Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
05 22 /23:34

Karas Ukrainoje. Karys papasakojo apie įnirtingus mūšius Vovčansko apylinkėse: „Bachmuto ir Avdijivkos scenarijus“

Naujausias žinias apie karą Ukrainoje skaitykite žemiau.

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

Karys papasakojo apie įnirtingus mūšius Vovčansko apylinkėse: „Bachmuto ir Avdijivkos scenarijus“

21:42

Socialinių tinklų nuotrauka/Vovčanskas
Socialinių tinklų nuotrauka/Vovčanskas

Netoli Vovčansko, Charkivo srityje, rusai bando pralaužti ukrainiečių gynybą visą parą rengdami pėstininkų puolimus, naudodami įvairių tipų artileriją, bombarduodami KAB ir naudodami ne tik oro, bet ir antžeminius bepiločius orlaivius.

Apie padėtį prie Vovčansko ir priešo taktiką šiame mieste pasakojo 57-osios atskirosios motorizuotosios pėstininkų brigados karys Kostia Gordienko, kurio šaukinys – „Istorikas“.

Priešo veiksmai identiški kaip Bachmuto ir Avdijivkos miestuose, tačiau, nepaisant visų okupantų bandymų, situaciją tebekontroliuoja Ukrainos gynybos pajėgos.

„Situaciją toliau kontroliuoja Ukrainos gynybos pajėgos, o mūsų kovotojai daro priešininkui nuostolių ugnimi. Rusijos okupacinės pajėgos daro nuolatinį spaudimą, visų pirma puola pėstininkus, naudodamos patrankų ir raketinę artileriją, bepilotes skraidykles ir KAB. Šiandien Vovčansko mieste vyksta įnirtingi mūšiai, kuriuose Rusijos kariuomenė vadovaujasi Bachmuto ir Avdijivkos scenarijumi, t. y. miestas tiesiog nušluojamas nuo žemės paviršiaus“, – pabrėžė jis.

Telegram/Vovčanskas
Telegram/Vovčanskas

Vovčansko apylinkėse priešas bando pralaužti Ukrainos karių gynybos liniją ir išsekinti gynybos pajėgas ištisą parą vykstančiais puolimais su dideliu skaičiumi pėstininkų.

„57-osios brigados kariams dabar labai sunku. Nepaisant to, mums pavyksta išlaikyti gynybines linijas ir užkirsti kelią priešo veržimuisi. Rusų taktika čia nesikeičia – tai bandymas pralaužti mūsų gynybos liniją su didžiuliu skaičiumi pėstininkų tiek dieną, tiek naktį. Tokiu būdu jie nori mus išsekinti. Tačiau nuo šios dienos priešui nesiseka, Vovčansko miestas yra kontroliuojamas mūsų“, – pabrėžė karys.

Šiame fronto sektoriuje rusai kaip pagrindinę smogiamąją jėgą naudoja bepilotes transporto priemones FPV.

„Problema ta, kad priešas jų turi itin daug, ir taip rusams pavyksta kompensuoti savo minosvaidžių ar artilerijos apšaudymą šiomis naujausiomis priemonėmis. Kalbame ne tik apie bepiločius orlaivius, bet ir apie antžeminius dronus. Jie taip pat jau užfiksuoti“, – sakė jis.

Kariškis pridūrė, kad būtent dėl to, jog priešas masiškai naudoja dronus, pirmiausia šioje srityje, Ukrainos kariams reikia elektroninės kovos įrangos.

„Jų įrengti ant mūsų transporto priemonių, kad apsaugotume personalą ir įrangą judėdami prie kontakto linijos“, – paaiškino jis.

JAV Parlamento pirmininkas: ukrainiečiams turėtų būti leista kariauti taip, kaip jie mano esant tinkama

23:34

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Mike'as Johnsonas
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Mike'as Johnsonas

JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas, atrodo, pritarė tam, kad Ukraina galėtų JAV tiekiamais ginklais smogti taikiniams Rusijos teritorijoje, rašo „Kyiv Independent“.

Atsakydamas į „Voice of America“ klausimą apie dabartinę Amerikos politiką, kuri riboja tokį naudojimą, M.Johnsonas sakė, kad JAV turėtų „leisti Ukrainai tęsti karą taip, kaip ji mano esant tinkama“.

„(Ukraina turi) turėti galimybę duoti atkirtį. Ir manau, kad mūsų bandymas mikromanipuliuoti ten dedamomis pastangomis nėra gera mūsų politika“, – pridūrė jis.

M.Johnsono komentarai pasirodė praėjus dviem dienoms po to, kai dviejų partijų kongresmenų grupė paragino Pentagoną pakeisti šį apribojimą, sakydama, kad jis trukdo ukrainiečiams „apsiginti patiems“.

Šią nuomonę neseniai palaikė ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kuris teigė, kad JAV apribojimas naudoti ilgojo nuotolio ATACMS raketas Rusijos teritorijoje buvo „klaida“.

JAV pareigūnai ne kartą yra sakę, kad nepalaiko ir neskatina Kyjivo smūgių amerikietiškais ginklais Rusijos gilumoje, o Ukrainos pareigūnai, kaip pranešama, bando įtikinti Vašingtoną panaikinti šį draudimą.

Ukraina neseniai pareiškė, kad Vašingtono draudimas reiškia, jog Ukraina negalėjo pulti Rusijos pajėgų, kai jos telkėsi prieš kirsdamos sieną į Charkivo sritį per gegužės pradžioje prasidėjusį atnaujintą Rusijos puolimą.

Karys papasakojo apie įnirtingus mūšius Vovčansko apylinkėse: „Bachmuto ir Avdijivkos scenarijus“

21:42

Socialinių tinklų nuotrauka/Vovčanskas
Socialinių tinklų nuotrauka/Vovčanskas

Netoli Vovčansko, Charkivo srityje, rusai bando pralaužti ukrainiečių gynybą visą parą rengdami pėstininkų puolimus, naudodami įvairių tipų artileriją, bombarduodami KAB ir naudodami ne tik oro, bet ir antžeminius bepiločius orlaivius.

Apie padėtį prie Vovčansko ir priešo taktiką šiame mieste pasakojo 57-osios atskirosios motorizuotosios pėstininkų brigados karys Kostia Gordienko, kurio šaukinys – „Istorikas“.

Priešo veiksmai identiški kaip Bachmuto ir Avdijivkos miestuose, tačiau, nepaisant visų okupantų bandymų, situaciją tebekontroliuoja Ukrainos gynybos pajėgos.

„Situaciją toliau kontroliuoja Ukrainos gynybos pajėgos, o mūsų kovotojai daro priešininkui nuostolių ugnimi. Rusijos okupacinės pajėgos daro nuolatinį spaudimą, visų pirma puola pėstininkus, naudodamos patrankų ir raketinę artileriją, bepilotes skraidykles ir KAB. Šiandien Vovčansko mieste vyksta įnirtingi mūšiai, kuriuose Rusijos kariuomenė vadovaujasi Bachmuto ir Avdijivkos scenarijumi, t. y. miestas tiesiog nušluojamas nuo žemės paviršiaus“, – pabrėžė jis.

Telegram/Vovčanskas
Telegram/Vovčanskas

Vovčansko apylinkėse priešas bando pralaužti Ukrainos karių gynybos liniją ir išsekinti gynybos pajėgas ištisą parą vykstančiais puolimais su dideliu skaičiumi pėstininkų.

„57-osios brigados kariams dabar labai sunku. Nepaisant to, mums pavyksta išlaikyti gynybines linijas ir užkirsti kelią priešo veržimuisi. Rusų taktika čia nesikeičia – tai bandymas pralaužti mūsų gynybos liniją su didžiuliu skaičiumi pėstininkų tiek dieną, tiek naktį. Tokiu būdu jie nori mus išsekinti. Tačiau nuo šios dienos priešui nesiseka, Vovčansko miestas yra kontroliuojamas mūsų“, – pabrėžė karys.

Šiame fronto sektoriuje rusai kaip pagrindinę smogiamąją jėgą naudoja bepilotes transporto priemones FPV.

„Problema ta, kad priešas jų turi itin daug, ir taip rusams pavyksta kompensuoti savo minosvaidžių ar artilerijos apšaudymą šiomis naujausiomis priemonėmis. Kalbame ne tik apie bepiločius orlaivius, bet ir apie antžeminius dronus. Jie taip pat jau užfiksuoti“, – sakė jis.

Kariškis pridūrė, kad būtent dėl to, jog priešas masiškai naudoja dronus, pirmiausia šioje srityje, Ukrainos kariams reikia elektroninės kovos įrangos.

„Jų įrengti ant mūsų transporto priemonių, kad apsaugotume personalą ir įrangą judėdami prie kontakto linijos“, – paaiškino jis.

Tarpininkaujant Katarui iš Rusijos namo grįžta 6 ukrainiečių vaikai

20:57

ALEXANDER NEMENOV / AFP
ALEXANDER NEMENOV / AFP

Tarpininkaujant Katarui iš Rusijos namo išvyko šeši ukrainiečių vaikai, kur jų laukia artimieji, trečiadienį pranešė rusų valstybinė naujienų agentūra TASS.

Oficialiais Ukrainos duomenimis, per pastaruosius dvejus metus Rusija deportavo daugiau nei 19 tūkst. ukrainiečių vaikų, iš kurių mažiau nei 400 grįžo namo. 

Agentūra pranešė, kad Kataro ambasadoje Maskvoje priimti 6–17 metų amžiaus berniukai, tarp kurių buvo du broliai, vėl galės susijungti su savo šeimomis. 

Renginyje dalyvavo Kataro ambasadorius ir pareigūnai, atstovaujantys Rusijos vaikų teisių įgaliotinei Marijai Lvovai-Belovai, pranešė TASS.

M.Lvova-Belova yra ieškoma Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) dėl kaltinimų neteisėtai deportavus Ukrainos vaikus į Rusiją. Kremlius šį kaltinimą neigia. 

Ukraina kol kas nepakomentavo šio pranešimo.

Nuo 2023 metų liepos Kataras padėjo į šeimas grąžinti dešimtis vaikų, kurie per daugiau nei dvejus metus vykstantį plataus masto karą buvo išvežti į Rusiją ir okupuotas teritorijas.

Kai kurių vaikų tėvai žuvo, o kiti buvo atskirti nuo globėjų dėl greitai besikeičiančių fronto linijų Rusijos puolimo pradžioje.

Dalis vaikų gyveno ukrainiečių našlaičių prieglaudose tuo metu Rusijos okupuotose teritorijose.

Rusijoje pastebėjo „keistą“ šarvuotą transporto priemonę, lydinčią branduolinius ginklus

19:00

Defense Express.nuotr./Šarvuotis BPM-97 „Vystrel“ (KamAZ-43269)
Defense Express.nuotr./Šarvuotis BPM-97 „Vystrel“ (KamAZ-43269)

Naujų Rusijos pratybų su taktiniais branduoliniais ginklais filmuotoje medžiagoje matyti, kaip šarvuotis BPM-97 „Vystrel“ (KamAZ-43269) lydi raketų sistemą „Iskander“. Į tai dėmesį atkreipė leidinys „Defence Express“.

Pati transporto priemonė yra gana reta, tačiau ekspertai atkreipė dėmesį į kitą įdomų dalyką.

VIDEO: Rusijos pratybos su taktiniais branduoliniais ginklais

Vaizdo įraše užfiksuota transporto priemonės versija, kurioje sumontuotas MB2-03 kovinis modulis. Ji turi solidų arsenalą, kurį sudaro 30 mm automatinė patranka 2A72, kulkosvaidis ir automatinis granatsvaidis.

Tačiau matyti, kad vaizdo įraše užfiksuotame automobilyje nėra jokios patrankos. Kodėl rusai ėmėsi tokio žingsnio per pratybas (ypač tokias svarbias), nepranešama.

Defence Express nuotr./Šarvuotis BPM-97 „Vystrel“ (KamAZ-43269)
Defence Express nuotr./Šarvuotis BPM-97 „Vystrel“ (KamAZ-43269)

KamAZ-43269

BPM-97 „Vystrel“ (KamAZ-43269) - tai lengvai šarvuota transporto priemonė, kuri gali būti naudojama kaip štabo, patrulinė, greitosios pagalbos, pasienio apsaugos ar žvalgybos transporto priemonė. Jos kovinis svoris - apie 11 tonų.

Transporto priemonė pradėta gaminti 1997 m. 2017 m. sausio mėn. duomenimis, Rusijoje buvo eksploatuojama daugiau kaip 100 tokių mašinų. Jos pagrindu buvo sukurta plaukiojanti žvalgybinė transporto priemonė „Vydra“.

Apskritai, kalbant apie „Vystrel“, kalbame apie transporto priemonę, kuris niekada niekam nekėlė susidomėjimo net Rusijoje. Konkrečiai ši šarvuota transporto priemonė dar praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje netgi buvo siūloma privatiems klientams, visų pirma kaip transporto priemonė grynųjų pinigų inkasatoriams.

Be to, 2000-ųjų viduryje ją bandyta eksportuoti į Kazachstaną ir Azerbaidžaną, tačiau tai baigėsi skandalu dėl sistemingai lūžtančio „kardano“, problemų su spyruoklėmis ir įtrūkimų šarvuočiuose. Atsisakius užsakyti antrąją partiją, Rusijos gynybos ministerija nupirko šią transporto priemonę ir 2009 m. priėmė ją naudoti. Pasienio apsaugos tarnyba (FSB dalis) taip pat užsakė šarvuotą automobilį su indeksu BPM-97.

Rusija naudoja retą ginkluotę

Anksčiau karinis ekspertas Oleksandras Kovalenka įvardijo retus karinės technikos pavyzdžius, kuriuos rusai naudoja kare prieš Ukrainą. Tarp žymiausių tipų yra 2S34 Chosta SAU, BMO-T, BMO-90, BTR-90, BREM-L, PRP-4A Argus, 1V119 Rheostat ir 2S31 Vena SAU.

Britanijos žvalgyba turi įrodymų apie Kinijos pagalbą Rusijai dėl letalinės ginkluotės

18:30

Grantas Shappsas / Thomas Krych / ZUMAPRESS.com
Grantas Shappsas / Thomas Krych / ZUMAPRESS.com

Jungtinės Karalystės gynybos ministras Grantas Shappsas trečiadienį apkaltino Kiniją tiekiant ar rengiantis pristatyti Rusijai letalinę ginkluotę, kurią Maskva galėtų panaudoti savo kare prieš Ukrainą.

Jį cituoja naujienų agentūra „Reuters“.

G.Shappsas Londone vykusioje konferencijoje nedetalizuodamas pareiškė, kad JAV ir JK karinė žvalgyba turi įrodymų apie tai, kad „iš Kinijos į Rusiją ir Ukrainą yra pristatoma arba bus tiekiama letalinė ginkluotė“. Jis pridūrė manantis, kad tai reikšmingas įvykis.

Praėjusį mėnesį Kinijos ambasada JAV nurodė neteikianti ginklų Maskvai ir pridūrė, kad Kinija „nėra nei Ukrainos krizės šalis, nei dalyvė“.

Kinijos ambasada Londone kol kas neatsakė į prašymą pateikti komentarą.

Kinija sako, kad laikosi neutralios pozicijos karo atžvilgiu ir nėra tiesiai pasmerkusi Rusijos invazijos, kuri tęsiasi jau trečius metus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę viešėjo Kinijoje. Kremliaus šeimininkas susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) ir surengė derybas, kuriose abu lyderiai pabrėžė, kad jų šalių ryšiai yra stabilizuojanti jėga chaotiškame pasaulyje.

Lietuva pareikalavo Rusijos atstovo pateikti paaiškinimus dėl galimo jūros sienos keitimą

17:38

Skirmanto Lisausko / BNS nuotr./Užsienio reikalų ministerija
Skirmanto Lisausko / BNS nuotr./Užsienio reikalų ministerija

Į Užsienio reikalų ministeriją (URM) trečiadienį iškviestas Rusijos atstovas, jo pareikalauta pateikti informaciją dėl Kremliaus planuojamų jūros sienos pakeitimų.

„Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje atstovo pareikalauta pateikti išsamų atsakymą dėl žiniasklaidos pranešimų apie planuojamus Rusijos teisės aktų pakeitimus, susijusius su jūros siena“, – rašoma ministerijos pranešime.

Anot URM, remiantis žiniasklaidos pranešimais ir Rusijos valstybiniu teisės aktų portalu, Kremlius planuoja keisti geografinių koordinačių taškus, nustatančius kranto bazinę liniją.

„Susitikimo metu Rusijos atstovo paprašyta pateikti paaiškinimą dėl šios viešosios informacijos. Užsienio reikalų ministerija priminė ir pabrėžė, kad Rusijos Federacija laikytųsi savo tarptautinių įsipareigojimų, kylančių iš tarptautinės teisės, ir savo veiksmus derintų su Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos, kurios šalis yra ir Rusijos Federacija, nuostatomis“, – nurodo ministerija.

Nuo drono smūgio žuvo Ukrainos policijos pareigūnas, padėjęs evakuoti kaimą

16:12

„AP“/„Scanpix“/Gyventojų evakuacija iš Vovčansko
„AP“/„Scanpix“/Gyventojų evakuacija iš Vovčansko

Per Rusijos drono ataką žuvo Ukrainos policijos pareigūnas, padėjęs evakuoti civilius gyventojus iš fronto linijoje esančio kaimo Charkivo srityje, trečiadienį pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras.

„Vovčanske evakuacijos metu Rusija apšaudė policijos automobilį. Vienas policijos pareigūnas žuvo, o kitas buvo sužeistas. Okupantai pataikė į evakuacijos automobilį iš FPV (angl. First-person view) drono. Du automobilyje buvę pareigūnai vyko gelbėti civilių“, – platformoje „Telegram“ teigė Ihoris Klymenka.

Nuo gegužės 10 dienos Rusijos kariai vykdo sausumos puolimą Charkive, Ukrainos šiaurės rytuose, kur pasiekė didžiausių teritorinių laimėjimų per pastaruosius pusantrų metų.

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros UNHCR atstovė Ukrainoje Karolina Lindholm Billing antradienį sakė, kad nuo sekmadienio pasienio rajonuose buvo evakuota apie 10,3 tūkst. žmonių „ir kad evakuacija vis dar tęsiasi“.

Pentagonas: Rusija pasiuntė kosminį ginklą į amerikiečių palydovo orbitą

15:44

Imago / Scanpix nuotr./Rusija paleidžia raketą/Asociatyvinė nuotr.
Imago / Scanpix nuotr./Rusija paleidžia raketą/Asociatyvinė nuotr.

Rusija iškėlė, kaip manoma, kosminį ginklą ir nukreipė jį į tą pačią orbitą, kuria skrieja vienas JAV vyriausybinis palydovas, pranešė Pentagonas.

„Rusija į žemą Žemės orbitą paleido palydovą, kuris, mūsų vertinimu, greičiausiai yra kosminis ginklas, galintis atakuoti kitus palydovus žemoje Žemės orbitoje“, – spaudos konferencijoje vėlai antradienį sakė Pentagono atstovas generolas majoras Patas Ryderis.

Jis nurodė, kad praėjusią savaitę paleistas Rusijos kosminis ginklas buvo dislokuotas „toje pačioje orbitoje kaip ir JAV vyriausybės palydovas“.

P. Ryderis pridūrė, kad Vašingtonas toliau stebės situaciją ir prireikus gins savo interesus.

Plačiau skaitykite ČIA.

Per rusų ataką prieš Charkivą sužeista mažiausiai 10 žmonių

15:40

„Zuma press“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje
„Zuma press“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Rusijai trečiadienį atakavus Ukrainos šiaurės rytinį Charkivo miestą, sužeista mažiausiai 10 žmonių, pranešė vietos pareigūnai.

Pasak mero Ihorio Terechovo, apšaudytas gyvenamasis Ševčenkos rajonas.

Charkivo srities vadovas Olehas Synjehubovas sakė, kad kilo gaisras daugiabutyje ir degalinėje. Taip pat pranešama, kad nukentėjo keletas automobilių ir kavinė.

Keturis sužeistuosius teko hospitalizuoti. Vieno jų būklė sunki, nurodė O.Synjehubovas.

Švedijos generolas: jei V.Putinas įsiverš į šią salą, kils grėsmė NATO šalims iš jūros

15:27

„Reuters“/„Scanpix“/ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Mikaelis Budenas
„Reuters“/„Scanpix“/ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Mikaelis Budenas

Švedija sustiprino Gotlando salos Baltijos jūroje gynybą, nes baiminasi, kad Rusija gali bandyti ją užvaldyti, interviu vokiečių naujienų svetainei RND pareiškė šalies ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Mikaelis Budenas.

Jis pažymėjo, kad Gotlandas yra Švedijos teritorija, todėl Švedija yra atsakinga už jos apsaugą. Generolas priminė, kad buvo laikai, kai švedų karinis buvimas saloje buvo sumažintas iki tokio lygio, kad ten turėjo tik savanorių krašto apsaugos pajėgas: „Šie taikūs laikai baigėsi. Karas Ukrainoje pakeitė politinę situaciją Europoje“.

„Mes giname Gotlandą ir prireikus galime panaudoti salą puolamosioms operacijoms. Kas kontroliuoja Gotlandą, kontroliuoja Baltijos jūrą. <...> Iš Gotlando galime padėti kitoms NATO valstybėms Baltijos jūroje gyventi saugiai. Tačiau jei (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas įsiverš į Gotlandą, jis gali kelti grėsmę NATO šalims iš jūros. Tai reikštų taikos ir stabilumo Šiaurės šalyse ir Baltijos regione pabaigą“, – pabrėžė generolas.

Jo nuomone, V.Putinui reikia Gotlando savo kontrolės sferai išplėsti, ne ką mažiau godžiai jis žiūri ir į Alandų salyną.

„V.Putino tikslas – įgyti Baltijos jūros kontrolę. Rusai atidžiai stebi, kas vyksta prie Baltijos jūros. Jam ji tokia pat svarbi, kaip kad mums svarbu išlaikyti ją atvirą ir saugią. Jei Rusija perims kontrolę ir uždarys Baltijos jūrą, tai turės didžiulį poveikį mūsų gyvenimui – Švedijoje ir visose kitose šalyse, kurios ribojasi su Baltijos jūra. Negalime leisti, kad taip atsitiktų“, – reziumavo ginkluotųjų pajėgų vadas.

Paklaustas, ar pajuto kokią nors eskalaciją iš Rusijos pusės po to, kai prisijungė prie NATO, M.Budenas pažymėjo, kad Švedija, dar prieš pateikdama prašymą įstoti į Aljansą, žinojo, kad laikotarpis nuo jo įteikimo iki įstojimo bus „itin rizikingas šalies saugumui“.

„Laimei, jau turėjome šalių partnerių saugumo garantijas. Tačiau nuo įstojimo į NATO iš esmės nepastebėjome jokio didesnio Rusijos aktyvumo nei prieš tai. Savo scenarijuose darėme prielaidą, kad Rusija demonstratyviai įtemps savo raumenis. Tačiau tikėjomės ne invazijos ir sausumos pajėgų, o kitų operacijų, pavyzdžiui, dezinformacijos, šmeižto kampanijų ir kibernetinių atakų. Kitaip tariant, daugybės nekarinių provokacijų. Tačiau aš labai aiškiai sakau: V.Putinas negali mums grasinti. Nei tada, nei dabar.“

Tačiau jau trečius metus besitęsiantis jo agresijos karas prieš Ukrainą kelia grėsmę ne tik Kyjivui, bet ir visos Europos saugumo architektūrai. Paklaustas, ar, jo nuomone, Vakarai nuvertina Rusiją, generolas pabrėžė taip nemanantis, bet pridūrė, kad būtina stebėti Maskvą ir nepamiršti, kad V.Putinas rengia šalį labai ilgam karui.

„Karo pabaigos nematyti, o nei Rusija, nei Ukraina šiuo metu neturi pakankamai įtakos, kad kariniu būdu laimėtų šį karą. Iš tikrųjų vertinu, kad karas tęsis labai ilgai. Į tai jau atsižvelgėme savo strateginiuose saugumo planuose ir teikdami karinę pagalbą Ukrainai. Tai atspindi ir politinė valia remti Ukrainą ne tik kitu karinės pagalbos paketu, bet ir ateinančiais metais. Žinome, kad greitų sprendimų nėra. Šis karas tęsis“, – kalbėjo Mikaelis Budenas.

Dėl sienų su Rusija derėjęsis diplomatas: Maskva nieko negali keisti

14:50

Eglės Digrytės nuotr./Zenonas Kumetaitis
Eglės Digrytės nuotr./Zenonas Kumetaitis

Paskelbus apie Rusijoje atsiradusį siūlymą keisti jūrų sieną su Lietuva ir Suomija diplomatas Zenonas Kumetaitis, dalyvavęs valstybės sienos atkūrimo bei nustatymo procesuose, pažymėjo, kad tai nedraugiškas Maskvos žingsnis. Kartu jis akcentavo, kad Rusija nieko keisti negali, nes su Lietuva pasirašytos sutartys to nenumato.

Lietuvos sienas atkūrimo ir nustatymo procesuose 1990–2015 metais dalyvavusio Z.Kumetaičio teigimu, Rusijos planus įvertinti labai sunku.

Tačiau, anot jo, tai nedraugiškas žingsnis, kuris neatitinka nei tarptautinės teisės, nei praktikos.

Plačiau skaitykite ČIA.

Suskaičiavo, kiek galingų bombų per kelis mėnesius Rusija „pametė“ virš savo miestų

14:48

„AFP“/„Scanpix“/Nesprogusi aviacinė bomba FAB
„AFP“/„Scanpix“/Nesprogusi aviacinė bomba FAB

Susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Astra“ apskaičiavo, kad per pastaruosius tris mėnesius Rusijos karinė aviacija ant Rusijos regionų ir laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų numetė 53 FAB – didelės sprogstamosios galios aviacines bombas.

Tvirtinama, kad paskutinis toks incidentas įvyko gegužės 20 d., kai Rusijos karinių pajėgų orlaiviai numetė tris bombas ant Krutoj Log ir Šebekino kaimų Belgorodo srityje.

Prieš tai rusų bombos nukrito ant Belgorodo gegužės 12-ąją. Pasak pranešimų žiniasklaidoje, dvi bombos FAB-500 ant Razumnoje-54 kaimo aštuonių valandų skirtumu. Abi bombos pasiekė žemę, bet nesprogo.

Plačiau skaitykite ČIA.

Po Lietuvos ir Suomijos reakcijų Rusija žengė žingsnį atgal

13:59

Aplinkos apsaugos agentūros nuotr./Baltijos jūra
Aplinkos apsaugos agentūros nuotr./Baltijos jūra

Iš Rusijos gynybos ministerijos interneto svetainės dingo informacija apie planus keisti jūrines sienas su Suomija ir Lietuva, trečiadienį praneša visuomeninis suomių transliuotojas „Yle“.

Pasak suomių transliuotojo, dokumentas iš svetainės išimtas po to, kai vienas karinis diplomatinis šaltinis Rusijos naujienų agentūroms pareiškė, kad Maskva esą neketina peržiūrėti sienų Baltijos jūroje.

Tuo metu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas tvirtino, kad planai – nepolitiniai.

Vis dėlto, jo teigimu, „konfrontacijos lygis regione reikalauja imtis priemonių šalies saugumui užtikrinti“.

Iš venų rankų į kitas: Rusija skelbia užėmusi 2023 metais Ukrainos atkovotą kaimą

13:52

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos karys
„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos karys

Rusija trečiadienį paskelbė, kad jos kariai vėl užėmė Kliščijivką, vieną iš kelių kaimų Rytų Ukrainoje, kuriuos ukrainiečių pajėgos atkovojo per 2023 metų kontrpuolimą.

„Pietų grupės junginiai išvadavo Kliščijivkos kaimą“ Ukrainos rytinėje Donecko srityje, sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Ukraina šio pareiškimo nekomentavo.

Britų žvalgyba: Ukraina atnaujino eksportą iš Juodosios jūros uostų

13:44

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos grūdai Izmajilo uoste
„AP“/„Scanpix“/Ukrainos grūdai Izmajilo uoste

Naujausioje karo apžvalgoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pažymėjo, kad balandžio mėn. Ukraina eksportavo didžiausią grūdų ir aliejinių augalų sėklų kiekį nuo karo pradžios – 6,6 mln. tonų.

Pasak britų žvalgybos, tai rodo Ukrainos gebėjimą ir pajėgumus vykdyti savarankišką eksportą per Juodosios jūros jūrų koridorių.

Kaip pažymima pranešime, Juodosios jūros uostų pajėgumai pasiekė tokį mėnesio eksporto kiekį, kuris viršija bet kurį kitą konflikto mėnesį, įskaitant ir tuos, kai eksportas buvo vykdomas pagal Juodosios jūros grūdų iniciatyvą.

Jungtinės Karalystės žvalgybos duomenimis, nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. pradėjus veikti Ukrainos jūrų koridoriui, per jį buvo sudarytos sąlygos apie 1 600 tranzitinių laivų judėjimui ir iš viso eksportuota 45 mln. tonų krovinių. Didžiąją dalį šio kiekio sudarė žemės ūkio produktų eksportas, kuris per 9 mėnesius pasiekė daugiau kaip 30 mln. tonų.

Likusi dalis – daugiausia geležies rūda ir geležies produktai, kurių Juodosios jūros iniciatyvos laikotarpiu nebuvo galima eksportuoti jūra.

Tikėtina, kad tai prisidės prie Ukrainos ekonomikos atsigavimo 2024 m.

„Laivyba iš Ukrainos yra gyvybiškai svarbi pasaulio apsirūpinimo maistu saugumui – nuo 2023 m. liepos mėn. iki 2024 m. birželio mėn. grūdų eksportas iš Ukrainos sudarys apie 9,7 proc. pasaulinio grūdų eksporto“, – teigiama ataskaitoje.

Nors žemės ūkio produktų eksportas priklauso nuo Juodosios jūros uostų, kurie sudaro apie 78 proc. apimties, naudojami ir kiti maršrutai. Ukraina ir toliau eksportuoja grūdus ir aliejinių augalų sėklas per Dunojaus upę (apie 15 proc.), geležinkeliu – apie 6 proc., o keliais – mažiau nei 1 proc.

2023 m. liepą Rusijai pasitraukus iš Juodosios jūros grūdų iniciatyvos, Ukraina sukūrė specialų jūrų koridorių, kad apsaugotų iš Odesos uostų eksportuojamus grūdus ir plieno gaminius.

Iš Maskvos – pirmieji paaiškinimai dėl pranešimų apie jūrų sienos keitimą

12:56

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos Gynybos ministerijos koordinavimo centras
„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos Gynybos ministerijos koordinavimo centras

Žiniasklaidai paskelbus apie tariamus Rusijos planus keisti jūrų sieną su Lietuva, pirmuosius paaiškinimus pateikė Maskva. Su žurnalistais susitikęs aukšto rango pareigūnas pareiškė, kad Maskva neketina peržiūrėti teritorinių vandenų ir ekonominės zonos.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija tai pavadino provokacija.

Tokios pat nuomonės laikosi ir seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Rusijos planus keisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija pavadinusi įtampos didinimu. Ji nurodė, kad šiuo metu situacija analizuojama kartu su sąjungininkais.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ekspertai atskleidė, kaip sunaikinti nenugalima laikytą Rusijos gynybos sistemą S-400

12:15

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos priešlėktuvinės gynybos raketų sistemos S-400 per pratybas Kaliningrado srityje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos priešlėktuvinės gynybos raketų sistemos S-400 per pratybas Kaliningrado srityje

Rusijos geriausia laikomos oro gynybos sistemos likimas karo Ukrainoje metu atskleidė, kad ji yra pažeidžiama net kai kurių senesnių Vakarų ginklų, o pergalės prieš ją Vakarų šalims gali suteikti naujų idėjų, kaip ją įveikti, naujienų svetainei „Business Insider“ tvirtino kalbinti ekspertai.

Rusijos S-400 laikoma viena pažangiausių pasaulyje oro gynybos sistemų, tačiau per Rusijos invaziją į Ukrainą buvo sunaikintas ne vienas jos vienetas.

Ekspertai leidiniui aiškino, kad sistema neabejotinai yra labai pajėgi, tačiau ji turi tam tikrų silpnų vietų, kuriomis Ukrainos pajėgos sugebėjo pasinaudoti.

„Mes aiškiai žinome, kad ukrainiečių raketos prasiskverbia ir tokiu greičiu, kad tikrai kelia problemų rusams“, – sakė Hagos strateginių studijų centro analitikas Fredrikas Mertensas.

Rusijos S-400 „Triumf“, NATO žinoma kaip SA-21 „Growler“, yra tolimojo nuotolio, keliu riedanti "žemė-oras“ tipo raketų sistema, senesnės S-300 sistemos įpėdinė. Šią sistemą Rusija ne kartą pasitelkė smogdama Ukrainos miestams.

Prieš Rusijos invaziją į Ukrainą Tarptautinis strateginių studijų institutas šį ginklą pavadino „viena sudėtingiausių pasaulyje“ oro gynybos sistemų.

Pirmą kartą ji pradėta naudoti 2007 m. ir laikoma Rusijos atitikmeniu amerikiečių gamybos sistemai „Patriot“. JAV analitinio centro „Defense Priorities“ Didžiosios strategijos programos direktorius Ryanas Menonas, palyginęs šias sistemas, įvertino, kad rusiškoji tkrai veikia prasčiau.

„Zuma press“/„Scanpix“/Oro gynybos sistemos „Patriot“ numuštas taikinys virš Kyjivo
„Zuma press“/„Scanpix“/Oro gynybos sistemos „Patriot“ numuštas taikinys virš Kyjivo

Rusijos valstybinės karinės bendrovės „Rosoboronexport“, prižiūrinčios didžiąją dalį Rusijos karinio eksporto, vadovas vasario mėn. pavadino ją „geriausia pasaulyje tolimojo nuotolio oro gynybos sistema“.

Tačiau Ukrainos fronto linijoje šios sistemos reklama ne visada pasiteisina.

Johnas Hoehnas, korporacijos RAND tyrėjas, besispecializuojantis ore vykdomame kare, „Business Insider“ pažymėjo, kad jos tarptautinis populiarumas rodo, jog ji vertinama kaip „viena geriausių oro gynybos priemonių, kurios buvo prieinamos“.

„Apskritai, – sakė jis, – manau, kad Ukrainos karinės oro pajėgos laikė ją didele grėsme“. Tačiau, ekspertas atkreipė dėmesį, kad Ukraina rado būdų, kaip jai pasipriešinti ir net sunaikinti.

Nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios Kyjivas sunaikino kelias „nesunaikinamas" S-400 sistemas.

Rugsėjį Ukraina pranešė, kad sunaikino dvi Rusijos S-400 sistemas laikinai okupuotame Kryme. Pasak leidinio „Forbes“, prieš Rusijos pradėtą karą aneksuotame pusiasalyje buvo tik penkios tokios sistemos.

Socialinių tinklų nuotrauka/S-400 raketų sistemos paleidimas
Socialinių tinklų nuotrauka/S-400 raketų sistemos paleidimas

Po sėkmingo smūgio praeitų metų rudenį Ukrainos pajėgos tvirtino, kad vienoje iš atakų naudojo modifikuotą priešlaivinę raketą "Neptūnas“ – ji pagaminta Ukrainoje, įkvėpta senesnės, sovietinės raketos.

Balandį Ukrainos karinė žvalgyba nurodė, kad šalies gynėjams pavyko sunaikinti arba bent jau kritiškai pažeisti keturias S-400 paleidimo sistemas laikinai okupuotame Kryme.

Kai kurie Ukrainos smūgiai buvo suduoti senesniais ginklais nei S-400, kuriems ji pagal idėja turėtų būti atspari.

Silpnosios vietos

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija lapkričio mėn. skelbtoje žvalgybos ataskaitoje teigė, kad Ukraina per savaitę tikriausiai sunaikino bent keturias sistemas, o Rusijos žiniasklaida nurodė, kad trys iš jų buvo Ukrainos Luhansko srityje.

Susirašinėjmo platformoje „Telegram“ stebėjimo gupė „VChK-OGPU“, teigusi, kad turi šaltinių Rusijos karinėse tarnybose, tvirtino, kad per išpuolį buvo naudojamos ATACMS raketos, šios amerikiečių sukurtos taktinės balistinės raketos naudojamos nuo 1986 m.

Analitikas F.Mertensas įvertino, kad S-400 turi „problemų su balistinių raketų taikinių perėmimu“. Tuo tarpu Ukrainai perduotos amerikietiškos oro gynybos sistemos „Patriot“ geba atremti net tokias pažangias rusų raketas kaip „Kinžal“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Raketos ATACMS paleidimas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Raketos ATACMS paleidimas

Ukrainos pergalės, kaip ir dauguma šio karo įvykių, ateina su išlyga, kad nėra objektyvių įrodymų, kiek sistemų Ukraina pataikė, palyginti su tuo, į kiek sistemų ji taikėsi, ar kiek kartų S-400 buvo sėkmingi.

Korporacijos RAND priešraketinės gynybos ekspertas Mattiasas Ekenas pažymėjo, kad Rusija daug ką apie šią sistemą laiko paslaptyje, ir nė viena šalis nėra visiškai atvira dėl savo nuostolių skaičiaus.

Sugalvojo, kaip pataikyti

Australijos kariuomenės atsargos generolas majoras ir karinis strategas Mickas Ryanas apibūdino S-400 kaip „labai galingą sistemą“, tačiau pabrėžė, kad Ukraina sugalvojo, kaip kartais ją sužlugdyti.

„Šias labai galingas sistemas galima sunaikinti taikant sisteminį požiūrį. Tai nėra „tiesiog šaudyti prieš ją ginklu“, jūs turite išardyti visus elementus, kurie ją gina, ar tai būtų jutikliai, ar kitos ginklų sistemos, kitos oro ir raketų bei dronų gynybos sistemos.“

Jis pabrėžė, kad tai padaryti „yra labai sunku ir brangu“.

M.Ryanas įvertino, kad tai, ką sugebėjo pasiekti Ukrainos pajėgos kovoje prieš nenugalimomis laikytas rusų sistemas yra "įspūdingas žygdarbis“.

Jis sakė, kad ukrainiečiai, padedami NATO šalių pagalbos ir bendros Aljanso taikinių doktrinos, „tapo daug sistemingesni ir įmantresni, kai imasi labai sudėtingo ir sisteminio labai galingų Rusijos sistemų naikinimo“.

Stratego nuomone, Ukrainai geriau nei Rusijai pavyko apsaugoti savo raketų sistemas.

„Jie naudoja apgaulę, dažnai jas perkelia, naudoja manekenus, – aiškino M.Ryanas. – Yra visa eilė veikimo būdų. O rusams tai sekasi ne taip gerai“.

Oro gynybos sistemos paprastai veikia ne izoliuotai, o kaip daugiasluoksnio tinklo dalis, kai skirtingos sistemos veikia siekdamos aptikti gaunamą ataką ir ją neutralizuoti, taip pat apsaugoti vertingiausias tinklo sistemas, pavyzdžiui, S-400.

J.Hoehnas nurodė, kad Ukraina gali būti pajėgi pataikyti į kai kurias S-400 sistemas dėl Rusijos tinklo trūkumų – galbūt jis nėra tinkamai sukurtas, todėl atsiranda spragų, nes kitos sistemos, pavyzdžiui, raketų sistema „Pantsir“, kuri taip pat nepateisino lūkesčių, neatlieka pakankamo vaidmens, kad apsaugotų ir palaikytų S-400.

„Scanpix“/AP nuotr./Raketų sistema S-400
„Scanpix“/AP nuotr./Raketų sistema S-400

Pasak jo, Ukraina sugebėjo „sugalvoti labai kūrybišką taktiką, kad galėtų panaudoti ir sunaikinti kai kurias iš šių sudėtingų Rusijos sistemų“.

Ekspertas pridūrė, kad visi naikintuvai F-16, kurių Ukraina šią vasarą turėtų sulaukti iš sąjungininkų ir kurie pateks į S-400 veikimo zoną, taps taikiniais.

J.Hoehno nuomone, bandymas sunaikinti Rusijos oro gynybos sistemas gali būti Ukrainos F-16 pilotų prioritetas, tačiau tai padaryti prieš S-400 bus didelis iššūkis, nes šie naikintuvai yra aukščiausio lygio grėsmė.

Tuo tarpu F.Mertensui atrodo kad nereikėtų nuvertinti  S-400 gynybos sistemų, nors jos ir turi „keletą potencialiai ryškių trūkumų, dėl kurių gali būti pažeidžiamos prieš tokį pajėgų ir pažangų priešininką kaip Jungtinės Valstijos ar NATO, o tai rusams sukels labai rimtą susirūpinimą“.

Ekspertų nuomone, Ukrainos pajėgų sėkmė prieš tokias sistemas padeda jos sąjungininkams Vakaruose ir NATO išmokti, kaip įveikti šią sistemą ateityje, ir aiškina, kad „iš tikrųjų tai yra didelė galimybė Vakarų karinėms ir žvalgybos organizacijoms rinkti informaciją apie Rusijos kariuomenės pajėgumus visose srityse“.

Policijos pareigūnas: Vovčanske rusai šaudo į civilius

11:27

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys Vovčanske
„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys Vovčanske

Vovčansko policijos skyriaus vyriausiasis patrulis Oleksijus Charkovskis nacionalinio teletilto eteryje, atsakydamas į klausimus apie dabartinę evakuacijos situaciją, pareiškė, kad Rusijos pajėgos Vovčansko mieste šaudo į civilius gyventojus.

„Yra faktų, kad buvo šaudoma į žmones, kurie bandė persikelti per Vovčos upę, kuri skiria miestą, o taip pat vyksta gatvių mūšiai. Gynybos pajėgos bando nustumti priešą nuo Vovčansko miesto“, – kalbėjo jis.

Pareigūnas pabrėžė, kad žmonės vis dar turi prasiveržti per tas gatves, kurias kontroliuoja Rusija.

„Ir jie susidūrė su ugnimi. Jau yra keli atvejai, kai buvo nušauti civiliai gyventojai. Ši informacija užregistruota, vyksta tyrimas. Bet vis dėlto kai kurie žmonės prasiveržia“, – pasakojo O.Charkovskis ir pažymėjo, kad likti mieste labai pavojinga.

Antradienį specialiųjų pajėgų padalinio „Kraken" įkūrėjas Kostiantynas Nemičevas teigė, kad Rusijos kariai bando sukelti aštrią situaciją palei visą valstybinę sieną Charkivo srityje ir susilpninti Ukrainos resursus.

Jis tvirtino, kad Vovčanske vykdomi tiesioginiai puolimai, taip pat galimos eskalacijos bangos.

„Neatmetu, kad bus ir daugiau paaštrėjimo bangų. Jie bandys šturmuoti kitas pasienio dalis, bus „mėsos" išpuolių Vovčanske. Bet ką jie jau prarado, tai netikėtumą. Jo jau nebebus. Mūsų kariuomenė yra pasirengusi“, – pažymėjo K.Nemičevas.

„Reuters“: Ukrainos gynėjai sulaukė amunicijos Rusijos puolimui aplink Charkivą atremti

09:55 Atnaujinta 11:19

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos kariai
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos kariai

Ukrainos ginkluotosios pajėgos, Charkivo srityje bandančios sustabdyti Rusijos kariuomenės gegužės 10 d. pradėtą naują puolimą, pagaliau sulaukė artilerijos sviedinių, palengvinsiančių šalies gynėjams atremti rusų atakas, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.

Ukrainos karių veiksmai ir galimybės gintis jau kelis mėnesius buvo paralyžiuotos dėl artilerijos sviedinių ir kitų ginklų stygiaus, nes Jungtinių Valstijų Kongresas ilga atidėliojo milijardų dolerių karinės pagalbos suteikimą.

Tuo pasinaudojo Rusijos pajėgos savo pranašumui fronto linijoje įgyti.

Praėjusį mėnesį Kongresui pavėluotai patvirtinus 61 mlrd. dolerių pagalbos paketą, Ukrainos artileristai sako, kad katastrofiškas šaudmenų trūkumas pradeda mažėti.

Pasak „Reuters“, kariai pasakoja, jog kovos šiaurinėje Charkivo srityje yra intensyvesnės nei Bachmute, kurį Rusija užėmė praėjusiais metais ir pavertė miestą griuvėsiais.

„Tai vyksta 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, jų pėstininkai vis žengia pirmyn, mes vis atsilaikome. Kai tik įmanoma, mes juos sunaikiname. Anksčiau buvome dislokuoti Bachmuto rajone, bet dabar buvome perkelti čia. Čia daug karščiau. Ten neturėjome sviedinių. Čia bent jau turime amunicijos, ją pradėjo tiekti. Pagaliau, turime kuo atlikti darbą“, – žurnalistams sakė 92-osios Ukrainos atskirosios šturmo brigados šaulys, valdantis haubicą.

Kariai įsitikinę, jog šaudmenų tiekimas bus tęsiamas, nes visi supranta, kaip svarbu išlaikyti fronto liniją.

„Jei dabar galėsime pademonstruoti, kad tokioje ekstremalioje situacijoje sugebame sustabdyti didelio masto priešo puolimą Charkive ir Charkivo srityje, priešas nedrįs net pagalvoti apie Kyjivo, Černihivo, Sumų ar Poltavos sričių puolimą“, – agentūrai „Reuters“ sakė artilerijos dalinio vadas.

Leidinio „The New York Times" duomenimis, Rusijos pajėgos grėsmingai priartėjo prie centrinės Vovčansko dalies, o Ukrainos kariai prarado apie 40 proc. miesto teritorijos kontrolės.

Sustabdė puolimą?

Vokiečių leidinio „Bild“ analitikas Julianas Roepke pareiškė, kad, praėjus vienuolikai dienų nuo puolimo pradžios šiaurinėje Charkivo srityje, Rusijos karių judėjimas buvo sustabdytas. Jo teigimu, tai pasiekti padėjo fronto liniją pasiekę ginklai iš Jungtinių Valstijų.

„Lipcų kaimo kryptimi Rusijos ginkluotosios pajėgos tebėra tuose pačiuose pasienio kaimuose, kuriuos užėmė per pirmąsias tris dienas. Vovčansko srityje kovos dėl miesto tęsiasi, tačiau jo apylinkėse taip pat beveik nėra pažangos“, – pažymėjo J.Roepke.

Negana to, kad Ukrainos gynėjai sulaukė ginklų, šalies ginkluotosioms pajėgoms pavyko stipriai nuskausminti Rusijos pajėgas: vien pirmadienį jos neteko 67 šarvuočių, nurodė "Bild“ analitikas.

URM sureagavo į Rusijos planus perbraižyti jūrines sienas su Lietuva: vadina tai eskalacine provokacija

09:40

A.Kundroto nuotr./Kuršių Nerija
A.Kundroto nuotr./Kuršių Nerija

Rusijos planus keisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija Užsienio reikalų ministerija (URM) vadina sąmoninga Kremliaus eskalacine provokacija ir pabrėžia, kad bus iškviestas Rusijos atstovas situacijai paaiškinti.

„Tokie Rusijos Federacijos veiksmai vertinti kaip sąmoninga, kryptinga, eskalacinė provokacija, siekiant bauginti kaimynines valstybes ir jų visuomenes. Tai dar vienas įrodymas, Rusijos agresyvi ir revizionistinė politika kelia grėsmę kaimyninių valstybių ir visos Europos saugumui“, – rašoma trečiadienį Lietuvos URM išplatintame pranešime.

Plačiau skaitykite ČIA.

JAV Kongresas pareikalavo leisti Ukrainai naudoti amerikietiškus ginklus Rusijos teritorijoje

09:16

„Scanpix“/AP nuotr./ATACMS raketa
„Scanpix“/AP nuotr./ATACMS raketa

Grupė Jungtinių Valstijų kongresmenų antradienį įteiktame pareiškime Pentagono vadovui Lloydui Austinui pareikalavo leisti Ukrainai naudoti JAV suteiktus ginklus smūgiams į taikinius Rusijos teritorijoje.

„Dėl dabartinės (JAV) administracijos politikos ukrainiečiai negali apsiginti. Būtina, kad (prezidento Joe) Bideno administracija suteiktų Ukrainos kariuomenės vadovams galimybę vykdyti visas karines operacijas“, – rašoma kreipimęsi, kurį pasirašė 13 kongresmenų (septyni demokratų ir šeši respublikonų partijų nariai).

JAV įstatymų leidėjų nuomone, blogėjant Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padėčiai Charkivo srityje, J.Bideno administracija apriboja Ukrainos pusės galimybes „duoti atkirtį Rusijos pajėgoms“ pasitelkiant JAV ginkluotę.

Kongresmenai taip pat paragino apmokyti daugiau ukrainiečių pilotų dirbti su F-16 naikintuvais. Jų nuomone, 12 pilotų, kuriuos planuojama apmokyti iki metų pabaigos, nepakaks. Kitas kongresmenų reikalavimas – aprūpinti Kyjivą reikiamu skaičiumi priešlėktuvinės gynybos sistemų „Patriot“.

Gegužės mėnesį Ukraina paprašė J.Bideno administracijos panaikinti apribojimus naudoti JAV tiekiamus ginklus smūgiams į karinius objektus Rusijoje, anksčiau rašė „The Wall Street Journal“.

Vėliau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad Vakarai nesutinka leisti naudoti jų tiekiamų ginklų smūgiams Rusijai. Pasak jo, Kyjivas niekada nepažeidė draudimo, kad „nekeltų pavojaus visam ginklų kiekiui“, kuriuo yra aprūpinamas.

Tačiau V.Zelenskis pabrėžė, kad be tokio leidimo Ukrainai sunku apsiginti nuo Rusijos atakų. Anot jo, su Vakarų partneriais toliau aptarinėjama galimybė panaudoti ilgojo nuotolio raketas ATACMS, „Storm Shadow“ ir „Scalp“ prieš objektus Rusijoje, tačiau „kol kas nėra nieko teigiamo“.

Pirmadienį Pentagono vadovas L.Austinas pareiškė, kad JAV suteikia Ukrainai galimybę ginti savo „suverenią teritoriją“ ir tikisi, kad ji panaudos jai suteiktus ginklus prieš taikinius „Ukrainos viduje“.

Rusija V.Zelenskio prašymą leisti smogti Rusijai Vakarų ginklais pavadino „isterija“, kurią sukėlė sunki Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padėtis.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas anksčiau pareiškė, kad Kyjivas „vis geriau supranta“, kad neįmanoma pakeisti dinamikos fronte, nepaisant tiekiamos karinės pagalbos.

Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus

09:03

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos karys
„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos karys

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 1300 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 496,3 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.

Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 6 tankai, 22 šarvuotosios kovos mašinos, 41 artilerijos sistema, viena priešlėktuvinės gynybos sistema, 59 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetai ir 5 specialiosios įrangos vienetai.

Ukrainos gynėjai numušė 56 Rusijos bepiločius orlaivius ir vieną sparnuotąją raketą.

Ukrainos oro pajėgos skelbia sunaikinusios 24 rusų dronus

08:53

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai
„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai

Ukrainos oro pajėgos trečiadienį paskelbė, kad praėjusią naktį sunaikino 24 rusų dronus. 

Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai Ukrainą naktį atakavo 24 dronais „Shahed-131/136“, paleistais iš Rusijos Primorsko Achtarsko ir Kursko rajonų, taip pat iš okupuoto Krymo.

Ukrainiečiai numušė visus 24 dronus virš Mykolajivo, Dnipropetrovsko, Zaporižios, Donecko, Sumų ir Odesos sričių.

„The Moscow Times“: Rusija nusprendė perkelti sieną su Lietuva ir Suomija Baltijos jūroje

07:55

123RF.com nuotr./Kuršių nerija
123RF.com nuotr./Kuršių nerija

Rusijos valdžia nusprendė vienašališkai pakeisti šalies jūrines sienas su Lietuva ir Suomija Baltijos jūroje, pranešė „The Moscow Times“, remdamasis teisės aktų portale paskelbtame vyriausybės nutarimo projektu.

Pagal Gynybos ministerijos parengtą dokumentą Rusija ketina dalį jūros ploto į rytus nuo Suomijos įlankos, taip pat prie Baltijsko ir Zelenogradsko miestų Kaliningrado srityje paskelbti savo vidaus jūros vandenimis.

Tokiu būdu būtų pakeistos taškų, nustatančių bazinių linijų, nuo kurių matuojamas Rusijos Federacijos teritorinės jūros plotis, padėtis, taip pat gretimos zonos prie kranto ir salų geografinės koordinatės.

Pasienyje su Suomija Rusijos vyriausybė ketina pakoreguoti koordinates Yahi, Sommers, Holland, Rodscher, Maly Tyuters, Vigrund salų rajone, taip pat prie Narvos upės šiaurinio įplaukos kyšulio, sakoma Ministrų kabineto nutarimo priede. Pasienyje su Lietuva bus peržiūrėta Kuršių nerijos zona, Tarano kyšulio, kyšulio į pietus nuo Tarano kyšulio, taip pat Baltijos nerijos rajonai.

Visą tekstą skaitykite čia.

Dėl Rusijos „Shahed“ atakų Sumų mieste nutrūko elektros energijos tiekimas

07:53

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Shahed-136
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Shahed-136

Gegužės 22-osios naktį dėl Rusijos „Shahed“ puolimo Sumų mieste nutrūko elektros energijos tiekimas: neveikia elektrinis transportas, nutrūko vandens tiekimas.

„Dėl priešo puolimo Sumų miestas negauna elektros energijos. Laukiame, kol bus atkurta ir visų pirma aprūpiname kritinę infrastruktūrą“, – nurodė Sumų miesto karinės administracijos vadovas Oleksijus Drozdenka.

7 val. ryte Sumų miesto taryba pranešė, kad dėl avarinio elektros energijos tiekimo sutrikimo mieste sustabdytas troleibusų eismas. 

Nuo 5.20 val. energetikai pradėjo dirbti atstatydami elektros energijos tiekimą mieste.

Taip pat atnaujinamos vandens paėmimo vietos ir vandens tiekimas vartotojams.

Analitikai: Kremlius grūmoja branduoliniais ginklais, kad paveiktų politinius debatus Vakaruose

06:49

„Scanpix“/AP nuotr./Raketų sistema „Iskander“
„Scanpix“/AP nuotr./Raketų sistema „Iskander“

Kremlius branduolinių ginklų grumtynes suderino su svarbiomis politinėmis diskusijomis Vakaruose, vertina JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Pasak jų, tai daroma kaip dalis refleksyvios kontrolės kampanijos, kuria siekiama daryti įtaką Vakarų politikos formuotojams. 

Gegužės 21 d. Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad Pietų karinės apygardos raketinės pajėgos pradėjo pirmąjį nestrateginių (taktinių) pratybų su branduolinio ginklo panaudojimu etapą. 

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Rusijos oro ir kosmoso pajėgos taip pat vykdys pratybas su balistinėmis raketomis „Iskander“ ir aerobalistinėmis raketomis „Kinžal“. Apie pasirengimą šioms pratyboms Rusijos gynybos ministerija paskelbė gegužės 6 d.

Kariniai analitikai pažymėjo, kad Kremliaus apdovanotas žinomas Rusijos tinklaraštininkas tiesiogiai susiejo Rusijos branduolines pratybas su Kremliaus bandymais daryti įtaką sprendimų priėmimui Vakaruose. Ypač su neseniai vykusiomis diskusijomis dėl leidimo naudoti Vakarų ginklus smūgiams į karinius objektus Rusijoje. 

Tai patvirtina ISW vertinimą, kad Rusijos taktinių branduolinių ginklų bandymai yra Kremliaus refleksyvios kontrolės kampanijos dalis.

Rusija dažnai naudoja gąsdinimus branduoliniais ginklais, kad paveiktų sprendimus priimančius asmenis Vakaruose.

ISW taip pat vertina, kad JAV ir Vakarų politika, ribojanti Ukrainos galimybes smogti kariniams taikiniams Rusijoje, labai kenkia Ukrainos galimybėms apsiginti nuo dabartinių Rusijos puolamųjų operacijų šiaurinėje Charkivo srityje ar bet kurioje kitoje pasienio teritorijoje, kurioje Rusijos pajėgos gali nuspręsti vykdyti puolamąsias operacijas ateityje.

Kitos svarbios analitikų išvados:

  • Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo, kad ribotas Rusijos puolimas Ukrainos šiaurėje pasiekia savo tikslą – nukreipti dėmesį nuo intensyvių Rusijos puolamųjų operacijų Ukrainos rytuose.
  • Rusijos karinė vadovybė iš pradžių planavo, kad Rusijos pajėgos greitai pasieks reikšmingų laimėjimų šiaurinėje Charkivo srityje, tačiau ribotas šioje teritorijoje dislokuotų pajėgų susigrupavimas rodo, kad Rusijos karinė vadovybė greičiausiai pakeitė šiuos planus prieš puolamąsias operacijas Charkivo srityje.
  • Neseniai Rusijos valdžios institucijos suėmė buvusį 58-osios jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos vadą generolą majorą Ivaną Popovą, kaltinamą sukčiavimu.
  • Tikėtina, kad Kremlius naudojasi pastarojo meto aukštų pareigūnų areštų dėl kaltinimų korupcija Rusijos gynybos ministerijoje schema, kad nuslėptų tikrąsias priežastis, dėl kurių I.Popovas buvo nubaustas praėjus beveik 10 mėnesių po to, kai jis įsivėlė į konfliktą su Rusijos karine vadovybe ir vėliau buvo pašalintas iš vado pareigų.
  • Palydovinės nuotraukos rodo, kad Ukrainos pajėgos gegužės 19 d. okupuotame Sevastopolyje (Krymas) tikriausiai apgadino nedidelį Rusijos Juodosios jūros laivyno (Juodosios jūros laivyno) raketinį laivą „CIklon“.
  • Pastaruoju metu Rusijos pajėgos padarė patvirtintą pažangą prie Vovčansko, Kreminos, Časiv Jaro ir Donecko.
  • Rusijos karinis tinklaraštininkas teigė, kad dėl dažnų ukrainiečių bepiločių lėktuvų smūgių į rusų techniką, neturinčią elektroninės kovos (EW) sistemų palei fronto liniją, atsirado „ūmus“ visureigių trūkumas.
  • Rusijos valdžios institucijos toliau neteisėtai ir prievarta deportuoja Ukrainos piliečius, įskaitant vaikus, į Rusiją, taip pat prievarta deportuoja Ukrainos piliečius gilyn į okupuotą Ukrainą.
Kitas atnaujinimas po   30 s.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai