Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
WSJ: po Trumpo spaudimo Ukrainos kariuomenė priėmė svarbų sprendimą
07:10
Ukrainos kariuomenė laikinai sustabdė atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas po kelias savaites trukusio JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimo. Neoficiali pauzė gali trukti iki JAV vidurio kadencijos rinkimų pabaigos ar net ilgiau – iki lapkričio pabaigos, skelbia laikraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ), remdamasis šaltiniais.
Pasak straipsnio, sprendimas faktiškai sustabdyti kampaniją prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas įsigaliojo praėjusią savaitę, paaštrėjusių santykių tarp Kyjivo ir Vašingtono fone.
Anksčiau D.Trumpas paragino nušalinti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, o Elono Musko „SpaceX“ apribojo Ukrainos galimybes naudotis „Starlink“ palydoviniu ryšiu.
Du su situacija susipažinę Ukrainos kariuomenės pareigūnai WSJ teigė, kad spalio viduryje už tolimojo nuotolio smūgius atsakingi daliniai buvo informuoti apie faktinį kampanijos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas sustabdymą. Jie turėjo užbaigti jau pradėtas operacijas.
Šaltinių teigimu, Ukrainos gynybos ministras Jevhenijus Chmara prezidentui V.Zelenskiui pasakė, kad kariuomenė nusprendė laikinai susilaikyti nuo smūgių naftos perdirbimo gamykloms dėl sudėtingos diplomatinės situacijos.
Prezidentas sutiko su tokiu sprendimu, tačiau pabrėžė, kad kariuomenė galėtų vėl pulti šiuos objektus, jei manys, kad tai būtina.
Pats V.Zelenskis paneigė, kad Ukrainos daliniai gavo įsakymą nesmūgiuoti Rusijos gamykloms.
„Mūsų vaikinai šiomis dienomis stengėsi elgtis kiek atsargiau. Tačiau jie negavo įsakymų nesmūgiuoti naftos perdirbimo gamykloms“, – antradienį Kyjive žurnalistams sakė prezidentas.
Pasak jo, Ukrainos bepiločių orlaivių daliniai šiuo metu atakuoja įvairaus pobūdžio taikinius Rusijos teritorijoje.
Kaip rašo WSJ, pastarosiomis savaitėmis D.Trumpas padidino spaudimą Ukrainos prezidentui, reikalaudamas nutraukti atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Amerikos lyderis dėl pasaulinių kuro kainų kilimo apkaltino Ukrainą, nors ekspertai šį reiškinį daugiausia siejo su karu tarp JAV ir Irano.
Reikalavo ir Kushneris
Smūgių Rusijos energetikos infrastruktūrai klausimą iškėlė ir JAV specialusis pasiuntinys Jaredas Kushneris. Spalio 20 d. Osle vykusio susitikimo su V.Zelenskiu metu jis pakartojo D.Trumpo reikalavimą nutraukti tokias atakas. Pasak dviejų JAV pareigūnų, pokalbis buvo labai įtemptas.
J.Kushneris Ukrainos prezidentui pasakė, kad šis turėtų sustabdyti smūgius, nes jis ir JAV specialusis atstovas Steve'as Witkoffas skiria daug laiko, pastangų ir lėktuvų kuro tarpininkavimui derybose su Maskva.
Vienas iš JAV pareigūnų pažymėjo, kad 30 dienų pauzė atakoms prieš naftos perdirbimo gamyklas būtų Ukrainos būdas išreikšti dėkingumą už šias pastangas.
Pasak WSJ, Ukrainos sąjungininkai Europoje taip pat ragino V.Zelenskį atsižvelgti į energetikos kainų klausimo politinį jautrumą prieš JAV vidurio kadencijos rinkimus.
Kai kurie artimiausi Kyjivo sąjungininkai Europoje buvo susirūpinę dėl aštrėjančios retorikos tarp D.Trumpo ir V.Zelenskio bei „Starlink“ veiklos trikdžių. Todėl jie patarė Ukrainos prezidentui laikinai susilaikyti nuo atakų prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas iki Amerikos rinkimų pabaigos.
Ukrainos ir Europos pareigūnai situaciją apibūdino kaip sudėtingesnę nei teigia JAV pusė.
Pasak leidinio, V.Zelenskis pastarųjų kontaktų su D.Trumpu metu pabrėžė, kad Ukraina norėtų ką nors gauti mainais už atakų prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas sustabdymą.
Vienas iš Kyjivo pasiūlymų buvo abipusės energetinės paliaubos, kurios apimtų Rusijos smūgių Ukrainos jėgainėms nutraukimą.
Ukrainos prezidentas taip pat svarstė galimybę gauti papildomų raketų „Patriot“ oro gynybos sistemoms, kad apsaugotų energetikos infrastruktūrą, arba leidimą naudoti „Starlink“ Rusijos teritorijoje, siekiant sunaikinti rusų raketų paleidimo įrenginius.
Tačiau nė vienas iš šių pasiūlymų nebuvo plėtojamas toliau.
Spalio 20 d. Ukraina surengė išpuolį prieš naftos siurblinę, esančią „Družba“ naftotiekyje Rusijos Tambovo srityje. Šis išpuolis buvo paskutinis žinomas išpuolis prieš Rusijos naftos infrastruktūrą šio straipsnio paskelbimo metu, primena ukrainiečių portalas „Unian“.
Evakuacija iš Oleškų: paaiškėjo, kiek žmonių numatoma išvežti
21:16
Per humanitarinę misiją iš Oleškų Chersono srityje numatoma evakuoti daugiau kaip 750 gyventojų. Apie tai socialiniame tinkle „X“ pranešė JAV pirmoji ponia Melania Trump.
„Konvojus pasirengęs saugiai evakuoti daugiau kaip 750 žmonių, kurie savo noru nusprendė išvykti iš Oleškų. Jį sudaro 25 autobusai, 50 medicinos darbuotojų ir greitosios pagalbos automobiliai“, – pažymėjo ji.
Pasak M.Trump, visi konvojaus organizavimo klausimai, įskaitant saugų patekimą į Oleškus ir išvykimą iš jų, suderinti bendru Rusijos ir Ukrainos vadovų susitarimu.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados įgaliotinis žmogaus teisių klausimais Dmytro Lubinecas pareiškė, kad misija Oleškuose pereina į baigiamąjį etapą. Jo teigimu, į miestą pristatyta maisto, vandens, vaistų ir specialios įrangos ligoninei.
„Žmonėms, kurie kreipėsi pagalbos išvykti iš Oleškų, buvo padėta. Tiek norintiems išvykti į Ukrainą, tiek norintiems išvykti į Rusijos Federacijos teritoriją – visiems suteikta tokia galimybė“, – sakė jis.
Tačiau ombudsmenas nepatikslino, ar šiandien išvežti visi norintys išvykti, ar evakuacija tęsis artimiausiomis dienomis.
D.Lubinecas pasiūlė reguliariai rengti M.Trump koordinuojamas humanitarines misijas. Jo teigimu, Oleškuose įgytą patirtį verta pritaikyti ir kitose gyvenvietėse, kur civiliai gyvena panašiomis sąlygomis.
Zelenskis: Ukraina smogs dar tolimesniems Rusijos regionams
21:07
Ukraina nustatė pagrindines kryptis, kuriomis toliau naudos tolimojo nuotolio ginklus Rusijos teritorijoje. Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, išklausęs ataskaitą apie rugsėjį ir spalį surengtus smūgius į Rusijos gilumą.
„Į kiekvieną Rusijos smūgį mūsų miestams ir bendruomenėms visada atsakome visiškai teisingu atsaku. Šiandien mūsų smūgiai gali pasiekti Rusijos objektus nuo Jamalo iki Vakarų Sibiro, ir dirbame, kad mūsų dronai bei raketos galėtų pasiekti dar tolimesnes Rusijos teritorijas“, – teigė prezidentas.
V.Zelenskis pažymėjo, kad Ukraina planuoja plėsti smūgius į priešo teritorijos gilumą vykdančius padalinius, remdamasi tiek Ukrainos saugumo tarnybos, ypač jos Specialiųjų operacijų centro „Alfa“, tiek žvalgybos tarnybų ir kitų Ukrainos gynybos pajėgų struktūrų pajėgumais.
„Ukrainos gebėjimas smogti dideliu nuotoliu yra viena iš realių garantijų, leidžiančių išsaugoti mūsų valstybės nepriklausomybę dabar, per šį karą, ir taps viena iš ilgalaikių saugumo garantijų karui pasibaigus. Stipriname savo galią“, – pabrėžė prezidentas.
Ukrainos URM atskleidė Europos vaidmenį derybų procese Abu Dabyje
20:54
Ukraina derins pozicijas su Europos sąjungininkėmis prieš Ukrainos, JAV ir Rusijos atstovų susitikimą ir po jo. Tai pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychyjus, praneša „Novyny.LIVE“. Jo teigimu, be europiečių neįmanoma išspręsti saugumo garantijų ir paliaubų užtikrinimo klausimų.
„Ne pačioje trišalėje grupėje, tačiau su susitikimu Abu Dabyje susijusiame procese europiečiai taip pat būtinai dalyvaus. Ukraina prieš susitikimą ir po jo būtinai informuos Europos sąjungininkes ir derins su jomis pozicijas. Kodėl tai svarbu? Nes daugelio klausimų neįmanoma išspręsti be europiečių. Pavyzdžiui, jei kalbame apie saugumo garantijas, apie tai, kaip užtikrinti net ugnies nutraukimą ar paliaubas, kaip užtikrinti ilgalaikį saugumą, visa tai vienaip ar kitaip susiję su Europos valstybėmis. Juk jei kalbama apie saugumo garantijas, jos prisidės prie šių garantijų. Nesvarbu, ar tai būtų norinčiųjų koalicija, NATO, ar bet kuris kitas formatas – visa tai susiję su europiečiais“, – aiškino H.Tychyjus.
Ministerijos atstovas pridūrė, kad ir Ukrainos atkūrimas neįmanomas be Europos partnerių dalyvavimo.
„Mums svarbiausia, kad būtų atitinkamas mandatas, kitaip tariant, kad ir kas atstovautų Europai, atstovavimas apimtų visą Europą, visą Europos bendruomenę, kad niekas nesijaustų nuskriaustas. O kas konkrečiai tai bus – jų reikalas, jie turi nuspręsti. Nenorime, kad Ukrainos, paramos Ukrainai ar taikos pastangų klausimas skaldytų. Tai turi būti vienijantis klausimas“, – pabrėžė jis.
H.Tychyjus pridūrė, kad Ukraina siekia kuo platesnio Europos interesų atstovavimo, kad taikos pastangos vienytų sąjungininkus.
„Spiegel“: Vokietijoje kilo gaisras „Rheinmetall“ statybvietėje – policija įtaria padegimą
20:17
Naktį į spalio 30-ąją gynybos bendrovės „Rheinmetall“ statybvietėje prie Kaselio-Kaldeno oro uosto sudegė trys statybinės transporto priemonės, praneša „Spiegel“.
Pirminiais policijos duomenimis, įtariamas tyčinis padegimas. Apie 3.15 val. vietos laiku liudininkas iškvietė ugniagesius ir policiją. Gaisras užgesintas, tačiau ugnis apgadino ir kitas greta stovėjusias transporto priemones.
Įvykį tiria kriminalinė policija. Dėl galimo politinio motyvo tyrimą perėmė Šiaurės Heseno policijos valstybės saugumo padalinys.
Policijos duomenimis, šioje teritorijoje planuojama įrengti logistikos ir mokymo centrą bei dronų bandymų centrą. Rugpjūtį „Rheinmetall“ ir Heseno žemė paskelbė apie daugiau kaip 260 mln. eurų investicijas į šį objektą.
Evakuacija iš Oleškų: 17 autobusų – į Ukrainą, tik 4 – į Rusiją
18:42
Kaip jau skelbta, evakuotis sutikę okupuotų Oleškų gyventojai, lydimi Ukrainos valstybės atstovų, autobusais išvyko į Rusijos Anapą. Apie tai pranešė Ukrainos parlamento frakcijos „Liaudies tarnas“ vadovas Davydas Arachamija.
„Ukrainos delegacija kartu su evakuotais Oleškų gyventojais išvyko į Anapą. Iš ten jie lėktuvais skris į Baltarusiją, o toliau autobusais pasieks namus“, – parašė jis.
Tuo metu į Oleškus atvykęs Rusijos propagandistas Vladimiras Romanovas platformoje „Telegram“ paskelbė, kad didžioji dauguma gyventojų panoro evakuotis į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.
„Ukraina – 17 autobusų. Rusija – 4 autobusai. Per televiziją veikiausiai parodys daugiau mūsų autobusų, tačiau jų langai bus aklinai užtraukti užuolaidomis“, – rašė jis. Vėliau šis įrašas buvo ištrintas.
Rusija skelbia baigianti humanitarinę misiją Oleškuose
18:11
Rusijos okupuotuose Ukrainos Oleškuose, kur JAV tarpininkaujamos paliaubos turėtų tęstis iki sekmadienio vakaro, Rusija penktadienį paskelbė baigianti savo humanitarinę misiją.
„Oleškuose baigiame savo humanitarinę misiją“, – vaizdo įraše platformoje „Telegram“ sakė Rusijos žmogaus teisių ombudsmenė Jana Lantratova, pridūrusi, kad „kolona su tais, kurie vyksta į Rusijos Federacijos teritoriją, jau pajudėjo link Rusijos Federacijos teritorijos“.
G20 susitikime – skandalas: Europos lyderiai atsisakė fotografuotis su Lavrovu
17:24
JAV atsisakė savo plano G20 susitikimo atidarymo dieną suorganizuoti bendrą aukščiausio rango diplomatų nuotrauką po to, kai keli Europos pareigūnai atsisakė su fotografuotis kartu su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, ir pagrasino išvykti iš susitikimo, skelbia naujienų agentūra „Associated Press“.
„Šie nesutarimai privertė JAV atsisakyti planų daryti bendrą nuotrauką su G20 užsienio reikalų ministrų susitikimo dalyviais. Tai įvyko po to, kai keli Europos diplomatai pareiškė prieštaravimus dėl to, kad būtų fotografuojami kartu su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, ir grasino palikti renginį“, – rašoma straipsnyje.
Nuotraukos, kuri tradiciškai yra tokio diplomatinio susitikimo atidarymo dalis, atšaukimas pabrėžė gilius nesutarimus tarp G20 šalių dėl įsisiautėjusių pasaulinių krizių, keliančių grėsmę tarptautiniam saugumui ir prekybai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Sudėtinga kelionė: išgelbėti Oleškų gyventojai į Ukrainą važiuos per Rusiją ir Baltarusiją
16:52
Ukrainos delegacija kartu su evakuotais okupuotų Oleškų gyventojais išvyko į Rusijos Anapos miestą Krasnodaro srityje, penktadienį pranešė Aukščiausiosios Rados frakcijos „Tautos tarnas“ pirmininkas Davydas Arachamija.
Jo teigimu, iš ten jie lėktuvu bus nugabenti į Baltarusiją, o vėliau autobusais galės grįžti į Ukrainą.
Anksčiau penktadienį pranešta, kad Oleškuose prasidėjo pagrindinė humanitarinės misijos fazė. Baigus maršrutų išminavimą, humanitarinis konvojus ryte į miestą pristatė pagalbą, nurodė Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas.
Ryte jis kartu su Rusijos ombudsmene Jana Lantratova surengė spaudos konferenciją iš okupuoto Armiansko Kryme, po to išvyko į Oleškus.
D.Lubinecas pranešė, kad žmonėms, norintiems išvykti iš Oleškų, tokia galimybė bus suteikta iki spalio 30 d. 14 val. Gyventojų evakuacijai buvo paruošti 25 autobusai, kuriuose buvo 750 vietų, taip pat greitosios pagalbos automobiliai riboto mobilumo žmonėms.
Ukrainos ministras pirmininkas Serhijus Koreckis, kalbėdamas Aukščiausioje Radoje, patvirtino, kad po pirminės medicininės apžiūros Oleškuose žmonės, norintys grįžti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją, vyks sudėtingu maršrutu per Baltarusiją.
„Atstatyti neįmanoma“: galingiausias Rusijos branduolinis laivas keliauja į metalo laužą
16:40
Rusijos specialioji komisija nusprendė neberemontuoti ir nemodernizuoti 1142.2 projekto sunkiojo branduolinio raketinio kreiserio „Piotr Velikij“, skelbia propagandinė naujienų agentūra TASS.
„Komisija jau priėmė preliminarų sprendimą, galutinis dar nepaskelbtas – kreiseris neturi būti atstatomas. Laivas yra tam tikru mastu nusidėvėjęs“, – cituojamas Visos Rusijos laivyno rėmimo judėjimo pirmininkas Vladimiras Malcevas.
Nepaisant miglotų pareiškimų, ekspertų vertinimu, laivo likimas jau iš esmės jau nuspręstas.
Baigus kito branduolinio kreiserio – „Admiral Nachimov“ – modernizavimą, „Piotr Velikij“ bus išbrauktas iš laivynui priklausančių laivų sąrašo.
Galima sakyti, kad Rusijos karinis jūrų laivynas jau seniai yra be šio laivo, atkreipė dėmesį naujienų portalas „Defense Express“, pažymėdamas, kad nuo 2023 m. šis kreiseris iš viso nebuvo išplaukęs į jūrą ir stovi prisišvartuotas prie prieplaukos.
2025 m. rugpjūtį rusai dar tikėjosi, kad kreiserį „Piotr Velikij“ vis dėlto pavyks grąžinti į rikiuotę, nepaisant to, kad du metus prieš tai priėmė sprendimą „nurašyti“ laivą. Šiuo metu kokie nors planai grąžinti laivą į tarnybą tapo nebeaktualūs.
Rusijos kariniam jūrų laivynui šis sprendimas – istorinis.
Pastaruoju metu laivynas faktiškai neteko dviejų pagrindinių laivų – vienintelio lėktuvnešio („Admiral Kuznecov“) ir vieno iš dviejų branduolinių raketinių kreiserių.
Iš esmės Maskva negalės jų pakeisti, nes jau seniai nebegamina tokios klasės laivų.
Praktiškai tai reikštų ir nusistovėjusių laivyno tradicijų atsisakymą ir būtinybę iš esmės peržiūrėti Rusijos karinio jūrų laivyno vandenynų laivyno plėtros koncepciją artimiausiems metams.
„Piotr Velikij“ yra Rusijos šiaurinio laivyno flagmanas ir vienintelis projekto 1144 „Orlan“ branduolinis kreiseris, kuris tebėra eksploatuojamas.
Nurodoma, kad tai yra galingiausias Rusijos karinio jūrų laivyno smogiamasis laivas, taip pat sunkiausias pasaulyje karo laivas, neturintis lėktuvnešio grupės.
Pagrindinis kreiserio ginklas yra priešlaivinių raketų kompleksas P-700.
Nuo 1977 iki 1996 metų Baltijos laivų statykloje buvo pastatyti keturi šio projekto kreiseriai. Du iš jų – „Admiral Ušakov“ ir „Admiral Lazarev“ – jau nurašyti ir šiuo metu yra perdirbami.
Dar vienas šios serijos laivas – „Admiral Nachimov“ – po didelio masto modernizacijos 2025 m. liepos mėn. išplaukė į bandomąsias misijas Baltijos jūroje. Jas užbaigus, planuojama jį sugrąžinti į Šiaurės laivyno kovinę sudėtį.
Po karo laivo „Piotr Velikij“ išėmimo iš eksploatacijos galingiausiu laivu Rusijos laivyne taps taps „Admiral Nachimov“. Tikimasi, kad jis bus aprūpintas oro gynybos sistemomis „Fort-M“ ir „Pancyr-M“, priešpovandeniniais ginklais „Paket-NK“ ir „Otvet“, taip pat universaliais paleidimo moduliais, skirtais 80 raketų „Kalibr“, „Onyks“ ir „Circon“.
Premjeras: niekas neprašė švelninti retorikos Rusijos atžvilgiu
15:50
Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako nesulaukęs sąjungininkų prašymų švelninti retoriką Rusijos atžvilgiu ir pabrėžia, kad Lietuvos pozicija dėl Maskvos nesikeičia.
„Niekas nieko manęs nėra prašęs, net ir prašymai nežinau, kokie galėtų būti, raštu ar žodžiu. Lietuvos pozicijos ir mano pozicijos rytų kaimynių atžvilgiu nekeičia“, – penktadienį žurnalistams Birštone sakė Vyriausybės vadovas.
Taip jis komentavo naujienų agentūros „Reuters“ publikaciją, kad Pentagono pareigūnai prašė Lietuvos ir kelių kitų NATO šalių švelninti retoriką Kremliaus atžvilgiu.
Plačiau skaitykite ČIA.
