Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Telegraph“: Kremlius jau ruošiasi karo prieš Ukrainą pabaigai be pergalės
22:02
„The Telegraph“ skelbia, kad Kremlius vis aktyviau ruošiasi galimai karo prieš Ukrainą pabaigai, nors pats Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas kol kas neparodė aiškaus plano, kaip pasitraukti iš konflikto. Nepaisant Ukrainos dronų smūgių Maskvai ir augančio nepasitenkinimo šalies viduje, Rusijos valdžia, pasak žurnalisto Oweno Matthewso, tebėra praktiškai paralyžiuota baimės dėl galimo režimo žlugimo.
Autorius pažymi, kad masinė Ukrainos dronų ataka prieš Maskvą ir Maskvos sritį pasiuntė rimtą signalą Kremliui. Jo teigimu, Ukraina jau dabar geba smogti labiausiai ginamoms Rusijos teritorijoms, o tokių atakų potencialas ateityje tik didės.
Po šių smūgių Rusijos politikas Dmitrijus Rogozinas pripažino, kad Ukrainos pajėgos ir toliau ieškos silpnų vietų Rusijos gynyboje.
„Jų skaičius augs, o maršrutai ir taktika keisis“, – rašė Rogozinas.
Tuo pat metu, kaip pažymi Matthewsas, Putino elgesyje beveik nematyti pasirengimo kompromisui ženklų. Po gegužės 9-osios parado Rusijos prezidentas tik užsiminė, kad karas „artėja prie pabaigos“, tačiau pridūrė, kad dar laukia „didelis parengiamasis darbas“.
Pasak autoriaus, pagrindinė karo tęsimo varomoji jėga jau nebėra Rusijos valstybės interesai, o asmeninis Putino užsispyrimas, nes jis atsisako pripažinti savo pirminių planų žlugimą.
Buvęs Rusijos diplomatas Borisas Bondarevas mano, kad Rusijos elitas pateko į pačios sistemos sukurtus spąstus. Dėl visiškos specialiųjų tarnybų kontrolės valdžios sluoksniuose išnyko tarpusavio pasitikėjimas, o kartu – ir galimybė organizuoti kokį nors sąmokslą prieš Putiną.
„Sistema Rusijoje šiandien labiau primena nacistinę Vokietiją nei SSRS“, – pažymėjo Bondarevas.
Anot jo, visas Rusijos valdžios legitimumas remiasi vienu žmogumi, o Putino pašalinimas galėtų sukelti visišką sistemos griūtį.
Tuo pačiu žurnalistas atkreipia dėmesį į nutekintus Kremliaus dokumentus, rodančius, kad prezidento administracijos vadovo pavaduotojo Sergejaus Kirijenko komanda jau dirba prie „pokarinės Rusijos“ scenarijų. Visų pirma, pareigūnai rengia propagandinius naratyvus, kurie turėtų paaiškinti rusams karo pabaigą nepasiekus deklaruotų tikslų.
Kremlius taip pat, tikėtina, svarsto mechanizmus, kaip kontroliuoti radikalius karo šalininkus, kurie konflikto pabaigą galėtų suvokti kaip „išdavystę“.
Tačiau, kaip rašo Matthewsas, nepaisant šių procesų, Putinas išlieka izoliuotas net nuo savo artimiausios aplinkos ir neparodo realios vizijos, kaip užbaigti karą prieš Ukrainą.
Problemos Kremliuje
Estijos užsienio žvalgybos vadovas Kaupo Rosinas anksčiau pareiškė, kad Putinas turi nedaug galimybių užbaigti karą Ukrainoje, nes Rusijos kariuomenė nesugeba pasiekti reikšmingų proveržių fronte, o Vakarų sankcijos sekina šalies išteklius.
Tuo metu „Russian Public Opinion Research Center“ (VCIOM) pakeitė apklausų metodologiją, siekdamas pagerinti Putino reitingus. Organizacija iš naujo paskelbė savaitinį politikų reitingą, kuriame nurodoma, kad pasitikėjimas Rusijos prezidentu esą siekia 66,8 proc., tačiau dabar reitingai skaičiuojami naudojant „telefoninių ir tiesioginių apklausų kombinaciją“.
Zelenskis apie Ukrainos smūgius: Putinas veda Rusiją į bankrotą
21:30
Rusijoje bendras biudžeto pajamų deficitas per pirmuosius penkis metų mėnesius pasirodė esantis gerokai didesnis nei planuota visiems metams.
Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad sėkmingi Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai Rusijos naftos infrastruktūrai privertė rusus mažinti perdirbimo apimtis ir stabdyti gręžinius. Apie tai jis kalbėjo savo vakarinėje kreipimosi kalboje Ukrainos žmonėms.
Prezidentas teigė išklausęs žvalgybos ataskaitą apie Rusijos nuostolius dėl „ukrainietiškų sankcijų“.
„Vien per šiuos mėnesius Rusijos naftos perdirbimas sumažėjo 10 procentų. Taip pat svarbu, kad Rusijos naftos bendrovės yra priverstos stabdyti gręžinius. Tai dar reikšmingiau. Rusijos naftos gavybos pobūdis yra toks, kad būtent tai jiems yra skaudžiausia. Žinoma, be pinigų praradimo“, – sakė Zelenskis.
Putino išvaizda užminė naują mįslę
21:13
Kaip pastebi užsienio žiniasklaida, baimės ir paranojos kamuojamas Vladimiras Putinas pastaraisiais mėnesiais rečiau pasirodo viešumoje. Tačiau 73-ejų metų Rusijos lyderis nepraleido gegužės 9-osios parado Maskvoje, surengto paminėti 81-ąsias sovietų pergalės prieš nacių Vokietiją Antrajame pasauliniame kare metines.
Viešo pasirodymo metu surinkusiųjų akys krypo į vieną V.Putino išvaizdos detalę.
Tai – skruostai, kurie buvo akivaizdžiai patinę.
Kaip rašė „New York Post“, po V.Putino trumpo pasirodymo Raudonojoje aikštėje socialinių tinklų vartotojai ėmė aštriai reikšti savo nuomones apie Rusijos prezidento išvaizdą.
Jungtinės Valstijos 30 dienų pratęsė sankcijų išimtį Rusijos naftos kroviniams jūroje
21:01
Dėl karo su Iranu pasaulyje toliau kylant energijos kainoms, JAV iždo sekretorius pirmadienį pranešė, kad Vašingtonas 30 dienų pratęsia sankcijų išimtį jūroje jau esantiems Rusijos naftos kroviniams.
Naujausia „laikina 30 dienų bendroji licencija labiausiai pažeidžiamoms šalims suteiks galimybę laikinai pasinaudoti Rusijos naftos kroviniais, kurie šiuo metu įstrigę jūroje“, socialiniuose tinkluose parašė iždo sekretorius Scottas Bessentas.
Tai jau antras kartas, kai JAV valdžia pratęsia šią laikinąją priemonę, kuria siekiama spręsti naftos pasiūlos trūkumo problemą, kilusią dėl JAV ir Izraelio karo su Iranu.
Iranas ėmėsi atsakomųjų veiksmų, be kita ko, taikydamasis į JAV sąjungininkus regione, ir praktiškai užblokavo Hormuzo sąsiaurį, per kurį paprastai gabenama maždaug penktadalis pasaulyje tiekiamos naftos ir dujų.
Ankstesnė išimtis jūroje esantiems Rusijos naftos kroviniams baigė galioti gegužės 16 dieną.
Naftos kainos pasaulyje nuo karo pradžios smarkiai pakilo, o JAV vartotojai skundžiasi dėl benzino kainų, kurios yra daugiau nei 50 proc. didesnės nei karo pradžioje.
Sankcijų išimtį jūroje esantiems Rusijos naftos kroviniams Jungtinės Valstijos pirmą kartą suteikė kovo mėnesį.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurio šalis nuo 2022 metų invazijos pradžios kovoja su Rusijos pajėgomis, sukritikavo šiuos veiksmus.
Tuo metu S. Bessentas pareiškė, kad išimties pratęsimas „suteiks papildomo lankstumo“ ir „padės stabilizuoti fizinę žaliavinės naftos rinką bei užtikrins, kad nafta pasiektų energijos požiūriu labiausiai pažeidžiamas šalis“.
Angela Merkel ragina Europą dėti daugiau diplomatinių pastangų karui Ukrainoje užbaigti
20:22
Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pareiškė, kad Europa turėtų dėti daugiau diplomatinių pastangų, siekdama užbaigti karą, kurį išprovokavo Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą.
Ji sakė apgailestaujanti, kad Europa, jos nuomone, „nepakankamai išnaudoja savo diplomatinį potencialą“.
Buvusi kanclerė taip pat pažymėjo, kad derybos su Maskva neturėtų būti paliktos vien JAV prezidento Donaldo Trumpo rankose.
Skaitmeninėje konferencijoje „Re:Publica“ Berlyne dalyvavusi A. Merkel visuomeniniam transliuotojui WDR sakė, kad, jos nuomone, yra „visiškai teisinga“ remti Ukrainą kariniu požiūriu.
Po Pentagono sprendimo Lenkijos pareigūnai skuba į JAV: reikia išsiaiškinti
18:59
Lenkijos gynybos pareigūnai pirmadienį išvyksta į Vašingtoną, siekdami išsiaiškinti Pentagono sprendimą sustabdyti planuojamą brigados rotaciją į Lenkiją, JAV peržiūrint savo karinę strategiją dėl Europos.
Lenkijos gynybos ministro pavaduotojai Cezary Tomczykas ir Pawelas Zalewskis Pentagone, Valstybės departamente ir su Kongreso nariais ketina surengti derybas, kurių tikslas – išsiaiškinti Vašingtono karinius planus Europoje.
„Vykstame į JAV su ministro pirmininko Donaldo Tusko ir gynybos ministro Wladysławo Kosiniako-Kamyszo žinia, kad Lenkija yra pasirengusi padidinti amerikiečių buvimą Lenkijoje ir kad tai yra oficiali vyriausybės pozicija“, – žurnalistams sakė C.Tomczykas, kurį cituoja „TVP World“.
„Neturiu jokių abejonių dėl Lenkijos ir Amerikos aljanso patvarumo“, – sakė C.Tomczykas ir pridūrė, kad Varšuva gavo JAV pajėgų Europoje vado patikinimą, jog „visa kontroversija dėl JAV karių nesusijusi su Lenkija“.
Vizitas vyksta po to, kai JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas sustabdė planuotą maždaug 4 000 JAV karių iš Teksaso, kurie turėjo devyniems mėnesiams keliauti į Lenkiją – pagrindinį NATO pajėgų centrą rytiniame aljanso flange, rotaciniam dislokavimui.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina sureagavo į branduolines Minsko ir Maskvos pratybas
18:35
Rusijos taktinių branduolinių ginklų dislokavimas Baltarusijos teritorijoje ir bendrų branduolinių pratybų organizavimas yra rimtas iššūkis esamai pasaulinio saugumo sistemai.
Taip pasisakė Ukrainos užsienio reikalų ministerija, kurią cituoja „RBK-Ukraina“.
Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties pažeidimas
Šalies užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad bendri branduolinių scenarijų bandymai prieštarauja pagrindinėms Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties nuostatoms.
Tai susiję su draudimu perduoti branduolinių technologijų kontrolę branduolinio statuso neturinčioms valstybėms.
Baltarusija – Rusijos branduolinės strategijos elementas
Ministerija pažymėjo, kad Rusijos taktinių branduolinių ginklų dislokavimas Baltarusijos teritorijoje netoli NATO sienų iš tikrųjų keičia regioninio saugumo architektūrą.
Toks žingsnis, pasak ukrainiečių, sukuria pavojingą precedentą kitoms valstybėms.
Galimos pasekmės ir reakcija
Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad tokie veiksmai kenkia tarptautinei teisei ir didina įtampą.
Kaip atsaką ministerija svarsto galimybę sustiprinti sankcijų spaudimą Rusijai ir Baltarusijai, padidinti paramą Ukrainai, taip pat išplėsti NATO sąjungininkų buvimą rytiniame flange ir pagilinti bendradarbiavimą su Kyjivu saugumo srityje.
15min primena, kad Rusija ir Baltarusija pirmadienį surengė branduolinių pajėgų pratybas.
Pernai Rusija Baltarusijoje dislokavo savo naujausią hipergarsinę, branduolinį užtaisą galinčią nešti raketą „Orešnik“, taip didindama įtampą savo varžybose su NATO.
„Pratybų metu planuojama išbandyti klausimus, susijusius su branduolinės amunicijos pristatymu ir pasirengimu ją naudoti bendradarbiaujant su Rusijos puse“, – nurodė Baltarusijos gynybos ministerija.
Putinas 5 kartą bandys įtikinti Xi Jinpingą paleisti naują dujotiekį iš Rusijos
18:17
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketina penktą kartą nuo 2022 m. apsilankyti Kinijoje ir surengti tiesiogines derybas su Xi Jinpingu, kad įtikintų jį pagaliau susitarti dėl naujo dujotiekio „Sila Sibiri-2“.
Dujų infrastruktūros projektas, kurį V.Putinas pirmą kartą pasiūlė dar 2015 m. ir kurį buvo planuojama pradėti statyti prieš dvejus metus, vėl įtrauktas į V.Putino darbotvarkę, pirmadienį sakė prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas.
„Ši tema bus aptarta labai išsamiai. Esame pasiryžę rimtai aptarti šį klausimą“, – sakė J.Ušakovas ir pridūrė, kad Rusija „išlaiko patikimos energijos išteklių tiekėjos“ Kinijai vaidmenį, o pirmojo ketvirčio pabaigoje į Kinijos rinką eksportavo 31 mln. tonų naftos – trečdaliu daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus.
Pasak J.Ušakovo, V.Putino delegacijoje bus „Rosneft“ ir „Gazprom“ vadovai Igoris Sečinas bei Aleksejus Mileris, taip pat penki ministro pirmininko pavaduotojai ir aštuoni ministrai, kurie turės pasirašyti „apie 40 dokumentų“, skelbia „The Moscow Times“.
Kinija niekada nepatvirtino Putino žodžių
Plačiau skaitykite ČIA.
Maskvai iki Vilniaus toli: pjauna maršrutus vieną po kito
17:17
Dėl sankcijų, bepiločių atakų, degalų trūkumo ir konflikto Artimuosiuose Rytuose sumažėjo tiesioginių skrydžių iš Rusijos. Šios šalies kelionių organizatorių asociacija (ATOR) apskaičiavo, kad 2026 m. vasarą be jungiamųjų skrydžių bus galima pasiekti ne daugiau kaip 32 šalis – ketvirtadaliu mažiau nei žiemą (43) ir tris kartus mažiau nei SSRS geležinės uždangos laikais.
Iš Lietuvos oro uostų keliautojai gali skristi maždaug 100 krypčių 54 šalyse.
Nebeskraidys rusai į Kubą
Plačiau skaitykite ČIA.
Kremlius nuo rusų tai slepia: Zelenskis pasidalijo iš Rusijos perimtais dokumentais
16:22
Ukraina gavo naujausius dokumentus, kuriuose įvertinti Rusijos patirti nuostoliai dėl karo Ukrainoje, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, remdamasis Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovo ataskaita.
Uždaromi naftos gręžiniai
Pasak jo, Rusija stengiasi nuslėpti šį vertinimą ir nuo pasaulio, ir nuo pačių rusų. Kaip pirmąjį svarbų veiksnį V.Zelenskis išskyrė veikiančių naftos gręžinių sumažėjimas.
„Tik viena Rusijos naftos bendrovė – ir ne pati didžiausia – jau buvo priversta uždaryti apie 400 gręžinių. Turint omenyje Rusijos naftos gavybos specifiką, tai yra dideli nuostoliai, nes vėl pradėti eksploatuoti gręžinius Rusijoje yra daug sunkiau nei kitose naftą išgaunančiose šalyse“, – atkreipė dėmesį Ukrainos prezidentas.
Antrasis rodiklis, anot jo, yra naftos perdirbimo pajėgumų sumažėjimas bent 10-čia proc. per pirmuosius šių metų mėnesius.
„Matome, kad mūsų tolimojo nuotolio sankcijos tikrai veikia, ir mes plėsime šią mūsų aktyvių veiksmų sritį“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Problemos Rusijos bankuose
Ukrainos lyderis tai pat užsiminė apie Rusijos problemas bankų sektoriuje. Jis pažymėjo, kad 11 finansų įstaigų ruošiamasi visiškai likviduoti dėl problemų, kurių neįmanoma išspręsti jokiais kitais būdais. Anot jo, dar 8 bankuose susikaupė kritinių problemų, kurių neįmanoma įveikti nepritraukus trečiųjų šalių išteklių.
„Optimistiškai vertiname ir šių metų federalinio biudžeto deficitą, kuris penktąjį metų mėnesį jau siekia beveik 80 mlrd. dolerių, ir tai vyksta didelės dalies Rusijos regioninių biudžetų bankroto fone“, – dėstė V.Zelenskis.
Jis pridūrė, kad pavedė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovui išplatinti gautą informaciją apie Rusijos bandymus įtraukti pasaulio bendroves į finansų krizės įveikimo ir sankcijų apėjimo schemas.
„Visų pirma, deja, užfiksavome bandymus organizuoti grūdų eksportą iš laikinai okupuotos Krymo teritorijos, taip pat kitokį pusiasalio ekonominį išnaudojimą, dalyvaujant subjektams iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Apie tai informuosime savo partnerius.
Taip pat fiksuojame bandymus į Rusijos naftos ir dujų projektus Arktyje pritraukti investicijas ir technologijas iš demokratinio pasaulio. Žinome, kaip jiems pasipriešinti“, – sakė prezidentas.
Anksčiau naujienų portalas „Forbes“ atkreipė dėmesį, kad sankcijos prisivijo Rusiją penktaisiais karo metais. Pažymima, kad Rusijos ekonomika smunka, šalis atsidūrė ant recesijos ribos, o jos bendrasis vidaus produktas 2026 m. augs tik 1 proc.
Tuo tarpu „Bloomberg“ naujienų tarnyba praneša, kad pirmąjį ketvirtį Rusijos ekonomika susitraukė pirmą kartą nuo 2023 m. pradžios. Atsižvelgdama į tai, Rusijos ekonomikos ministerija sumažino 2026 m. augimo prognozę nuo 1,3 iki 0,4 proc. Tuo pat metu balandžio mėn. biudžeto deficitas pasiekė rekordinį lygį ir per keturis mėnesius jau viršijo metų planą.
Kremlius sureagavo į Zelenskio įspėjimus dėl Baltarusijos
15:33
Kremlius atmetė Ukrainos prezidento pareiškimą apie galimus agresyvius Rusijos planus iš Baltarusijos, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Praėjusį penktadienį Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis penktadienį įspėjo, kad Rusija siekia įtraukti Baltarusiją į gilesnį karą Ukrainoje ir svarsto planus iš Baltarusijos pulti Šiaurės Ukrainą arba vieną iš NATO šalių.
Minskas yra vienas artimiausių Maskvos sąjungininkų. Baltarusija, kuri ribojasi su Ukraina ir NATO narėmis Lenkija, Lietuva ir Latvija, jau yra suteikusi placdarmą Rusijos invazijai į Ukrainą 2022 m. ir šiuo metu joje, kaip skelbiama, yra dislokuota Rusijos taktinių branduolinių ginklų.
Paklaustas apie Kyjivo kaltinimus, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsakydamas bandė nukreipti dėmesį.
„Toks pareiškimas yra ne kas kita, kaip bandymas toliau kurstyti, pratęsti karą ir didinti įtampą“, – rėžė jis.
Jo teigimu, tokie įspėjimai neturi jokios reikšmės: „Nemanome, kad toks pareiškimas nusipelno kokių nors komentarų“.
Anksčiau pirmadienį pranešta, kad Baltarusija paskelbė pradedanti karines pratybas dėl kovinio branduolinio ginklo panaudojimo. Šalies gynybos ministerija teigė, kad kariuomenė nori patikrinti savo pasirengimą vykdyti kovines užduotis iš teritorijų visoje Baltarusijoje. Anot oficialaus pranešimo, visų pirma planuojama treniruotis vykdant branduolinių šaudmenų pristatymą ir jų paruošimą naudojimui.
Esą Baltarusijos kariuomenė sąveikaus su Rusija, o pratybos esą „nėra nukreiptos prieš trečiąsias šalis ir nekelia jokios grėsmės regiono saugumui“.
-
Davė atkirtį Rusijai: Ukrainos ataka prieš Maskvą – didžiausia per daugiau nei metus
-
Atakos Maskvos srityje ir Kryme: Ukraina atskleidė smūgių detales
-
„Karo eiga pradeda keistis“: Rusija praranda pozicijas Ukrainoje
-
Zelenskis apie plataus masto ataką Maskvos srityje: karas grįžta į savo „gimtąjį uostą“
