Svarbiausios žinios iš Ukrainos
- Atstovė: A.Navalno kūnas perduotas jo motinai
- Numuštame Rusijos lėktuve A-50 žuvo 10 keleivių įgula: tarp jų – penki majorai, trys kapitonai.
- Britų žvalgyba įvertino Rusijos nuostolius nuo karo Ukrainoje pradžios
- Ukraina skelbia surengusi dronų ataką prieš didelę Rusijos plieno gamyklą
- 50 mlrd. eurų Ukrainai: skelbiama, kaip ir kada Ukrainai atiteks ši parama
- Rusijos pajėgos teigia Avdijivkoje paėmusios į nelaisvę „apie 200“ Ukrainos karių
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Analitikai: rusai užėmė dar vieną kaimą prie Avdijivkos
22:45
Rusijos kariai užėmė Lastočkinos kaimą, esantį į vakarus nuo Avdijivkos, praneša „DeepState“ analitikai.
„Priešas užėmė Lastočkinos kaimą. Ir toliau spaudžia Severnę ir Orlivką“, – rašo „DeepState“, kuriuos cituoja „Ukrainska Pravda“.
Anksčiau kovotojas Stanislavas Bunjatovas šaukiniu „Osman“ savo „Telegram“ kanale pranešė, kad ukrainiečių daliniai turėjo pasitraukti iš Lastočkinos, kad neužblokuotų loginių kelių ir išsaugotų personalą.
Okupantų ištekliuose taip pat paskelbti vaizdo įrašai iš gyvenvietės.
Kremliaus „darbų“ sąrašas: kaip bandyta atsikratyti Aleksejaus Navalno
23:59
Vasario 16 d. Rusijos federalinis bausmių vykdymo centras (FSIN) paskelbė, kad kolonijoje Jamalo ir Nencų autonominėje srityje mirė opozicijos politikas Aleksejus Navalnas. Nuolatinis Rusijos valdžios institucijų persekiojimas turėjo paveikti jo sveikatą.
2020 m. jis buvo apnuodytas cheminiu ginklu „Novičiok“. Po šio įvykio jis buvo perkeltas į Berlyną, kur, jo paties žodžiais tariant, vėl išmoko vaikščioti ir kalbėti. 2021 m. sausį A.Navalnas buvo sulaikytas, vos spėjęs grįžti į Rusiją, ir likusį savo gyvenimą praleido kalėjime.
Nekenčiamiausiam Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikui buvo 47-eri metai.
Kaip Kremlius daugelį metų stengėsi sunaikinti A.Navalną ir „padaryti viskam galą“?
A.Navalno sveikata jau daugelį metų buvo žiniasklaidos dėmesio centre. Sveikatos problemos, su kuriomis susidūrė opozicijos politikas, buvo labiausiai susijusios su persekiojimu, kurį jis patyrė Rusijoje pastaraisiais metais, dar prieš patekdamas į kalėjimą.
Mušė, baugino ir atidavė į vergiją: Olena atvirai papasakojo, ką patyrė Rusijos okupacijoje
23:41
Olena Jakupova nenorėjo palikti šeimos šuns, todėl jai nepavyko pabėgti iš Dniepro Kamiankos miesto, kol jį galiausiai užėmė Rusijos kariuomenė. Po kelis mėnesius trukusių kankinimų ir kalinimo rusų propagandistai nufilmavo Olenos „išlaisvinimą“. Iškart po to jie atidavė ukrainietę vergijai – jai liepė rusų kariams kasti griovius. Ukrainiečiai paprastai iš priverstinių darbų gyvi negrįžta, o jai tai pavyko padaryti tik laimingo atsitiktinumo dėka.
Latvijos leidinys TVNET pasakoja kraują stingdančią Olenos istoriją.
2022 m. vasario 27 d. prasidėjo Zaporižios srities Dniepro Kamiankos miesto okupacija.
„Tankų kolonos įvažiavo be šūvių. Tai buvo labai tyli ir labai greita okupacija“, – TVNET pasakoja Olena.
Rusijos kariai iš karto pradėjo formuoti savo okupacines institucijas, pavyzdžiui, policiją.
Kai kurie vietiniai gyventojai patys pradėjo bendradarbiauti su naująja okupacine valdžia, nes įžvelgė galimybę gauti geresnes pareigas ar kitokios asmeninės naudos.
Okupacinė valdžia stengėsi įkalbinti prisidėti ir kitus – tarp jų buvo ir Olena, kurios išsilavinimas ir ilgametė patirtis valstybės tarnyboje būtų buvusi labai naudinga.
G. Nausėda: padėti Ukrainai svarbu ypač dabar, kai dalis praranda optimizmą
21:53
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad dabar ypač svarbu padėti kariaujančiai Ukrainai, kai dalis visuomenių ir politikų yra praradę viltį dėl šalies pergalės kare.
Taip jis kalbėjo per akcijos „Radarom!“ finalinį koncertą, minint antrąsias Rusijos pradėtos plataus masto invazijos Ukrainoje metines.
„Šie dveji metai mums labai daug ką parodė. Pirmiausia tai, kad agresorius yra ypatingai žiaurus, ypatingai kraugeriškas ir neturi jokių ribų savo žiaurumui demonstruoti“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Kita vertus, mes pamatėme ir įgijome didžiulę pagarbą Ukrainos tautai“, – sakė šalies vadovas.
Prezidento teigimu, prievolė padėti Ukrainai buvo ne tik prieš metus, kai viltis, kad karas baigsis greitai, buvo didesnė.
„Bet ypatingai padėti dabar, kai ypatingai sunku, kai galbūt kai kas praranda optimizmą arba kai kurie užsienio šalių politikai galvoja, kad štai dabar keičiasi politiniai ciklai, keičiasi rinkėjų nuotaikos“, – teigė G. Nausėda.
Didysis septynetas ragina Maskvą „iki galo išsiaiškinti“, kaip mirė A. Navalnas
21:52
Didžiojo septyneto (G-7) šalių lyderiai šeštadienį paragino Rusiją „iki galo išsiaiškinti“, kaip praėjusią savaitę kalėjime mirė Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas.
Jų pareiškimas pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai A. Navalno komandos atstovė spaudai pranešė, jog Rusijos institucijos pagaliau perdavė Arkties pataisos kolonijoje mirusio politiko kūną jo motinai.
„Raginame Rusijos vyriausybę iki galo išsiaiškinti jo mirties aplinkybes“, – sakoma G-7 pareiškime.
„Taip pat reiškiame pagarbą nepaprastai Aleksejaus Navalno drąsai ir palaikome jo žmoną, vaikus ir artimuosius“, – priduriama jame.
Lenkija tikina remianti Ukrainą, nepaisant nesutarimų dėl prekybos
21:10
Lenkijos valdžia šeštadienį patikino Ukrainą, kad remia šalį kare su Rusija, nepaisydama nesutarimų su Kyjivu dėl Ukrainos žemės ūkio produktų eksporto.
„Lenkija rėmė, remia ir toliau rems kovą už Ukrainos laisvę“, – minint antrąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, socialiniame tinkle „X“ parašė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
Tuo tarpu Lenkijos užsienio reikalų ministerija socialiniuose tinkluose paskelbė įrašą: „Ukraina, tu nesi viena.“
Nors Lenkijos vadovybė išreiškė paramą, Lenkijos ūkininkai pastarosiomis savaitėmis bandė blokuoti dvi šalis skiriančią sieną, protestuodami prieš Ukrainos žemės ūkio produktų eksportą be muitų, kuris, jų teigimu, kenkia vietos gamybai.
50 mlrd. eurų Ukrainai: skelbiama, kaip ir kada Ukrainai atiteks ši parama
20:53
Kovo mėnesį Ukraina iš Europos Sąjungos gaus pirmąją 4,5 mlrd. eurų dydžio dalį iš „Ukrainos fondo“, kurio bendra apimtis – 50 mlrd. eurų. Tai spaudos konferencijoje Kyjive sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
EK pirmininkė priminė, kad buvo nuspręsta ketverių metų laikotarpiui sukurti 50 mlrd. eurų apimties Ukrainos fondą.
„Tai papildys 88 mlrd. eurų, kurie jau buvo pervesti Ukrainai nuo karo pradžios. Pirmoji 4,5 mlrd. eurų išmoka bus pervesta kovo mėn. Vėliau ateinančius ketverius metus tęsime tolygų paramos srautą. Tai padės jūsų reformoms ir investicijų į Ukrainą planui“, – sakė L.von der Leyen.
Vasario 1 d. Europos Sąjungos šalių narių valstybių ir vyriausybių vadovai vienbalsiai priėmė sprendimą įsteigti 50 mlrd. eurų vertės Ukrainos fondą, skirtą makrofinansinei biudžeto paramai Ukrainai 2024-2027 m. laikotarpiu.
Bendras 50 mlrd. eurų biudžetas bus padalytas į 33 mlrd. eurų paskolų ir 17 mlrd. eurų dotacijų. Šie pinigai bus skirti „Ukrainos plano“ reformų ir infrastruktūros atkūrimo projektų, kuriuos turėtų parengti Ukrainos ministrų kabinetas, sutarties punktams įgyvendinti.
V.Zelenskis Didžiajam septynetui: Ukraina tikisi, kad laiku teiksite karinę pagalbą
20:25
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Didžiojo septyneto (G-7) šalių vadovams šeštadienį pareiškė, jog Ukraina tikisi, kad jie laiku teiks karinę pagalbą, kuri padėtų užkirsti kelią Rusijos atakoms.
Per antrąsias Rusijos invazijos metines kreipdamasis į G-7 V. Zelenskis sakė: „Jūs puikiai žinote, ko mums reikia, kad apsaugotume savo dangų, sustiprintume savo kariuomenę sausumoje, ir žinote, ko mums reikia, kad išlaikytume ir toliau sėkmingai veiktume jūroje. Ir jūs puikiai žinote, kad mums viso to reikia laiku, ir mes jumis pasikliaujame.“
Kanada sako 2024 metais Ukrainai skirsianti 2,2 mlrd. JAV dolerių paramą
20:24
Kanada šeštadienį pareiškė šiais metais Ukrainai suteiksianti 3,02 mlrd. Kanados dolerių (2,2 mlrd. JAV dolerių, 2 mlrd. eurų) finansinę ir karinę paramą.
Dviem šalims pasirašius saugumo susitarimą, Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau, kuris lankosi Kyjive per antrąsias karo pradžios metines, pareiškime pabrėžė: „Palaikysime Ukrainą viskuo, ko reikės, ir tiek, kiek reikės.“
Šeštadienį Kyjivas taip pat pasirašė dvišalį saugumo susitarimą su Italija, pareiškė V. Zelenskis. Pastarosiomis savaitėmis panašūs susitarimai buvo sudaryti su Didžiąja Britanija, Prancūzija, Vokietija ir Danija.
Otavos ir Kyjivo 10 metų trukmės susitarime „išdėstyti pagrindiniai ilgalaikiai Kanados saugumo įsipareigojimai toliau remti Ukrainą, jai ginant savo suverenumą ir teritorinį vientisumą, saugant savo žmones ir atstatant savo ekonomiką ateičiai“, nurodė J. Trudeau biuras.
JAV atskleidė, kiek amunicijos Šiaurės Korėja perdavė Rusijai
18:59
Nuo 2023 m. rugsėjo Šiaurės Korėja į Rusiją pristatė daugiau kaip 10 tūkst. konteinerių su šaudmenimis ar su šaudmenimis susijusiomis medžiagomis.
Kaip teigiama JAV valstybės departamento ataskaitoje, 7,4 tūkst. konteinerių iš viso kiekio per Rytų uostą pristatė Rytų krovos kompanija. Be to, dalis amunicijos buvo importuota per Dunojaus jūrų raketų bazę.
„Departamentas ir toliau trikdys ir demaskuos ginklų perdavimą tarp KLDR ir Rusijos. Vykdydamas savo nuolatines pastangas, Departamentas nustato dar dvi organizacijas, kurios dalyvavo perduodant šaudmenis iš KLDR į Rusiją“, – sakoma sankcijų pareiškime.
18:45
