaikų žaidimų aikštelei. Joje buvo žuvusi 14 mėnesių Angelina.
Vos kelių valandų skirtumu nuskambėję dviejų vadovų pareiškimai išryškino vieną dalyką: praraja tarp D.Trumpo požiūrio į karą ir to, ką išgyvena ukrainiečiai, dar niekada neatrodė tokia didelė, rašo „The New York Times“.
D.Trumpas vis dar kartais apgailestauja dėl daugybės kare prarastų gyvybių, vadindamas tai beprasmiška netektimi. Jis mėgina atnaujinti taikos derybas, tačiau kartu pradėjo kaltinti Ukrainą dėl savo vidaus politikos problemų ir pagalbos ieškoti Rusijoje.
Ukrainiečiai ilgainiui priprato prie Trumpo kartojamų Rusijos teiginių
Ukrainos valdžia prisitaikė ir prie D.Trumpo sprendimo nutraukti neatlygintiną amerikietiškos ginkluotės tiekimą. Tačiau, pasak leidinio, daugeliui ukrainiečių jis peržengė ribą, iš kurios nebėra kelio atgal, kai pradėjo pirkti rusišką dyzeliną ir sustabdė sankcijų taikymą.
„The New York Times“ rašo, kad D.Trumpas, sumažinęs JAV pagalbą Ukrainai 99 proc., dabar siunčia amerikiečių pinigus Kremliui, o kartu – Rusijos karo mašinai, kuri, Jungtinių Tautų teigimu, ukrainiečių civilius žudo „nauju siaubingu mastu“.
Ukrainiečiams tai tapo skaudžiu moraliniu smūgiu po beveik penkerius karo metus trukusių permainų santykiuose su JAV.
Dar neseniai, prezidentaujant Joe Bidenui, JAV Ukrainos kovą vadino pasaulinės kovos už laisvę priešakine linija. J.Bidenas pabrėžė, kad laikydamiesi šioje linijoje ukrainiečiai gina patį demokratinį pasaulį.
Dabar ukrainiečiai jaučiasi išduoti. D.Trumpas apie karą kalba ne kaip apie gėrio ir blogio klausimą, o prekybos kategorijomis.
„Mes daug davėme Ukrainai. O jie mums nedavė nieko. Prisiminkite tai“, – neseniai pareiškė JAV prezidentas.
Trumpas griauna JAV ir Ukrainos partnerystę
Vyriausiasis seržantas Pavlo Kazarinas sakė, kad ukrainiečiai stebi, kaip D.Trumpas naikina visą reputacinį kapitalą, kurį jo pirmtakai kaupė dešimtmečius – laikais, kai JAV rėmė demokratiją, deklaravo palaikančios laisvę ir investavo į „minkštąją galią“, kad padėtų savo sąjungininkams visame pasaulyje.
D.Trumpas kartais šį karą susiaurina iki dviejų vienas kito nemėgstančių vadovų konflikto, kuriems esą tereikia susitarti. Kaip pažymi leidinys, jis nepagrįstai kaltino V.Zelenskį pradėjus karą, o neseniai net užsiminė, kad Ukrainos vadovas esą nori jo tęsinio, kad galėtų praturtėti.
„Trumpas nesupranta, kad Rusijos tikslas – apskritai sunaikinti Ukrainą kaip tautą. To nesuprantant, Trumpo administracijos taikos pastangos pasmerktos žlugti. Ukrainiečiams šis karas yra kova už išlikimą“, – sakė P.Kazarinas.
Daugeliui ukrainiečių jausmas, kad pasaulis apverstas aukštyn kojomis, dar labiau sustiprėjo, kai D.Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas nuvyko į Sankt Peterburgą ir pavadino V.Putiną „humanistu“. Taip jis įvertino amerikiečio kalinio, kurio sulaikymą JAV valdžia buvo pripažinusi neteisėtu, paleidimą.
Ukraina neturi kito pasirinkimo, tik kovoti toliau
D.Trumpui kaltinant V.Zelenskį nenorint taikos, ukrainiečiai sako, kad klausimas, kodėl jie vis dar kovoja, yra absurdiškas, nes atsakymas akivaizdus.
Rusija įsiveržė į Ukrainą. Kyjivas sutiko su D.Trumpo administracijos pasiūlymais mažinti smurto mastą – nuo visiško ugnies nutraukimo iki ribotų paliaubų sausumoje, ore ir jūroje. Maskva iš esmės nepritarė nė vienam iš šių pasiūlymų, rašoma publikacijoje.
Rusijos kariuomenė žiemos atakoms kaupia šimtus balistinių raketų, tūkstančius sparnuotųjų raketų ir dešimtis tūkstančių dronų. Ukrainos žvalgybos duomenimis, šių atakų tikslas – paversti Ukrainos miestus netinkamais gyventi. Rusijos ekonomika tebėra orientuota į karą, o V.Putinas neatsisakė savo maksimalistinių reikalavimų.
„Savo akimis matę gerai dokumentuotus Rusijos kariuomenės žiaurumus Bučoje, atkasę masines kapavietes Iziume ir aptikę kankinimų patalpas Chersone bei kituose išlaisvintuose miestuose ir kaimuose, ukrainiečiai žino: kapituliacija taikos neatneš“, – rašo „The New York Times“.
