Kyjivo ir JAV planai: siekia perkelti ginklų gamybą arčiau fronto

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Černihivo regione rusų kareivis, kuris per regiono okupaciją pagrobė paauglį, buvo nuteistas kalėti 12 metų. Tai paskelbė Černihivo srities prokuratūra, pranešė „Unian“.

Remiantis informacija, Rusijos kariškis buvo pripažintas kaltu dėl vaiko pagrobimo ir laikymo įkaitu, įvykdyto iš anksto susitarus grupei asmenų. Jis nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme.

Tyrimo metu nustatyta, kad 2022 m. kovo 19 d. Rusijos kariai, būdami viename Černihivo rajono kaime, pagrobė penkiolikmetį berniuką ir po to neteisėtai laikė jį keturias dienas, siekdami priversti jo motiną, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariškę, suteikti informaciją apie Ukrainos karinių dalinių buvimo vietą.

„RF kariškiai darė psichologinį spaudimą moteriai sistemingai skambindami ir siųsdami žinutes, grasindami fiziniu smurtu prieš vaiką. Be to, nepilnametis buvo verčiamas įrašyti balso žinutes, kurios vėliau buvo siunčiamos motinai. Keturias dienas nukentėjusysis buvo laikomas netinkamomis sanitarinėmis sąlygomis garaže ir pagalbinėse patalpose, atimta galimybė susisiekti su artimaisiais“, – sakoma prokuratūros pareiškime.

Ketvirtadienį vakare Rusijos kariai raketomis atakavo vieną iš valstybinės įmonės „Toretskvuhillya“ kasyklų ir sužeidė 32 metų darbuotoją.

„32 metų darbuotojas buvo sužeistas ir išvežtas į ligoninę. Įrangai padaryta didelė žala. Šachta buvo uždaryta. Susidūrimo metu kasykloje buvo 6 žmonės. Visi buvo iškelti į paviršių“, – rašoma pranešime.

Kasykla buvo uždaryta ir pradėtas tyrimas, siekiant nustatyti žalos mastą.

Lapkričio antroje pusėje Suomija visiškai uždarė sieną su Rusiją, kuri tęsiasi beveik pusantro tūkstančio kilometrų. Visus sienos perėjimo punktus Helsinkis nusprendė uždaryti po to, kai patyrė „anomalinį antplūdį prieglobsčio ieškotojų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos“.

Suomiai tvirtina, kad pabėgėlių srautus reguliuoja Rusijos valdžios atstovai, kurie ir organizuotai kreipia tuos žmones Suomijos sienos link.

Pasienio punktus Suomija uždarė per du kartus. O tuo pačiu metu iš pradžių nekreipusios dėmesio į plūstančius užsieniečius Rusijos institucijos lapkričio antroje pusėje ėmė masiškai suiminėti tuos, kurių vizos netvarkingos.

Plačiau skaitykite čia.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Migrantai prie Suomijos sienos

Jungtinės Valstijos nustatė apribojimus bent trims Rusijos kibernetinėms grupėms, susijusioms su Rusijos Federaline saugumo tarnyba (FSB). Apie tai pranešta oficialiame JAV valstybės departamento pranešime spaudai.

„Jungtinių Valstijų vyriausybė imasi tam tikrų priemonių prieš „Callisto Group“, „Star Blizzard“ ir „COLDRIVER“, kurios visos yra susijusios su Rusijos FSB „Center-18“ dėl jų nuolatinių kibernetinio šnipinėjimo kampanijų, nukreiptų prieš daugelį JAV subjektų ir asmenų“, – teigiama pareiškime.

Be to, JAV valdžios institucijos apkaltino du Rusijos piliečius – Ruslaną Aleksandrovičių Peretjatko ir Andrejų Stanislavovičių Korinecą – dalyvavus kampanijoje, kuria siekta įsilaužti į Amerikos vyriausybines agentūras, analitinius centrus, žurnalistus ir kitus asmenis.

Kyjivas ketvirtadienį paskelbė su Jungtinėmis Valstijomis pasirašęs susitarimą, kuriuo siekiama padėti perkelti ginklų gamybą į Ukrainą.

Pareiškimas pasirodė tuo metu, kai kyla vis daugiau abejonių dėl Vakarų paramos ukrainiečių kovoje su Rusijos invazija.

Nuo pat karo pradžios Ukraina yra priklausoma nuo Vakarų siunčiamų ginklų ir šaudmenų. Tačiau praėjus beveik dvejiems metams Europoje ir JAV vis labiau jaučiamas nuovargis teikti Kyjivui didesnę finansinę ir karinę pagalbą.

„Memorandume gynybos pramonės lokalizavimas Ukrainoje yra vienas iš pagrindinių prioritetų, – sakoma Ukrainos prezidentūros išplatintame pareiškime. – Dokumentas palengvins gamybos įrenginių statybą mūsų šalyje, kad ginkluotosios pajėgos būtų aprūpintos reikiama ginkluote, ypač oro gynybos, svarbiausios amunicijos gamybos, remonto ir priežiūros srityse.“

Prezidentūra teigė, kad šie planai buvo parengti šią savaitę Vašingtone vykusioje Ukrainos ir JAV gamintojų gynybos pramonės konferencijoje.

„Renginyje dalyvavo apie 350 Amerikos, Ukrainos ir Europos pramonininkų bei vyriausybės pareigūnų“, – nurodoma pranešime.

Šiais metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad be Europos ir Jungtinių Valstijų paramos Ukraina žlugtų po savaitės.

Vokietijos gynybos ministras neseniai pripažino, kad Europos Sąjunga neįvykdys tikslo per vienus metus nusiųsti Ukrainai milijoną sviedinių.

Keletas stambių Vakarų ginklų gamintojų, įskaitant vokiečių „Rheinmetall“ ir britų „BAE Systems“, jau yra paskelbę apie planus bendradarbiauti su Ukrainos įmonėmis šalies viduje.

BNS nuotr.

Ukraina ketvirtadienį paragino gyventojus taupyti elektros energiją po to, kai netoli fronto linijos esanti elektrinė buvo apšaudyta – tai pirmas toks įspėjimas šią žiemą.

Pareigūnai jau kelis mėnesius perspėja, kad žiemą Rusija, kaip ir praėjusiais metais, tikriausiai suintensyvins savo antskrydžius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

„Šią popietę priešas užpuolė vieną iš šiluminių elektrinių fronto zonoje. Dėl apšaudymo įranga buvo smarkiai apgadinta“, – teigė Energetikos ministerija.

Ji nenurodė, kuri elektrinė nukentėjo, tačiau teigė, kad nustojo veikti du elektrinės blokai, todėl tinkle laikinai trūko elektros energijos.

„Energetikos ministerija kreipiasi į vartotojus, prašydama paremti energetikus ir vartoti elektros energiją protingai ir ekonomiškai, ypač didžiausios apkrovos valandomis“, – sakoma pranešime.

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis socialiniame tinkle rašė, kad dėl žemesnių temperatūrų, avarinių remonto darbų ir saulės energijos trūkumo susidarė elektros energijos trūkumas. 

„Dabar vyriausybė ir energetikai ragina visus mažinti elektros energijos suvartojimą. Ypač nuo 9 iki 19 val.“, – sakė jis.

Ukraina prašo Vakarų šalių sustiprinti jos oro gynybos sistemas, jei Rusija vėl pradėtų sistemingai atakuoti energetikos objektus, kaip tai darė praėjusią žiemą.

Ji kreipėsi į kaimynines Europos Sąjungos šalis su prašymu suteikti „neatidėliotiną pagalbą“ apsirūpinimui energija. 

Lapkritį Ukraina paskelbė, kad nebeišgali pasigaminti pakankamai elektros energijos, kad patenkintų šildymo poreikius.

REUTERS-Scanpix nuotr.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija tradicinėje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį į tai, kad šių metų gruodžio 1 d. Rusijos generalinio štabo akademijoje studijas pradėjo nauji Rusijos kariškiai.

Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad daugiau kaip 60 proc. stojančiųjų turi kovinės patirties. Nors tai nebuvo patikslinta, tikėtina, kad dauguma jų šią patirtį įgijo Ukrainoje nuo 2022 m. vasario mėn.

Akademijos studentai paprastai turi karinį laipsnį nuo majoro iki generolo majoro (NATO sistemoje prilygsta vienos žvaigždutės generolui) ir yra laikomi kaip turintys potencialo vadovauti aukštesniems vadams.

„Nors didelė dalis kai kurių specialistų, pavyzdžiui, pilotų, dalyvavo operacijose Sirijoje, karas Ukrainoje reiškia, kad vis daugiau ir daugiau vidurinės grandies Rusijos karininkų turi sukaupę kovinės patirties“, – įvertino britų žvalgyba.

Manoma, kad ateinančiais metais būtent ši karta turės didelės įtakos krypčiai, kurią pasirinks Rusijos kariuomenė, ir tam, ar ji sugebės pritaikyti per karą Ukrainoje išmoktas pamokas.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) vadovas ketvirtadienį Jungtinėms Valstijoms pareiškė, kad Vakarų parama Ukrainai pavers šį konfliktą „antruoju Vietnamu“, kuris persekios Vašingtoną dar daugelį metų.

Praėjusių metų pradžioje V.Putinas pasiuntė karius į Ukrainą ir sukėlė karą, per kurį žuvo ar buvo sužeisti šimtai tūkstančių žmonių ir kuris tapo didžiausia Rusijos ir Vakarų konfrontacija per šešis dešimtmečius.

Vakarai suteikė Ukrainai daugiau kaip 246 mlrd. JAV dolerių pagalbos ir ginklų, tačiau Ukrainos kontrpuolimas nebuvo sėkmingas, o Rusija tebekontroliuoja iki penktadalio Ukrainos teritorijos, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.

„Ukraina taps „juodąja skyle“, sugeriančia vis daugiau išteklių ir žmonių“, – sakė Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) vadovas Sergejus Naryškinas straipsnyje, išspausdintame SVR leidžiamame žurnale „Žvalgybos operatyvininkas“.

„Galiausiai JAV rizikuoja susikurti sau „antrąjį Vietnamą“, ir kiekviena nauja Amerikos administracija turės bandyti su tuo susidoroti“, – sakė jis.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos užsienio žvalgybos vadovas Sergejus Naryškinas

Jungtinės Karalystės vyriausybė ketvirtadienį apkaltino Rusijos saugumo tarnybas vykdant nuolatinę kibernetinę kampaniją prieš aukščiausio rango politikus, žurnalistus, valstybės tarnautojus ir nevyriausybines organizacijas.

Ji teigė, kad už „nesėkmingų bandymų kištis į JK politinius procesus“ stovi Federalinė saugumo tarnyba (FSB), ir pareiškė, kad šiuo klausimu iškvietė Rusijos ambasadorių Londone.

Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Rusijos FSB buvo atsakinga už įvairias kibernetinio šnipinėjimo operacijas JK, įskaitant tai, kad bent nuo 2015 metų ji taikėsi į britų parlamento narius iš įvairių partijų ir „aukšto rango asmenis bei subjektus“, taip pat selektyviai nutekindavo ir platindavo slaptą informaciją, siekdama patenkinti Rusijos interesus.

Užsienio reikalų ministras Leo Docherty (Lio Dohertis) įstatymų leidėjams sakė, kad kibernetinė grupė, žinoma kaip „Star Blizzard“, kuri, britų kibernetinio saugumo pareigūnų nuomone, „beveik neabejotinai pavaldi“ FSB padaliniui, kūrė netikras tapatybes, kad apsimestų teisėtais kontaktiniais asmenimis ir įsilaužinėtų į elektroninio pašto paskyras viešajame sektoriuje.

„Šios grupės taikinys yra ne tik politikai, bet ir viešai žinomi asmenys bei visų rūšių institucijos. Pastebėjome apsimetinėjimą ir bandymus įsilaužti į viešojo sektoriaus, universitetų, žiniasklaidos, nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės el. pašto dėžutes“, – sakė L. Docherty.

Valdžios institucijos teigė, kad ši grupė buvo atsakinga už 2018 metų įsilaužimą į Jungtinės Karalystės analitinį centrą „Institute for Statecraft“, kuris dirbo demokratijos gynimo nuo dezinformacijos srityje, ir už JAV ir Jungtinės Karalystės prekybos dokumentų nutekinimą prieš 2019 metų Britanijos visuotinius rinkimus.

Plačiau skaitykite ČIA

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos policija prie Federalinės saugumo tarnybos būstinės

Ukrainos sąjungininkės smarkiai sumažino pagalbos šiai šaliai pažadų apimtis ir dabar jos yra mažiausios nuo plataus masto karo pradžios, ketvirtadienį parodė Vokietijoje įsikūrusio Kylio instituto tyrimas.

„Paramos Ukrainai dinamika sulėtėjo“, – sakoma pranešime. Jame nurodoma, kad rugpjūčio–spalio mėnesiais pažadėta nauja karinė, finansinė ir humanitarinė pagalba Ukrainai yra kone 90 proc. mažesnė nei tuo pačiu 2022 metų laikotarpiu. Naujai žadama pagalba yra mažiausia nuo karo pradžios 2022-ųjų vasarį.

Kylio institutas šiuos skaičius pateikė pasirodžius ženklams, kad Vakarų parama Ukrainai ima trūkinėti. Ilgai lauktas Kyjivo kontrpuolimas proveržio nenulėmė, o pasaulio dėmesys nukrypo į Izraelio ir „Hamas“ karą.

Jungtinėse Valstijose Senato respublikonai blokuoja papildomą finansavimą Ukrainai dėl ginčo su demokratais JAV sienos saugumo klausimu, o Europos Sąjungoje derybos dėl 50 mlrd. eurų paketo Ukrainai ateinantiems ketveriems metams vyksta labai lėtai.

Kylio instituto duomenimis, rugpjūčio–spalio mėnesiais buvo pažadėta tik 2,11 mlrd. eurų – 87 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Iš 42 šalių donorių, kurias stebėjo institutas, tik 20 įsipareigojo dėl naujų pagalbos paketų. Tai taip pat mažiausias skaičius nuo karo pradžios.

„Atsižvelgiant į nežinią dėl būsimos JAV paramos, Ukraina gali tik tikėtis, kad ES galiausiai priims seniai anonsuotą 50 mlrd. eurų paramos paketą“, – sakoma pranešime.

Institutas pridūrė, kad bet koks tolesnis vėlavimas aiškiai būtų naudingas Rusijai.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos kariai

Ukrainos saugumo tarnyba sulaikė asmenį, kuris pernai padėjo Rusijos pajėgoms pabėgti nuo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo Chersone. Teigiama, kad jis iš vietinių gyventojų „konfiskavo“ valtis, kuriomis paspruko rusų kariai.

„Miesto deokupacijos išvakarėse nusikaltėlis padėjo užpuolikams pabėgti nuo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo. Tam įtariamasis „nutekino“ jiems informaciją apie mieste esančių valčių ir katerių savininkus, o tada atvyko pas juos su ginkluotais okupantais, kurie atėmė iš žmonių valtis“, – sakoma Ukrainos saugumo tarnybos pranešime.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Dniepro

Tyrimo duomenimis, „konfiskuotas“ valtis jie pažymėjo „Z“ raide ir jomis gabeno savo karius bei okupacinės valdžios atstovus į kairiojo kranto regiono dalį.

„Bėgdami nuo Ukrainos gynėjų, rusai nepasiėmė su savimi savo bendrininko, todėl jis nuvyko pas savo giminaičius Nikolajevo srityje, kur bandė pasislėpti“, – pridūrė Ukrainos saugumo tarnyba.

Pranešama, kad sulaikytas 44 metų Chersono gyventojas nuo pat plataus masto Rusijos invazijos pradžios rėmė rusus. Už pagalbą Rusijos Federacijai jam gresia iki 12 metų kalėjimo su turto konfiskavimu.

Per 2022 m. rudens kontrpuolimą Ukrainos kariai išlaisvino iš okupacijos Chersoną ir kai kurias regiono gyvenvietes, esančias dešiniajame Dniepro upės krante.

Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Ostinas Pentagone surengė dvišales derybas su savo kolega iš Ukrainos Rustemu Umerovu, skelbia Pentagono spaudos tarnyba.

Pasak pranešimo, prieš pareigūnų derybas „už uždarų durų“ JAV gynybos sekretorius viešai patvirtino Vašingtono paramą Kyjivui.

„Ukraina susigrąžino didžiąją dalį teritorijos, kurią Rusija užgrobė nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 m. vasario mėn. Taigi mes remsime Ukrainą ilguoju laikotarpiu. Esu įsitikinęs, kad mūsų sąjungininkai ir partneriai taip pat mus palaikys“, – kalbėjo L.Ostinas.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas ir JAV gynybos sekretorius Lloydas Ostinas

Teigiama, jog dvišalės dviejų aukšto rango pareigūnų derybos buvo paremtos praėjusį mėnesį Kyjive vykusiais pokalbiais ir apėmė Ukrainos strateginius tikslus ateinantiems metams bei ilgalaikę ateities ginkluotųjų pajėgų viziją.

Anksčiau šį mėnesį Baltieji rūmai paskelbė pareiškimą dėl JAV ir Ukrainos gynybos bazių bendradarbiavimo stiprinimo. Taip pat pranešta apie tarpžinybinės grupės, kurią sudaro Valstybės departamento, Pentagono ir JAV prekybos departamento atstovai, įsteigimą. Ši grupė teiks paramą Ukrainos partneriams dėl galimų sandorių ir eksporto reikalavimų Ukrainos gynybos pramonei.

Pažymima, kad Ukraina ir JAV pasirašė ketinimų protokolą dėl bendros gamybos ir keitimosi technine informacija, kuria bus siekiama patenkinti neatidėliotinus ginkluotųjų pajėgų operatyvinius poreikius, įskaitant oro gynybos sistemų, remonto ir techninės priežiūros bei svarbiausių šaudmenų gamybos sritis.

Ukraina neatsisakys ginti nė vieno savo žemės gabalėlio, nesvarbu, kaip kitos šalys balsuos dėl paramos Ukrainai įstatymų projektų, socialiniame tinkle „X“ (buvusiame „Twitter“) rašė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

„Ramybė ir tvirtumas. Nepriklausomai nuo to, kas, kur ir kaip balsavo bet kurioje pasaulio šalyje, mes nenustosime ginti savo šalies, neatsisakysime nė vieno savo žemės gabalėlio ir neatleisime nė už vieną žuvusį ar sužeistą. Mes susitelksime, padarysime išvadas, perkrausime savo ginklus ir toliau naikinsime Rusijos monstrą“, – pažymėjo jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oleksijus Danilovas

Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius pabrėžė, kad "su kiekviena diena, su kiekviena sunkia, bet būtina pamoka mes augame ir tampame stipresni“.

„Supratome, kad, nepaisant žmonijos pažangos pasaulyje, jėga vėl tampa pagrindiniu prioritetu, todėl Ukrainos gynybos pajėgos yra ir išlieka geriausiu mūsų saugumo garantu, patikimu draudimu nuo grėsmės tapti besikeičiančios politinės situacijos įkaitais ir tarptautinių saugumo įsipareigojimų nevykdymo“, – rašė O.Danilovas.

Ketvirtadienio rytą Rusijos Briansko mieste 5-osios gimnazijos aštuntos klasės mokinė per biologijos pamoką apšaudė bendraklasius ir nusižudė, skelbia Rusijos žiniasklaida ir susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalai. Jos išpuolis pareikalavo aukų: du žmonės žuvo, o penki buvo sužeisti.

Šaudynės mokyklose Rusijoje, turinčioje griežtus ginklų kontrolės įstatymus, yra palyginti retos, nors pastaraisiais metais tapo dažnesnės.

Pasak pranešimų, keturiolikmetė atsinešė į mokyklą šautuvą ir, įėjusi į klasę, atidengė ugnį į mokinius. Skelbiama, kad vėliau ji nukreipė ginklą prieš save.

Plačiau skaitykite ČIA.

AP-Scanpix nuotr./ Asociatyvi nuotr.

Kyjivas pripažino suorganizavęs prokremliško Ukrainos politiko nužudymą trečiadienį netoli Maskvos.

Nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Kyjivas prisiėmė atsakomybę už virtinę nužudymų ir išpuolių prieš karo šalininkus rusus ir buvusius Ukrainos pareigūnus, rėmusius Maskvos invaziją.

Šaltinis Ukrainos gynybos sektoriuje naujienų agentūrai AFP sakė, kad Ukrainos saugumo tarnyba SBU organizavo buvusio Ukrainos įstatymų leidėjo Iljos Kyvos, kuris pernai, Rusijai įsiveržus į šalį, perbėgo pas rusus, nužudymą.

Rusijos tyrėjai pranešė, kad I.Kyva buvo nušautas. Jo palaikai trečiadienį buvo aptikti viename parke Maskvos priemiestyje.

„Nežinomas asmuo iš nenustatyto ginklo paleido šūvius į auką. Vyras nuo patirtų sužalojimų mirė iškart“, – sakoma Rusijos tyrimų komiteto pareiškime.

Jame nurodoma, kad pradėta byla dėl jo mirties.

Rusijos naujienų agentūra TASS citavo policijos pareigūną, sakiusį, kad įvykis laikomas ukrainiečių sąmokslu ir kad vyksta žudiko paieškos operacijos.

Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas kalbėdamas per nacionalinę televiziją sakė: „Galime patvirtinti, kad Kyvai galas. Toks likimas ištiks ir kitus Ukrainos išdavikus, taip pat [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino režimo pakalikus.“

A.Jusovas pavadino I.Kyvą „vienu didžiausių niekšų, išdavikų ir kolaborantų“ ir teigė, kad jo mirtis yra teisingumas.

Dieną prieš Rusijos invaziją I.Kyva pareiškė, kad šalį „persmelkė nacizmas“ ir kad Rusijai reikia ją „išlaisvinti“. Tokią retoriką nuolat bando skleisti rusų propaganda.

Plačiau skaitykite ČIA.

Asmeninio archyvo nuotr./Ilja Kyva

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per praėjusią parą buvo likviduota 1120 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 336,2 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.

Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 18 tankų, 26 šarvuotosios kovos mašinos, 21 artilerijos sistema, 29 automobilių įrangos, autocisternų ir degalų talpų vienetai, 3 specialiosios įrangos vienetai.

Ukrainos gynėjai taip pat numušė 33 bepiločius rusų orlaivius ir vieną sparnuotąją raketą.

Praėjusią naktį Ukrainos gynėjai sunaikino 15 iš 18 Rusijos pajėgų paleistų atakos bepiločių orlaivių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.

„Naktį į 2023 m. gruodžio 7 d. okupantai atakavo Ukrainą „Shahed“ tipo dronais iš Čaudos kyšulio (Krymas). Iš viso buvo paleista 18 „Shahed-136/131“ tipo atakos bepiločių orlaivių. 

Pagrindinės atakos kryptys – Chmelnyckis ir Odesa.

Vykdant antskrydžius Karinių oro pajėgų pajėgomis ir priemonėmis, bendradarbiaujant su Ukrainos gynybos pajėgų priešlėktuvinės gynybos pajėgomis, sunaikinta 15 priešo atakos bepiločių orlaivių. Dalyvavo priešlėktuvinių raketų daliniai ir mobiliosios ugnies grupės“.

Marija Andrejeva, kurios vyras jau daugiau nei metus kariauja Ukrainoje, taip pat kovoja Maskvoje – siekia, kad jis grįžtų namo. Ir ji nėra vienintelė, skelbia naujienų agentūra „Reuters“, kurios žurnalistai susitiko su vis aršiau Rusijos prezidento Vladimiro Putino vadovybės sprendimams besipriešinančiomis moterimis.

Augantis Rusijos moterų judėjimas reikalauja, kad iš fronto būtų grąžinti jų vyrai, sūnūs ir broliai, mobilizuoti po prezidento V.Putino mobilizacijos įsako praėjusių metų rugsėjį.

Nors iš pradžių judėjimo narės žadėjo būti ištikimos tam, ką Kremlius vadina „specialiąja karine operacija“, tačiau po truputį jos praranda ne tik tikėjimą, kad Rusija supranta, ką veikia Ukrainoje, bet ir palaikymą karo veiksmams.

Nuo tada, kai M.Andrejevos vyras pernai buvo mobilizuotas ir išsiųstas kovoti į Ukrainą, namo pas mažametę dukterį ir žmoną jis buvo grįžęs vos du kartus ir tai trumpam. Anot Marijos, to nepakanka nei patiems kariams, nei jų laukti likusioms šeimoms.

„Mes norime, kad mūsų vyrai būtų demobilizuoti ir galėtų grįžti namo, nes tikime, jog per daugiau nei metus jie padarė viską, ką galėjo – ar net daugiau“, – interviu agentūrai „Reuters“ Maskvoje sakė 34 metų M.Andrejeva.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AFP“/„Scanpix“/Moteris Rusijoje