-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Karas Ukrainoje grasina sutrikdyti trapią pusiausvyrą Juodojoje jūroje

Didžiausiame Juodojoje jūroje Konstancos uoste esanti Rumunijos laivyno fregata „Regele Ferdinand“ („Karalius Ferdinandas“) ruošiasi išplaukti, tvyrant didelei įtampai dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir iškilus grėsmei, kad regione pasikeis jėgų pusiausvyrą.
Rumunijos laivyno fregata „Regele Ferdinand“ („Karalius Ferdinandas“)
Rumunijos laivyno fregata „Regele Ferdinand“ („Karalius Ferdinandas“) / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Laivas su 240 žmonių įgula ir sraigtasparniu kitą savaitę turi palikti Rumunijos pakrantę ir išvykti į pratybas tarptautiniuose vandenyse.

„Ketiname bandyti neprisidėti prie įtampos su Rusija eskalavimo“, – teigė fregatos kapitonas George-Victoras Durea, stovėdamas ant karinio uosto prieplaukos šalia didelių krovinius komerciniams laivams kraunančių kranų.

Ant korto pastatyta daug: jei Rusijai pavyktų užimti visą Ukrainos pakrantę iki Dunojaus upės deltos – vieno pagrindinių Europos laivybos kelių, tai sukurtų tiesioginį sąlytį tarp Maskvos ir NATO narės Rumunijos.

Jeigu Rusijos pajėgos užimtų Ukrainos pietuose esantį Odesos uostamiestį, jos galėtų „visiškai užimti Ukrainos pakrantę (...) ir sustiprinti savo pozicijas Juodojoje jūroje“, sakė Igoris Delanoe (Igoris Delanojė), analitiniame centre „Observatoire Franco-Russe“ dirbantis Rusijos laivyno specialistas.

Pasak Jeano-Sylvestre'o Mongrenier'o, dirbančio Paryžiuje ir Briuselyje veikiančiame Thomas More'o institute, „taip Rusija įgyvendintų tai, ką pradėjo 2014-asiaisis“, kuomet aneksavo Krymo pusiasalį, išplėsdama savo įtaką Juodojoje jūroje.

Didelė rizika

Remiantis portalu „MarineTraffic“, šiuo metu praktiškai nėra laivų su įjungta automatine identifikavimo sistema (AIS), plaukiojančių Juodojoje jūroje prie Ukrainos, į šiaurę nuo linijos tarp Rumunijos Sulinos uostamiesčio ir Kryme esančios Eupatorijos.

„Kol kas oras nėra labai palankus, bet nujaučiame, kad Rusija ruošiasi judėti iš Juodosios jūros, kurioje jie yra sutelkę 40 karo laivų, apginkluotų sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“, – sakė vienas karinis šaltinis Europoje.

Dunojaus deltoje, kur upė įteka į Juodąją jūrą, Rumunija ir Ukraina turi 110 kilometrų ilgio sieną.

Tai yra „labai svarbi“ ilgesnės šių šalių sienos dalis, ir Rumunija turi „stiprią upės flotilę, stebinčią situaciją“, sako Rumunijos laivyno atstovas pulkininkas Corneliu Pavelas.

Ukrainos pakrantės kontrolė Rusijai taip pat leistų susijungti su savo pajėgomis, esančiomis Padniestrėje – separatistinėje Maskvos remiamoje Moldovoje esančioje teritorijoje, kuria daromas spaudimas nedidelei tarp Rumunijos ir Ukrainos esančiai šaliai.

„Artimiausiomis savaitėmis tai bus svarbus reikalas, Moldovos suverenitetas – didelis klausimas“, – sakė Glazgo universiteto tyrėjas Nicholas Myersas.

Galima jūrinė blokada

Pačioje Juodojoje jūroje Rusija praėjusią savaitę užėmė Gyvačių salą, negyvenamą – bet strategiškai svarbią uolėtą vietovę, esančią už 45 kilometrų nuo Rumunijos pakrantės, kur plyti Bukarešto kontroliuojami dujų telkiniai.

Artimiausiomis savaitėmis tai bus svarbus reikalas, Moldovos suverenitetas – didelis klausimas, – sakė Glazgo universiteto tyrėjas Nicholas Myersas.

Bukareštas ir Kyjivas reiškė pretenzijas į salą, kol 2009 metais Tarptautinis teisingumo teismas ją pripažino Ukrainos teritorija.

„Tikėtina, kad Rusija niekada nepaliks salos ir ją gali panaudoti ateityje, trukdydama Dunojaus deltą paliekantiems laivams“, – sakė George Scutaru, dirbantis Rumunijoje veikiančiame Naujajame strategijos centre.

Pasak pulkininko C.Pavelo, Rusija saloje sumontavo keletą radarų.

Fregatos „Regele Ferdinand“ kapitonas G.Durea neatmetė „galimybės“, jog Rusija dislokuos ten ginkluotės sistemų, kad atgrasytų bet kokius besiartinančius laivus, taip efektyviai sukuriant Ukrainai jūrinę blokadą.

Juodosios jūros pietuose esanti NATO narė Turkija pasirinkusi balansuoti ant įtempto diplomatinio lyno.

Ukraina yra artimiausia Turkijos posovietinė sąjungininkė, bet Ankara taip pat bando stiprinti ryšius su Maskva.

Pagal 1936 metų Montrė konvenciją karo metu prieigą karo laivams galinti blokuoti Turkija anksčiau užblokavo karo laivų judėjimą strategiškai svarbiais Bosforo ir Dardanelų sąsiauriais.

Dėl to kilo abejonių balandį pratybas numačiusiai NATO, nes kai kurie laivai šiuo metu negali judėti šiais sąsiauriais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius