Sekite 15min Google- „The Atlantic“: Trumpui lieka vis mažiau svertų
- Ukraina įvykdė esminį karo pokytį, kuriuo Putinas yra labai nepatenkintas
- V.Zelenskis perspėja apie naują Rusijos pastiprinimą: kalba jau apie 50 tūkst. Šiaurės Korėjos karių
- „Maskva žlugs“: dronų vadas įvardijo 5 sąlygas karui užbaigti ir Ukrainos strategiją
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Jei Rusija provokuotų NATO: ekspertas paaiškino, kuo rizikuoja Kremlius
06:19
Rugpjūčio 6 d. leidinys „The Wall Street Journal“ paskelbė straipsnį apie naują JAV žvalgybos vertinimą, kuriame teigiama, kad Vladimiras Putinas artimiausiais metais galėtų išbandyti NATO ryžtą, rašo Vašingtono Taikos ir diplomatijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Andrew Lathamas straipsnyje, paskelbtame portale "19fortyfive".
A.Lathamas pažymi, kad pareigūnai apibūdino įvairias galimybes – nuo kibernetinių atakų ir veiksmų per tarpininkus iki, blogiausiu atveju, nedidelio sausumos įsiveržimo į aljanso rytinį sparną laikotarpiu nuo šio rudens iki 2029 m.
Analitikas akcentuoja, kad šiame vertinime niekas nekalba apie sudėtingiausią scenarijų – ribotą sausumos įsiveržimą. A.Lathamas pažymi, kad šis scenarijus laikomas mažai tikėtinu, tačiau jo įgyvendinimo tikimybė su kiekvienais metais palaipsniui didėja.
„Dokumento autoriai žurnalistams nepateikia procentinių scenarijų tikimybių, o tai, kas galiausiai buvo išspausdinta, labiau primena prognozuotojo atsargų vertinimą“, – teigia straipsnio autorius.
Jis pabrėžė, kad ataskaita pasirodė maždaug praėjus savaitei po to, kai Rusijos „Kh-101“ raketa nukrito rytinėje Lenkijoje.
„Tai, kaip NATO dabar reaguoja į nedidelę provokaciją, geriausiai rodo, kaip aljansas reaguos į didesnę“, – mano A.Lathamas.
Tuomet buvo pakelti F-16 naikintuvai, o Liublino prokuratūra per kelias dienas ištyrė raketos nuolaužas.
Vokietijos Generalinio štabo generolas Christianas Freudingas birželį pareiškė, kad visos 32 NATO valstybės narės sutaria, jog Rusija iki 2029 m. gali turėti pajėgumų įsiveržti į vieną iš šių valstybių narių. A.Lathamas akcentuoja, kad šis teiginys susijęs su tuo, ką Maskva galiausiai sugebės sukurti, o ne su tuo, ką V.Putinas norės daryti, kai turės tuos pajėgumus.
Pasak jo, kitas svarbus aspektas – Rusijos motyvacija. Analitikas cituoja Lietuvos gynybos ministrą Robertas Kaunas, kuris liepos 20 d. pareiškė, kad Kremliui reikia naujos pergalės, nes karas Ukrainoje įstrigo, ir sutinka, kad ministro požiūris yra teisingas.
Tačiau jis pažymi, kad yra dvi priežastys, dėl kurių tariama Rusijos invazija išlieka neracionali.
Pirma, peržengus NATO sieną Maskva netektų galimybės neigti savo veiksmus, nesvarbu, ką darytų NATO.
Kita priežastis – galimas NATO atsakas, kuris, kaip dabar teigiama, būtų stiprus ir Rusijai rizika neatsipirktų.
Ukraina sudavė smūgį vienai didžiausių Rusijos naftos gamyklų
08:18
Ukrainos dronai atakavo naftos perdirbimo gamyklą Rusijos Tatarstano regione.
Remiantis stebėjimo kanalų duomenimis, Tatarstano Nižnekamsko ir Čistopolio gyventojai pranešė apie didelį skaičių dronų, skrendančių virš jų miestų.
Vėliau užfiksuoti kylantys dūmai.
Rusijos valdžios institucijos kol kas nekomentavo šios situacijos.
Nižnekamskas yra vienas didžiausių ir moderniausių naftos chemijos ir naftos perdirbimo centrų Rusijoje, kuriame veikia dvi didžiosios įmonės – „TANECO“ ir „TAIF-NK“, taip pat „Sibur“ gamyklos.
Šis pramoninis kompleksas yra Rusijos kuro ir energetikos infrastruktūros pagrindinis elementas.
Ukrainos dronų pajėgų vadas: greičiau gaunant Vakarų lėšas smūgių Kryme būtų septyniskart daugiau
08:07
Ukrainos dronų karui vadovaujantis majoras sako, jog pastarojo meto smūgiai Kryme yra kampanijos, kuria siekiama, kad Rusijos 2014 metais neteisėtai aneksuotas pusiasalis taptų netinkamas naudoti kaip rusų pajėgų placdarmas, pirmoji fazė.
Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas majoras Robertas Brovdis, žinomas šaukiniu „Magyaras“, vienas iškiliausių naujosios kartos Ukrainos karinių vadų, teigė, kad jo pajėgos galėtų atakuoti septynis kartus daugiau karinių taikinių Kryme, jei Vakarų sąjungininkių pažadėtos lėšos atkeliautų greičiau.
„Krymas yra tarp pagrindinių koncepcinių ramsčių kelyje į karo pabaigą“, — interviu naujienų agentūrai AP sakė R.Brovdis.
Nepaisant lėšų trūkumo, Ukrainos vasaros kampanija Kryme jau padarė didžiulę žalą: smogta geležinkelio tiltams, naftos bazėms ir elektros infrastruktūrai, siekiant sutrikdyti tiekimo linijas ir „apakinti“ Rusijos oro gynybą atskrendant ukrainiečių dronams.
R.Brovdis teigė, kad jo pajėgos aprūpintos tik 14 proc. to, ko reikėtų, norint vykdyti Krymo kampaniją visu pajėgumu.
Nuo tų laikų, kai vadovavo tarptautiniam prekybos grūdais verslui, skaičiais tikintis R.Brovdis pirmosiomis karo dienomis kaip savanoris prisijungė prie Ukrainos teritorinės gynybos. Jis greitai kilo karjeros laiptais, vadovavo vienai veiksmingiausių šalies dronų brigadų, o vėliau buvo paskirtas vadovauti iki šio karo precedento neturėjusioms pajėgoms — Ukrainos bepiločių sistemų pajėgoms.
„Nėra taip, kad Ukrainos gamintojų gamybos pajėgumai neleistų mums pagaminti reikiamo kiekio dronų, — sakė R.Brovdis. – Tai – banali finansavimo netinkamu laiku problema, kai mūsų partneriai skiria lėšas, tačiau jos juda gerokai lėčiau nei numatyta mūsų planuose.“
Pažangos ženklas
Jis atkreipė dėmesį į vieną pažangos ženklą — per keturias pastarąsias didelio masto Rusijos raketų atakas iš Krymo bendrai buvo paleistos tik penkios raketos. Šį sumažėjimą R. Brovdis aiškino sistemingu Rusijos oro gynybos naikinimu šiame pusiasalyje. AP negalėjo nepriklausomai patvirtinti šio teiginio.
Siekdamos atverti „langą“ dronams smogti taikiniams Kryme, R.Brovdžio pajėgos pastaraisiais mėnesiais sunaikino daugiau nei 300 oro gynybos objektų — sistemų „žemė-oras“, radiolokacinių stočių, elektroninio karo įrangos.
Daug Rusijos sovietinės oro gynybos įrangos veikia naudojant elektros tinklus, todėl Krymo elektros infrastruktūra tapo nuolatiniu taikiniu. Ši taktika taip pat paveikė civilių galimybes naudotis elektros energija, ir R.Brovdis teigė dukart viešai atsiprašęs Kryme gyvenančių ukrainiečių dėl šių trikdžių.
Visur, kur Kryme veikia „Starlink“ ryšys, jo pajėgos dabar gali sunaikinti net labiausiai ginamą taikinį panaudodamos vidutiniškai vos tris dronus, derindamos skirtingų savybių amuniciją ir kovines galvutes priklausomai nuo to, į ką smūgiuojama. R. Brovdis sakė, kad tilto atramai naudojama kitokia amunicija nei degalų sunkvežimiui ar važiuojančiam traukiniui, ir pridūrė, kad jo pajėgos vengia atakuoti civilinę infrastruktūrą.
„Sukūrus sąlygas, dėl kurių bet kokiems kariniams pajėgumams (...) ten pasilikti tampa neįmanoma, Krymas taps neįdomus (...) kaip karinis placdarmas“, – sakė jis.
Ukraina taip pat dirba siekdama panaikinti Krymo, kaip jūrų pajėgų bazės, vaidmenį – tai smūgis Rusijos buvimui netoli NATO sienų, pridūrė jis.
Ankstyvieji kampanijos rezultatai nebuvo paviešinti, kalbėjo R.Brovdis. Tačiau, praėjus maždaug dviem birželio pabaigoje pradėto puolimo savaitėms, jis teigė, jog Ukrainos žvalgybos duomenys rodo, kad Rusijos institucijos nurodė visoms karinėms vadovybėms ir saugumo tarnyboms persikelti iš Krymo, ir davė slaptą nurodymą išvežti slaptus archyvus bei meno kūrinius. AP negalėjo nepriklausomai patvirtinti šio pranešimo.
Rusija skelbia už-ėmusi 2 kaimus Donecko srityje
07:34
Rusijos pajėgos užėmė du kaimus Donecko srityje. Apie tai pranešė Rusijos žiniasklaida, remdamasi Rusijos gynybos ministerija, rašo „Reuters“.
„Ukrainos pajėgos nepatvirtino, kad šios dvi gyvenvietės atiteko į priešo rankas, o „Reuters“ nepavyko patikrinti pranešimų iš fronto linijos“, – teigiama paskelbtame pranešime.
„DeepState“ analitikai pranešė, kad rusai pažengė į priekį netoli Iljovkos, esančios už Kostiantynivkos miesto ribų, kur tebevyksta kovos.
Lenkijos miestuose – protestai prieš priešiškumą ukrainiečiams
06:58
Demonstrantai visoje Lenkijoje išėjo į gatves protestuoti prieš smurtą ir priešiškumą ukrainiečių atžvilgiu, žadėdami palaikyti šią bendruomenę plintant antiukrainietiškoms nuotaikoms.
Kaip rašo portalas „TVP World“, mitingai sekmadienį vyko 22 miestuose, įskaitant sostinę Varšuvą, šalies pietuose esančią Krokuvą ir Baltijos jūros uostamiestį Gdanską.
Akciją su šūkiu „Nebūk abejingas“ surengė Lenkijos pilietinis judėjimas „Demokratijos gynimo komitetas“ (KOD).
Organizatorių teigimu, demonstracijos buvo skirtos reaguoti į vis dažnesnius žodinius ir fizinius išpuolius prieš žmones dėl jų kilmės, kalbos ar išvaizdos.
Jomis taip pat siekta pademonstruoti solidarumą su ukrainiečiais ir kitomis smurtą bei diskriminaciją patiriančiomis mažumomis.
Volodymyras Zelenskis skelbia apie planuojamus naujus pokalbius su tarpininkais dėl karo užbaigimo
06:43
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie kitą savaitę vyksiančius naujus pokalbius su taikos proceso tarpininkais, taip pat apie tolesnes derybas siekiant užtikrinti papildomus oro gynybos paketus.
„(Kitą) savaitę bus naujų pokalbių su tarpininkais, ypač dėl reikalingų žingsnių ir pasiūlymų. Ukraina, kaip visada, yra aktyvi diplomatijos srityje“, – vakaro kreipimesi, kuris buvo paskelbtas platformoje „Telegram“, sakė V.Zelenskis.
„Taip pat vyks naujos derybos, siekiant užtikrinti oro gynybos paketus mūsų šaliai ir mūsų žmonėms apsaugoti“, – pridūrė jis.
V.Zelenskis sakė, kad sekmadienį gavo ministro pirmininko Serhijaus Koreckio ataskaitas ir kalbėjosi su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu Mychaila Drapatu apie Ukrainos miestų apsaugą ir atsaką Rusijai.
„Mes tikrai pateikiame visiškai pagrįstus atsakus, ir kiekvienas Rusijos smūgis sulauks mūsų atsakymo. Rusijos karas vis labiau bus juntamas jų pačių namuose – Rusijoje“, – pareiškė prezidentas.
