Svarbiausios naujienos
- To iki šiol nebuvo: O.Syrskis pranešė apie rotaciją fronto priekinėje linijoje
- Grupė Ukrainos parlamento narių, remdamiesi „Wagner“ pavyzdžiu, parengė kalinių mobilizacijos įstatymo projektą
- Nerimas Belgorode: po rytinio apšaudymo likę vietiniai nusiteikę blogiausiam
- J.Navalnaja: mafijos bosui V.Putinui svarbus statusas, tad žinote, kaip jį nubausti
- Per ukrainiečių smūgį galėjo žūti kompanijos „Lukoil“ viceprezidentas
- Karybos ekspertas nurodė, kokio Ukrainos ginklo rusai bijo labiausiai
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
To iki šiol nebuvo: O.Syrskis pranešė apie rotaciją fronto priekinėje linijoje
16:07
Ketvirtadienį vyriausiasis Ukrainos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad Ukrainos kariams pavyko pradėti fronto linijoje esančių dalinių rotacijos ir pakeitimo procesą.
„Teigiamai vertintina tai, kad, nepaisant gana sudėtingos padėties visoje fronto linijoje, mums pavyko pradėti ilgą laiką fronto linijoje kovines užduotis vykdžiusių dalinių ir padalinių rotacijos ir pakeitimo procesą“, – rašė jis socialiniame tinkle „Facebook“.
O.Syrskis pabrėžė, kad tai stabilizuos padėtį ir turės teigiamą poveikį Ukrainos karių kovinei dvasiai ir psichologinei būklei.
Vyriausiasis vadas pažymėjo, kad dirbdamas Zaporižios regione jis priėmė visus būtinus sprendimus, kad pagerintų Ukrainos brigadų kovinius pajėgumus.
Vasario 27 d. buvo pranešta, kad 110-osios atskirosios mechanizuotosios brigados, pavadintos Marko Bezručkos vardu, kariai vyksta į rotaciją. Taip atsitinka pirmą kartą per dvejus metus nuo to laiko, kai Rusijos pradėjo plataus masto invaziją.
Kovo 11 d. Tauridės operacinės-strateginės karinių pajėgų grupės ryšių su visuomene skyriaus viršininkas kapitonas Dmytro Lichovijus sakė, kad šios krypties brigados, kurios ilgą laiką buvo pirmoje linijoje ir dalyvavo sudėtingose operacijose, pradėjo rotaciją.
O.Danilovas teigia, kad Ukraina su niekuo nederins smūgių Rusijai: „Mes jau pasiekėme Riazanę“
00:06
Ukraina su niekuo nederins savo smūgių Rusijos Federacijos teritorijoje, pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.
Taip jis pakomentavo naujausius išpuolius prieš objektus Rusijos teritorijoje. „Jei jau šiandien pasiekėme Riazanę, tai toli gražu ne mūsų rekordas. Patikėkite, bus ir toliau, ir mes nesustosime. Be to, mes su niekuo nederinsime, kokius taikinius atakuosime Rusijos Federacijoje, kas susiję su kariniu-pramoniniu kompleksu, kas maitina Rusijos kariuomenę – visa tai bus sunaikinta“, – „Laisvės radijui“ skirtame komentare sakė O.Danilovas.
Kalbėdamas apie legiono „Rusijos laisvė“, „Rusijos savanorių korpuso“ ir „Sibiro bataliono“ veiksmus, O.Danilovas sakė, kad šie „išvažiavo balsuoti“, o tai jie turi teisę daryti kaip Rusijos piliečiai.
Pastaruoju metu Rusijos teritorija masiškai atakuojama bepiločiais lėktuvais. Atakuojamos metalurgijos ir naftos perdirbimo gamyklos. Vakarų žiniasklaidos duomenimis, vien kovo 12–13 d. atakomis buvo sustabdytas trijų Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, kurios sudaro apie 12 proc. šalies agresorės naftos perdirbimo pajėgumų, darbas.
Rusija sutrikdė JK gynybos ministrą skraidinusio lėktuvo GPS signalą
23:48
Rusija sutrikdė lėktuvo, kuriuo Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministras Grantas Shappsas skrido namo iš Lenkijos, palydovinį signalą. Apie tai agentūrai „Reuters“ pranešė šaltinis JK vyriausybėje ir kartu su ministru skridę žurnalistai.
Teigiama, kad GPS signalas buvo slopinamas apie 30 minučių, kai lėktuvas skrido netoli sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi. Lėktuvo keleivių mobilieji telefonai negalėjo prisijungti prie interneto, todėl pilotai buvo priversti naudoti alternatyvius būdus buvimo vietai nustatyti.
Premjero Rishi Sunako atstovas agentūrai patvirtino šį incidentą ir pridūrė, kad tokie GPS ryšio sutrikimai dažnai pastebimi prie sienos su Kaliningrado sritimi. Tačiau jis pažymėjo, kad incidentas nekėlė pavojaus orlaivio saugumui.
Rusija prezidento rinkimų išvakarėse pritaikė sankcijas 227 JAV piliečiams
20:18
Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad uždraus atvykti daugiau kaip 200 JAV piliečių, kurie, anot jos, dalyvauja antirusiškoje veikloje.
Pranešimas paskelbtas likus dienai iki balsavimo Rusijos prezidento rinkimuose pradžios. Per juos, beveik neabejojama, Vladimiras Putinas laimės dar vieną šešerių metų kadenciją Kremliuje.
„Į Rusijos Federaciją draudžiama įvažiuoti 227 amerikiečiams, susijusiems su dabartinės JAV administracijos rusofobiško kurso kūrimu, įgyvendinimu ir pateisinimu“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje paskelbtame pareiškime.
Naujosios sankcijos taikomos kai kuriems vyriausybės pareigūnams, įskaitant Valstybės departamento atstovą Matthew Millerį.
Į šį sąrašą taip pat pateko keli žurnalistai, įskaitant „The Washington Post“ ir „The New York Times“, taip pat Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos pranešimų projekto (OCCRP) įkūrėją.
Sankcijos taip pat pritaikytos daugybei universitetų, įskaitant Harvardo, Jeilio ir Kolumbijos, dėstytojų.
Maskva uždraudė daugiau kaip 2 tūkst. amerikiečių atvykti į Rusiją, taip atsakydama į JAV sankcijas Rusijos asmenims ir įmonėms.
Reaguodamos į plataus masto karą Ukrainoje, Vakarų šalys Rusijai pritaikė precedento neturinčias sankcijas.
Rusijos užsienio reikalų ministerija taip pat perspėjo dėl bet kokių „bandymų kištis į Rusijos Federacijos vidaus reikalus“ per šį savaitgalį vyksiančius rinkimus, kuriuose V.Putinas neturi realios opozicijos.
NYT perspėja, ko galima laukti iš Rusijos Ukrainoje
19:33
Plataus masto karas Ukrainoje tęsiasi, o rusų okupantai gali pasinaudoti tuo, kad Vašingtonas vėluoja suteikti pagalbą Kyjivui, ir pradėti aktyviau spausti fronte. Taip mano laikraščio „The New York Times“ žurnalistai. „Ilgainiui sumažėjusi Amerikos parama greičiausiai privers Ukrainą užleisti daugiau teritorijos. Rusijos pajėgos dabar kontroliuoja apie 20 proc. Ukrainos teritorijos ir jos nori dar daugiau“, – rašo leidinys.
Žurnalistai primena Rusijos prezidento Vladimiro Putino žodžius, kai šis pareiškė, kad Rusijos Federacija nori užgrobti visą Donbasą ir Ukrainos pajūrio regionus. Leidinyje pažymima, kad ankstesni Rusijos laimėjimai Ukrainos teritorijoje jai brangiai kainavo.
„...Rusija patyrė dešimtis tūkstančių aukų, kad užimtų Bachmuto miestą, kurį abi pusės vadino „mėsmale“. Ukrainai reikėjo daug amunicijos, kad kelis mėnesius galėtų atremti Rusijos atakas prieš miestą. Šiandien ji greitai pritrūktų atsargų ir turėtų bėgti – o Rusijai pergalė būtų mažiau skausminga. Tai žinodama Rusija gali pradėti aktyviau spausti“, – pažymi žurnalistai.
NYT nuomone, Europos šalys bando kompensuoti amerikiečių pagalbos trūkumą, tačiau visiškai jos pakeisti nepajėgia. Ypač žurnalistai atkreipia dėmesį į Europos problemą gaminant artilerijos sviedinius.
„Anksčiau JAV nutraukdavo karo veiksmus, paprastai po pralaimėjimų mūšio lauke arba kai prarasdavo visuomenės pasitikėjimą. Nei viena, nei kita negalioja Ukrainai. Karas atsidūrė aklavietėje, bet Ukraina nepralaimės. Ir dauguma amerikiečių vis dar remia pagalbą“, – pabrėžiama leidinyje.
JAV: išpuolis prieš A.Navalno bendražygį rodo grėsmes Rusijos opozicijai
18:58 Atnaujinta 20:17
Baltieji rūmai ketvirtadienį pareiškė, kad yra labai susirūpinę dėl „baisaus ir žiauraus“ išpuolio prieš mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygį Leonidą Volkovą.
L.Volkovas buvo sumuštas mėsos muštuku. Jam sulaužyta ranka, sumušta koja. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Baltųjų rūmų atstovas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby teigė negalintis patvirtinti Lietuvos teiginių, kad prie to prisidėjo Rusijos specialiosios tarnybos, tačiau nurodė, kad šis išpuolis priminė apie „labai realias grėsmes“ Kremliaus oponentams.
„Esame labai, labai susirūpinę dėl šio išpuolio prieš Leonidą Volkovą“, – telefonu žurnalistams sakė J.Kirby.
Jis teigė, kad buvo „tiesiog baisių, siaubingų, žiaurių pranešimų apie neįtikėtino smurto išpuolį prieš jį, ir mes tikrai linkime jam kuo greičiau pasveikti“.
Atstovas spaudai nurodė, kad Jungtinių Valstijų pareigūnai „šiuo metu neturi daugiau detalių apie tai, kas tai padarė ir kokie motyvai tai paskatino“.
Tačiau J.Kirby pridūrė, kad šis išpuolis „turėtų mums visiems priminti apie realias grėsmes, su kuriomis kasdien susiduria pilietinės visuomenės nariai Rusijoje“.
„Tai neabejotinai rodo grėsmes ir rizikas, kurios jiems kyla vien už kitokios nuomonės išsakymą“, – pridūrė J. Kirby.
Kalėjime neseniai mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygis L. Volkovas antradienio vakarą buvo užpultas Vilniuje netoli savo namų.
Lietuvos žvalgyba nurodo, jog opozicionieriaus užpuolimas, tikėtina, yra Rusijos organizuota ir įgyvendinta operacija.
Pats L. Volkovas sakė, kad už išpuolio prieš jį stovi Kremliaus šeimininkas, o Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda po incidento pareiškė, kad Vladimiro Putino „niekas čia nebijo“.
Kremliaus atstovas atsisakė komentuoti Rusijos disidento užpuolimą Vilniuje, tačiau pareiškė, kad V. Putiną „reikia gerbti“.
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas ketvirtadienį LRT radijui teigė, kad L.Volkovo užpuolimas yra profesionali, gerai suplanuota operacija, kurią galima pavadinti pirmuoju politinio terorizmo atveju Lietuvoje.
L.Volkovas buvo sumuštas mėsos muštuku. Jam sulaužyta ranka, sumušta koja. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Le Monde“: E.Macronas prabilo apie ketinimą artimiausiais metais „siųsti vaikinus“ į Odesą
18:33
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas prakalbo apie planus artimiausiais metais siųsti karius į Odesą, skelbia „Le Monde“.
Pasak leidinio, šių metų vasario 21 d. E.Macronas priėmime saujelei svečių pareiškė, kad dėl įtemptos situacijos Rusijos kare prieš Ukrainą Prancūzija turės siųsti kariuomenę į Ukrainą.
„Bet kokiu atveju artimiausiais metais turėsiu pasiųsti dalį savo karių į Odesą“, – sakė Prancūzijos vadovas.
Jau vasario 26 d. E.Macronas iš savo priimamojo Eliziejaus laukuose atsakė į klausimą apie galimybę Vakarų kariams įžengti į Ukrainą.
„Nieko negalima atmesti kaip savaime suprantamo dalyko“, – atsakė prezidentas.
Užsienio karių siuntimas į Ukrainą
15min primena, kad vasario pabaigoje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neatmetė galimybės, kad NATO gali įvesti karius į pagalbą Ukrainai. Tačiau tuo metu bendro sutarimo nebuvo.
Vėliau E.Macronas patikslino, kad Prancūzijos kariai galėtų vykti į Ukrainą tuo atveju, jei Rusijos kariuomenė pakartotų puolimą Kyjive arba Odesoje.
Šiai idėjai nepritarė kelios NATO šalys, visų pirma Vokietija, Čekija, Bulgarija, Lenkija, Ispanija ir Italija. Kartu yra šalių, pasirengusių svarstyti tokią galimybę, ypač Lietuva, Latvija ir Estija, skelbia naujienų agentūra „RBK Ukraina“.
Estijos premjerė Kaja Kallas palaikė E.Macrono idėją ir sakė, kad pasirengimas siųsti karius į Ukrainą yra signalas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Į Serbiją pabėgę rusai prakalbo apie Kremliaus bauginimus ir balsavimą rinkimuose: „Tik ne už V.Putiną“
17:52
Konstantinas pabėgo iš Rusijos į Serbiją, kad išvengtų mobilizacijos ir siuntimo į karo kovas Ukrainoje. Tačiau jis nusprendė išreikšti savo nuomonę savaitgalį vyksiančiuose Rusijos prezidento rinkimuose, bet iš tikrųjų neturi už ką balsuoti.
Kaip ir tūkstančiai į Serbiją pabėgusių tautiečių, Konstantinas vis dar labai domisi tuo, kas vyksta jo tėvynėje, tačiau ne itin puoselėja viltį, kad politinė padėtis joje artimiausiu metu gali pasikeisti.
Gyvenimas užsienyje pasirodė esąs sunkus, nes Konstantinui trūksta pinigų ir jis gyvena skurdžiai įrengtame bute Belgrade.
Kita vertus, pabėgimas iš Rusijos suteikė 26 metų vyrui atokvėpio, kuris jo tėvynėje neįsivaizduojamas.
„Rusijoje tave suims už bet ką. Tai ne klausimas, tai tikras faktas“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vokietijos „Rheinmetall“ skelbia apie planus steigti 4 ginklų gamyklas Ukrainoje
17:50
Vokietijos ginklų gamintoja „Rheinmetall“ ketvirtadienį pranešė, kad planuoja Ukrainoje įsteigti bent keturias gamyklas, o šiais metais planuoja pasiekti rekordinius 10 mlrd. eurų siekiančius pardavimus.
Bendrovė teigė, kad gamyklos bus skirtos šaudmenims, karinėms transporto priemonėms, parakui ir priešlėktuvinei ginkluotei gaminti su Rusijos invazija kovojančioje Ukrainoje, kuri susiduria su šaudmenų trūkumu.
„Ukraina šiuo metu yra svarbi mūsų partnerė, kurioje matome 2–3 milijardų eurų (pardavimų) per metus potencialą“, – sakė „Rheinmetall“ generalinis direktorius Arminas Pappergeris, pristatydamas bendrovės 2023 metų rezultatus.
Diuseldorfe įsikūrusi grupė, gaminanti „Leopard“ tankų, kuriuos po ilgų dvejonių Berlynas sutiko siųsti į Ukrainą, dalis, pranešė apie rekordinius 7,2 mlrd. eurų pardavimus praėjusiais metais ir sakė sieksianti, kad šiemet jie viršytų 10 mlrd. eurų.
Didžiausia Vokietijos karinės įrangos gamintoja vasarį jau buvo paskelbusi apie susitarimą su viena Ukrainos įmone dėl artilerijos sviedinių gamybos šioje šalyje.
Ta gamykla, kurią artimiausiu metu planuojama pradėti statyti neatskleidžiamoje vietoje, projektuojama pagal šaudmenų gamyklos, kurią „Rheinmetall“ stato Vokietijoje, pavyzdį.
Bendrovė kiek anksčiau pasirašė sutartį su ukrainiečiais dėl bendrosios įmonės, kuri Ukrainoje rūpinasi karinių transporto priemonių remontu.
Bendrovė teigė, kad planuoja didinti artilerijos sviedinių gamybą, Ukrainos sąjungininkėms Europoje stengiantis išplėsti gamybą, kad galėtų Kyjivui tiekti daugiau šaudmenų.
Savanorių pajėgos Belgorode atakuoja karinius taikinius ir ragina rusų karius prisidėti arba pasiduoti
17:48
Antradienį į Rusijos teritoriją prasiskverbę Ukrainos pusėje kovojantys rusų savanoriai – „Rusijos laisvės“ legiono, Rusijos savanorių korpuso ir „Sibiro bataliono“ kovotojai – trečiadienį pareiškė, kad jų operacija nesibaigė ir „staigmenų“ galima tikėtis artimiausiomis dienomis. Viena jų – smūgiai Rusijos amunicijos sandėliams netoli Kursko.
Savanoriai pakartotinai ragino Belgorodo ir Kursko sričių valdžios atstovus pradėti evakuaciją, kad būtų išvengta civilių žūčių. Kovotojų teigimu, Rusijos valdžios institucijos blokuoja civilių gyventojų evakuaciją Belgorodo srityje, kur tęsiasi rusų savanorių reidas. Tvirtinama, kad tarp vietos gyventojų didėja panika.
Srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas nurodė, kad ketvirtadienį, po daugybės ukrainiečių oro atakų, buvo uždaryti prekybos centrai, o žmonės raginami atidėti keliones.
Plačiau skaitykte ČIA.
Rusijos prezidento „rinkimai“: kandidatai ir V.Putino perrinkimo šou – ką reikėtų apie tai žinoti
17:45
Rusijoje kovo 15-17 d. vyks šalies prezidento rinkimai. Ekspertai ir Vakarai vieningai sutaria, kad tariamas rinkimų procesas tėra šou, nes neabejotinai šį rinkimų spektaklį laimės dabartinis prezidentas Vladimiras Putinas. 15min pateikia pagrindinę informaciją apie rinkimus Rusijoje.
V.Putinui valdant, pasikeitė penki JAV prezidentai – nuo Billo Clintono iki Joe Bideno. Jis tapo laikinai einančiu prezidento pareigas 1999 metais, Naujųjų metų išvakarėse, kai netikėtai atsistatydino Borisas Jelcinas. Pirmajai kadencijai jis buvo išrinktas 2000-ųjų kovą.
Kai 2008 metais V.Putinas buvo priverstas palikti Kremlių dėl kadencijų apribojimų, jis perėjo į ministro pirmininko kėdę, o jo artimas sąjungininkas Dmitrijus Medvedevas tapo prezidentu.
Kai 2012 metais V.Putinas paskelbė, kad vėl kandidatuos, o D.Medvedevas nuolankiai sutiko tapti ministru pirmininku, protestuoti į Rusijos gatves išėjo šimtatūkstantinės žmonių minios.
Galiausiai Rusijos prezidento kadencijos trukmė buvo pratęsta nuo ketverių iki šešerių metų. Prieš trejus metus V.Putinas prastūmė dar vieną pataisų paketą, pagal kurį dvi kadencijos iš eilės pradedamos skaičiuoti nuo 2024 metų.
Plačiau skaitykite ČIA.
ES ir NATO: rinkimai Rusijoje nebus nei laisvi, nei sąžiningi
17:41
Europos Sąjunga ir NATO ketvirtadienį pareiškė, kad rinkimai Rusijoje, per kuriuos, beveik neabejojama, Vladimiras Putinas bus perrinktas prezidentu, nebus nei laisvi, nei sąžiningi, nes Kremlius sunaikino visą opoziciją.
Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno našlė Julija Navalnaja paragino Vakarų šalis nepripažinti penktadienį prasidėsiančių prezidento rinkimų rezultatų.
„Atsižvelgdami į tai, kaip Rusijoje ruošiamasi balsavimui ir kaip jis organizuojamas valdant dabartinei Kremliaus administracijai ir režimui, žinome, kaip tai atrodys“, – sakė Europos Komisijos atstovas Peteris Stano.
„Labai sunku numatyti, kad tai būtų laisvi, sąžiningi ir demokratiški rinkimai, kuriuose Rusijos žmonės tikrai galėtų rinktis“, – pridūrė jis.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paantrino, kad balsavimas „Rusijoje nebus laisvas ir sąžiningas“.
„Jau žinome, kad opozicijos politikai sėdi kalėjimuose, kai kurie yra nužudyti, daugelis yra tremtyje, o iš kai kurių, bandžiusių užsiregistruoti kaip kandidatai, ši teisė buvo atimta“, – sakė jis.
„Rusijoje nėra laisvos ir nepriklausomos spaudos“, – pridūrė jis.
Tris dienas truksiantis balsavimas Rusijos prezidento rinkimuose, po kurių Vladimiras Putinas beveik neabejotinai liks dar šešerius metus valdžioje, vyksta po to, kai dėl jo invazijos į Ukrainą pašlijo Maskvos ir Vakarų šalių santykiai.
Ir ES, ir NATO pasmerkė Rusijos sprendimą surengti balsavimą Ukrainos teritorijose, kurias Maskva sako aneksavusi. Kyjivas ir jo sąjungininkai pasmerkė šias aneksijas ir jų nepripažįsta.
„Rusijos bandymai organizuoti bet kokią rinkimų dalį okupuotose Ukrainos srityse yra visiškai neteisėti ir pažeidžia tarptautinę teisę“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.
ES atstovas P. Stano sakė, kad balsavimas šiose srityse „nėra ir nebus pripažįstamas Europos Sąjungos“.
Pergalė kovo 15–17 dienomis vyksiančiuose rinkimuose leis V. Putinui likti Kremliuje bent iki 2030-ųjų, tai yra ilgiau nei bet kuriam kitam Rusijos vadovui nuo Jekaterinos Didžiosios laikų XVIII amžiuje.
Nė vienam tikram opozicijos kandidatui nebuvo leista dalyvauti rinkimuose.
V. Putinas oficialiai varžysis su trimis Kremliaus patvirtintais kandidatais iš jam ir jo politikai lojalių partijų.
Pataikius į „Patriot“ raketų paleidimo įrenginius, žuvo devyni Ukrainos kariai
17:12
Kovo 9 d. netoli Pokrovsko miesto Donecko srityje per smūgį į priešlėktuvinių raketų komplekso „Patriot“ konvojų buvo sunaikinti du paleidimo įrenginiai M901 ir kelios priešlėktuvinės raketos MIM-104, žuvo devyni Ukrainos kariai, sako Ukrainos žurnalistas Jurijus Butusovas.
„Kadangi radaras ir vadavietė išliko, komplekso kovinis pajėgumas gali būti atkurtas artimiausiu metu, paleidimo įrenginius gali atsiųsti naujus, tačiau pakeisti kvalifikuotų ir motyvuotų operatorių, kurių dalis labai sėkmingai praėjo ilgus mokymus pirmaujančiuose NATO mokymo centruose, deja, nebegalėsime. Nuoširdi užuojauta didvyrių šeimoms. Jų sąskaitoje yra keli Rusijos lėktuvai“, – rašė jis.
J.Butusovas, remdamasis šaltiniais ir rusų paskelbtu drono vaizdo įrašu, teigė, kad smūgį sudavė trys balistinės raketos „Iskander“, koreguojamos žvalgybinio drono „SuperCam“.
Be to, raketų paleidimo įrenginiai stovėjo atviroje kolonoje ir nejudėjo, o ant transporto priemonių esančios maskuojamosios priemonės nebuvo matomos.
J.Butusovas sakė, kad M901 paleidimo įrenginys kainuoja 10 mln. JAV dolerių, o priešlėktuvinė raketa MIM-104 PAC kainuoja 3-4 mln. dolerių.
To iki šiol nebuvo: O.Syrskis pranešė apie rotaciją fronto priekinėje linijoje
16:07
Ketvirtadienį vyriausiasis Ukrainos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad Ukrainos kariams pavyko pradėti fronto linijoje esančių dalinių rotacijos ir pakeitimo procesą.
„Teigiamai vertintina tai, kad, nepaisant gana sudėtingos padėties visoje fronto linijoje, mums pavyko pradėti ilgą laiką fronto linijoje kovines užduotis vykdžiusių dalinių ir padalinių rotacijos ir pakeitimo procesą“, – rašė jis socialiniame tinkle „Facebook“.
O.Syrskis pabrėžė, kad tai stabilizuos padėtį ir turės teigiamą poveikį Ukrainos karių kovinei dvasiai ir psichologinei būklei.
Vyriausiasis vadas pažymėjo, kad dirbdamas Zaporižios regione jis priėmė visus būtinus sprendimus, kad pagerintų Ukrainos brigadų kovinius pajėgumus.
Vasario 27 d. buvo pranešta, kad 110-osios atskirosios mechanizuotosios brigados, pavadintos Marko Bezručkos vardu, kariai vyksta į rotaciją. Taip atsitinka pirmą kartą per dvejus metus nuo to laiko, kai Rusijos pradėjo plataus masto invaziją.
Kovo 11 d. Tauridės operacinės-strateginės karinių pajėgų grupės ryšių su visuomene skyriaus viršininkas kapitonas Dmytro Lichovijus sakė, kad šios krypties brigados, kurios ilgą laiką buvo pirmoje linijoje ir dalyvavo sudėtingose operacijose, pradėjo rotaciją.
Vokietijos parlamentas atmetė naują opozicijos raginimą siųsti „Taurus“ raketas Ukrainai
15:56
Vokietijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį atmetė naują opozicijos raginimą siųsti ilgojo nuotolio sparnuotąsias raketas „Taurus“ Ukrainai, praėjus dienai po to, kai kancleris Olafas Scholzas gynė savo atsisakymą tiekti šiuos ginklus.
Pagrindinis centro dešinės opozicinis blokas stengėsi išlaikyti spaudimą šiuo klausimu ir pasinaudoti nepopuliarios O.Scholzo trijų partijų koalicijos nesutarimais, nors Vokietijos vadovas bando užgniaužti diskusijas. Trečiadienį jis pareiškė įstatymų leidėjams, kad apdairumas yra dorybė, ir atmetė prielaidas, kad nepasitiki Kyjivu.
Parlamento žemieji rūmai – Bundestagas – 495 balsais prieš 190 ir penkiems parlamentarams susilaikius atmetė opozicinio Sąjungos bloko pasiūlymą.
Vokietija tapo antrąja pagal dydį karinės pagalbos Ukrainai tiekėja po Jungtinių Valstijų, tačiau O.Scholzas jau kelis mėnesius blokuoja raketų „Taurus“ pristatymą Ukrainai. Šių raketų veikimo nuotolis siekia iki 500 kilometrų. Jos teoriškai gali būti panaudotos prieš taikinius toli Rusijos teritorijoje.
Jo pozicija sukėlė konservatyvios opozicijos ir dalies paties O. Scholzo koalicijos narių nepasitenkinimą. Kritika nesumažėjo ir po to, kai praėjusį mėnesį O.Scholzas pagaliau pateikė išsamų paaiškinimą, kuriame akcentuojama, kad Vokietija neturi tiesiogiai įsitraukti į karą.
Praėjusį mėnesį įstatymų leidėjai paragino vyriausybę tiekti Ukrainai tolimojo nuotolio ginklus, tačiau atmetė ankstesnį opozicijos raginimą, kuriame buvo aiškiai raginama siųsti raketas „Taurus“.
Kritikai atmeta O.Scholzo argumentą, kad raketos „Taurus“ galėtų būti atsakingai naudojamos tik dalyvaujant Vokietijos kariams – pačioje Ukrainoje ar už jos ribų. Trečiadienį jis sakė, kad tai yra „riba, kurios aš, kaip kancleris, nenoriu peržengti“.
„Tariamas atsargumas visada tik skatino [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino agresiją prieš Ukrainą – toks yra rezultatas, – parlamentarams sakė opozicijos įstatymų leidėjas Johannas Wadephulas. – Jis atsitrauks tik tada, jei tik bus priverstas. Arba mes sudarome sąlygas Ukrainai laimėti karą, arba pralaimėsime kartu su ja. Trečio kelio nėra.“
Vokietijos parlamento Socialdemokratų frakcijos vadovas Rolfas Mutzenichas tvirtina, kad diskusiją paskatino vidaus politiniai motyvai.
„Vokietija yra šalis, kuri po Jungtinių Valstijų labiausiai padeda Ukrainai“, – sakė jis.
Viena Žaliųjų partijos, kuri yra viena iš jaunesniųjų O.Scholzo koalicijos partnerių, įstatymų leidėja aiškiai pareiškė, kad jos partija ir toliau palaiko „Taurus“ raketų siuntimą Ukrainai, tačiau atmetė tai, ką ji pavadino opozicijos „vitrininiais pasiūlymais“.
Agnieszka Brugger pažymėjo, kad bet kokį sprendimą gali priimti tik vyresnieji ministrai.
Tačiau ji teigė, kad „dvejojimas ir delsimas taip pat gali prisidėti prie eskalavimo“, ir atmetė O. Scholzo bandymus nutraukti diskusijas. Ji sakė, kad Prancūzija ir Jungtinė Karalystė sutiko siųsti panašias raketas, ir tai nereiškė tolesnio eskalavimo.
Pagrindinė kandidatė vadovauti Rusijos Aukščiausiajam Teismui – V.Putino bendramokslė
15:52
Tarp galimų kandidatų į Rusijos Aukščiausiojo Teismo pirmininko postą yra šio teismo pirmininko pavaduotoja Irina Podnosova, vadovaujanti Ekonominių ginčų teisminei valdybai. Tai pranešė keturi „Vedomosti“ šaltiniai, iš kurių du yra artimi prezidento administracijai ir du – teisėjų bendruomenei.
Teisėjų bendruomenė I.Podnosovą laiko labiausiai tikėtina kandidate į Aukščiausiojo Teismo pirmininko postą, nors galutinis sprendimas dar nepriimtas.
Studijavo tame pačiame Teisės fakultete
I.Podnosova kartu su Vladimiru Putinu studijavo Leningrado valstybinio Ždanovo universiteto Teisės fakultete. Tiek ji, tiek V.Putinas universitetą baigė 1975 m.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos rinkimų intriga: ką V.Putinas dar šešerius metus veiks prezidento poste?
15:29
Vladimirui Putinui rengiantis dar vienai kadencijai Rusijos prezidento poste, būsimų rinkimų intrigos, galima sakyti, nėra, tačiau daugelį stebėtojų domina ir jiems nerima kelia tai, ką jis darys per šešerius naujos kadencijos metus.
Po penktadienį prasidėsiančio ir sekmadienį pasibaigsiančio balsavimo V.Putinas beveik neabejotinai liks poste bent iki 2030 metų, ir tai reiškia, kad jis bus valdęs Rusiją mažiausiai tris dešimtmečius – kaip jos prezidentas ar premjeras.
Ilgo valdymo svoris ir sistemingas vidaus opozicijos balsų slopinimas suteikia V.Putinui labai didelę – galbūt nežabotą – valdžią.
Jo pozicijas stiprina ir netikėtas Rusijos ekonomikos atsparumas nepaisant plačios apimties Vakarų sankcijų, įvestų Maskvos kariuomenei pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą, taip pat maži, bet nuoseklūs rusų kariuomenės pastarųjų mėnesių laimėjimai mūšio lauke, JAV ir kitų sąjungininkių paramos Kyjivui vėlavimas ir kai kuriose Vakarų šalyse augantis skepticizmas dėl progresyvesnių socialinių nuostatų, atkartojantis Rusijos lyderio „tradicinių vertybių gynimą“.
Trumpai tariant, V.Putinas naują kadenciją pradės beveik nesusidurdamas su jokiomis regimomis kliūtimis, o tai greit galėtų pasireikšti svarbiais naujais veiksmais.
Mobilizacija
„Rusijos prezidento rinkimai ne tokie svarbūs palyginti su tuo, kas bus po jų. Putinas dažnai atidėdavo nepopuliarius veiksmus po rinkimų“, – komentavo pokomunistinę politiką studijuojanti Cornello universiteto profesorė Bryn Rosenfeld.
Plačiau skaitykite ČIA.
Latvijos Saeima atmeta Rusijos „rinkimų“ okupuotose Ukrainos dalyse teisėtumą
15:22
Latvijos Saeima ketvirtadienį priėmė pareiškimą, kuriuo kategoriškai atmetamas Rusijos okupuotose ir neteisėtai aneksuotose Ukrainos dalyse rengiamų „rinkimų“ teisėtumas.
Pareiškime griežtai smerkiami Rusijos imperialistiniai sumanymai ir tęsiama agresija prieš Ukrainą, Rusijos vyriausybės reikalaujama sustabdyti visokių formų kankinimus ir blogą elgesį su politiniais kaliniais, panaikinti visus nepagrįstus kaltinimus ir tuojau pat besąlygiškai paleisti visus politinius kalinius.
Parlamentarai pareiškime pakartoja, kad Europos Sąjunga, jos šalys narės ir sąjungininkai visame pasaulyje privalo toliau visapusiškai remti Ukrainą, įskaitant politines, ekonomines, finansines ir karines priemones, paramą pilietinei visuomenei ir šalies atstatymui.
Saeimos nariai reiškia solidarumą su Ukraina vėl patvirtindami paramą jos nepriklausomybei, suverenumui ir teritoriniam vientisumui su tarptautinės bendrijos pripažįstamomis sienomis.
Pradėjusi didelio masto invaziją į Ukrainą Rusija itin suintensyvino susidorojimą su politiniais oponentais, žiniasklaidos ir pilietinėmis laisvėmis, negailestingai slopindama visas kitokias nuomones ir kriminalizuodama nepritarimą karui, sakoma pareiškime.
Pažymima, kad Rusijos vyriausybė yra atsakinga už sunkius žmogaus teisių pažeidimus ir politines represijas, įskaitant opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirtį.
Rusijos rinkėjai vis labiau spaudžiami dalyvauti vadinamuosiuose prezidento rinkimuose ir užtikrinti Kremliaus pageidaujamą aktyvumą, neseniai per platformą „Telegram“ paskelbė nepriklausoma rinkimų stebėsenos grupė „Golos“.
Po ukrainiečių oro atakų Belgorodo srityje uždaromi prekybos centrai
15:20
Rusijos Belgorodo srityje, esančioje prie Ukrainos sienos, ketvirtadienį, po daugybės ukrainiečių oro atakų, buvo uždaryti prekybos centrai, o žmonės raginami atidėti keliones, pranešė gubernatorius.
„Sulaukėme daug prašymų uždaryti prekybos centrus. Mes tai jau padarėme. Dabar jie uždaromi“, – platformoje „Telegram“ sakė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Anksčiau ketvirtadienį pareigūnai pranešė, kad Rusijos regione prie Ukrainos sienos per praėjusios nakties dronų atakas žuvo vienas ir buvo sužeisti dar trys žmonės.
Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį paskelbė, kad praėjusią naktį Belgorodo ir Kursko regionuose prie Ukrainos sienos buvo numušta 14 ukrainiečių dronų.
Tai dar viena šios savaitės dronų atakų prieš Rusijos teritoriją banga, surengta prieš kovo 15–17 dienomis vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus, beveik neabejotinai suteiksiančius Vladimirui Putinui dar šešerius metus valdžioje.
11 dronų buvo numušta virš Belgorodo srities, o dar trys – virš Kursko regiono, sakoma Gynybos ministerijos pareiškime.
Atstovų Rūmų pirmininkas žada atblokuoti paramą Ukrainai, bet su tam tikromis sąlygomis
15:18
Trečiadienį per pokalbį su respublikonų senatoriais Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas pareiškė, kad Atstovų Rūmai parengs savo paramos Ukrainai įstatymo projektą, tačiau gerokai kitokios formos nei tas, kuriam jau pritarė Senatas, skelbia amerikiečių leidinys „The Hill“.
Trečiadienį vakare kalbėdamas su žurnalistais M.Johnsonas nurodė, kad „stengsis, jog Atstovų Rūmai pritartų“ sprendimui dėl paramos Ukrainai, ir supranta, kaip svarbu tai padaryti.
„Niekas nenori, kad nugalėtų Vladimiras Putinas. Manau, kad jis nesustos ties Ukraina... jis ketina eiti toliau į Europą... Šioje situacijoje yra gera ir bloga pusė, gėris prieš blogį, ir Ukraina čia yra auka“, – pažymėjo Atstovų Rūmų pirmininkas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Britų žvalgyba: rusų puolimas prie Avdijivkos lėtėja
14:48
Rusijos puolimas į vakarus nuo Avdijivkos sulėtėjo, tačiau artimiausiomis savaitėmis Ukrainos gynybos pajėgoms bus sunku, naujausioje karo apžvalgoje skelbia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Žvalgybos duomenimis, Rusijos pajėgos ir toliau vykdo atakas keliuose fronto linijos rajonuose.
Teigiama, kad pirmiausia Rusija savo operacijas telkia į vakarus nuo Avdijivkos ir Marjinkos Donecko srityje. Šiose vietovėse per pastarąsias keturias savaites surengta 60 proc. Rusijos atakų.
„Tačiau nuo 2024 m. vasario pabaigos, kai vidutinis užregistruotų savaitinių Rusijos sausumos atakų Ukrainoje skaičius siekė 600 atakų per savaitę, sumažėjo 13 proc.“, – teigiama ataskaitoje.
Pasak žvalgybos, Rusija vasario mėn. perėmė Avdijivkos ir kelių į vakarus nuo miesto esančių kaimų kontrolę, tačiau nuo to laiko pažanga sulėtėjo.
„Tikėtina, kad artimiausiomis savaitėmis bendra situacija Ukrainos pajėgoms bus sudėtinga, nes Rusija toliau atstato savo pajėgas ir rengia išpuolius prioritetinėse teritorijose“, – pažymėjo Gynybos ministerija.
Anksčiau ketvirtadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovas pažymėjo, kad Rusijos pajėgos šiuo metu bando užimti Tonenkę iš Lastočkynės krypties ir Nevelskę Donecko srityje. Tačiau kol kas, pasak kariškio, rusų pastangos yra bevaisės.
V.Putinas vėl iškraipo istorinę tiesą, šįkart – apie Belgijos nepriklausomybę
14:38
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Belgija tapo nepriklausoma valstybe „daugiausia Rusijos dėka“. Tačiau istorijos specialistai, taip pat ir rusų, laikosi iš esmės priešingos nuomonės.
Per vadinamąjį Pasaulio jaunimo festivalį kalbėdamas su vienu „jaunuoliu iš Belgijos“ Rusijos prezidentas dar kartą pademonstravo ganėtinai keistoką istorinių įvykių interpretaciją.
V.Putinas kalbėjo: „Belgija, kaip nepriklausoma valstybė, pasaulio žemėlapyje didžiąja dalimi atsirado Rusijos ir jos pozicijos dėka. Tačiau šiandien tai neturi reikšmės.“
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina paragino tarptautinę bendruomenę atmesti rinkimų Rusijoje rezultatus
14:26
Kyjivas ketvirtadienį paragino tarptautinę bendruomenę atmesti šį savaitgalį vyksiančių Rusijos prezidento rinkimų, taip pat ir Maskvos kariuomenės okupuotose Ukrainos dalyse, rezultatus.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija užsienio valstybes ir organizacijas paragino nepripažinti šių rinkimų, kuriuos Kyjivas vadina farsu, rezultatų, o tarptautinius stebėtojus – juose nedalyvauti.
Kovo 15–17 dienomis vyksiančiuose rinkimuose Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia užsitikrinti dar vieną šešerių metų kadenciją ir Kremliuje likti mažiausiai iki 2030 metų.
Stebėtojai neabejoja, kad valdžią įtvirtinusiam ir opoziciją sistemingai užgniaužusiam V.Putinui tai pavyks. Visiems svarbiems opozicijos politikams rinkimuose dalyvauti uždrausta.
J.Stoltenbergas ragina NATO šalis išvengti „istorinės klaidos“
14:13 Atnaujinta 14:25
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljanso narės turėtų skubiai suteikti Ukrainai papildomą karinę pagalbą, kad būtų išvengta „rimtos istorinės klaidos“, susijusios su Rusijos pergale mūšio lauke.
„Ukrainiečiams nepritrūksta drąsos. Jiems pritrūksta šaudmenų“, – žurnalistams sakė J.Stoltenbergas.
„Kartu mes galime aprūpinti Ukrainą viskuo, ko jai reikia. Turime parodyti politinę valią tai padaryti“, – pridūrė generalinis sekretorius.
Jis taip pat pabrėžė, kad NATO šalys turi „giliai ir greitai smogti“, nes delsimas turės „realių pasekmių mūšio lauke“.
„Šis momentas yra kritinis. Būtų didelė istorinė klaida leisti Putinui nugalėti“, – sakė J.Stoltenbergas.
Anksčiau NATO generalinis sekretorius pareiškė, kad šiemet rekordinis skaičius – 18 iš 31 NATO narės – pasieks Aljanso nustatytą 2 proc. BVP išlaidų gynybai tikslą.
Tuo tarpu Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda mano, kad NATO valstybės narės turėtų padidinti išlaidas gynybai iki 3 proc. BVP.
Grupė Ukrainos parlamento narių, remdamiesi „Wagner“ pavyzdžiu, parengė kalinių mobilizacijos įstatymo projektą
14:08
Sunkiai vykstanti naujų Ukrainos karių paieška paskatino 14 Ukrainos parlamento narių pasinaudoti Rusijos pavyzdžiu ir trečiadienį pasiūlyti įstatymo projektą, pagal kurį kaliniams būtų leidžiama tarnauti kariuomenėje, skelbia leidinys „Politico“.
Ukrainoje yra tūkstančiai nuteistųjų, norinčių stoti į kariuomenę, praėjusią savaitę per Ukrainos nacionalinį teletiltą sakė teisingumo ministras Denysas Maliuska. Jis sakė nematąs nieko blogo įtraukti žmones, kurie moka žudyti, jei jie gali padėti likviduoti Rusijos okupantus.
Ukrainos įstatymai šiuo metu neleidžia kaliniams būti pašauktiems į kariuomenę. Tačiau Rusijos invazijos pradžioje 2022 m. vasarį Ukrainos vyriausybė suteikė malonę daugiau kaip 300 kalinių, kurie norėjo stoti į kariuomenę.
„Sakyčiau, kad ši patirtis buvo daugiau ar mažiau sėkminga. Kai kurie iš tų nuteistųjų tapo didvyriais ir gavo medalius. Kiti kažkodėl atsidūrė užnugaryje, bet irgi nepadarė didelės žalos“, – sakė D.Maliuska.
Ministras teigė, kad įstatymo projektas dėl kalinių bus svarstomas nedelsiant, nes jis nesulaukė nė vieno parlamento nario, kuris prieštarautų šiai idėjai.
„Visi supranta, kad galime naudoti nuteistuosius. Ir nuteistieji išreiškė norą ginti savo šalį“, – sakė ministras.
Tačiau Ukrainos įstatymų leidėjai vis dar turi parengti taisykles, kaip kontroliuoti nuteistuosius. Taip pat neaišku, ar atliekantiems bausmę bus sutrumpintos bausmės.
„Ne visi kariuomenės vadai yra pasirengę priimti nuteistuosius ir kalinius į savo dalinius, tačiau mes niekam neketiname primesti tokių mobilizuotų žmonių. Greičiausiai tai bus atskiri būriai“, – sakė D.Maliuska.
Jis pridūrė, kad užsiregistruoti galės tik tie kaliniai, kurie yra atlikę didžiąją dalį bausmės ir nėra laikomi pavojingais visuomenei.
„Kariuomenė paprašė mūsų pašalinti iš galimos mobilizacijos tuos, kurie pažeidė karinę drausmę ir įvykdė nusikaltimus atlikdami karinę prievolę. Taip pat jie nenori matyti tų, kurie padarė nusikaltimus prieš valstybę. Todėl tokios kategorijos tikriausiai nebus mobilizuojamos“, – sakė jis.
Rusija jau daugiau nei dvejus metus šaukia nuteistuosius į kariuomenę, o privačios kariuomenės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas keliavo po Rusijos kalėjimus siūlydamas malonę, jei jie prisijungtų prie jo samdomų „Wagner“ pajėgų. Po jo nepavykusio sukilimo ir vėlesnės mirties Rusijos gynybos ministerija sukūrė specialius batalionus, daugiausia sudarytus iš kalinių, pavadintus „Storm-V“ ir „Storm-Z“.
„Ukrainos įstatymo projektas – tai ženklas, kad šalis desperatiškai stengiasi pritraukti daugiau karių, kurie padėtų išsekusiems kariams, nuolat puolamiems Rusijos. Jai reikia maždaug 500 000 naujų naujokų, kad galėtų rotuoti savo pajėgas ir padengti patirtus nuostolius“, – rašo „Politico“.
Šiuo metu dedamos pastangos pertvarkyti šalies mobilizacijos įstatymą. Šiuo metu šaukiami tik 27 metų ir vyresni vyrai, o vidutinis Ukrainos karių amžius yra daugiau kaip 40 metų. Parlamentas rengia teisės aktą, kuriuo mobilizacijos amžius būtų sumažintas iki 25 metų, tačiau šis klausimas yra politiškai neparankus.
Pirmasis bandymas balsuoti dėl įstatymo nepavyko dėl žmogaus teisių pažeidimų ir korupcijos rizikos.
Parlamentų URK vadovai: Rusijos rinkimai Ukrainos teritorijose – okupacijos įteisinimas
13:46
Vadinamieji Rusijos prezidento rinkimai nebus nei laisvi, nei sąžiningi, o jų vykdymas Ukrainos teritorijose yra bandymas įteisinti okupaciją, sakoma ketvirtadienį išplatintame Europos šalių, JAV, Kanados, Izraelio parlamentų Užsienio reikalų komitetų (URK) pirmininkų pareiškime.
„Vykstant karui, nusinešusiam daugybę ukrainiečių gyvybių, sukėlusiam milžiniškas žmonių kančias ir destrukciją, Rusija organizuoja vadinamuosius rinkimus, kurie sutampa su dešimtosiomis Krymo neteisėtos aneksijos metinėmis, ir tai yra akivaizdi provokacija“, – teigiama pareiškime.
„Šiuos rinkimus Rusija ketina išplėsti ir į jos okupuotas ir neteisėtai aneksuotas Ukrainos teritorijas, taip bandydama įteisinti savo laikiną Ukrainos teritorijos okupaciją“, – rašoma jame.
URK vadovai pabrėžė, kad rinkimų organizavimas laikinai okupuotuose ir neteisėtai aneksuotuose Ukrainos regionuose šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę ir Jungtinių Tautų Chartijos principus bei Ukrainos neatimamą teisę į nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą.
Jie pareiškė nepripažįstantys Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose rengiamų rinkimų teisėtumo.
Anot politikų, šie rinkimai nebus nei laisvi, nei sąžiningi, nes jie pasižymi visišku susidorojamu su opozicija ir nepriklausoma žiniasklaida, teisėtų alternatyvų ir tarptautinės priežiūros nebuvimu.
„Vladimiro Putino vadovaujamo autoritarinio režimo dominuojamame Rusijos valdyme plačiai paplitusi korupcija ir rengiami fiktyvūs rinkimai, kuriais siekiama imituoti demokratijos principų laikymąsi, visa valdžia sutelkta tik V. Putino rankose, o opozicija negailestingai slopinama pasitelkiant klusnius teismus, žiniasklaidos cenzūrą ir įstatymų leidžiamąją valdžią, kuri tik automatiškai tvirtina valdančiosios partijos sprendimus. Rusijoje nebėra vietos pilietinei ar politinei opozicijai“, – tvirtina pareiškimo autoriai.
Pareiškimą pasirašė daugiau kaip 20 parlamentų URK pirmininkai, tarp jų – ir Lietuvos atstovas Žygimantas Pavilionis.
Tarp pasirašiusiųjų yra ir JAV, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Izraelio, Ukrainos komitetų vadovai.
Rusijos prezidento rinkimai vyks kovo kovo 15–17 dienomis.
„Gražiai dega“: savanorių legionas sunaikino du rusų amunicijos sandėlius netoli Kursko
13:34
Rusijos laisvės legiono savanoriai sunaikino du rusų amunicijos sandėlius Kursko srities Tiotkino kaime, esančiame netoli sienos su Ukraina.
Legiono „Telegram“ kanalo duomenimis, į rusų amunicijos sandėlius pataikė artilerija.
Internete pasirodė vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip Tiotkine vyksta kova tarp savanorių ir „Rosgvardijos“. Filmuotoje medžiagoje girdėti kulkosvaidžių ugnis.
Ketvirtadienį, kovo 14 d., Rusijos Belgorodo miestą sudrebino keli sprogimai. Virš miesto matyti dūmų stulpai. Belgorode paskelbtas oro pavojus, girdimi sprogimai. Pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose girdimi sprogimų garsai.
Sprogimų išvakarėse Rusijos savanorių korpusas ir Rusijos laisvės legionas įspėjo vietos gyventojus apie pavojų ir paragino juos evakuotis.
Kremlius nekomentuoja L.Volkovo užpuolimo, bet ragina G.Nausėdą gerbti V.Putiną
13:19
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį atsisakė komentuoti Rusijos disidento Leonido Volkovo užpuolimą Vilniuje, tačiau pareiškė, kad šalies prezidentą Vladimirą „Putiną reikia gerbti“.
Kalėjime neseniai mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygis L. Volkovas antradienio vakarą buvo užpultas Vilniuje netoli savo namų.
Lietuvos žvalgyba nurodo, jog opozicionieriaus užpuolimas, tikėtina, yra Rusijos organizuota ir įgyvendinta operacija.
„Kalbame apie Lietuvoje įvykusį incidentą. Negalime niekaip komentuoti to, kas vyksta su žmonėmis Lietuvoje, turbūt reikėtų kreiptis į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją ir policiją“, – sakė D.Peskovas, cituojamas Rusijos naujienų agentūrų.
Pats L. Volkovas sakė, kad už išpuolio prieš jį stovi Kremliaus šeimininkas, o Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda po incidento pareiškė, kad V. Putino „niekas čia nebijo“.
Reaguodamas į pastarąjį pareiškimą, Kremliaus atstovas spaudai sakė, kad „Putino nereikia bijoti, Putiną reikia gerbti ir jo klausytis“.
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas ketvirtadienį LRT radijui teigė, kad L.Volkovo užpuolimas yra profesionali, gerai suplanuota operacija, kurią galima pavadinti pirmuoju politinio terorizmo atveju Lietuvoje.
L.Volkovas buvo sumuštas mėsos muštuku. Jam sulaužyta ranka, sumušta koja. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Tai mums buvo žinoma“: A.Anušauskas pakomentavo pranešimus apie baltarusių pajėgų judėjimą pasienyje su Lietuva
13:17
Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad pranešimai apie Baltarusijos karinių pajėgų judėjimą pasienyje neturi kelti nerimo, nes šie planai buvo žinomi, o Lietuva pasirengusi reaguoti.
Tai A.Anušauskas 15min sakė po to, kai stebėsenos grupė „Belaruski Gayun“ paskelbė, jog kad Baltarusija į Ašmenos rajoną perkėlė 46 automobilių ešeloną su technika ir kariais.
„19-osios mechanizuotosios brigados daliniai (1-asis atskiras mechanizuotas batalionas, karinis dalinys 14398; 4-asis atskiras tankų batalionas, karinis dalinys 22092) buvo perkelti į Ašmenos rajoną (besiribojantį su Lietuva)“, – sakoma „Gayun“ pranešime.
Teigiama, kad karinės technikos atvykimas į Ašmenos stotį užfiksuotas praėjusią naktį.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos valdžia blokuoja civilių evakuaciją iš Belgorodo srities
13:14
Rusijos valdžios institucijos blokuoja civilių gyventojų evakuaciją Belgorodo srityje, kur tęsiasi rusų savanorių reidas. Tarp vietos gyventojų didėja panika.
Tai pranešė naujienų agentūra „RBK-Ukraina“, remdamasi šaltiniais Ukrainos žvalgyboje.
Kaip pažymi šaltiniai, valdžia blokuoja Belgorodo srities gyventojų evakuaciją. Teisėsaugininkai aptvėrė geležinkelio stotį.
Praneša apie aukas Belgorode
13:11
Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pranešė apie sprogimų aukas regione.
„Virš Belgorodo ir Belgorodo rajono veikė mūsų oro gynybos sistema – priartėjus prie miesto buvo numušta 10 oro taikinių. Operatyvinės tarnybos tikslina informaciją apie pasekmes ant žemės“, – sakė jis savo „Telegram“ kanale.
„Dėl sprogimo civilės moters vairuojamas automobilis nulėkė į griovį. Moteris nuo patirtų sužalojimų mirė vietoje. Reiškiu nuoširdžią užuojautą žuvusiosios šeimai ir draugams“, – rašė jis.
Pasak gubernatoriaus, yra trys nukentėjusieji. Dvi moteris su barotraumomis ir vyrą su šrapnelio žaizda peties srityje greitosios pagalbos ekipažai nugabeno į Belgorodo miesto ligoninę Nr. 2, kur gydytojai jiems teikia būtiną medicininę pagalbą.
„Dėl žalos Belgorode. Įvairūs apgadinimai nustatyti aštuonių daugiabučių namų butuose, trijuose privačiuose gyvenamuosiuose namuose ir trijose namų valdose. Be to, šiek tiek apgadintas vienos švietimo įstaigos įstiklinimas (įtrūko 2 langai). Preliminariais duomenimis, apgadinta 13 automobilių“, – sakė jis.⠀
Belgorodo rajone įvairių apgadinimų užfiksuota privačiuose namuose ir daugiabučiuose trijose Belovsko kaimo gatvėse. Pasak gubernatoriaus, viename pastate trims vaikams šrapnelis sužalojo kojas, hospitalizuoti neprireikė.
Nustatė vietą, kur Belgorode ant automobilio nukrito sviedinys: tai įvyko 4 km nuo naftos bazės
12:03
Vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip sviedinys pataiko į lengvąjį automobilį Belgorode, ketvirtadienio rytą tapo vienu pagrindinių Rusijos socialiniuose tinkluose. Nepriklausomo portalo „Agentstvo“ analizės duomenimis, sprogimas įvyko Volčanskajos gatvėje miesto pietryčiuose. Sprendžiant iš srities gubernatoriaus pranešimo ir liudininkų vaizdo įrašų, sprogęs sviedinys galėjo būti numuštas priešlėktuvinės gynybos. Jo galimo skrydžio trajektorijoje yra naftos saugykla „Rosneft“, kurią Ukrainos pajėgos jau apšaudė.
Ataka įvyko netoli Volčanskajos ir Zelionaja Polianos gatvių sankryžos, portalas nustatė iš liudininkų paskelbto vaizdo įrašo. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad po apšaudymo miesto valdžia užblokavo šią kelio atkarpą.
Sviedinys pataikė į automobilį (manoma, „Suzuki Jimny“), jo vairuotojas, preliminariais duomenimis, žuvo, sakė gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Tame pačiame pranešime regiono vadovas pažymėjo, kad oro gynybos pajėgos virš miesto numušė 8 oro taikinius. Vaizdo įraše, padarytame sviedinio kritimo momentu, girdėti daugybė sprogimų, panašių į priešlėktuvinės gynybos sistemų darbą.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos nepranešė apie atakos taikinį, tačiau „Belgorodnefteprodukt“ naftos saugykla yra už 4 kilometrų nuo tos vietos, į kurią pataikė sviedinys. Dar 2022 m. balandžio mėn. du Ukrainos sraigtasparniai apšaudė šią bazę, dėl to tuomet užsidegė aštuonios degalų talpyklos.
Nuo metų pradžios Ukraina suintensyvino išpuolius prieš degalų tiekimo įmones Rusijoje. Vien per pastarąsias dvi dienas buvo užpultos trys naftos perdirbimo gamyklos – Riazanės, Rostovo ir Leningrado srityse. Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, šios trys naftos perdirbimo gamyklos sudaro 12 proc. visų Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų.
V.Putinas yra per žingsnį nuo J.Stalino rekordo: ką svarbu žinoti apie „rinkimų“ farsą
11:32
Kovo 15-17 d. Rusijoje vyks vadinamieji „prezidento rinkimai“ – rinkimų farsas, kurio rezultatais remdamasis Vladimiras Putinas tikisi pratęsti savo valdymą dar šešeriems metams, t. y. mažiausiai iki 2030 m.
Rinkimai be pasirinkimo: kaip J.Putinas artėja prie J.Stalino
71 metų Vladimiras Putinas siekia penktosios prezidento kadencijos, tačiau iš tikrųjų šaliai vadovauja nuo 2000 m. (su formalia pertrauka, kai 2008-2012 m. prezidentavo Dmitrijus Medvedevas). Jei V.Putinas išliks valdžioje iki 2030 m., jis faktiškai prilygs sovietų diktatoriaus Josifo Stalino 30 metų trukusiam valdymui – jis kol kas vienintelis Rusijos ir Sovietų Sąjungos lyderis, pagal valdymo trukmę pranokęs V.Putiną, skelbia portalas „New Voice“. Josifas Stalinas Sovietų Sąjungai vadovavo kiek daugiau nei tris dešimtmečius – 1922-1953 m.
Rusijos konstitucija draudžia prezidentui eiti pareigas daugiau nei dvi kadencijas, tačiau prieš kelerius metus priimtomis pataisomis V.Putinui de facto patvirtinta išimtis, leidžianti jam kandidatuoti 2024 m. ir net 2030 m.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Putinas ragina rusus balsuoti: tai „patriotinių jausmų išraiška“
11:17
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paragino rusus balsuoti šį savaitgalį rengiamuose rinkimuose, kurie, anot jo, vyksta sudėtingu šaliai metu.
Ilgametis šalies vadovas siekia dar kartą įtvirtinti savo valdžią ir artėja prie to, kad užsitikrintų naują šešerių metų kadenciją
Šis balsavimas, anot Kremliaus, parodys, kad visuomenė visiškai palaiko jo plataus masto karą prieš Ukrainą.
„Esu įsitikinęs: jūs suprantate, kokį sudėtingą laikotarpį išgyvena mūsų šalis, su kokiais sudėtingais iššūkiais susiduriame beveik visose srityse“, – sakė V. Putinas rinkimų išvakarėse kreipdamasis į rusus.
„Kad ir toliau galėtume garbingai į juos reaguoti ir sėkmingai įveikti sunkumus, turime būti vieningi ir pasitikintys savimi“, – pridūrė jis.
Pergalė kovo 15–17 dienomis vyksiančiuose rinkimuose leis jam likti Kremliuje bent iki 2030-ųjų, tai yra ilgiau nei bet kuriam kitam Rusijos vadovui nuo Jekaterinos Didžiosios laikų XVIII amžiuje.
„Pasakysiu tiesiai: dalyvavimas rinkimuose šiandien yra patriotinių jausmų išraiška“, – pridūrė V. Putinas.
Jis taip pat pasidžiaugė, kad balsavimas vyks keturiose Ukrainos teritorijose, kurias Rusija tvirtina prisijungusi, ir 2014 metais Maskvos aneksuotame Krymo pusiasalyje. Kyjivas ir jo sąjungininkai pasmerkė šias aneksijas ir jų nepripažįsta.
„Mūsų kovotojai fronte taip pat balsuos. Jie, rodydami drąsą ir didvyriškumą, gina Tėvynę ir dalyvaudami rinkimuose rodo pavyzdį mums visiems“, – sakė Rusijos vadovas.
Rinkėjų pasitikėjimas šiuo buvusiu KGB agentu išlieka didelis.
Rusijos kariai Ukrainoje pastaruoju metu pasiekė pirmuosius per ilgus mėnesius laimėjimus mūšio lauke, o balsingiausias V. Putino kritikas Aleksejus Navalnas praėjusį mėnesį mirė Arkties kalėjimo kolonijoje.
Stebėtojai sako, kad Rusijos vadovo rinkimai nebus sąžiningi, nes visiems svarbiems opozicijos politikams juose dalyvauti uždrausta.
Nerimas Belgorode: po rytinio apšaudymo likę vietiniai nusiteikę blogiausiam
11:13 Atnaujinta 11:20
Rusijos savanoriai – „Rusijos laisvės“ legiono, Rusijos savanorių korpuso ir „Sibiro bataliono“ kovotojai – jau trečią dieną vykdo reidą su Ukraina besiribojančiose Rusijos teritorijose.
Kovos Kursko ir Belgorodo srityse tęsiasi, o ketvirtadienį turėtų prasidėti rusų karinių objektų apšaudymas, todėl raginimas vietos gyventojams nedelsiant evakuotis išlieka aktualus.
Belgorodo srityje paskelbtas raketų grėsmės singalas, o socialiniuose tinkluose plinta pranešimai apie Belgorodo apšaudymą, liudininkai skelbia filmuotą medžiagą, kurioje matyti tiršti dūmai.
Apie susirėmimus Belgorodo srities Spodarjušino kaimo rajone pranešama nuo ankstyvo ryto. Prokremliškas susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Mash“ nurodė, kad savanoriai, kuriuos šaltinis vadina „ukrainietiškais“, atėjo iš Ukrainos Popovkos kaimo pusės. Teigiama, kad Rusijos kariuomenė puolimui atremti esą pasitelkė aviaciją. O vadinamieji Rusijos kariškiai tvirtina, kad Spodarjušino puolimui buvo panaudota sunkioji technika.
Skelbiama, kad per susišaudymą buvo sunaikinta 12 diversantų ir dvi pėstininkų kovos mašinos „Bradley“.
Pasak Rusijos karinio korespondento Aleksandro Kotso, šiuo metu yra apšaudomi Belgorodo Graivorono ir Kozinkos kaimai.
Smūgiai Belgorodo srityje skamba nuo ankstyvo ryto. Pasak gubernatoriaus Viačeslavo Gladkovo, oro gynybos pajėgos numušė 8 taikinius miesto prieigose. Tačiau vienas sviedinys pataikė į lengvąjį automobilį, žuvo vairuotojas. Mieste taip pat yra šešios raketų smūgių aukos.
Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas nurodė, kad partizanai bandė įžengti į Kursko sritį ties Tiotkino kaimu, tačiau buvo sustabdyti.
„Rusijos federalinės saugumo tarnybos pasienio tarnybos ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų kovotojai neleido ir neleis jiems to padaryti“, – rašė jis savo „Telegram“ kanale.
Į Rusiją įsiveržę antikremliški savanoriai kariai žada staigmenas: „Visi netikėtumai prasidės šiandien“
10:45
Antradienį paskelbta, kad prieš Kremlių nusiteikę ir Ukrainos pusėje kovojantys judėjimai „Rusijos laisvės“ legionas, Rusijos savanorių korpusas ir „Sibiro batalionas“ įsiveržė į Rusijos teritoriją ir ėmėsi karinių veiksmų pasienio teritorijose. Legiono savanoris trečiadienį pareiškė, kad prasideda antrasis jų operacijos etapas.
Legiono „Rusijos laisvė“ savanoris Aleksejus Baranovskis nacionalinio teletilto eteryje pranešė, kad prasideda antrasis jų operacijos etapas Rusijoje, kuomet bus naikinami kariniai objektai Kursko ir Belgorodo srityse.
Tuo tarpu Rusijos savanorių korpuso vadovas ir įkūrėjas Denisas Nikitinas nurodė, kad Rusijos savanoriai prieš vidurdienį pradės Rusijos karinių objektų Belgorodo ir Kursko srityse apšaudymą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Sevastopolyje partizanai aptiko rusų raketų sandėlius
10:44
Krymo partizanų judėjimas „Atesh“ pranešė, kad aptiko Rusijos raketų sandėlius laikinai okupuotame Kryme. Rusai juos paslėpė netoli Belbeko aerodromo Sevastopolyje.
Pažymima, kad partizanams pavyko patekti į raketinės ginkluotės sandėlį.
„Mūsų duomenimis, čia saugomos raketos R-73, R-27, R-37 ir kiti ginklai, naudojami smogti taikiems Ukrainos miestams“, – susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale teigė judėjimo atstovai.
Partizanai taip pat nurodė tikslias sandėlio buvimo vietos koordinates.
„Pastebėjome, kad rusai, siekdami apgauti Ukrainos gynybos pajėgas, įrengė netikrus sandėlius. Tačiau mes apie juos žinome ir visa informacija buvo perduota atitinkamiems žmonėms“, – rašė „Atesh“.
Kitą dieną partizanai pastebėjo ir susekė Rusijos radiolokacinę stotį laikinai okupuotame Kryme. Po įvykio rusų transporto priemonės buvo nuvilktos karinio aerodromo link.
„Atesh“ partizanai taip pat užfiksavo, kaip į okupuotą Simferopolį Kryme atvyksta Rusijos karinė technika, kuri vėliau bus perkelta į frontą.
J.Navalnaja: mafijos bosui V.Putinui svarbus statusas, tad žinote, kaip jį nubausti
10:30
Neseniai mirusio Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno našlė Julija Navalnaja paskelbė komentarą laikraštyje „The Washington Post“, kuriame teigia, kad Vladimiras Putinas yra ne politikas, o gangsteris.
„Vasario 16 d., likus mėnesiui iki numatytų Rusijos prezidento rinkimų, mano vyras Aleksejus Navalnas buvo nužudytas kalėjime tiesioginiu Vladimiro Putino įsakymu. Niekada nenorėjau būti politikė, niekada nenorėjau kalbėti iš tribūnos ar rašyti tarptautinei žiniasklaidai. Tačiau V.Putinas nepaliko man kito pasirinkimo. Todėl noriu jums pasakyti keletą svarbių dalykų, kuriuos Aleksejus bandė pasakyti visus šiuos metus“, – sako J.Navalnaja.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos pajėgos smogė rusų poligonui: žuvo bent dešimt karių
09:36
Ukrainos kariuomenė atakavo poligoną su Rusijos kariškiais vadinamosios Donecko Liaudies Respublikos teritorijoje, skelbia susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalai.
Pasak kanalo „Astra“, per ataką žuvo mažiausiai 10 Rusijos kovotojų. Pažymima, kad poligonas buvo atakuotas raketa.
„Kovo 13 d. rytą 3 neatpažintos raketos atakavo karinį poligoną netoli okupuoto Triochizbenkos kaimo Luhansko srityje. Mūsų duomenimis, per ataką žuvo mažiausiai 10 kariškių. Tikslus žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius nežinomas“, – rašoma pranešime.
Naujausiame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime nurodyta, kad per paskutinę parą Ukrainos gynėjai likvidavo 970 Rusijos užpuolikų.
Anot pranešimo, nuo invazijos pradžios Rusijos pusė jau patyrė didesnį nei 427,8 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Ukrainos pajėgos šiame sektoriuje neleidžia rusams nė žingsnio žengti į priekį
09:11
Rusijos pajėgos negali pajudėti Bachmuto kryptimi, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 26-osios artilerijos brigados spaudos tarnybos vadovas Olehas Kalašnikovas.
„Rytas geras bent jau dėl to, kad priešas negali žengti į priekį jokia kryptimi Bachmuto sektoriuje. Mes jį sulaikome. Tačiau padėtis išlieka labai įtempta ir karšta“, – pažymėjo jis.
Brigados atstovas patikslino, kad rusai puola keliose pozicijose.
„Časiv Jaro kryptimi yra Bohdanivka. Būtent ji kenčia nuo nuolatinių atakų. Ivanivske dengia kelią 0504 į Kostiantynivką. Čia priešas taip pat stengiasi nuolat kontratakuoti ir šturmuoti mus. Kliščijivka ir Andrijivka taip pat yra parengties būsenoje. Čia ir toliau stebime galingus priešo bandymus išstumti mus iš pozicijų“, – nurodė O.Kalašnikovas.
Pažymima, kad dieną ir naktį, nuolatos, veikia Rusijos pajėgų artilerija. Negana to, rusai negailėdami jėgų mėto didelės sprogstamosios galios aviacines bombas, kad pataikytų į ukrainiečių pozicijas.
„Tačiau labiausiai nukenčia Časiv Jaro pastatai ir infrastruktūra“, – pridūrė jis.
Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centro vadovas, karinis ekspertas Serhijus Kuzanas anksčiau įvertino, kad rusai sulėtino puolimą Časiv Jare, nes jiems trūksta rezervų, todėl dabar jie dislokuoja naujus oro desanto dalinius ir aktyviau naudoja aviaciją, kad bombomis naikintų ukrainiečių gynybines pozicijas.
Pareigūnai: per naujausias dronų atakas Rusijoje žuvo žmogus
09:00 Atnaujinta 09:44
Rusijos regione prie Ukrainos sienos per praėjusios nakties dronų atakas žuvo vienas ir buvo sužeisti dar trys žmonės, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.
Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį paskelbė, kad praėjusią naktį Belgorodo ir Kursko regionuose prie Ukrainos sienos buvo numušta 14 ukrainiečių dronų.
Tai dar viena šios savaitės dronų atakų prieš Rusijos teritoriją banga, surengta prieš kovo 15–17 dienomis vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus, beveik neabejotinai suteiksiančius Vladimirui Putinui dar šešerius metus valdžioje.
11 dronų buvo numušta virš Belgorodo srities, o dar trys – virš Kursko regiono, sakoma Gynybos ministerijos pareiškime.
Belgorodo srityje, „kaip rodo preliminari informacija, per smūgį automobiliui žuvo jo vairuotojas“, platformoje „Telegram“ parašė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Jis pridūrė, kad dar trys žmonės – dvi moterys ir vyras – buvo sužeisti ir kad per smūgius taip pat buvo apgadinti du namai ir medicinos įstaiga.
Dronų atakas savo teritorijoje Rusija patyrė trečią naktį iš eilės. Antradienį ir trečiadienį dešimtys ukrainiečių dronų buvo nukreipta į kelis Rusijos regionus. Tarp taikinių buvo kelios naftos perdirbimo gamyklos už šimtų kilometrų nuo sienos, Riazanės, Žemutinio Naugardo ir Leningrado srityse.
Karybos ekspertas nurodė, kokio Ukrainos ginklo rusai bijo labiausiai
08:57
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ trečiadienio vakarą pasidalijo savo įžvalgomis apie karą Ukrainoje. Jis atkreipė dėmesį, kad, nors Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pripažįsta, kad Donecko srityje padėtis yra sudėtinga, bet „ukrainiečiai vis dar išlaiko gynybos liniją“, o „rusai turi tik nedidelių taktinių pasiekimų“.
Eksperto nuomone, yra tikimybė, kad rusams pavyks vienoje ar kitoje vietoje prasiveržti, bet didesnių pergalių jis nesitiki.
Paskutinėmis dienomis netrūksta pranešimų apie sprogimus infrastruktūros objektuose giliai Rusijos užnugaryje. E.Papečkys pacitavo Rusijos gynybos ministerijos pranešimą, anot kurio, trečiadienio naktį buvo aptikti ir numušti 58 bepiločiai orlaiviai.
„Tačiau socialiniuose tinkluose išplitę video įrašai ir nuotraukos su sprogimais ir gaisro židiniais parodo, kad rusams pavyko numušti toli gražu ne viską“, – rašė jis.
E.Papečkys pažymėjo, kad jį nustebino apšaudymų pasiskirstymas pagal sritis: į taikinius netoli sienos su Ukraina buvo nukreipti 27 bepiločiai (11 Belgorodo, po 8 Briansko ir Kursko srityse), o į tolimesnius taikinius skriejo vos 2 dronai (po 1 Leningrado ir Riazanės srityje). Tačiau čempione tapo Voronežo sritis, sulaukusi net 29 bepiločių (tiek pat, kiek visose srityse kartu paėmus).
„Kodėl pietūs, Voronežas? Nematau jokios vienos pagrindinės priežasties. Gal kad iš čia aprūpinamas Krymas? O kodėl jau kurį laiką neatakuojami taikiniai pačiame okupuotame Kryme? Dėl stiprios oro gynybos? Tikslių atsakymų neturiu“, – teigė ekspertas.
Deja, bet taikinius Ukrainos užnugaryje atakavo ir rusai.
„Apžiūrėjus numuštų bepiločių likučius paaiškėjo, kad agresorius toliau ieško būdų, kaip įveikti ukrainiečių oro gynybą. Šį kartą papildomai sustiprintas GPS ryšys, o nepasiteisinusių radiolokatorių trikdžių atsisakyta.“
Jis taip pat atkreipė dėmesį į trečiadienį publikuotą rinkimams skirtą žurnalisto Dmitrijaus Kiseliovo ir Vladimiro Putino interviu, kuris, nors gerai ir profesionaliai parengtas, Rusijos visuomenei perduoda tą pačią propagandinę žinią – „Rusijoje gyventi gera, gimdyti vaikus čia verta, pinigų viskam užteks“.
„Manau, kad viskas ir toliau vyks panašiai – fronte bus stabiliai nelengva, o ukrainiečiai ir toliau mėgins iki prezidento rinkimų skaudžiau suduoti taikiniams agresoriaus užnugaryje. Rusai stengiasi apsisaugoti nuo vandens dronų atakų, šiuo metu tai yra daugiausiai nerimo jiems keliantis ginklas. Labai nenorėtų iki rinkimų prarasti dar vieną karo laivą“, – reziumavo E.Papečkys.
Įvertino, ką reiškia Rusijos savanorių reidas per sieną: „Tegul rusai pamato tankus ne per televizorių“
08:41
Antradienį antikremliškai nusiteikę judėjimai „Rusijos laisvės“ legionas, Rusijos savanorių korpusas ir „Sibiro batalionas“ paskelbė įžengę į Rusijos Kursko ir Belgorodo sritis. Teigiama, kad per susirėmimus su Rusijos kariais buvo likviduota karinė technika ir užimtas Tiotkino kaimas. Naujienų svetainė „Forbes“ įvertino, kad nors tai nedidelis tarpvalstybinis reidas, nereiškia, kad jis nesvarbus.
„Nedidelės diversinės profesionalios grupės yra didžiausias galvos skausmas, nes pirmiausia jas reikia surasti ir sugauti. Jie įžengė, dirbo, judėjo, ir net artilerija negali jų pasivyti. Kovai su tokiomis grupėmis reikia daug išteklių. Daug daugiau žmonių ir įrangos nei pačių diversantų.
Matėme, kaip įžengė savanoriai ir kaip pabėgo rusų policija ir „Rosgvardija“. Jie įpratę kovoti su civiliais, išsklaidyti mitingus ir demonstrantus, bet su ginkluotais žmonėmis jie nieko negali padaryti“, – įvertino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariškis, politologas Kyrylo Sazonovas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:28
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 970 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 427,8 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaiknti 5 tankai, 17 šarvuotųjų kovos mašinų, 11 artilerijos sistemų, 2 priešlėktuvinės raketų sistemos, 27 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetai ir 9 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 15 Rusijos bepiločių orlaivių ir vieną sparnuotąją raketą.
Juodojoje rinkoje už šią ukrainietišką prekę sutinkama pakloti tūkstančius
08:24
Rusijos perkeltieji asmenys ir Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) gyventojai juodojoje rinkoje pradėjo aktyviai ieškoti ir pirkti suklastotus Ukrainos pasus ir kitus dokumentus, skelbia nepriklausoma naujienų svetainė „Fontanka“.
Pasak straipsnio, internete pasirodė daugybė pasiūlymų pirkti ukrainietiškus pasus, gimimo liudijimus ir kitus šios šalies dokumentus. Dokumentų kainos svyruoja nuo kelių tūkstančių rublių iki 10 tūkstančių dolerių. Pardavėjai žada biometrinį Ukrainos pasą ir „absoliučiai švarius“ vidaus dokumentus su visomis reikalingomis žymomis.
Plačiau skaitykite ČIA.
JAV: nėra požymių, jog Rusija rengiasi panaudoti branduolinius ginklus Ukrainoje
08:23
Baltieji rūmai trečiadienį pareiškė nematantys jokių požymių, kad Maskva būtų pasirengusi panaudoti branduolinį ginklą Ukrainoje.
Apie tai kalbama po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė esąs pasirengęs panaudoti tokius ginklus, jei kiltų grėsmė Rusijos suverenitetui.
Visgi Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre sakė, kad Rusijos retorika branduolinės ginkluotės klausimu nuo pat 2022-ųjų vasario, kai Maskvos kariuomenė įsiveržė į Ukrainą, yra neapgalvota.
„Nepastebėjome jokių priežasčių, dėl kurių turėtume koreguoti savo branduolinę poziciją, ir jokių požymių, kad Rusija rengiasi panaudoti branduolinį ginklą Ukrainoje“, – teigė ji, paklausta apie V.Putino komentarus.
K.Jean-Pierre sakė žurnalistams, kurie kartu su J.Bidenu keliavo į jo rinkimų kampanijos renginį Milvokyje, kad V.Putinas tikriausiai tiesiog pakartojo Rusijos branduolinę doktriną, per interviu paklaustas apie branduolinių ginklų panaudojimą.
„Vis dėlto Rusijos branduolinė retorika šio konflikto metu yra neapgalvota ir neatsakinga, – kalbėjo ji. – Tai Rusija brutaliai įsiveržė į Ukrainą be jokios provokacijos ar pateisinimo, ir mes toliau remsime Ukrainą, ginančią savo žmones ir teritoriją nuo Rusijos agresijos.“
Rusijoje sudužo sraigtasparnis su 20 žmonių: yra žuvusiųjų
07:59
Rusijos Magadano srityje sudužo sraigtasparnis Mi-8 su 20 žmonių, mažiausiai 2 žmonės – kitais duomenimis, 1 – žuvo, praneša Rusijos Federacijos Tolimųjų Rytų transporto prokuratūra ir Rusijos „Telegram“ kanalai.
Preliminariais duomenimis, incidento priežastis – variklio gedimas.
Sraigtasparnis nukrito 11.05 val. vietos laiku, 75 km nuo kaimo. Evenske, Šiaurės-Evensko rajone, Magadano srityje.
Vežėjo „Dalnyorechensk Avia“ Mi-8 gabeno aukso rūdos telkinio darbininkus ir skrido maršrutu „Kvarcovo aerodromas – Omsukčano oro uostas“.
Orlaivyje buvo 20 žmonių, įskaitant 3 įgulos narius.
Rusijos „Telegram“ kanaluose rašoma apie vieną ar du žuvusiuosius.
Šiuo metu vyksta paieškos ir gelbėjimo operacijos.
Įvedus sankcijas Rusijai už kruviną karą prieš Ukrainą, Rusijos Federacijoje padaugėjo orlaivių avarijų. Tai paaiškinama būtinų dalių, kurias Rusijos Federacija anksčiau importuodavo iš Vakarų šalių, trūkumu.
JAV analitikai įspėja apie Rusijos karių proveržio pavojų
06:19
Dėl amunicijos ir karinės įrangos trūkumo, kurį sukėlė vėluojanti JAV pagalba, dabartinė fronto linija gali tapti labai pažeidžiama. Rusijos kariai gali tuo pasinaudoti staigiam proveržiui, savo naujausioje analizėje įspėja JAV Karinių tyrimų institutas (ISW).
Pasak analitikų, Ukrainos prioritetų suteikimas sektoriams, kuriems gresia didžiausias pavojus dėl intensyvių Rusijos puolamųjų operacijų, gali sukurti pažeidžiamumą kitose vietose.
Instituto specialistai įspėjo, kad Rusijos kariai gali tuo pasinaudoti staigiam ir netikėtam proveržiui. Proveržis gali įvykti su sąlyga, kad ginklų tiekimas Ukrainos kariuomenei ir toliau mažės.
ISW pažymėjo, kad tokių įvykių riziką didina tai, kad Rusija išlaiko iniciatyvą visame fronte, nes Rusijos karinė vadovybė gali savo nuožiūra didinti arba mažinti operacijų intensyvumą bet kurioje fronto linijos dalyje.
ISW pažymi, kad Ukrainos kariuomenė tikriausiai bando sušvelninti dėl šaudmenų trūkumo kylančias problemas ir nustato prioritetines fronto sritis.
Tačiau, pasak karinių analitikų, tai slepia riziką Ukrainos pajėgoms.
Kovo 12 d. Vokietijos leidinys „Der Spiegel“ paskelbė interviu su neįvardytais ukrainiečių vadais, kurie teigė, kad beveik visi Ukrainos daliniai ir padaliniai kenčia dėl šaudmenų ir karinės įrangos trūkumo.
Leidinys pažymėjo, kad Ukrainos daliniai gali išlaikyti savo dabartines pozicijas tik todėl, kad Rusijos pajėgos „nepuola visa jėga“.
Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis perspėjo, kad kyla grėsmė, jog tam tikruose fronto rajonuose Rusijos daliniai gali prasiveržti gilyn pro Ukrainos gynybos pozicijas.
Kitos svarbios analitikų įžvalgos:
- Šaudmenų ir kitos karinės įrangos trūkumas Ukrainoje, atsiradęs dėl vėluojančios JAV karinės pagalbos, gali padaryti dabartinę fronto liniją labiau pažeidžiamą, nei būtų galima tikėtis, turint omenyje palyginti lėtą Rusijos pajėgų judėjimą į priekį įvairiuose sektoriuose.
- Pastaruoju metu sulėtėjo Rusijos pajėgų judėjimo į vakarus nuo Avdijivkos tempas, nors Rusijos pajėgos greičiausiai turi galimybę bet kada savo nuožiūra suintensyvinti puolamąsias operacijas šiame rajone.
- Naktį iš kovo 12 į 13 d. Ukrainos pajėgos surengė plataus masto bepiločių lėktuvų smūgius energetikos infrastruktūrai ir kariniams objektams Rusijos teritorijoje.
- Kovo 13 d. prorusiško Moldovos autonominio Gagaūzijos regiono gubernatorė Jevgenija Hutsul pareiškė, kad neseniai Rusijoje įvykę jos susitikimai su Rusijos pareigūnais paskatino glaudesnius Gagaūzijos ir Rusijos ekonominius ryšius, kuriuos Kremlius tikriausiai tikisi panaudoti kaip dalį savo platesnių pastangų destabilizuoti Moldovą ir užkirsti kelią Moldovos stojimui į ES.
- Rusijos šaltiniai teigia, kad naktį iš kovo 12 d. į kovo 13 d. rytą Belgorodo ir Kursko srityse Rusijos pajėgos atrėmė dar vieną ribotą proukrainietiškų „Rusijos savanorių korpuso“ (RDK), „Rusijos laisvės legiono“ (LSR) ir „Sibiro bataliono“ pajėgų įsiveržimą.
- Kovo 13 d., vykstant poziciniams mūšiams palei visą fronto liniją, Rusijos pajėgos padarė patvirtintą pažangą prie Avdijivkos.
- Rusijos valdžia toliau bando cenzūruoti mobilizuotų karių žmonų ir motinų protestus Rusijos prezidento rinkimų išvakarėse.
Per ukrainiečių smūgį galėjo žūti kompanijos „Lukoil“ viceprezidentas
05:31
Rusijoje per sprogimus naftos perdirbimo gamykloje galėjo žūti bendrovės „Lukoil“ viceprezidentas Vitalijus Robertusas. Tai skelbia portalas rbc.ua, remdamasis šaltiniais Ukrainos saugumo tarnybose.
Rusijos žiniasklaida pranešė apie V.Robertuso mirtį, tačiau jos priežasties neįvardijo.
Pasak rbc.ua pašnekovų saugumo tarnybose, aukščiausio lygio kompanijos vadovas galėjo žūti per išpuolį prieš „Lukoil-Nižegorodnefteorgsintez“ naftos perdirbimo gamyklą Kstove, Žemutinio Naugardo srityje.
Kartu leidinio šaltinis patikslino, kad ši informacija šiuo metu tikrinama.
Pažymėtina, kad tai jau trečias pastaruoju metu miręs aukščiausio lygio „Lukoil“ vadovas.
Naftos perdirbimo gamyklą Žemutiniame Naugarde dronas atakavo antradienį. Tą pačią dieną dronas smogė ir į naftos saugyklos rezervuarą Oriole. Ten kilo gaisras.
Trečiadienio rytą paaiškėjo, kad ir Riazanėje dronai atakavo naftos perdirbimo gamyklą, dėl to kilo gaisras. Be to, taip pat žinoma, kad dronai „nukrito“ į Novošachtinsko naftos perdirbimo gamyklos teritoriją.
