Svarbiausios naujienos
- Rusija įkūrė šnipų lizdą prabangioje pilyje Britanijoje
- Kyjivas: Rusija pradėjo sausumos puolimą į Charkivo sritį
- „The Wall Street Journal“: baimė gali priversti D.Trumpą priimti netikėtų sprendimų dėl Ukrainos
- V.Putinas sėdėjo parade su karininkais, kurių pavaldiniai kaltinami grupiniu ukrainietės išžaginimu ir namų apšaudymu
- Ukrainos teisingumo ministras prabilo apie kalinių mobilizavimą: nesu aklas, matau paralelę su Rusija
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas pranešė, kad visoje fronto linijoje vyksta sunkūs mūšiai
21:21
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Aleksandro Syrskio pranešimą – intensyvūs mūšiai vyksta visoje fronto linijoje, ypač Charkivo srityje, Pokrovsko ir Donecko regionuose.
„Ką tik buvo vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado Aleksandro Syrskio pranešimas. Visoje fronto linijoje vyksta smarkūs mūšiai. Ypatingo dėmesio sulaukia Charkivo srities, Pokrovsko ir kitos Donecko srities kryptys.
Aptarėme gynybinius veiksmus ir pozicijų Charkivo srityje stiprinimą. Atskirai – Časiv Jarą“, – sakė V.Zelenskis.
V.Zelenskis sakė, kad vyriausiasis vadas informavo apie sprendimus, kurie suteiktų daugiau galimybių Ukrainos kariams.
Charkivas apšaudomas raketomis: nugriaudėjo sprogimai
00:32
Šeštadienio naktį apie vidurnaktį Charkive nugriaudėjo sprogimai, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.
00.02 val. kariškiai perspėjo apie raketų pavojų Charkivo srityje.
Rusija pranešė, kad trys žmonės žuvo per Ukrainos smūgį
00:15
Ankstesniame pranešime pasakojome apie Ukrainos smūgį okupuotame Luhansko regione.
Dabar Rusijos naujienų agentūros citavo pareigūnus, kurie teigia, kad trys žmonės žuvo, o dar septyni buvo sužeisti.
Pasak Rusijos valstybinės žiniasklaidos, dėl šio išpuolio regione esančioje naftos saugykloje kilo didelis gaisras.
„Priešas apšaudė taikų Rovenkių miestą“, – „Telegramoje“ parašė Rusijoje įkurdintas regiono gubernatorius Leonidas Pasečnikas.
„Dėl apšaudymo naftos saugyklą apėmė liepsnos, apgadinti netoliese esantys namai“.
Ukrainos tinklaraštininkai ir „Telegram“ kanalai pranešė apie smūgį, sakydami, kad tiesiogiai buvo smogta naftos saugyklai.
Tai buvo antras toks išpuolis per tris dienas.
Trečiadienį per išpuolį prieš naftos saugyklą Luhansko srities centre buvo sužeisti penki žmonės.
L.Pasečnikas pranešė, kad bent vienas iš žuvusiųjų buvo saugyklos darbuotojas.
Ukraina sudavė smūgį naftos saugyklai Luhanske: kilo didžiulis gaisras, trys žmonės žuvo
23:19
Ukrainos kariuomenė sudavė smūgį ir sukėlė gaisrą prie naftos saugyklos okupuotoje Luhansko srityje, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.
Ukrainos tinklaraštininkai ir „Telegram“ kanalai pranešė, kad buvo smogta Rovenkių mieste esančiai saugyklai.
Internete pasirodė kelios nuotraukos, kuriose matyti didelis gaisras.
Baltieji rūmai: Rusija gali ruoštis dar didesnio masto išpuoliui Charkive
22:50
Rusijos okupantai gali ruoštis pradėti didesnį Charkivo puolimą.
Tai pareiškė JAV nacionalinio saugumo tarybos strateginių ryšių koordinatorius Johnas Kirby, praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi „Bloomberg“ korespondente Dženifer Džakobs socialiniame tinkle „Twitter“.
J.Kirby priminė, kad rusai „atsisakė“ šiaurinės Ukrainos dalies ir sutelkė dėmesį į rytinius regionus.
„Todėl labai įdomu ir, be abejo, kelia nerimą tai, kad dabar jie, atrodo, ruošiasi – mažų mažiausiai – naudoti tolimojo nuotolio ugnį, bandydami prasiveržti į Charkivą. Ir reikia manyti, kad nesiruošia to daryti, nebent galvoja apie kokią nors kitą didesnę ataką tiesiogiai prieš miestą ,“ – pridūrė J.Kirby.
V.Zelenskis padėkojo J.Bidenui po to, kai JAV paskelbė 400 mln. dolerių karinės pagalbos paketą
21:31
Volodymyras Zelenskis padėkojo Joe Bidenui po to, kai JAV paskelbė apie 400 mln. dolerių karinės pagalbos paketą.
Ukrainos prezidentas sakė, kad ši parama „padės išgelbėti civilių gyvybes“ ir sustiprinti karius fronte.
„Jungtinės Valstijos išlaiko savo lyderės vaidmenį remiant Ukrainą, ir tai turi istorinę reikšmę“, – pridūrė jis.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas pranešė, kad visoje fronto linijoje vyksta sunkūs mūšiai
21:21
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Aleksandro Syrskio pranešimą – intensyvūs mūšiai vyksta visoje fronto linijoje, ypač Charkivo srityje, Pokrovsko ir Donecko regionuose.
„Ką tik buvo vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado Aleksandro Syrskio pranešimas. Visoje fronto linijoje vyksta smarkūs mūšiai. Ypatingo dėmesio sulaukia Charkivo srities, Pokrovsko ir kitos Donecko srities kryptys.
Aptarėme gynybinius veiksmus ir pozicijų Charkivo srityje stiprinimą. Atskirai – Časiv Jarą“, – sakė V.Zelenskis.
V.Zelenskis sakė, kad vyriausiasis vadas informavo apie sprendimus, kurie suteiktų daugiau galimybių Ukrainos kariams.
Per Rusijos atakas Donecko srityje žuvo 2 žmonės, 2 buvo sužeisti
21:14
Gegužės 10 d. Rusijos kariai atakavo Časiv Jarą ir Jelzavetvkos kaimą Donecko srityje, nužudė du žmones ir dar du sužeidė, pranešė Generalinė prokuratūra.
Donecko srities gyvenvietės kasdien patiria Rusijos smūgius, nes yra netoli fronto linijos. Donecko srityje tebesitęsia smarkūs mūšiai, nes Rusija siekia okupuoti visą regioną.
Pranešama, kad per Rusijos puolimą Časiv Jaro mieste apgadinti keli namai. Buvo sužeisti moteris ir vyras, pranešė prokurorai.
Televizijos bokštui smogta ne be reikalo: ekspertai paaiškino rusų puolimą žengiant Charkivo link
21:09
Penktadienį Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad praėjusią naktį Rusijos pajėgos pradėjo puolimą Charkivo srityje. Ukrainiečiams tai nebuvo netikėta: apie galimybę, jog jis prasidės kalbėta ne vieną mėnesį, o Kyjivas tam buvo pasiruošęs.
Kovos sutelktos pasienyje, netoli Rusijos Belgorodo ir Ukrainos Vovočansko miestų. Tačiau ekspertai nemano, kad šiuo metu kyla tiesioginė grėsmė antrajam pagal dydį šalies miestui – Charkivui.
„Maždaug 5 val. (ir Lietuvos laiku) priešas pabandė prasiveržti pro mūsų gynybos liniją prisidengdamas šarvuočiais“, – teigiama ministerijos pranešime.
Anot pranešimų, ukrainiečiai atrėmė Rusijos veržimąsi, tačiau tebevyksta „įvairaus intensyvumo mūšiai“ ir kad Rusija smogė iš oro netoli sienos esančiai teritorijai. Gynybos ministerija nurodė dislokavusi rezervinius junginius atakai atremti.
Per intensyvų naktinį apšaudymą taikytasi į Vovčanską, esantį už mažiau nei 5 km nuo Rusijos sienos, pranešė srities gubernatorius Olehas Synjehubovas. Dėl šio apšaudymo pareigūnai pradėjo evakuoti apie 3 tūkst. žmonių.
Plačiau apie tai skaitykite ČIA.
Patriarchas Baltramiejus atsakė, ar dalyvaus taikos aukščiausiojo lygio susitikime
20:50
Patriarchas Baltramiejus patvirtino, kad dalyvaus birželio mėn. Šveicarijoje vyksiančiame pasauliniame taikos aukščiausiojo lygio susitikime.
Kaip praneša „RBC-Ukraina“, prezidentas Volodymyras Zelenskis apie tai parašė savo „Twitter“.
„Pasveikinau Jo Šventenybę su Velykomis, padėkojau už maldas už Ukrainą ir nuoširdžius linkėjimus Ukrainos žmonėms. Patriarchas Baltramiejus patvirtino savo dalyvavimą Pasauliniame taikos viršūnių susitikime, kuris mums yra labai simboliškas. Vertiname svarbų Ekumeninio patriarchato indėlį atkuriant teisingą taiką mūsų valstybėje“, – rašė V.Zelenskis
Kanada įsipareigojo skirti 56 mln. dolerių Vokietijos vadovaujamai priešlėktuvinės gynybos iniciatyvai Ukrainai
20:39
Gegužės 10 d. Kanados gynybos ministras Billas Blairas pareiškė, kad Kanada skirs 76 mln. Kanados dolerių (56 mln. JAV dolerių) Vokietijos vadovaujamai iniciatyvai stiprinti Ukrainos priešlėktuvinę gynybą.
„Mes dirbame kartu, kad aprūpintume Ukrainą itin svarbiomis priešlėktuvinės gynybos sistemomis, kurių jai reikia savo žmonėms apsaugoti“, – sakė B.Blairas, Otavoje priimdamas Vokietijos kolegą Borisą Pistorių.
Berlynas pradėjo šią iniciatyvą balandžio mėn. atsižvelgiant į tai, kad Kyjivui vis labiau reikia oro gynybos priemonių, nes jis susiduria su didelėmis Rusijos oro atakomis prieš gyventojų centrus ir energetikos tinklus.
D.Medvedevas plūsta lordą D.Cameroną, įspėdamas, kad Maskva gali užpulti „ne tik Kyjivą“
20:15
JK užsienio reikalų sekretorius lordas Davidas Cameronas praėjusią savaitę pareiškė, kad Ukraina turi teisę panaudoti Didžiosios Britanijos tiekiamus ginklus prieš taikinius Rusijoje.
Remdamasis šiais komentarais, aukštas Rusijos saugumo pareigūnas Dmitrijus Medvedevas įspėjo Vakarus, kad jie neturėtų pritarti Ukrainos išpuoliams jos teritorijoje naudojant Vakarų tiekiamus ginklus.
Po, Maskvos teigimu, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir JAV grasinimų, Rusija anksčiau šią savaitę pareiškė, kad per karines pratybas treniruosis dislokuoti taktinius branduolinius ginklus.
Šiomis pratybomis siekiama parengti Rusijos atsaką į bet kokius išpuolius prieš šalį naudojant Vakarų tiekiamus ginklus, teigia D.Medvedevas.
Jis teigė, kad Rusijos atsakas „bus nukreiptas ne tik į Kyjivą“, ir asmeniškai nusitaikė į lordą D.Cameroną.
„Esant tam tikroms aplinkybėms, atsakas [į tokius išpuolius] bus nukreiptas ne tik į Kyjivą“, – pridūrė jis.
Jis pridūrė: „Ir ne tik įprastais sprogmenimis, bet ir ypatingos rūšies ginklais“.
J.Bidenas paskelbė 400 mln. dolerių pagalbos gynybai paketą Ukrainai
19:30 Atnaujinta 19:23
Rusijai penktadienį pradėjus sausumos puolimą į Ukrainos šiaurės rytuose esančią Charkivo sritį, Jungtinės Valstijos paskelbė apie naują 400 mln. dolerių (371 mln. eurų) vertės karinės pagalbos Kyjivui paketą.
Tai jau trečias Ukrainai skirtas paketas per mažiau nei tris savaites (po dviejų paketų balandžio pabaigoje, kurių bendra vertė – 7 mlrd. JAV dolerių (6,5 mlrd. eurų)), Vašingtonui skubant užpildyti spragas, atsiradusias kelis mėnesius blokuojant paramą šiai šaliai.
JAV prezidentas Joe Bidenas leido „skirti iki 400 milijonų JAV dolerių gynybos reikmenims ir Gynybos departamento paslaugoms bei kariniam švietimui ir mokymui, siekiant suteikti paramą Ukrainai“, sakoma Baltųjų rūmų atmintinėje.
Joje nepateikta išsamios informacijos apie pagalbos paketą, kuris buvo paskelbtas tą pačią dieną, kai Rusija padidino spaudimą Kyjivui ir surengė sausumos puolimą į Ukrainos šiaurės rytuose esančią Charkivo sritį, kur, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, vyksta įnirtingas mūšis.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Jungtinės Valstijos yra pagrindinė Ukrainos karinė rėmėja, skyrusi daugiau kaip 44 mlrd. dolerių (40 mlrd. eurų) ginklams, šaudmenims ir kitai saugumo pagalbai.
Tačiau iki balandžio 24 dienos Vašingtonas šiais metais apie naują pagalbą Ukrainai buvo paskelbęs tik vieną kartą – kovo mėnesį. Tada JAV paskelbė apie naują 300 milijonų dolerių (280,82 mln. eurų) saugumo paketą Ukrainai. Tačiau jį pavyko sudaryti tik panaudojus pinigus, kuriuos Pentagonas sutaupė kitiems pirkiniams.
JAV Kongresas beveik pusantrų metų nepatvirtino naujo didelio finansavimo savo sąjungininkei – daugiausia dėl vidinių politinių ginčų – ir tik nuo praėjusios savaitės pagaliau ėmėsi veiksmų, kad būtų sudarytos sąlygos teikti naują paramą.
Balandžio 20 dieną JAV Atstovų Rūmai patvirtino teisės aktą, kuriuo leidžiama skirti 95 mlrd. dolerių (89,1 mlrd. eurų) paramą, įskaitant 61 mlrd. JAV dolerių (57,3 mlrd. eurų) Ukrainai. Senatas antradienį patvirtino šią priemonę ir kitą dieną J.Bidenas ją pasirašė.
Netrukus po to J.Bidenas pasirašė ilgai atidėliotą įstatymo projektą dėl naujo 1 mlrd. JAV dolerių (930 mln. eurų) finansavimo Ukrainai, o po kelių dienų paskelbė apie 6 mlrd. dolerių (5,6 mlrd. eurų) ilgalaikę karinę pagalbą Ukrainai.
Iškeltas į upę su keleiviais nulėkęs autobusas Sankt Peterburge
19:19
Sankt Peterburge dėl avarijos į Moikos upę įkrito autobusas, praneša naujienų agentūra „RIA Novosti“. Skelbiama apie žuvusiuosius ir sužeistuosius.
„Susidūręs su automobiliu, autobusas pralaužė tilto užtvarą ir įkrito į Moikos upę“, – sakoma pranešime.
Žuvo trys žmonės
„Gelbėtojai iš nuskendusio autobuso ištraukė devynis žmones“, – socialiniuose tinkluose pranešė Nepaprastųjų situacijų ministerija.
„Deja, trys žmonės žuvo“, keturių būklė kritinė, o dar dviejų – sunki, pridūrė ministerija.
Iškelta baudžiamoji byla dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, nulėmusio asmens mirtį.
Vairuotojas prieš tai turėjo 20 val. darbo pamainą
Per pastaruosius dvejus metus bendrovė „Taksi“, kuriai priklauso autobusas, už licencijos neturėjimą buvo nubausta 23 kartus, iš viso - 3,6 mln. rublių (36 tūkst. eurų) baudomis. Bendrovė taip pat buvo nubausta už vairuotojų darbo laiko pažeidimus.
44 metų vairuotojas penktadienį išėjo į darbą vos spėjęs pailsėti po 20 valandų trukmės pamainos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija įkūrė šnipų lizdą prabangioje pilyje Britanijoje
18:20
Šią savaitę iš Rusijai priklausančios pilies, esančios Jungtinės Karalystės Kento ir Sasekso grafysčių pasienyje, buvo atimtas diplomatinis statusas, nes, kaip įtariama, Rusijos karinė žvalgyba ją naudoja susitikti su agentais Britanijoje ir juos verbuoti, rašo laikraštis „The Times“.
Pasak saugumo šaltinių, XIX a. Sikoks Hyto (Seacox Heath) pilis yra įtraukta į Anglijos nacionalinio paveldo sąrašą, tačiau į ją buvo nukreiptas naujausias sankcijų paketas po to, kai ji buvo pripažinta pagrindine baze, iš kurios GRU vykdė savo operacijas Jungtinėje Karalystėje.
Manoma, kad britų žvalgybos agentūros šį namą stebėjo daugelį metų. Asmenys, į kuriuos, kaip manoma, GRU buvo nusitaikiusi kaip į potencialius agentus, įskaitant britų ir kitų ne rusų nusikalstamų grupuočių narius, buvo pastebėti įeinantys ir išeinantys iš jo.
Saugumo šaltiniai teigė, kad GRU planavo šioje pilyje įkurti modernią šnipinėjimo bazę. Tuo pat metu šalies vidaus reikalų sekretorius Jamesas Cleverly pareiškė, kad ši bazė yra vienas iš kelių Rusijos objektų Jungtinėje Karalystėje, kurie neteks diplomatinio statuso. Tokia informacija buvo dalis naujų sankcijų Rusijai, kurios buvo įvestos reaguojant į kovo mėn. įvykdytą galimai su Ukraina susijusį verslo įstaigos padegimą rytų Londone. Vietos valdžios institucijos teigia, kad tokį padegimą organizavo Kremlius.
Leidinys pridūrė, kad planuojant išpuolį Londone, šia pilimi nebuvo naudojamasi, tačiau jis buvo vienas iš daugelio rusams priklausančių objektų, kurie vis dar turėjo diplomatinį statusą.
Kas žinoma apie šią pilį
Šis prancūziško stiliaus rūmų stiliaus pastatas buvo pastatytas 1871 m. ir tuo metu priklausė antrajam vikontui Goshenui. 1947 m. jis jį pardavė Sovietų Sąjungai, kaip teigiama, po to, kai Antrojo pasaulinio karo metu rusų jūreiviai išgelbėjo jo sūnų. Anksčiau pilis buvo naudojama kaip XVIII a. Hawkhursto kontrabandininkų gaujos lyderio Arthuro Gray slėptuvė.
Taip pat XX a. dešimtą dešimtmetį pilis buvo Rusijos ambasadoriaus rezidencija. 1999 m. vietinis avių augintojas apkaltino Rusijos ambasadą, kad ši į dvarą paleido šunų gaują, kuri papjovė 50 avių.
Tuo metu ambasados atstovas spaudai pažymėjo: „Taip, dvaras yra mūsų nuosavybė ir viskam ten taikomas diplomatinis imunitetas pagal tarptautinę konvenciją, taigi taip, šunys turi imunitetą, bet šunys nėra diplomatai.“
Ukrainos generolas: Rusija žino, kad situacija gali atsisukti prieš juos
17:07
Vasario mėnesį po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno atleidimo Oleksandro Syrskio vietą kaip naujasis Ukrainos sausumos pajėgų vadas užėmęs generolas leitenantas Oleksandras Pavliukas leidiniui „The Economist“ pareiškė, kad lemiamas karo etapas prasidės per ateinančius du mėnesius.
Jo teigimu, amerikiečių pagalba tik pradeda pasiekti fronto linijas, tuo tarpu Rusijos autoritarinio prezidento Vladimiro Putino generolai meta visą turimą kovinę techniką, kad išbandytų išsekusius ir nepakankamai aprūpintus Ukrainos karius.
„Rusija žino, kad jei per mėnesį ar du gausime pakankamai ginklų, situacija gali atsisukti prieš juos“, – pabrėžė generolas.
O.Pavliukas atkreipė dėmesį, kad Ukrainai skubiai reikalingos oro gynybos sistemos. Jo teigimu, vasarą numatytas vakarietiškų naikintuvų F-16 pristatymas turėtų suteikti didelį psichologinį ir paskatinti kovotojų karinę dvasią postūmį.
Tačiau vis dar neaišku, ar Ukraina gaus naujesnes F-16 versijas, kurios reikalingos norint mesti iššūkį Rusijos bombonešiams. Šie bombonešiai lieka per atstumą, už Ukrainos priešlėktuvinės gynybos veikimo zonos ribų, o ant fronto pozicijų numeta po 130 sunkiųjų valdomų bombų per dieną.
Sausumos pajėgų vadas įvertino, kad Rusija ir toliau sutelks dėmesį į Luhanską ir Donecką – rytinius rajonus, kuriems teko didžiausias karo smūgis. Tačiau žvalgybos duomenys rodo, kad Rusijos pajėgos netrukus išplės veiksmus ir atakuos šiaurės rytinius Charkivo ir Sumų regionus.
„Rusija tikrina mūsų linijų stabilumą prieš pasirinkdama tinkamiausią kryptį“, – įvardijo generolas.
Ukrainai praradus Očeretynę, Rusija galėjo pralaužti pirmąją gynybos liniją ir kelti grėsmę gyvybiškai svarbiems tiekimo keliams, rašo „The Economist“.
Tačiau O.Pavliukas atsisakė komentuoti pranešimus, kad pozicijų praradimą lėmė nesusikalbėjimas. Situaciją jis aiškino „beprotišku“ spaudimu, „pribloškiančia [Rusijos] oro persvara“ ir artilerijos santykiu, kuris siekė 20:1. Visame fronto ruože rusų patrankos paleidžia septynis kartus daugiau sviedinių nei ukrainiečių.
Ukraina vis dar laiko Časiv Jarą, strateginę aukštumą už penkių kilometrų į vakarus nuo Bachmuto. Nors skelbiama, kad Časiv Jaras yra raktas į už jo esančių miestų ir miestelių grupę, paskutinius Donbaso miestų centrus, kurie tebėra Ukrainos rankose, panašu, kad generolas ruošia viešąją nuomonę tam, kas, kai kurių karybos ekspertų vertinimu, yra neišvengiama.
Jis teigia, kad Časiv Jaro praradimas neturėtų „lemiamos reikšmės“, nes tai tik „eilinė gyvenvietė“.
Viena iš skubiausių generolo užduočių – surinkti dešimt naujų brigadų, ruošiantis Rusijos puolimui. Nors nuo gruodžio mėn., kai mobilizacija iš esmės sustojo, buvo susirūpinta dėl žmonių, O.Pavliukas tvirtino, kad pagrindinė kliūtis yra įranga, o ne žmonės.
„Dalis šių naujų pajėgų bus dislokuota sostinės apsaugai. Praėjus dvejiems su puse metų po to, kai Rusijos kariuomenė buvo suklupdyta, ji neatsisakė siekio galiausiai užimti miestą“, – atskleidė Sausumos pajėgų vadas.
„Kyjivo gynyba išlieka vienu pagrindinių mūsų rūpesčių, kad ir kaip sunku būtų rytuose. Jis yra Ukrainos širdis, ir mes žinome, koks svarbus vaidmuo ateityje teks sostinės gynybai“, – sakė jis.
Kovo mėn. vokiečių leidinys „Die Welt“ taip pat rašė apie galimą kritinio Rusijos ir Ukrainos karo etapo pradžią. Prognozuota, kad jis gali prasidėti iki rugsėjo mėn.
„El Mundo“: Ukraina sukūrė slaptą požeminių ginklų gamyklų tinklą
17:05
Ukraina yra sukūrusi slaptą požeminių gamyklų tinklą, kuriose vyksta ginklų gamyba. Apie tai pranešė Ispanijos laikraštis „El Mundo“.
Laikraščio šaltinių teigimu, Ukrainos gamyklos ir toliau gamina šaudmenis ir šarvuočius, tačiau dabar jos perkeltos po žeme dėl didelio masto sunaikinimo pirmosiomis karo dienomis. Kai kurios gamyklos yra visiškai po žeme, kitos tiesiog užmaskuotos – paslėptos „didžiulėmis dekoracijomis“.
Pažymima, kad tokį tinklą parengė Ukrainos strateginių pramonės šakų ministras Oleksandras Kamyšynas.
Laikraščio šaltinis teigė, kad Kyjivas yra labai susirūpinęs dėl slaptumo klausimų, nes tarp šių gamyklų darbuotojų jau yra Rusijos šalininkų.
Pažymima, kad gamyklose gaminama amunicija, dronai, šarvuočiai „Kozak“, raketos „Neptun“ ir prieštankinės raketos „Stugna“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija kiekvieną mėnesį pagamina dešimtis balistinių raketų „Iskander“
16:35
Rusija kas mėnesį gali pagaminti vidutiniškai 40 balistinių raketų „Iskander“, skelbia naujienų svetainė LIGA.net, remdamasi šaltiniu Saugumo ir gynybos pajėgose.
Naujausiais duomenimis, Rusija turi apie 195 šio tipo raketų atsargas.
Šaltinio teigimu, nuo gegužės mėnesio prie sienos su Ukraina agresorė buvo dislokavusi 52 „Iskander“ raketų paleidimo įrenginius. Palyginti su vasario mėnesiu, jų skaičius padidėjo keturiais vienetais.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius anksčiau nurodė, kad Rusija jau dabar gamina daugiau ginklų ir amunicijos, nei jai reikia fronte.
Pasak Ukrainos karinės žvalgybos skaičiavimų, balandžio pabaigoje Rusija turėjo apie 755 „Cirkon“, „Oniks“, „Kalibr“ ir Ch-69 tipo raketas.
Analitikų teigimu, Rusija aktyviai stengiasi pakeisti vakarietišką elektroniką, reikalingą ginklų gamybai, savąja, tai rodo jų raketų navigacijos sistemų išmontavimas, pažymėjo naujienų agentūra „Unian“.
Kiek anksčiau Jungtinės Valstijos apkaltino Kiniją, kad ši tiekia Rusijai variklius sparnuotosioms raketoms ir bepiločiams lėktuvams, taip pat balistinių raketų mašinas, ir paragino Europą didinti diplomatinį ir ekonominį spaudimą Pekinui, kad šis nutrauktų tiekimą.
Lenkija teigia, kad tapo vienu pagrindinių Rusijos kibernetinių atakų taikinių
15:56
Lenkija teigia tapusi vienu iš pagrindinių Maskvos kibernetinių atakų taikinių: nuo sausio Rusijos kibernetinių atakų skaičius išaugo iki 60 proc., o per pastaruosius šešis mėnesius – 130 proc., penktadienį pranešė dienraštis „Rzeczpospolita“.
Leidinys cituoja Izraelyje įsikūrusios kibernetinio saugumo grupės „Check Point Software“ atliktą analizę, kurioje teigiama, kad Lenkijos įmonės beveik 1 430 kartų per savaitę nukenčia nuo kibernetinių atakų.
Palyginimui, Vengrijoje šis skaičius siekia 1 390, Vokietijoje – 1 011, o Latvijoje – 660. Tuo metu Čekijoje institucijos per savaitę turi atremti daugiau kaip 2 tūkst. atakų.
„Check Point Software“ taip pat atskleidė, kad 2024-ųjų balandį apie 55 proc. grėsmių Lenkijos internete kilo dėl kenkėjiškų svetainių ir programų naudojimo.
Be to, rašoma, kad 45 proc. atakų buvo vykdomos elektroniniu paštu.
Daugiau nei trečdaliu atvejų užkrėsti dokumentai turėjo plėtinį .exe, o vienas iš dešimties – .doc arba .pdf.
Tyrime taip pat pažymėta, kad aktyviausia Rusijos programišių grupė buvo „NoName057(16)" ir kad vien šiais metais ji taikėsi į Lenkijos radiją, Gdynės uostą ir vyriausybines interneto svetaines.
Ukrainos žurnalistas įvertino rusų veiksmųs šiaurėje: kol kas grėsmės Charkivui nėra
15:54
Ukrainos žurnalistas, naujienų svetainės „Censor.net“ vyriausiasis redaktorius, savaitraščio „Zerkalo Nedeli“ apžvalgininkas Juriijus Butusovas socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotame įraše paaiškino, kas šiuo metu vyksta Charkivo srityje.
Anot jo, praėjusią naktį Rusijos kariuomenė 4-5 pėstininkų batalionais kirto valstybės sieną ir užėmė keturis pasienio kaimus – Strilečę, Krasnę, Pylynę ir Borisivką.
Žurnalistas nurodė, kad kitose vietovėse rusų atakos buvo atremtos, o priešas patyrė didelių nuostolių. Nedidelis pasistūmėjimas taip pat buvo užfiksuotas Vovčansko srityje. Didžiausia užimta gyvenvietė – Strilečė.
„Ši teritorija prie sienos, išskyrus Strilečę, faktiškai buvo pilkoji zona, ir, kaip paaiškėjo, gynybinė linija čia nebuvo dislokuota, todėl priešui pavyko sukurti iki 10 km pločio ir 5 km gylio priešakinį placdarmą Ukrainos teritorijoje be jokių kliūčių. Bendras užgrobtos teritorijos plotas – daugiau kaip 30 kvadratinių kilometrų“, – įvertino J.Butusovas.
Ši teritorija yra maždaug už 40 kilometrų nuo Charkivo.
Kaip sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis, tokie rusų veiksmai nebuvo staigmena Ukrainos vadovybei.
„Tačiau kodėl priešui pavyko taip greitai pėstininkų pajėgomis užimti tokią didelę teritoriją, yra didelis klausimas. Žinoma, pajėgos ten nelygios, mūsų taktiniai rezervai veikia iš gilumos, nes priešas turi pranašumą žvalgybinių bepiločių orlaivių ir naikinimo priemonių – aviacijos ir artilerijos – skaičiumi“, – rašė žurnalistas.
Tačiau, pasak jo, apie puolimą kalbama jau ne vieną mėnesį, todėl buvo pakankamai laiko pasirengti pėstininkų žygiui. Jis pridūrė, kad šiuo metu puolimas buvo sustabdytas.
„Nors gynybos organizavimas kai kuriose vietovėse buvo veiksmingas, Strilečės vietovėje – jis buvo neefektyvus. Todėl rusų pajėgos bando žengti toliau. Priešą provokuoja silpnumas.“
J.Butusovas tvirtino, kad šarvuočiai atvežė pėstininkus ir puolimo pradžioje į Ukrainos teritoriją neįsiveržė. Tačiau akivaizdu, kad dabar šarvuočiams prireiks įvažiuoti, kad paremtų tolesnius pėstininkų veiksmus.
„Priešas lėtai žengia į priekį atskiromis pėstininkų grupėmis, kurių kiekvienoje yra iki vieno būrio. Jo veiksmų pobūdis – žvalgyba koviniu būdu, vykdoma didelėmis pėstininkų pajėgomis. Šiuo metu priešas sukūrė atramos tašką tolesniems veiksmams, tačiau neturi pajėgų greitai pradėti plataus masto puolimą pačiame Charkivo miesto rajone“, – nurodė karinis stebėtojas.
Jo vertinimu, tolesnė įvykių raida priklausys nuo Ukrainos karių reakcijos – „jei rusai patirs didelių nuostolių ir sulauks stipraus pasipriešinimo, jie nepajudės toliau ir įsitvirtins užimtoje teritorijoje“.
Jei jų sustabdyti nepavyks, teigė J.Butusovas, jie pradės užiminėti kitas pasienio teritorijas, kad pirmiausia atitrauktų frontą nuo sienos su Rusija, o vėliau šį frontą panaudos kaip galimą trampliną puolimui su didesnėmis pajėgomis.
„Šiuo metu Rusijos puolimas nekelia tiesioginės grėsmės Charkivui, todėl nėra jokios grėsmės, kad miestas gali būti greitai užimtas. Mūsų vadovybė sutelkė dideles pajėgas Charkivui ginti. Tačiau padėtis ateityje yra labai pavojinga ir reikalauja greitų ir profesionalių Ukrainos vadovybės veiksmų, kad perimtų taktinę iniciatyvą, pasitelkdama žvalgybą ir tiksliai naikindama rusų pėstininkus.“
„Turime viską, ko reikia, kad smogtume priešui ten“, – pridūrė jis.
V.Zelenskis sureagavo į rusų bandymą pralaužti gynybą prie Charkivo
15:16
„Šį rytą Ukrainos gynybos pajėgos sustabdė Rusijos puolimą Charkivo sektoriuje“, – pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Nuo 7-8 val. ryto vyko įnirtingas artilerijos mūšis. Tuo metu Rusijos puolimas buvo sustabdytas“, – nurodė šalies vadovas.
Pasak prezidento, Ukrainos ginkluotosios pajėgos buvo pasirengusios tokiems rusų veiksmams.
„Ukraina juos ten pasitiko su mūsų kariais, brigadomis ir artilerija. Svarbu, kad jie gali padidinti ir atitraukti daugiau pajėgų šia kryptimi, bet mūsų kariuomenė, mūsų vadovybė apie tai žinojo ir apskaičiavo savo pajėgas, kad galėtų pasitikti priešą ugnimi. Dabar šia kryptimi vyksta įnirtingas mūšis“, – paaiškino V.Zelenskis.
Pastaruoju metu žiniasklaidoje netrūko pranešimų, kad Rusijos pajėgos planuoja naujas atakas Charkivo ir Sumų srityse. Ukrainos valdžios institucijos pareiškė, kad, net jei tokie planai ir egzistuoja, vargu ar jie bus įgyvendinti.
Ukrainos karinės žvalgybos vado pavaduotojas Vadymas Skibickis anksčiau nurodė, kad Rusija gali rengti puolimą prieš Charkivo ir Sumų regionus gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje, tačiau, pasak jo, Rusijos kariai neturi pakankamai pajėgų, kad galėtų užimti šiuos du didelius miestus Rytų Ukrainoje.
Sankt Peterburge autobusas su žmonėmis įkrito į Moikos upę ir visiškai paniro po vandeniu
14:46 Atnaujinta 15:10
Sankt Peterburge dėl avarijos į Moikos upę įkrito autobusas, praneša naujienų agentūra „RIA Novosti“.
„Susidūręs su automobiliu, autobusas pralaužė tilto užtvarą ir įkrito į Moikos upę“, – sakoma pranešime.
Salone buvo žmonių. Sprendžiant iš vaizdo įrašo kadrų, keleiviai iš salono, visiškai panirusio po vandeniu, ištraukiami pro liuką ant stogo.
Autobuse buvo apie 20 žmonių, jie traukiami iš vandens, pranešė Vyriausiasis vidaus reikalų departamentas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kyjivas: Rusija pradėjo sausumos puolimą į Charkivo sritį
14:16 Atnaujinta 14:58
Jau kurį laiką Ukrainos karinės vadovybės atstovai kalbėjo apie laukiantį naują Rusijos pajėgų puolimą. Manyta, kad jis prasidės Charkivo srityje. Šis miestas turi simbolinę reikšmę Rusijai.
Penktadienį paryčiais prasidėjo intensyvus Charkivo srities pasienio gyvenviečių apšaudymas, nurodė stebėjimo projektas „DeepState“. Teigiama, kad šiuo metu apšaudymas vis dar tęsiasi, ypač Vovčansko miesto teritorijoje. Taip pat aktyviai naudojamos elektroninės kovos sistemos ir bepiločiai orlaiviai.
2022 metų pabaigoje Ukraina išstūmė Rusijos pajėgas iš didžiosios Charkivo srities dalies, tačiau dabar Maskva vėl pradėjo puolimą, Kyjivui susiduriant su amunicijos trūkumu.
„Maždaug 5 val. (ir Lietuvos laiku) priešas pabandė prasiveržti pro mūsų gynybos liniją prisidengdamas šarvuočiais“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime. Priduriama, kad į regioną išsiųstas pastiprinimas.
Aukšto rango šaltinis Ukrainos kariuomenėje naujienų agentūrai „Reuters“ atskleidė, kad Rusija pasistūmėjo į Ukrainą per vieną kilometrą. Pasak jo, rusai bando „sukurti buferinę zoną“, kad užkirstų kelią išpuoliams į Rusijos teritoriją. Šaltinio teigimu, pradinis tikslas yra įsiskverbti į Ukrainos regioną iki 10 kilometrų.
Naujienų agentūrai „Associated Press“ (AP) analitikai patvirtino, kad toks žingsnis gali reikšti Rusijos mėginimą išskirti „buferinę zoną“. Šių metų pradžioje Vladimiras Putinas pažadėjo sukurti tokią zoną, kad sustabdytų dažnus Ukrainos išpuolius prieš Belgorodą ir kitus Rusijos pasienio regionus.
„Šiuo metu priešo naudojamų turimų išteklių nepakanka giliam žygiui. Dabartinė padėtis tokia, kad priešas destabilizuoja pasienio rajonus. Tačiau nežinoma, kiek pagrindinių pajėgų jis pasirengęs panaudoti šiam manevrui“, – įvertino „DeepState“ analitikai.
Anot jų, tokios atakos buvo tikėtasi. Gynybos pajėgų padaliniai, užimantys pozicijas pasienyje, buvo tam pasiruošę ir dabar jų rankose yra atremti Rusijos pajėgų puolimą.
„Visuomenės užduotis – nepanikuoti, o padėti mūsų kariams fronte. Pasienio rajonuose esantys civiliai gyventojai turėtų nebijoti, o įsiklausyti į vietos valdžios raginimus, ypač evakuotis“, – rašoma pranešime.
Nors dėl pajėgų trūkumo Rusija greičiausiai negalės užimti Charkivo, antro pagal dydį Ukrainos miesto, ji gali priversti Ukrainą pasiųsti daugiau karių į šį regioną, todėl kitos sritys taps labiau pažeidžiamos puolimui, pastebėjo AP. Be to, privertus Ukrainos valdžios institucijas evakuoti civilius gyventojus, tikėtina, kad bus sutrikdyta veikla ir nukreipti ištekliai.
„Visas miestas dabar masiškai apšaudomas, čia nesaugu likti“, – Ukrainos radijui „Hromadske Radio“ sakė Vovčansko administracijos vadovas Tamazas Hambarišvilis.
Tuo tarpu „Reuters“ pažymi, kad šis puolimas atveria naują karo frontą, praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo neišprovokuotos plataus masto Rusijos invazijos pradžios
Padėtį fronto linijoje realiuoju laiku galėte stebėti aktyviame
„DeepState“ žemėlapyje.
G.Landsbergis: Rusijos vykdomi GPS signalų trikdžiai rodo pokytį jos veiksmuose
13:12
Vykdydama GPS signalų trikdžius Rusija pereina prie fizinių veiksmų, turinčių įtakos kasdieniam žmonių gyvenimui, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„(...) Jie (Rusija – BNS) nuo kibernetinės, dezinformacijos sričių pereina prie fizinės, kuri daro poveikį lėktuvams, kasdieniam mūsų regione gyvenančių piliečių gyvenimui“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė Gabrielius Landsbergis.
Estija, Latvija ir Lietuva praėjusį mėnesį įspėjo, kad plačiai paplitęs Rusijos vykdomas GPS trikdymas didina aviacijos incidentų grėsmę.
Plačiau skaitykite ČIA.
„The Wall Street Journal“: baimė gali priversti D.Trumpą priimti netikėtų sprendimų dėl Ukrainos
13:04
Jei Donaldas Trumpas antrą kartą taps JAV prezidentu, vargu ar jis visiškai atsisakys paramos Ukrainai. Esama tikimybės, kad ji gali net sustiprėti, rašo amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“ .
Paskutiniu metu D.Trumpas nešykštėjo nemalonios retorikos Kyjivo adresu: reguliariai vadina Ukrainą našta Jungtinėms Valstijoms, deklaruoja galintis užbaigti karą vos per 24 valandas ir svaidosi užuominomis apie okupuotų teritorijų atidavimą Rusijai.
Jis ne kartą davė užuominų, kad laikas nutraukti finansinės ir karinės pagalbos teikimą Ukrainai. Negana to, buvęs prezidentas pakankamai atvirai žavisi Rusijos autoritariniu lyderiu Vladimiru Putinu ir paniekinančiai kalba apie Europos Sąjungą.
Kyjivo sąjungininkių sostinės baiminasi, kad tuo atveju, jei jis antrą kartą taps Jungtinių Valstijų vadovu, jis ignoruos Rusijos veiksmus ar net jai padės, pažymima straipsnyje.
„Tačiau D.Trumpui tai nebus lengvas žingsnis“, – įvertino Katalikų universiteto istorijos profesorius Michaelas Kimmage'as, kuris 2014-2016 m. JAV valstybės departamente sprendė Rusijos ir Ukrainos klausimus.
Jo nuomone, yra priežasčių manyti, kad D.Trumpo retorika dėl Ukrainos yra labiau politinis pareiškimas nei veiksmų planas.
Profesorius priminė D.Trumpo 2016 m. rinkimų kampaniją ir pasiūlė palyginti ją su tikrąja jo pozicija Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu. Jo vertinimu, dauguma pareiškimų, kuriuos jis skelbė per rinkimų kampaniją, nebuvo įgyvendinti jam užėmus prezidento postą.
„Taigi 2017-2021 m. D.Trumpas nedarė nuolaidų Rusijai ir nepripažino Krymo aneksijos. Be to, jis suteikė Ukrainai karinę pagalbą, tarp kurios buvo prieštankinės raketos „Javelin“.
Be to, jei jis iš tikrųjų norėtų atsisakyti Ukrainos, M.Kimmage'o nuomone, jam tektų kovoti su savo paties partija, kuri ne visada sutinka su jo politika“, – rašo „The Wall Street Journal“.
Profesorius pastebėjo, kad nors per pastaruosius aštuonerius metus D.Trumpui pavyko pertvarkyti Respublikonų partijos užsienio politiką, respublikonai dažnai metė jam iššūkį Rusijos ir Ukrainos klausimais.
„2017 m. Respublikonų partijos vadovaujamas Kongresas įvedė sankcijas Rusijai, kurių Baltieji rūmai nenorėjo, – aiškino M.Kimmage'as. – Ir šiandien tarp respublikonų įstatymų leidėjų ir rinkėjų išlieka stiprios proukrainietiškos nuotaikos.“
Pasak eksperto, D.Trumpas labai jautriai reaguoja į dinamiką savo partijoje, be to, supranta, kiek karių išvedimas iš Afganistano pakenkė prezidento Joe Bideno populiarumui.
„Iki 2025 m. pradžios Ukraina, o kartu ir Jungtinės Valstijos, gali atsidurti ant pralaimėjimo slenksčio pirmajame dideliame kare Europoje nuo 1945 m.“, – nurodė profesorius.
O tai, jo nuomone, būtų rimtas smūgis Jungtinių Valstijų reputacijai ir gali priversti D.Trumpą kovoti su savo kardinalia baime politikoje ir gyvenime – būti nesėkmingu.
Eksperto vertinimu, pergalės rinkimuose atveju D.Trumpas gali pasirinkti du scenarijus: leisti karui tiesiog tęstis kaip ir iki šiol arba pasinerti į jį daug giliau.
Gali kardinaliai pakeisti karo eigą
„The Wall Street Journal“ aiškina, kad pagal pirmąjį scenarijų buvęs prezidentas, bijodamas pralaimėjimo, gali tęsti J.Bideno administracijos politiką Ukrainos atžvilgiu: jis atsisakys spausti Kyjivą eiti į derybas ir toliau teiks įvairią karinę pagalbą.
Tačiau su Europos žemynu, kaip rašo leidinys, santykiai gali išlikti tokie pat blogi, kokie buvo per jo pirmąją kadenciją. Ir tai nesusiję su karu Ukrainoje.
Verta pastebėti, kad D.Trumpas labiau linkęs į Rytų Europą ir savo pirmajai kalbai Europoje kaip prezidentas pasirinko Varšuvą. Todėl 2025 m., nors ir nesutardamas su rizikos vengiančia Vokietija, D.Trumpas gali sutarti su antirusiška Lenkija.
Tuo tarpu antrasis profesoriaus įvardintas scenarijus susijęs su eskalacija.
Reaguodamas į padėtį mūšio lauke, D.Trumpas gali pakeisti Amerikos skaičiavimus ir aprūpinti Ukrainą ginklais, kurių J.Bideno administracija nenorėjo suteikti. Jis netgi gali leisti Kyjivui juos naudoti Rusijos teritorijoje, kas šiuo metu yra draudžiama.
Kalbant apie branduolinį karą, D.Trumpas gali būti ne toks atsargus kaip jo pirmtakai, mano M.Kimmage'as. Tai, D.Trumpo įsitikinimu, būtina siekiant pagerinti pozicijas derybose ir blefuoti.
Kita vertus, D.Trumpas gali eskaluoti nenorėdamas eskaluoti, pažymėjo profesorius.
„Jo anarchistiškas bendravimo stilius kelia riziką. Jis duoda iš peties – dažnai per socialinę žiniasklaidą. Negalėdamas užbaigti karo per 24 valandas, D.Trumpas gali pakelti kartelę, o V.Putinas gali atsakyti tuo pačiu.“
Pasak M.Kimmage'o, Amerikos rinkėjų laukia iššūkis. Tačiau jiems teks rinktis ne tarp to, palaikyti ar nepalaikyti Ukrainos, o veikiau išsirinkti iš dviejų skirtingų paramos rūšių. Pirmasis kandidatas ir jo parama yra nuspėjama ir prognozuojama, o tuo tarpu antrasis pasižymi situacijos nulemtais sprendimais ir gali pastūmėti Vašingtoną į eskalaciją.
„Deutsche Welle“: Prancūzija perduos Ukrainai daugiau tolimojo nuotolio raketų
12:55
Prancūzija gali aprūpinti Ukrainą ilgojo nuotolio SCALP raketomis, kurių galiojimo laikas jau pasibaigęs. Toks sprendimas naudingas ekonomiškai, nes šiaip ar taip atėjo laikas šias raketas utilizuoti, skelbia vokiečių nacionalinis transliuotojas „Deutsche Welle“.
Raketos gali būti perduotos pagal programą „Chrysalis“. Visų pirma kalbama apie tas raketas, kurios buvo surinktos iš komponentų, kurių galiojimo laikas baigėsi. Tai padės Paryžiui išvengti savo arsenalo eikvojimo.
Pažymima, kad „pradelstos“ raketos skirstomos į du tipus: tas, kurių galiojimo laikas pasibaigęs; tas, kurių atskiri komponentai buvo išmontuoti ir panaudoti kituose SCALP.
Minėtos raketos bus pristatytos į vietos gamyklas ir pradėtos naudoti per tris mėnesius.
„Kadangi šias raketas tikimasi greitai panaudoti prieš Rusiją, jos bus bandomos pagal supaprastintą schemą“, – priduriama straipsnyje.
Pirmą kartą Prancūzija Ukrainai ilgojo nuotolio SCALP perdavė praėjusiais metais. Buvo pranešta, kad 2023 m. liepą gynybos pajėgos gaus 50 raketų. Tačiau 2024 m. sausį Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas paskelbė apie dar 40 vienetų pristatymą.
Ši raketa yra 5,1 metro ilgio ir sveria 1300 kilogramų. Jų veikimo nuotolis siekia 560 kilometrų. Tuo pačiu metu yra ir eksportui skirta versija, kurios veikimo nuotolis trumpesnis, o kovinė galvutė lengvesnė.
Naujos detalės: V.Putinas sėdėjo parade su karininkais, kurių pavaldiniai kaltinami grupiniu ukrainietės išžaginimu ir namų apšaudymu
12:30
Už Vladimiro Putino nugaros Pergalės dienos parade Maskvoje buvo pasodinti keli karininkai, kurių pavaldiniai ir kolegos buvo kaltinami įvairiais nusikaltimais. Visų pirma – dėl grupinio nėščios ukrainietės išžaginimo, išsiaiškino nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Žurnalistai nustatė tris kariškius, kurie sėdėjo už V.Putino ir Kazachstano, Kirgizijos ir Turkmėnijos vadovų. Tai vyresnysis leitenantas Vladislavas Golovinas (nuotraukoje kairėje), majoras Arturas Orlovas (centre) ir majoras Railis Gabdrachmanovas (dešinėje). Visiems trims suteiktas „Rusijos didvyrio“ vardas.
V.Golovinas buvo 810-osios atskirosios gvardijos jūrų pėstininkų brigados 383-iojo atskirojo bataliono, kuris 2022 m. kovo mėn. šturmavo Mariupolį, oro desanto būrio vadas. Šį puolimą lydėjo daug civilių aukų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos karinės pajėgos sulaukė pirmojo F-16 naikintuvo treniruoklio
12:27
Čekija taktinės aviacijos brigadai perdavė pirmąjį naikintuvo F-16 treniruoklį, o jo pagrindinį modulį testuoja ir eksploatacijai ruošia Ukrainos specialistai, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė Karinių oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščiukas.
„Dėkoju visiems, kurie padeda Ukrainai stiprinti jos aviacijos komponentą. Žinoma, be pačių F-16, turime sukurti galingą mokymo ir materialinę bazę mūsų jaunimui. Raginu mūsų sąjungininkus prisijungti prie šios iniciatyvos“.
Karinės oro pajėgos aiškina, kad tai ne šiaip treniruoklis, o visavertis skrydžio simuliatorius su tikra F-16 kabina.
Planuojama, kad jame bus sumontuota hidraulika, kad pilotas galėtų kuo labiau pajusti mokomojo skrydžio tikroviškumą.
Ukrainos žvalgyba atskleidė, kiek Rusijos kariniam laivynui kainavo mirtino jūrų drono atakos
11:42
Daugiafunkciniai jūriniai bepiločiai dronai sugebėjo Rusijos kariniam jūrų laivynui pridaryti žalos už 500 mln. dolerių, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas.
Pasak jo, ukrainietiško jūrinio bepiločio drono „Magura“ paslaptis slypi Ukrainos gamintojų meistriškume, kuriems pavyko sukurti unikalią priemonę, leidžiančią sunaikinti ne tik priešo laivyną, bet ir laivuose esančią ginkluotę bei personalą.
Jis pridūrė, kad gamintojų įgūdžiai derinami su Ukrainos gynybos žvalgybos, ypač 13-osios grupės specialiojo padalinio, operatorių ir specialistų patirtimi.
„Tai derinys, kuris nuolat tobulinamas ir duoda naujų rezultatų. Iš tiesų šiandien jūrinis dronas „Magura“ Ukrainos gynybinės žvalgybos operatorių rankose yra grėsmingas ginklas ir tikriausiai efektyviausias agresoriaus Juodosios jūros laivyno naikintojas plataus masto invazijos metu.
Šiai dienai agresoriaus Juodosios jūros laivynas dėl efektyvių Ukrainos gynybos žvalgybos specialiųjų pajėgų, naudojančių dronus „Magura“, veiksmų jau patyrė daugiau kaip 500 mln. dolerių nuostolių“, – kalbėjo karinės žvalgybos atstovas.
A.Jusovas pridūrė, kad jūrinio drono „Magura V5“ tobulinimo procesas tęsiasi.
„Po kiekvienos sėkmingos operacijos atliekama išsami priešo veiksmų analizė, nes priešas taip pat nestovi vietoje, o stengiasi rasti priemonių ir įrankių atsilaikyti ir naudoti naują taktiką savo laivams apsaugoti. Nepaisant to, visa tai analizuojama ir daromos atitinkamos išvados. Pats „Magura“ ginklas yra tobulinamas tiek įrangos, tiek kovinės galvutės, tiek kitais aspektais, kurie kaskart tampa naujomis staigmenomis priešui“, – paaiškino jis.
Anksčiau pranešta, kad jūriniai bepiločiai dronai „Magura V5“ neseniai buvo modifikuoti taip, kad juose būtų galima įrengti raketas „oras-oras“ R-73.
„Magura V5“ su R-73 galima laikyti pirmąja pasaulyje nuotoliniu būdu valdoma oro gynybos sistema, nors ji skirta tik trumpam nuotoliui.
Ukrainos teisingumo ministras prabilo apie kalinių mobilizavimą: nesu aklas, matau paralelę su Rusija
11:35
Ukrainos teisingumo ministras Denysas Maliuska vienintelis išlaikė savo postą nuo pat pirmosios prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausybės darbo dienos. Jis vadovauja tarptautiniams teismams, įkalinimo įstaigų sistemai, valstybės registrams, įvairioms tarnyboms ir rūpinasi kitais Ukrainos teisingumo klausimais. Interviu su BBC Ukrainos naujenų tarnybos žurnalistu jis papasakojo apie sprendimą leisti mobilizuoti kalinius ir teigė matantis paralelę su Rusija.
Trečiadienį Ukrainos parlamentas nubalsavo už įstatymą, pagal kurį dalis kalinių galės kovoti ginkluotosiose pajėgose su į šalį įsiveržusiais rusų kariais.
Šis įstatymas atvertų galimybę tam tikrų kategorijų kaliniams, pareiškusiems norą ginti savo šalį, prisijungti prie gynybos pajėgų.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Bloomberg“: Pentagonas ir „SpaceX“ blokuoja rusų naudojimą „Starlink“ mūšio lauke
10:42
Pentagono pareigūnai bendradarbiauja su milijardieriaus Elono Musko bendrove „SpaceX“, kad neleistų Rusijos kariuomenei mūšio lauke Ukrainoje naudoti neleistinų „Starlink“ interneto terminalų, skelbia naujienų tarnyba „Bloomberg“, remdamasi Jungtinių Valstijų Gynybos departamento Kosmoso politikos skyriaus vadovu Johnu Plumu.
„Kol kas mums pavyko sėkmingai pasipriešinti Rusijos naudojimuisi [Starlink], tačiau esu tikras, kad Rusija ir toliau bandys rasti būdų, kaip pasinaudoti „Starlink“ ir kitomis komercinėmis ryšių sistemomis. Tai išliks iššūkis, manau, kad mes su juo susidorojome ir radome gerų sprendimų su „Starlink“ ir su Ukraina“, – sakė jis naujienų agentūrai.
Vis dėlto J.Plumas atsisakė išsamiau papasakoti apie tai, kokie metodai ar procedūros naudojamos siekiant neleisti Rusijai naudotis nešiojamaisiais ryšio terminalais, kurie jungiasi prie „SpaceX“ žemoje orbitoje skriejančių palydovų parko. Ukrainos vyriausybės atstovai taip pat nekomentavo situacijos.
„Bloomberg“ pažymi, kad „Starlink“ terminalus vis dar siūloma įsigyti Rusijoje tokiose platformose kaip e.prekybos svetainė „Ozon“. Pardavėjai tvirtina, kad jie veikia pagal abonementus, registruotus Europos šalių, kuriose ši technologija yra licencijuota, gyventojų vardu.
Pentagonas su „SpaceX“ sudarė 23 mln. dolerių vertės metinę sutartį, kuri baigiasi šį mėnesį. Paklaustas apie sutarties statusą, Kosmoso politikos biuro atstovas Omaras Villarrealis nurodė, kad dirbama dėl jos pratęsimo iki lapkričio mėn.
Nuo pirmųjų Rusijos invazijos į Ukrainą mėnesių šalis naudojosi „Starlink“ terminalais. Jie padeda ir kariuomenei fronte, ir ne kartą buvo įrengti nuo rusų išvaduotuose miestuose, kad žmonės galėtų susisiekti su savo artimaisiais.
Šią savaitę Ukrainos Skaitmeninės transformacijos ministerijos vadovas Mychailo Fiodorovas pareiškė, kad Lenkija ir toliau mokės už daugiau kaip 20 tūkst. „Starlink“ terminalų, kuriuos perdavė Ukrainai, eksploatavimą.
Suomijos prezidentas nurodė kelią į taiką Ukrainoje – tai ne derybos
10:00
Šiuo metu vienintelis kelias į taiką Ukrainoje tik per mūšio lauką, vokiečių leidiniui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ pareiškė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas.
„Turime nuo kažko pradėti kelią į taiką. Po pokalbio su Volodymyru Zelenskiu man susidarė įspūdis, kad yra nuoširdus taikos troškimas“, – kalbėjo šalies vadovas.
Jis taip pat pažymėjo, kad V.Zelenskis pakvietė daugelio šalių vadovus į 2024 m. birželio 15-16 d. Šveicarijoje įvyksiantį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą. A.Stubbas išreiškė viltį, kad „renginyje dalyvaus kuo daugiau valstybių ir vyriausybių vadovų ir kad įvyks susitikimas su Rusija“.
„Tai gali įvykti ir nepastebimai“, – pridūrė prezidentas, tačiau pabrėžė, kad dabar „vienintelis kelias į taiką eina per mūšio lauką“.
Kalbėdamas apie Ukrainos stojimo į NATO perspektyvas, A.Stubbas įvertino, kad šis procesas yra „negrįžtamas“.
Ketvirtadienį paskelbtame interviu Čekijos prezidentas Petras Pavelas išreiškė nuomonę, kad Vakarai padarė didelę klaidą, atsargiai teikdami paramą Ukrainai. Jo nuomone, jei pagalba būtų buvusi suteikta anksčiau, situacija galėjo būti visiškai kitokia.
Tuo pat metu Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas pareiškė, kad Vakarų šalys nepasimokė iš Rusijos invazijos į Ukrainą. Pirmoje savo pagrindinėje kalboje, kurią kaip užsienio reikalų sekretorius pasakys už Parlamento ribų, jis ragins Vakarus būti griežtesnius ir ryžtingesnius.
V.Putinas nusprendė savo premjeru palikti M.Mišustiną
09:52
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė savo premjeru palikti Michailą Mišustiną, penktadienį paskelbė parlamento žemųjų rūmų – Valstybės Dūmos – pirmininkas Viačeslavas Volodinas.
Jis nurodė, kad parlamentarai vėliau penktadienį renkasi į posėdį apsvarstyti šio klausimo. Visgi Kremliaus kontroliuojamo parlamento pritarimas beveik neabejotinas.
Pagal Rusijos įstatymus 58 metų M.Mišustinas, kuris šias pareigas ėjo pastaruosius ketverius metus, antradienį, kai V.Putinas pradėjo savo penktąją prezidento kadenciją po prabangios inauguracijos Kremliuje, įteikė atsistatydinimo pareiškimą.
Politikos apžvalgininkai tikėjosi, kad M.Mišustinas vėl bus paskirtas, ir pažymėjo, kad V.Putinas vertina jo įgūdžius ir politinių ambicijų nebuvimą.
M.Mišustinas, buvęs Rusijos mokesčių tarnybos vadovas, laikėsi santūriai, vengė politinių pareiškimų ir interviu žiniasklaidai.
„The Telegraph“: pagalba Ukrainai Vašingtonui atsiperka su kaupu
09:25
Karinė pagalba Ukrainai gerokai paspartino Jungtinių Valstijų kariuomenės modernizavimą. Pentagonas atiduoda Ukrainai savo senąją ginkluotę, o mainais iš biudžeto gauna pinigų naujos kartos ginklams įsigyti, skelbia britų leidinys „The Telegraph“.
„Kalbant tiesiogine prasme, maždaug 140 mlrd. dolerių, kuriuos Jungtinės Valstijos išleido Ukrainai per pirmuosius trejus karo metus, iš tikrųjų finansuoja didžiulę JAV kariuomenės modernizaciją“, – rašoma straipsnyje.
Tai iliustruoja situacija, susijusi su pėstininkų kovos mašinomis M-2 „Bradley“. Pentagonas perdavė Ukrainai 200 šių 1990-ųjų transporto priemonių ir už Kongreso gautus pinigus nupirko iš gamintojo naujų pėstininkų kovos mašinų „Bradley“ M-2A4E1 – ką tik nuriedėjusių nuo surinkimo linijos.
Be to, kaip patvirtino Pentagonas, JAV kariuomenė turi gerą sandorį: už vieną Ukrainai perduotą seną „Bradley“ amerikiečių kariai gauna vieną naują su visomis šiuolaikinėmis funkcijomis.
„Pirmieji keli M-2A4E1 [Bradley], JAV kariuomenės atlygis už pagalbą Ukrainos kariuomenei, yra gera pradžia. Kuo daugiau „Bradley“ Amerika atsiųs į Ukrainą, tuo greičiau JAV kariai gaus aktyviąją apsaugą“, – pabrėžė "The Telegraph“.
Naujos kariams pristatomos transporto priemonės buvo pagamintos atsižvelgiant į tam tikrą Zaporižios ir Donbaso laukuose įgytą patirtį.
Viena iš pagrindinių naujovių – aktyviosios gynybos sistema „Geležinis kumštis“, perimanti skrendančias raketas ir bepiločius orlaivius. Paprasčiau tariant, tai mažytė priešlėktuvinių raketų sistema, kuri apsaugo šarvuotą transporto priemonę, ant kurios ji sumontuota.
Sistema „Geležinis kumštis“ jau kurį laiką naudojama Izraelio kariuomenėje ir ji pasiteisino. Tačiau būtent karas Ukrainoje, kur mūšio lauke ėmė dominuoti bepiločiai orlaiviai, įkvėpė Jungtines Amerikos Valstijas ir kitas šalis nedelsiant padidinti investicijas į aktyviosios apsaugos sistemų diegimą šarvuotose transporto priemonėse.
„Naujieji „Bradley" yra viena pirmųjų JAV kariuomenės transporto priemonių su aktyviąja apsauga ir viena iš nedaugelio tų, kurios turėtų šansą išlikti tokiame kare, kuris šiuo metu vyksta Ukrainoje“, – rašo „The Telegraph“.
D.Medvedevas pats iškėlė klausimus, pats į juos atsakė: vėl lieja tulžį
09:14
Buvęs Rusijos prezidentas ir dabartinis Saugumo Tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas, mėgstantis grasinti žmonėms, nuolat darantis įvairius agresyvius pareiškimus ir linkęs kaltinti Vakarus dėl beveik visų Rusijos ir pasaulio problemų, šį kartą puolė prie „anglosaksų“, kurie esą atsakingi ir už Adolfo Hitlerio fašizmą, ir už jo „atgimimą“ Ukrainoje.
Gegužės 9-osios, vadinamosios Pergalės dienos, proga D.Medvedevas parašė straipsnį, paskelbtą oficialioje Saugumo Tarybos interneto svetainėje.
Straipsnis pavadintas „Kaip anglosaksai XX amžiuje skatino fašizmą ir atgaivino jį XXI amžiuje“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
09:02
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 980 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 479,7 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 5 tankai, 32 šarvuotosios kovos mašinos, 47 artilerijos sistemos, 4 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, 2 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 73 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetai ir 4 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 51 Rusijos bepilotį orlaivį.
Ukrainos oro pajėgos skelbia sunaikinusios 10 rusų dronų
08:20
Ukrainos oro pajėgos penktadienį paskelbė, kad praėjusią naktį sunaikino 10 rusų dronų.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai Ukrainą naktį atakavo 10 atakos dronų „Shahed-131/136“, paleistų iš okupuoto Krymo, ir dviem raketomis S-300/S-400 iš Rusijos Belgorodo srities.
Ukrainiečiai numušė visus 10 dronų virš Odesos, Mykolajivo ir Chersono sričių.
Rusijos Kalugos regione dronai atakavo naftos perdirbimo gamyklą
08:05
Penktadienio naktį Rusijos Kalugos srityje dronais atakuota naftos perdirbimo gamykla „Pershiy Zavod“.
Pasak vietos gyventojų, girdėjosi kelių bepiločių orlaivių skrydžiui būdingi garsai, po kurių naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje kilo gaisras.
Be to, Maskvos priemiestyje buvo numuštas Rusijos sostinės kryptimi skridęs dronas, pranešė Maskvos meras Serhijus Sobjaninas.
Dar trys dronai, kaip teigiama, buvo sunaikinti Briansko srityje.
Provyriausybinė propagandinė Rusijos žiniasklaida patvirtino, kad dėl nukritusio drono kilo gaisras Pirmosios gamyklos naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje Kalugos srityje.
Niekas nenukentėjo, liepsnojo trys konteineriai su dyzelinu ir konteineris su mazutu.
Apie 7 val. regiono gubernatorius Vladislavas Šapša pranešė, kad gaisras naftos perdirbimo gamykloje užgesintas, nukentėjusiųjų nėra.
Kovo 15-osios naktį šią naftos perdirbimo gamyklą Kalugos srityje jau atakavo bepiločiai lėktuvai. Tuomet įmonėje kilo gaisras ir buvo apgadinta įranga.
Po sužlugdyto Rusijos plano nužudyti V.Zelenskį, atleistas už jo saugumą atsakingo departamento vadovas
07:54
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atleido departamento, atsakingo už jo asmeninę apsaugą, vadovą, anksčiau šią savaitę sulaikius du šio departamento pareigūnus, įtariamus sąmokslu įvykdyti žmogžudystę.
V.Zelenskis paskelbė dekretą „atleisti Serhijų Leonidovičių Rudą iš Ukrainos valstybės apsaugos departamento vadovo pareigų“.
Tačiau prezidentas nenurodė S.Rudo atleidimo priežasties ir nesakė, kas jį pakeis.
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) antradienį paskelbė, kad sužlugdė Rusijos planą nužudyti V.Zelenskį ir kitus aukščiausios šalies karinės bei politinės vadovybės narius, ir sulaikė du saugumo pareigūnus.
Pasak SBU, du asmens sargybinių departamento pulkininkai buvo sulaikyti įtariant, kad jie perdavė slaptos informacijos Rusijos federalinei saugumo tarnybai (FSB).
SBU nurodė, kad vienas iš jų, kaip manoma, asmeniškai aprūpino agentą išpuoliams skirtomis raketomis, dronais ir priešpėstinėmis minomis.
47-erių S.Rudas departamentui vadovavo nuo 2019-ųjų. Šis departamentas yra atsakingas už prezidento ir kitų aukšto rango pareigūnų bei jų šeimos narių apsaugą.
Kyjivas sako, kad Rusija į Ukrainos lyderį buvo nusitaikiusi ne kartą, taip pat ir pačioje plataus masto karo pradžioje 2022 metų vasarį.
Rusija surengė išpuolį Charkivo mieste, vienas žmogus sužeistas
06:39
Rusija penktadienio naktį atakavo Ukrainos šiaurės rytuose esantį Charkivo miestą ir sužeidė vieną žmogų, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė miesto meras Ihoris Terechovas.
Jį cituoja ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Per išpuolį buvo apgadinti gyvenamieji namai, o kai kur kilo gaisrai.
Pranešama, kad įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.
Karo analitikai: Rusijos kariai pastebimai padidino atakų tempą
06:25
Rusijos kariai per pastarąjį mėnesį pastebimai padidino antžeminių atakų tempą Rytų Ukrainoje, savo apžvalgoje rašo JAV Karo tyrimų institutas (ISW).
Rusijos kariuomenė tikriausiai nori padaryti pažangą prieš Vakarų karinei pagalbai pasiekiant fronto linijas.
Gegužės 9 d. Chortycios ginkluotųjų pajėgų atstovas spaudai pulkininkas leitenantas Nazaras Vološynas pareiškė, kad kovinių operacijų skaičius gerokai padidėjo nuo 84 gegužės 8 d. iki 146 gegužės 9 d., ir pažymėjo, kad dauguma kovinių operacijų vyksta Chortycios grupės atsakomybės zonoje (teritorija nuo Charkivo srities iki Donecko ir Zaporižios sričių pasienio zonos).
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė, kad 2024 m. kovo-balandžio mėn. rusų atakų skaičius padidėjo 17 proc. ir kad daugiau kaip 75 proc. užfiksuotų antžeminių atakų vyko Časiv Jaro, Avdijivkos ir Marijinkos kryptimis.
Nuo kovo iki balandžio mėn. 200 proc. padidėjo Rusijos atakų skaičius prie Časiv Jaro.
N.Vološinas išsakė prielaidą, kad dabartinis rusų atakų suintensyvėjimas susijęs su tuo, kad po pavasarinio purvo sezono išdžiūvo žemė, o tai palengvina greitą mechanizuotą manevravimą, ir kad Rusijos pajėgos bando pasinaudoti santykiniu Ukrainos silpnumu, kol ji laukia Vakarų pagalbos.
ISW ir toliau vertina, kad Rusijos pajėgos ir toliau intensyviai puola visą Rytų Ukrainą, siekdamos įgyti pranašumą, kol į Ukrainą atvyks Vakarų pagalba.
Kitos analitikų išvados:
- Gegužės 9 d. Rusijos vadovas Vladimiras Putinas savo kalboje Pergalės dieną išreiškė įsitikinimą, kad Vakarai bando ištrinti Sovietų Sąjungos indėlį į pergalę prieš nacistinę Vokietiją per Didįjį Tėvynės karą (Antrąjį pasaulinį karą), o tai yra Rusijos priešiško požiūrio į Vakarus pagrindas.
- Neseniai vykusį susitikimą su kelių Rusijos fronto dalinių vadais V. Putinas panaudojo tam, kad prisistatytų kaip informuotas ir veiksmingas Rusijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, gerai išmanantis padėtį fronte ir dalyvaujantis ieškant Rusijos kariuomenę kamuojančių problemų sprendimų.
- Per Pergalės dienos paradą V. Putinas apsupo save daugybe užsienio pareigūnų, tikriausiai siekdamas prisistatyti kaip veiksmingas valstybininkas, galintis sukurti koalicinę alternatyvą kolektyvinėms Vakarų jėgos struktūroms.
- Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad Moldovos vyriausybė vykdo nacių laikų „genocidą“ Moldovoje – tai akivaizdus Kremliaus pareigūnų retorikos posūkis Moldovos atžvilgiu, kuriuo greičiausiai siekiama sudaryti prielaidas Rusijos pastangoms įtvirtinti ne tik atskirų jos regionų, bet ir visos Moldovos kontrolę.
- Maskvoje vykusiame Pergalės dienos parade dalyvavo prokremliško opozicinio rinkimų bloko „Moldovska Pemegba“ lyderiai, o tai dar kartą rodo, kad Kremlius ketina pasinaudoti šiais žmonėmis, siekdamas destabilizuoti visą Moldovą ir kėsintis į Moldovos demokratiją bei šalies stojimo į ES procesą.
- Per pastarąjį mėnesį Rusijos pajėgos gerokai padidino antžeminių atakų skaičių Rytų Ukrainoje, o tai tikriausiai atspindi dabartinę padėtį mūšio lauke ir Rusijos karinės vadovybės ketinimą įtvirtinti sėkmę prieš Vakarų karinės pagalbos frontui atvykimą.
- Rusijos pasieniečiai išveda savo karius iš didžiosios Armėnijos dalies, nes Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir toliau susiduria su pasipriešinimu namuose dėl savo sprendimo dėl Kalnų Karabacho.
- Kremlius gali bandyti pasinaudoti opozicijos pasipiktinimu Armėnijoje ir nubausti N. Pašinianą už tai, kad jis vis labiau tolsta nuo Rusijos.
- Gegužės 9 d. Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) surengė tolimojo nuotolio bepiločių lėktuvų smūgius į Rusijos naftos saugyklas ir naftos perdirbimo infrastruktūrą Krasnodaro krašte ir Baškirijos Respublikoje.
- Pastaruoju metu Rusijos pajėgos padarė patvirtintą pažangą prie Avdijivkos ir Donecko.
- Rusijos kariai toliau kovoja su nedrausmingumu savo gretose, kai kurie Rusijos kariai žudo kitus savo dalinių narius.
