„Reuters“: naujų Ukrainos perėmimo dronų bandymai baigėsi nesėkmingai
20:51
Liepos pradžioje Ukrainos kariuomenė sukvietė didelę gamintojų grupę išbandyti naujos kartos perėmimo dronų, skirtų kovai su Rusijos reaktyviniais smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais. Tačiau bandymai vyko ne taip, kaip planuota, rašo „Reuters“.
Agentūros šaltinių teigimu, daugelį naujų perėmimo dronų buvo sunku valdyti dideliu greičiu, kartais viršijančiu 400 km/val. Kai kurie aparatai sudužo aplinkiniuose laukuose ir miškuose.
Šie bandymai parodė, kokia sudėtinga užduotis tenka Ukrainai. Jos kariuomenės duomenimis, per tris šios vasaros mėnesius Rusija reaktyviniais varikliais varomų dronų naudojimą padidino maždaug šešis kartus.
Rugsėjo 11 dieną Ukrainos 3-iojo armijos korpuso vado pavaduotojas Maksymas Žorinas viešai pareiškė, kad Ukrainos pajėgos beveik nenumuša reaktyvinių „Shahed“ ir yra visiškai praradusios iniciatyvą kovoje su šio tipo bepiločiais orlaiviais.
Ukraina ieško būdų kovoti su reaktyviniais dronais
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado pavaduotojas Jurijus Čerevašenka taip pat pripažino, kad kuriant greitesnius perėmimo dronus kyla sunkumų. Vis dėlto jis patikino, kad Ukraina artėja prie kelių nebrangių sprendimų serijinės gamybos.
„Esu įsitikinęs, kad netrukus galime turėti visą ginkluotės klasę, kuri bus veiksminga kovojant su reaktyviniais bepiločiais orlaiviais“, – žurnalistams sakė jis.
Pasak J.Čerevašenkos, daugiausia reaktyvinių dronų atakų teko atremti Kyjivui ir jo apylinkėms, taip pat Odesai. Jis prognozuoja, kad ateityje tokių bepiločių orlaivių atakose daugės. Per kai kuriuos smūgius reaktyviniais varikliais varomi aparatai jau sudaro daugiau kaip 70 proc. visų naudojamų dronų.
„Didžiausias šių dronų keliamas pavojus yra tas, kad jie valdomi. Tai reiškia, kad operatoriaus nurodymu jie gali keisti maršrutą ir skrydžio aukštį“, – aiškino J.Čerevašenka.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau teigė, kad daugiau kaip 60 šalies bendrovių kuria priemones reaktyviniams dronams perimti, tačiau rezultatų pasiekė tik kelios. Vienas „Reuters“ šaltinis Ukrainos bepiločių orlaivių pramonėje pažymėjo, kad kai kurie prototipai gali būti per dideli ir per lėti naudoti kovos sąlygomis.
Viena perspektyviausių priemonių – pigios valdomosios raketos
Pareigūnai ir ekspertai kaip vieną perspektyviausių sprendimų įvardija naujos kartos nebrangias valdomąsias raketas. J.Čerevašenkos teigimu, kai kurios jų jau bandomos ir kainuos gerokai mažiau už dronus, kuriems numušti bus naudojamos.
Gynybos įmonės plėtros direktorius ir atsargos Karinių oro pajėgų karininkas Anatolijus Chrapčynskis teigė, kad kovai su reaktyviniais dronais pavienių sistemų nebepakaks. Jo manymu, reikia tinklinio sprendimo, kai daugybė įrenginių veikia kaip vienas organizmas ir klaidina priešo navigacijos sistemas.
„Dronas ir toliau mano skrendantis į savo taikinį, tačiau jo autopilotas, remdamasis klaidingomis koordinatėmis, pamažu pats pakeičia kursą ir nukreipia aparatą nuo miestų į saugias vietoves“, – aiškino ekspertas.
Kitas „Reuters“ šaltinis bepiločių orlaivių srityje teigė, kad dabartinius perėmimo dronus, nors jie ir lėtesni už savo taikinius, galima pritaikyti priešpriešinei atakai. Tam reikėtų dirbtiniu intelektu pagrįstų nutaikymo sistemų, gebančių tiksliai apskaičiuoti artėjančio drono skrydžio trajektoriją.
J.Čerevašenka pridūrė, kad reaktyvinių dronų jau yra pavykę perimti priešpriešiais tiek naudojant automatinio nutaikymo programinę įrangą, tiek rankiniu būdu valdomus dronus. Vis dėlto, pasak jo, prieš pradedant šią technologiją plačiai diegti, ją dar būtina tobulinti.
Apklausa: dauguma ukrainiečių pasisako už tolesnį ginkluotą pasipriešinimą Rusijai
23:49
Dauguma Ukrainos gyventojų mano, kad šalis turi tęsti ginkluotą pasipriešinimą Rusijos agresijai, net jei žiemą Maskva vėl mėgintų palikti Ukrainos miestus be elektros, šilumos ir vandens. Tai rodo nauja Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto apklausa.
Tęsti pasipriešinimą tokiomis aplinkybėmis pasisakė 77 proc. apklaustųjų. 12 proc. respondentų mano, kad reikėtų sutikti su Rusijos sąlygomis, net jei jos reikštų kapituliaciją, o dar 11 proc. nuomonės neturėjo.
Instituto duomenimis, ryžtas tęsti kovą vyrauja visuose be išimties Ukrainos regionuose. Kyjive, nepaisant nuolatinių dronų ir balistinių raketų atakų, taip manančių respondentų dalis buvo didžiausia – 83 proc. Rytinėse šalies srityse pasipriešinimą palaikė 68 proc. apklaustųjų.
Tarp prezidentu Volodymyru Zelenskiu pasitikinčių respondentų už tolesnį pasipriešinimą pasisakė 89 proc., o sutikti su taika bet kokiomis sąlygomis būtų pasirengę 5 proc.
Tarp prezidentu nepasitikinčių apklausos dalyvių ginkluotą kovą taip pat palaikė dauguma – 65 proc., o kapituliacijai pritartų 20 proc.
Tęsti pasipriešinimą pasisakė 85 proc. karių ir veteranų, o 13 proc. jų būtų pasirengę sutikti su Rusijos sąlygomis. Tarp civilių pasipriešinimą palaikė 77 proc. apklaustųjų, o su taika bet kokiomis sąlygomis sutiktų 12 proc.
Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto vykdomasis direktorius Antonas Hrušeckis teigė, kad reguliariai atliekamos apklausos rodo aiškią tendenciją: Rusijos mėginimai įbauginti Ukrainos gyventojus tik stiprina visuomenės atsparumą.
Kyjive respondentų, pasirengusių kęsti karą tiek, kiek reikės, dalis nuo liepos pabaigos padidėjo nuo 61 iki 69 proc.
„Taigi Rusijos teroristiniai veiksmai ukrainiečiams iš esmės turėjo priešingą poveikį – jie tik dar labiau įsitikino, kad Rusija kelia egzistencinę grėsmę ir kad „taika bet kokiomis sąlygomis“ yra neįmanoma“, – sakė A.Hrušeckis.
Apklausa telefonu atlikta rugpjūčio 21–rugsėjo 10 dienomis. Joje dalyvavo 1003 pilnamečiai respondentai iš visų Ukrainos vyriausybės kontroliuojamų šalies regionų. Įprastomis aplinkybėmis statistinė imties paklaida neviršija 4,1 procento.
Zelenskis: Rusija per pastarąsias savaites dukart mėgino atakuoti mano lėktuvą
22:35
Rusija per pastarąsias savaites dukart mėgino dronais atakuoti lėktuvą, kuriuo skrido Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis papasakojo interviu televizijai „CBS News“.
„Moldovoje buvo mano prezidentinis lėktuvas, todėl jie ir atakavo Moldovą. Kai skridome namo, vėl per Kišiniovą, jie padarė tą patį“, – sakė V.Zelenskis.
Anksčiau Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre pranešė, kad rugsėjo 9 dieną, Ukrainos prezidentui kylant ir vykstant į Oslą, Moldovos oro erdvėje dronas vos nekliudė jo lėktuvo.
Po kelių dienų V.Zelenskiui grįžtant į Ukrainą vienas arba du dronai vėl įskrido į Moldovos oro erdvę. Apie šį incidentą anksčiau nebuvo skelbta.
Ukrainos pareigūnai tuomet pranešė, kad visi prezidento delegacijos nariai yra saugūs, tačiau nebuvo aišku, ar incidentas buvo tyčinis. V.Zelenskio teigimu, tai buvo Rusijos strategijos, kuria siekiama įbauginti jį ir kitų šalių vadovus, dalis.
Sekmadienį Rusijos dronas taip pat smogė keleiviniam traukiniui, kuriuo po vizito Ukrainoje vyko aukšto rango užsienio pareigūnai, tarp jų – Europos Sąjungos vadovybės atstovai ir buvęs CŽA direktorius Davidas Petraeusas. Netoli Lenkijos sienos jiems teko evakuotis.
„Galbūt jie nežinojo, kad ten buvo amerikiečių. O gal, priešingai, žinojo, nes aš jais nepasitikiu. Manau, jie žinojo. Traukinyje buvo europiečių, amerikiečių, didelė delegacija, ir jie smogė“, – sakė V.Zelenskis.
Zelenskis pasirašė dekretą dėl Kravčenkos atleidimo
21:38
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo Ruslanas Kravčenka atleistas iš generalinio prokuroro pareigų. Dekretas paskelbtas prezidento interneto svetainėje.
„Atleisti Ruslaną Andrijovyčių Kravčenką iš generalinio prokuroro pareigų“, – rašoma dokumente.
Anksčiau antradienį R.Kravčenkos atsistatydinimui pritarė Aukščiausioji Rada. Prieš balsavimą jis kreipėsi į parlamentą ir pareiškė, kad tik nuo jo narių priklauso, „ar mūsų valstybėje pagaliau įsivyraus teisė ir teisingumas“.
R.Kravčenka atsistatydinimo pareiškimą pateikė rugsėjo 7 dieną. Tai įvyko antikorupcinėms institucijoms pranešus apie nusikalstamos organizacijos, siejamos su sukčiavimo skambučių centrų veikla, demaskavimą.
Vėliau R.Kravčenka pareiškė išvykęs į užsienį „darbo reikalais“. V.Zelenskis jį nušalino nuo Ukrainos generalinio prokuroro pareigų.
Rugsėjo 14 dieną R.Kravčenka pareiškė pasirašęs pranešimą apie įtarimus Ukrainos nacionalinio kovos su korupcija biuro (NABU) direktoriui Semenui Kryvonosui. Tačiau Generalinė prokuratūra paneigė informaciją, kad vienam iš antikorupcinių institucijų vadovų buvo pareikšti įtarimai. Jos teigimu, vykdant atitinkamą baudžiamąjį procesą nė vienam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka apie įtarimus nepranešta.
V.Zelenskis pareiškė, kad R.Kravčenkai liko vienintelis kelias – pasitraukti iš pareigų, ir paragino Aukščiausiąją Radą nedelsiant pritarti generalinio prokuroro atsistatydinimui.
Rusijos laukia nauja maisto krizė
18:58
2024–2025 m. Rusijos bulvių krizė, kai derlius susitraukė 20 proc., kainos pasiekė 20 metų rekordą, o šalis, siekdama išvengti deficito, pradėjo masinį importą (įskaitant Kiniją ir Mongoliją), artimiausiais mėnesiais gali pasikartoti.
Rekordiškai maži pasėlių plotai
Šiais metais pramoniniu būdu auginamų bulvių pasėlių plotai sumažėjo iki žemiausio lygio per 18 metų – 277,8 tūkst. hektarų, rašo „AB-Centr“ analitikai. Jų prognozėmis, bulvių derlius šiemet susitrauks nuo pernykščių 8,5 mln. tonų iki 7,5 mln. tonų, t. y. maždaug 12 proc. Tai yra 0,5–1 mln. tonų mažiau nei suvartojimas, kurį Rusijos bulvių sąjunga vertina 8–8,5 mln. tonų per metus.
Šiemet sumažėjo tiek bulvių pasėlių plotai, tiek derlingumas, pabrėžia „AB-Centr“. Ekspertų vertinimu, dėl to šių žemės ūkio metų tendencijos didmeninėje rinkoje „visiškai atkartoja 2024–2025 m. tendencijas“. Tuomet bulvių derlius Rusijoje krito iki 7,3 mln. tonų, kainų augimas siekė 173 proc., o bulvių deficitą buvo priverstas pripažinti net Rusijos vadovas Vladimiras Putinas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Zelenskis: Ukraina sėkmingai išbandė naują droną-perėmėją
18:46
Ukraina sėkmingai išbandė dar vieną droną-perėmėją, skirtą kovoti su Rusijos reaktyviniais dronais, antradienį pranešė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jį cituoja leidinys „The Kyiv Independent“.
Rusijai plečiant savo „Shahed“ tipo reaktyvinių dronų, įskaitant „Geran-3“, „Geran-4“ ir „Geran-5“, bei į sparnuotąsias raketas panašių aparatų „Banderol“ arsenalą, Ukrainai darosi vis sunkiau perimti šiuos ginklus per ilgai trunkančias atakas, kurių taikiniais dažnai tampa Kyjivas ir jo apylinkės.
„Shahed“ buvo sėkmingai numuštas, tačiau kai kuriuos perėmėjo valdymo aspektus dar reikia patobulinti. Darbai tęsiami – tai užtruks dar šiek tiek laiko“, – socialiniame tinkle „X“ rašė V. Zelenskis.
Pasak V. Zelenskio, rugpjūčio pabaigoje per keturias dienas Rusija Ukrainos link paleido beveik 800 reaktyvinių dronų.
Pastarąjį kartą Rusija reaktyvinius dronus panaudojo per antradienio ataką prieš Kyjivą, per kurią žuvo mažiausiai vienas žmogus ir dar 12 buvo sužeisti. Šios atakos metu apgadinti gyvenamieji namai, duomenų centras ir dvi degalinės sostinėje.
Baisiau nei reaktyviniai „Shahedai“: įspėjo apie naują grėsmę iš Rusijos
18:38
Rusija neapsiribos reaktyviniais „Shahed“ dronais, kurių greitis šiuo metu siekia apie 500 km/h. Netrukus, galbūt po pusmečio, pasirodys pigios sparnuotosios raketos, skriejančios 500–750 km/h greičiu, pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas gynybos technologijų plėtros klausimais Serhijus Beskrestnovas, šaukiniu Flešas.
„Radio NV“ eteryje jis atsakė į klausimą, ar Ukrainos karo pramonė randa adekvačių priešpriešos priemonių reaktyviniams „Shahedams“. Kaip pažymėjo Flešas, tai sudėtingas klausimas, nes nuolat reikia galvoti žingsniu į priekį.
„Juk rusai taip pat supranta, kad pas mus dabar atsiras tokie reaktyviniai perėmėjai ir mes uždengsime Kyjivą. Taip, bet jie dabar dirba kurdami ir statydami už kitą iteraciją – tai jau mažos, pigios sparnuotosios raketos“, – pažymėjo S.Beskrestnovas.
Konkrečiai kalbama apie tokias oro priemones kaip „Banderol“, „Dan T“, „Dan M“, „Gerbera 5“. „Tai jau kitas variantas. Tai jau ne reaktyviniai „Shahedai“, o, žinoma, raketos. Ir jų greitis sieks 500, 600, 700, 750 km/h“, – pabrėžė jis.
Tokiu būdu šios raketos sukels naujų iššūkių, susijusių su aktyviu manevravimu. Jos galės skristi labai mažame aukštyje.
Kaip patikslino Flešas, žvalgybos duomenimis, rusai užsakė tokių raketų kiekį, prilygstantį reaktyvinių „Shahed“ skaičiui.
„Tai yra, ten skaičius maždaug panašus, ir jie statys už tai. Tačiau mums taip pat dabar reikia apie tai galvoti – kas bus po penkių mėnesių, nes tada reaktyviniai perėmėjai jau nebeveiks, kadangi ten greitis dar didesnis“, – teigė ekspertas.
Jo nuomone, siekiant atremti šią būsimą grėsmę, būtina gaminti pigias ukrainietiškas raketas.
„Šiuo metu turime penkis mėnesius, tiesiog pusmetį, kad sukurtume ir pagamintume savo pigias kietojo kuro raketas, kurios padėtų išspręsti pigių Rusijos sparnuotųjų raketų problemą“, – pabrėžė Flešas.
Kokį ginklą JAV galėjo iškelti į kosmosą?
18:20
Jungtinių Valstijų pranešimas, kad Žemės orbitoje ji dislokavo kosminį ginklą, sukėlė klausimų, koks ginklas iš tikrųjų yra kosmose ir kokį vaidmenį jis galėtų atlikti didžiųjų valstybių pastangose dominuoti šioje srityje.
Vašingtonas pranešime atskleidė nedaug, pastebi BBC. JAV oro pajėgų sekretorius Troy Meinkas teigė, kad „orbitoje esantis“ ginklas būtinas siekiant apsaugoti JAV pajėgas nuo priešiškų veiksmų, tačiau nepateikė jokių detalių apie ginklo galimybes ar tai, kada jis buvo iškeltas į orbitą.
Taigi, kas galėtų būti šis ginklas ir kaip apskritai atrodo platesnis vaizdas dėl karinių pajėgumų plėtros kosmose? Kas dar galėtų turėti panašios ginkluotės?
Kam naudoja palydovus?
Pažangios kariuomenės jau dabar naudoja kosmose palydovus įvairiems tikslams – nuo saugių ryšių užtikrinimo iki žvalgybos, tikslios lokacijos informacijos teikimo taikliesiems smūgiams ir raketų paleidimų aptikimo, pastebi JK nacionalinis transliuotojas.
Karybai tampant vis technologiškai pažangesnei, analitikai mano, kad karinės įrangos naudojimas kosmose augs.
Mano, kad tai elektroninio karo platforma
Dr. Bleddynas Bowenas, Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (RUSI) asocijuotasis narys karinių mokslų srityje ir Durhamo universiteto astropolitikos docentas, sakė galintis tik spėlioti apie JAV paskelbtą ginklą.
„Tikėčiausi, kad tai galėtų būti kažkokia elektroninio karo ar radijo trukdymo platforma – tikriausiai tai būtų nedestruktyvaus pobūdžio priešpalydovinis ginklas“, – sakė jis „BBC Radio 4“ laidai „Today“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Specialiajam Trumpo pasiuntiniui – Lukašenkos prašymas
17:14
Siekdamas, kad būtų panaikintos likusios JAV sankcijos jo šaliai, autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį susitiko su Jungtinių Valstijų pasiuntiniu Johnu Coale'u.
A.Lukašenka svečiui pareiškė, kad „pasiekėme nemažai susitarimų, susijusių su mūsų ekonominiais ryšiais“, ir paragino Vašingtoną padėti atblokuoti dalį Baltarusijos lėšų, kurios, jo teigimu, yra įstrigusios „Citibank“.
Nuo tada, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas grįžo į Baltuosius rūmus, A.Lukašenka paleido šimtus politinių kalinių pagal keletą Vašingtonui tarpininkaujant pasiektų susitarimų, kuriais taip pat buvo sušvelnintos kai kurios sankcijos Minskui.
Kalbėdamas prieš susitikimą su J.Coale'u, A.Lukašenka teigė esąs atviras „didelių ar mažų sandorių“ aptarimui.
A.Lukašenka taip pat sakė, kad norėtų aptarti tolesnio JAV sankcijų naikinimo perspektyvas bei Baltarusijos trąšų eksportą į Jungtines Valstijas.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Privalome tai kontroliuoti“: Zacharova sureagavo į Prancūzijos branduolinį skydą
17:03
Rusija antradienį pasmerkė Prancūzijos saugumo iniciatyvą įtraukti Europos šalis į savo branduolinį skydą, pavadindama tai beatodairiška politika, kuri kelia riziką Maskvai.
„Žinoma, tai kelia mums pavojų. Ir, žinoma, privalome tai kontroliuoti“, – žurnalistams sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova po to, kai Suomija šią savaitę nusprendė prisijungti prie šio projekto.
Plačiau skaitykite ČIA.
Tai nėra atsitiktinumas: EK vadovė sureagavo į su Rusija susijusius incidentus Lietuvoje ir Danijoje
16:52
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pasmerkė „beatodairišką ir pavojingą Rusijos elgesį“ po to, kai NATO pajėgos virš Lietuvos numušė droną, o Danija pranešė, kad Rusijos fregata paleido signalines raketas į sraigtasparnį.
Ji teigė, kad įvykiai Danijoje ir Lietuvoje nebuvo „pavieniai incidentai“, o platesnės Rusijos agresijos ir provokacijų prieš Europą schemos dalis, kuria bandomas mūsų pasirengimas ir ryžtas.
„Europa ir vėl prabudo matydama beatodairišką ir pavojingą Rusijos elgesį“, – socialiniame tinkle parašė U. von der Leyen, pavadinusi šiuos incidentus „platesnio Rusijos agresijos ir provokacijų prieš Europą modelio dalimi“.
Kas nutiko
Plačiau skaitykite ČIA.
