Karas Ukrainoje. Putinas pareiškė, kad ne Rusija pradėjo karą Ukrainoje

Juri Larin/„Postimees“ nuotr./Sunaikinta degalinė Ukrainoje

Atsakydama į Ukrainos išpuolius prieš naftos perdirbimo gamyklas, Rusijos kariuomenė pradėjo masinį degalinių naikinimą Rytų Ukrainoje. Visos degalinės kelyje Charkivas-Dnipras jau buvo atakuotos. Leidinys „Postimees“ paskelbė specialų reportažą iš šio Ukrainos regiono, kuris dabar atremia pasikeitusios Rusijos taktikos atakas.

Rusija puola degalines Ukrainos fronto srityse nuo pat plataus masto karo pradžios 2022 m., tačiau iki šiol šie išpuoliai buvo gana pavieniai.

Rusijos dronai paprastai atakuodavo degalines tuomet, kai drono baterija beveik išsikraudavo, o netoliese nebūdavo kito vertingesnio taikinio.

Padėtis pasikeitė šių metų gegužę, kai Rusijos kariuomenė pradėjo naudoti galingesnius dronus „Molnija“ ir „Italmas“, skirtus būtent degalinėms pulti.

Pirmasis iš jų gali gabenti iki penkių kilogramų sprogstamojo užtaiso, o antrasis – iki 30 kilogramų.

Reportažą skaitykite čia.

AP/ „Scanpix“/Vladimiras Putinas

Pasak agentūros „Reuters“, Ukraina ir Jungtinės Valstijos aptarė naujus pasiūlymus dėl susitarimų su Rusija, kuriais siekiama nutraukti oro smūgius.

Ukrainos šaltinis pranešė „Reuters“, kad Ukrainos ir JAV pareigūnai aptarė pasiūlymą nutraukti oro smūgius, kurį planuojama pateikti Rusijai kaip dalį naujos iniciatyvos atnaujinti taikos derybas.

Šaltinis teigė, kad Ukraina anksčiau kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną su pasiūlymais dėl ugnies nutraukimo, tačiau jie buvo atmesti.

Vis dėlto kai kurie pareigūnai mano, kad spaudimas Rusijos ekonomikai, kurį sukelia besitęsiantys Ukrainos dronų ir raketų smūgiai, galėtų sušvelninti V.Putino poziciją.

Rusijos vadovo spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas teigė, kad šią informaciją komentuoti dar per anksti.

„Nežinome, kiek šie pranešimai yra patikimi ir iš kur jie kilę. Tai tik žiniasklaidos publikacijos ir nieko daugiau. Todėl šiuo metu juos komentuoti dar per anksti“, – sakė jis.

V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie atnaujintą prioritetinių taikinių, kuriuos numatoma smogti Rusijos Federacijos teritorijoje, sąrašą „atsižvelgiant į realų poveikį“ agresoriaus valstybei.

„Šiandien susitarėme tęsti savo operacijas ir atnaujinome prioritetinių taikinių sąrašą – atsižvelgdami į realų poveikį Rusijai ir jos gebėjimui tęsti bei pratęsti šį karą.

Pagrindinis tikslas – mūsų tolimųjų smūgių spaudimu dar labiau pastūmėti Rusiją diplomatijos link dėl ginklų komponentų gamybos sunkumų, naftos ir kitų ekonominių nuostolių“, – paskelbė Ukrainos prezidentas.

Pasak V.Zelenskio, „Ukrainos tolimųjų smūgių prieš Rusiją karo planas įgyvendinamas pagal nustatytus prioritetus“.

„Strateginio užnugario gylis, kuris ilgą laiką buvo Rusijos pranašumas, dabar tampa ypatinga problema Rusijos politinei ir karinei vadovybei, nes didžioji dalis Rusijos oro gynybos pajėgų yra sutelkta aplink Maskvą, valstybines rezidencijas, Krymo tiltą ir Sankt Peterburgą“, – pažymėjo V.Zelenskis.

Prezidentas pranešė, kad vien šiais metais, nuo Ukrainos tolimųjų smūgių plano įgyvendinimo pradžios, jau buvo įvykdyta daugiau nei tūkstantis smūgių. Buvo smogta naftos objektams, svarbiems karinės gamybos objektams ir sistemai svarbiems Rusijos logistikos objektams.

„Mes pateikėme visus reikalingus pasiūlymus Rusijos politinei vadovybei, kad karas būtų užbaigtas garbinga taika. Visi partneriai žino, ko reikia. Mūsų taiklumas veiksmingai padeda sukurti sąlygas tikrai diplomatijai“, – pridūrė V.Zelenskis.

AFP/ „Scanpix“/Donaldas Trumpas

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Maskva yra „sužavėta“ JAV pareiškimais apie pasirengimą prisidėti prie karo Ukrainoje sprendimo. Tuo pačiu metu, kaip praneša Rusijos žiniasklaida, jis teigė, kad Rusija mato „dvilypumą“ JAV prezidento Donaldo Trumpo pozicijoje Ukrainos atžvilgiu.

„Viena vertus, jie tiekia ginklus Ukrainai, nors prezidentas Trumpas sako: „Mes nežinome, kam juos tiekiame, mes tiekiame NATO, o visa kita – ne mūsų reikalas.“ Kita vertus, mums įspūdį daro tai, kad JAV yra pasirengusios prisidėti prie taikaus konflikto sprendimo“, – sakė D.Peskovas.

Jis taip pat pranešė, kad Rusija tariamai palaiko dialogo kanalus su amerikiečių derybininkais klausimais, susijusiais su padėties Ukrainoje sprendimu.

Be to, spaudos sekretorius pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas „jau išdėstė visus Rusijos pasiūlymus dėl Ukrainos, sakydamas, kad Kyjivas „žino, ką reikia padaryti, kad karas baigtųsi“.

„Reakcija į galimus naujus pasiūlymus dėl Ukrainos priklausys nuo to, kiek jie atitiks Rusijos interesus“, – pridūrė jis.

SIPA/Scanpix/Vladimiras Putinas

Analitikai paaiškino, kodėl Kremlius dar kartą atmetė pasiūlymą nutraukti karą ties dabartine fronto liniją.

Pasak Karo studijų instituto (ISW), Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas greičiausiai pasinaudojo susitikimu su Kazachstano prezidentu, siekdamas pateisinti karo su Ukraina tęsimą.

Liepos 25 d. Omske, vykstant Rusijos ir Kazachstano tarpregioninio bendradarbiavimo forumui, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitiko su Kazachstano prezidentu Kasymu-Jomartu Tokajevu.

Susitikimo metu Kasymas-Jomartas Tokajevas sakė, kad daugeliui žmonių sunku suprasti Rusijos karo prieš Ukrainą priežastis. Jis paragino Maskvą ir Kyjivą įšaldyti dabartinę fronto liniją ir grįžti prie derybų, grindžiamų Stambulo formatu.

Viešo susitikimo metu V.Putinas į šias pastabas neatsakė.

Vėliau Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad V.Putinas išsamiai paaiškino karo priežastis ir sakė, jog dabartinės fronto linijos įšaldymas neįmanomas, nes Rusija privalo pasiekti savo tikslus mūšio lauke.

D.Peskovas taip pat pakartojo standartinį Kremliaus argumentą, kad kovos galėtų baigtis dar šiandien, jei Ukraina priimtų atitinkamus sprendimus.

ISW pažymi kad Rusijos pareigūnai nuolat ragina Ukrainą pasiduoti Maskvos maksimalistiniams reikalavimams.

ISW analitikai atkreipia dėmesį į platesnį kontekstą, susijusį su Kremliaus atmestu raginimu.

Pasak analitikų, V.Putinas mato mažėjančius reitingus ir pasitikėjimą, didėjančius ekonominius iššūkius bei augančius nuostolius mūšio lauke.

Anot ISW, Kremlius toliau siunčia signalus Rusijos visuomenei, kad ji turėtų būti pasirengusi prisiimti ilgai trunkančio karo su Ukraina išlaidas. V.Putino susitikimas su Kazachstano lyderiu greičiausiai tapo patogia platforma Maskvai dar kartą sustiprinti šią žinią.

Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Interviu su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu

Suomijos prezidentas Alexander'as Stubbas po susitikimo su Volodymyru Zelenskiu išsakė savo nuomonę apie padėtį Ukrainos mūšio lauke.

„Ukrainos pozicija yra stipresnė nei bet kada nuo karo pradžios. Norint išlaikyti šį pagreitį, labai svarbi yra nuolatinė partnerių parama“, – pabrėžė A.Stubbas.

Tuo pačiu metu, kaip jis pabrėžė, Ukraina yra pasirengusi taikai.

Horlivka / IMAGO/Taisija Voroncova / IMAGO/SNA

Per Ukrainos smūgius Maskvos okupuotose teritorijose ir Rusijos pasienio kaime sekmadienį žuvo šeši žmonės.

Šią vasarą fiksuojamas reikšmingas civilių aukų skaičiaus išaugimas daugiau nei dvejus metus trunkančiame kare.

Rusijos ataka prieš gyvenamąjį namą Ukrainos Charkivo mieste nusinešė dar vieno žmogaus gyvybę, pranešė Kyjivas.

Šie smūgiai įvykdyti praėjus dienai po to, kai abiejose fronto linijos pusėse žuvo 20 žmonių. Kyjivas ir Maskva intensyvina atakas, o diplomatinės pastangos užbaigti 2022 metais Rusijos pradėtą karą yra aklavietėje.

Maskvos kontroliuojamoje Horlivkoje, Rytų Ukrainoje, per Ukrainos dronų ataką žuvo keturi žmonės, pranešė ten veikiančios Rusijos okupacinės institucijos.

Dar vienas žmogus žuvo okupuotoje Chersono srities dalyje, nurodė Maskvos paskirti pareigūnai.

Rusijos pasienio Belgorodo srities institucijos informavo, kad vienas žmogus žuvo nuo Ukrainos drono Smorodino kaime.

Atakos įvyko praėjus dienai po to, kai Maskva pranešė, jog per Ukrainos smūgį okupuotame mieste prie Azovo jūros žuvo 12 žmonių.

Kyjive Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad gelbėjimo tarnybos dirba prie gyvenamojo namo Charkive, į kurį pataikė Rusijos dronas.

„Tragiška, tačiau vienas žmogus žuvo, o dar devyni buvo sužeisti, tarp jų – du vaikai“, – sakė jis.

„Sostinei buvo smogta balistinėmis raketomis, sužeisti trys žmonės“, – pridūrė V. Zelenskis.

JAV vadovaujamos derybos dėl kovos veiksmų nutraukimo yra įstrigusios. Kremlius okupuoja dideles Rytų ir Pietų Ukrainos teritorijas ir ne kartą pareiškė ketinantis jėga užimti likusią Rytų Ukrainos dalį.

Petro Andriuščenka/ „Telegram“/Krymas

Ukrainos pajėgų išpuoliai prieš transporto, degalų ir energetikos infrastruktūrą okupuotame Kryme bei maršrutuose, vedančiuose į jį, gali būti vertinami kaip pirmasis Ukrainos pusiasalio deokupacijos etapas. Tokią nuomonę interviu „Channel 24“ išsakė atsargos majoras Oleksijus Getmanas, Rusijos ir Ukrainos karo veteranas.

Pasak eksperto, dabartinis Krymo deokupacijos planas buvo aptartas anksčiau ir numato sąlygų sukūrimą, kuriomis pusiasalyje esanti Rusijos karinė grupė dėl logistikos sistemos sunaikinimo palaipsniui prarastų galimybę vykdyti karines operacijas.

„Vis dėlto teks surengti sausumos operaciją“, – sako O.Getmanas.

Tuo pačiu metu jis pabrėžė, kad pagrindinis tokio scenarijaus elementas yra de facto okupuoto pusiasalio blokada. Pasak jo, jei logistikos maršrutai bus sutrikdyti, Rusijos kariai susidurs su ribotomis galimybėmis.

„Rusams lieka trys variantai: arba pabėgti per vis dar esantį Kerčės tiltą, pasiduoti, arba tiesiog mirti, nes jie neturi kito pasirinkimo“, – sakė jis.

Mychaila Drapatas / UKRAINIAN PRESIDENTIAL PRESS SER / via REUTERS

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Mychaila Drapatas paskelbė apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų audito pradžią.

Pasak jo, audito tikslas – „ne ieškoti kaltųjų, o sąžiningai įvertinti tikrąją padėtį kiekviename kariniame dalinyje“.

„Turime žinoti tiesą apie kovinės parengties lygį, aprūpinimą, personalo sudėtį, karių parengimą bei vadovavimo ir kontrolės veiksmingumą“, – pažymėjo vadas.

M.Drapatas pabrėžė, kad nebus „neliečiamųjų“, teigdamas, kad „jei bus nustatyti pažeidimai, tarnybinis aplaidumas ar piktnaudžiavimas, visi bus patraukti atsakomybėn“.