Rusijos gynybos ministerija neigia pranešimus apie Ukrainos proveržį aplink Bachmutą

Vėlai vakare savo „Telegram“ kanale Rusijos gynybos ministerija paneigė teiginius, kad Ukrainos pajėgos pralaužė dalį fronto linijos aplink rytinį Bachmuto miestą.

„Atskirų telegramų kanalų išplatinti pareiškimai apie “gynybos proveržius„ įvairiuose kontaktinės linijos ruožuose neatitinka tikrovės“, – sakoma ministerijos pranešime.

Mažiausiai du Rusijos kariniai tinklaraštininkai pranešė apie blogėjančią Rusijos pajėgų padėtį aplink miestą, kuriame jau kelis mėnesius vyksta atkakli kova.

Gynybos ministerija teigė, kad Rusijos šturmo daliniai daro pažangą vakarinėje Bachmuto dalyje, remiami oro ir artilerijos. Ji teigė, kad kariai kovoja atremdami Ukrainos karius „Malinovkos kryptimi“.

„Priešas patiria didelių gyvosios jėgos ir technikos nuostolių“, – tvirtino gynybos pareigūnai.

BBC pranešė, kad Jungtinės Karalystės Rytų Midlandso regione daugiau nei trims šimtams ukrainiečių pabėgėlių namų ūkiams gresia benamystė.

Pasak BBC, šiems ukrainiečiams bus surastas skubus apgyvendinimas, naujas rėmėjas arba bus padedama susirasti nuolatinį būstą.

Prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai, Jungtinė Karalystė sukūrė programą „Namai Ukrainai“, skirtą padėti ukrainiečių pabėgėlių antplūdžiui.

Pagal šią programą ukrainiečiai gali atvykti į Jungtinę Karalystę šešiems mėnesiams ar ilgiau, jei turi rėmėją, kuris garantuotų jiems apgyvendinimą.

Tačiau kai kurie šeimininkai negali arba nebenori toliau apgyvendinti ukrainiečių pabėgėlių, rašo BBC.

Vienas Jungtinės Karalystės gyventojas sakė, kad tai „negali tęstis amžinai“.

„Pajutome, kad atėjo laikas norėti susigrąžinti savo laisvą miegamąjį. Negalėjome leisti, kad mus aplankytų anūkai. Jie (pabėgėliai) puikiai jaučiasi šalia ir man jų labai trūks“, – pridūrė jis.

East Midlands Councils vykdomasis direktorius Stuartas Youngas BBC sakė, kad ukrainiečiams, kuriems gresia benamystės pavojus, greitai bus surastas naujas globėjas arba padedama susirasti nuolatinį būstą.

Ukrainos kariuomenė teigia, kad Rusija per pastarąją dieną surengė beveik 50 antskrydžių, nes dėl intensyvių kovų į vakarus nuo Bachmuto miesto Rusija spaudžia priešakines pozicijas.

Kariuomenės generalinis štabas ketvirtadienį pranešė, kad Rusija taip pat surengė šešias raketų atakas.

Rusijos pajėgos toliau žengia į priekį aplink Bachmutą ir surengė keletą antskrydžių šiame rajone, pranešė Kyjivo kariškiai. Tačiau Ukrainos pajėgos pasinaudojo spragomis Rusijos flanguose į pietus ir vakarus nuo miesto ir, pasak Generalinio štabo, atgavo dalį teritorijos.

„AP“/„Scanpix“/Bachmutas

Vienas rajone dislokuotas karininkas sakė, kad po kelis mėnesius trukusių daugiausia gynybinių veiksmų Ukraina aplink Bachmutą yra „aktyvaus puolimo fazėje“.

Japonijos finansų ministras Shunichi Suzuki paskelbė, kad jo šalis suteiks 1 mlrd. dolerių finansinę pagalbą kaimyninėms Ukrainos šalims, priėmusioms pabėgėlius, pranešė CNN.

„Be to, kad patvirtintume mūsų iki šiol suteiktos finansinės pagalbos [Ukrainai] rezultatus, taip pat norėtume aptarti, kaip sustiprinti mūsų bendradarbiavimą su tarptautinėmis finansų institucijomis ir padėti Ukrainos kaimyninėms šalims, be kita ko, priimant Ukrainos pabėgėlius“, – sakė Š.Suzuki, kurį cituoja CNN.

„The New York Times“/Laetitia Vancon nuotr./Ukrainos pabėgėliai

Kovo pabaigoje lankydamasis Kyjive Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kišida sakė, kad jo šalis padės Ukrainai „dedant didžiausias pastangas, kad būtų atkurta taika“.

Balandžio viduryje Japonija pasirašė susitarimą skirti Ukrainai 400 mln. dolerių dotaciją atstatymo darbams.

Rusija okupuotame Kryme užgrobė Ukrainos stačiatikių bažnyčiai priklausančią bažnyčią, pranešė žiniasklaidos priemonė „Krym Realii“.

Laikraščio „Krymska Svetlytsia“ vyriausiasis redaktorius Andrijus Ščekunas sakė, kad Rusija „išlaužė bažnyčios duris“ ir iš bažnyčios patalpų pavogė turtą.

Rusijos valdžios institucijos kol kas nekomentavo šios situacijos.

Rusijos Norilsko mieste užsidegė 3000 metrų sandėliavimo patalpų, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.

Vietos pareigūnų teigimu, gaisro židinys „per trumpą laiką padidėjo dvigubai“.

Norilskas yra Krasnojarsko krašte tolimojoje Rusijos šiaurėje.

Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo Rusijos plataus masto karas prieš Ukrainą, buvo gauta daug pranešimų apie visoje Rusijoje kylančius gaisrus ir kitus sabotažo aktus, kuriuos, kai kurių nuomone, vykdo Ukrainos kariuomenė arba vietos partizanų grupės.

Nė viena grupuotė neprisiėmė atsakomybės už gaisrus Norilske.

Pietų Afrikos Respublika (PAR) ketvirtadienį griežtai atsikirto JAV ambasadoriui Pretorijoje, kuris apkaltino šalį slaptai tiekus ginklus Rusijai, nepaisant deklaruoto neutralumo karo Ukrainoje klausimu.

„Ambasadoriaus pastabos prieštarauja bendradarbiavimo ir partnerystės tarp dviejų šalių dvasiai“, – rašoma prezidento Cyrilo Ramaphosos atstovo spaudai Vincento Magwenya paskelbtame pranešime.

Jis išreiškė nusivylimą, jog pasiuntinys „užėmė tokią žalingą viešą poziciją“.

„Nors iki šiol nebuvo pateikta jokių šiuos įtarimus pagrindžiančių įrodymų, vyriausybė ėmėsi veiksmų atlikti nepriklausomą tyrimą, kuriam vadovaus buvęs teisėjas“, – pridūrė atstovas.

JAV pasiuntinys Pietų Afrikos Respublikoje kiek anksčiau ketvirtadienį apkaltino šią šalį, kad ji teikė karinę paramą Rusijai, nors deklaravo neutralumą karo Ukrainoje klausimu, pranešė vietos žiniasklaida.

Ambasadorius Reubenas Brigety pranešė, kad JAV yra įsitikinusios, jog ginklai ir šaudmenys gruodžio mėnesį buvo pakrauti į Rusijos krovininį laivą Keiptaune.

„Rusų ginklavimas yra labai rimtas dalykas, ir mes nemanome, kad šis klausimas yra išspręstas; norėtume, kad PAR [pradėtų] praktiškai įgyvendinti savo neprisijungimo politiką“, – sakė ambasadorius.

Naujienų agentūros AFP šaltinis susitikime, kuriame kalbėjo R.Brigety, patvirtino, jog ambasadorius tai pasakė, tačiau JAV ambasada kol kas neatsakė į prašymą pakomentuoti pasiuntinio pareiškimus.

PAR vis atsisako pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą, dėl kurios Maskva iš esmės atsidūrė izoliacijoje tarptautinėje arenoje.

Šalis – Afrikos ekonomikos galiūnė, kuri dėl savo pergalės prieš apartheidą taip pat yra įgijusi moralinės įtakos – sako norinti likti neutrali ir ragina konfliktą spręsti dialogo keliu.

Tačiau anksčiau šiais metais PAR surengė prieštaringų vertinimų sulaukusias bendras karines pratybas su Rusija ir Kinija, kurias kritikai pavadino įrodymu, jog šalis linksta link Kremliaus.

JAV ambasadorius, regis, turėjo omenyje jau žinomą atvejį, kai didžiausioje PAR karinio laivyno bazėje prisišvartavo „Lady R“ – krovininis laivas, kuris plaukioja su Rusijos vėliava ir kuriam yra taikomos Vakarų sankcijos.

„Kalbant apie tai, ką mes pastebėjome, 2022 metų gruodžio 6–8 dienomis Saimonstauno karinio laivyno bazėje buvo prisišvartavęs krovininis laivas ir mes esame tikri, kad Saimonstaune į tą laivą, kuris buvo pakeliui atgal į Rusiją, buvo pakrauta ginklų ir šaudmenų“, – pareiškė ambasadorius.

Prancūzija trečiadienį pareiškė, kad Kinijai tenka svarbus vaidmuo stengiantis užtikrinti taiką ir stabilumą pasaulyje, Pekinui siekiant tarpininkauti sprendžiant Rusijos invazijos į Ukrainą klausimą.

Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gangas šią savaitę lankosi Vokietijoje, Prancūzijoje ir Norvegijoje, o trečiadienį Paryžiuje susitiko su Prancūzijos kolege Catherine Colonna.

„Žinome, koks svarbus yra Kinijos vaidmuo pasaulio arenoje ir kokį svarbų vaidmenį ji gali atlikti užtikrinant taiką ir stabilumą pasaulyje“, – susitikimo pradžioje Qin Gangui sakė C.Colonna.

Ji pridūrė, kad Kinija turėtų stengtis įtikinti Rusiją grįžti prie Jungtinių Tautų Chartijos tikslų ir principų laikymosi.

Anksčiau C.Colonna vyriausybės posėdyje sakė, kad Pekinas turėtų paraginti Rusiją grįžti prie taikos, teigiama pranešime spaudai.

„Kinijai būtina pasinaudoti savo santykiais su Rusija, kad ji geriau suprastų, jog atsidūrė aklavietėje, ir pasakyti Rusijai, kad ji grįžtų į protą“, – pridūrė ji.

„Reuters“/„Scanpix“/Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas

Taip ji kalbėjo po to, kai praėjusį mėnesį Kinijoje apsilankęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sukėlė diskusijų, sakydamas, kad Europa neturėtų būti nei Vašingtono, nei Pekino sekėja, taip pat jai esą nederėtų įsitraukti į bet kokią eskalaciją dėl Taivano.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius E.Macrono pastabas pavadino keliančiomis apgailestavimą ir pridūrė: „Mums niekada negrėsė pavojus tapti ar būti Jungtinių Valstijų vasalais.“

Kinija stengiasi parodyti save kaip neutralią šalį kalbant apie Rusijos karą prieš savo provakarietišką kaimynę, o praėjusį mėnesį prezidentas Xi Jinpingas pirmą kartą nuo Maskvos invazijos pradžios pasikalbėjo su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu.

„Reuters“/„Scanpix“/Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Tačiau neseniai Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje išsakyti komentarai, kuriuose jis suabejojo buvusių sovietinių valstybių suverenumu, sukėlė abejonių dėl Pekino neutralios pozicijos, o Jungtinės Valstijos ir NATO skeptiškai įvertino Pekino 12 punktų dokumentą dėl karo užbaigimo.

C.Colonna sakė Qin Gangui, kad taip pat nori aptarti susirūpinimą keliantį Šiaurės Korėjos požiūrį, turėdama omenyje naujausius šios šalies raketų paleidimus.

Ji paprašė Qin Gango pagalvoti, kaip „reaguoti vieningai ir toliau siekti stabilumo pusiasalyje ir regione“.

Lenkijos nuolatinė atstovybė ES pranešė, kad nuo plataus masto invazijos pradžios Lenkija iš viso pristatė Ukrainai 325 tankus ir 14 naikintuvų.

Rusijai užpuolus Ukrainą, baltarusiai patiria naują represijų bangą, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje didžiausios pasaulio saugumo organizacijos ataskaitoje.

Baltarusijoje dėl politiškai motyvuotų kaltinimų praėjusį mėnesį buvo sulaikyti mažiausiai 1 486 žmonės, nurodoma Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ataskaitoje. Ją matė naujienų agentūra AFP.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, represijos Baltarusijoje nukreipiamos ypač prieš tuos, kas reiškia nepritarimą karui ar pritarimą ukrainiečiams, pažymi ESBO.

„Reuters“/„Scanpix“/Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka

„Vyksta nauja represijų banga“, – sakoma ataskaitoje.

Prieš pat invaziją, prasidėjusią 2022-ųjų vasarį, dėl protestų prieš ją buvo sulaikyta apie 1,5 tūkst. žmonių, persekiojimą nulemdavo net paprasčiausios antikarinės grotažymės socialiniuose tinkluose.

Artima Rusijos sąjungininkė Baltarusija leido Maskvai naudotis jos teritorija pradedant invaziją į Ukrainą.

Šį kovą 38 iš 57 ESBO šalių narių paragino parengti ataskaitą dėl Baltarusijos. Praėjusį kartą organizacija šios šalies veiksmus nagrinėjo 2020-aisiais.

Baltarusija, kuri, kaip ir Rusija, priklauso ESBO, atsisakė dalyvauti, nors jos buvo prašoma bendradarbiauti.

Sorbonos profesoriaus Herve Ascensio ataskaita yra pagrįsta asmeniniais pokalbiais Varšuvoje ir Vilniuje, kitais tyrimais.

Represijos Baltarusijoje pastaruosius dvejus metus buvo nuolat plečiamos, dėl virtinės teisinių reformų vyriausybė įgijo „visą įstatymų bet kokiai opozicijos formai slopinti arsenalą“, rašoma ataskaitoje.

„Baltarusija vykdo plataus masto savavališkų sulaikymų ir savavališko kalinimo politiką, nesuderinamą su tarptautiniais standartais, – sakoma joje. – Kankinimai, nežmoniškas ar žeminamas elgesys nuolat ir organizuotai naudojami kalinimo vietose, ypač prieš žmones, laikomus politiniais oponentais.“

Kovą Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) paskelbtoje ataskaitoje sakoma, kad teisių pažeidimai žmonių, laikomų autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos oponentais, atžvilgiu gali prilygti nusikaltimams žmoniškumui.

A.Lukašenka Baltarusiją geležiniu kumščiu valdo nuo 1994 metų.

Po 2020 metais vykusių beprecedenčių protestų prieš ginčijamą jo perrinkimą A.Lukašenka dar įnirtingiau ėmė persekioti savo kritikus, daugelį jų įkalindamas ar priversdamas bėgti į užsienį.

Ukrainos bataliono, dalyvavusio šios savaitės Rusijos pozicijų puolime netoli Bachmuto, CNN sakė, kad pirmieji rusai, palikę teritoriją, buvo „Wagner“ kovotojai, prieštaraudamas samdinių grupuotės vado teiginiams, kad iš pradžių iš mūšio lauko Rytų Ukrainoje pabėgo reguliariosios Rusijos pajėgos.

3-iosios puolamosios brigados pirmojo bataliono, kurio šaukinys yra Rollo, vadas CNN komandai Rytų Ukrainoje sakė, kad nors „Wagner“ daliniai paliko savo pozicijas į pietvakarius nuo Bachmuto miesto, Rusijos kariuomenės 72-osios brigados kariai liko ir kovėsi.

Jo pastabos prieštarauja „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino pastaboms, kuris apkaltino 72-ąją brigadą dezertyravus iš savo pozicijų.

„AP“/„Scanpix“/„Wagner“ pajėgų vadas Jevgenijus Prigožinas

Vienu metu, pasak Rollo, Kijevo pajėgos panaudojo galingas raketas HIMARS prieš rusų pėstininkus, kurie rinkosi sustiprinti pozicijų. Jungtinių Valstijų tiekiamos HIMARS raketos paprastai naudojamos prieš didesnio nuotolio taikinius, pavyzdžiui, amunicijos sandėlius, ir pasižymi dideliu tikslumu.

Rollo pridūrė, kad rusų kariai kapituliavo tik tada, kai buvo apsupti. „Dvi valandas bandėme juos įtikinti pasiduoti“.

Jis sakė, kad J.Prigožinas norėjo dėl nesėkmės kaltinti Rusijos kariuomenę, tačiau jie buvo geri kariai ir sunkiai kovėsi. Jis pridūrė, jog J.Pigožinas yra melagis.

Rusijos pajėgos apšaudė Torecką ir sužeidė mažiausiai šešis žmones, rašė prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

Pasak A.Jermako, Rusijos raketa pataikė į gyvenamąjį rajoną mieste, kuris nuo 2014 m., kai prasidėjo Rusijos karas prieš Ukrainą, yra prie pat fronto linijos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Andrijus Jermakas

Gydytojai teikia pagalbą šešiems sužeistiems žmonėms.

Donecko srityje vyksta nuožmiausi karo veiksmai tarp Ukrainos ir Rusijos pajėgų, nes Rusija siekia užimti visą Donbasą, kurį sudaro Donecko ir Luhansko sritys.

Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Veršininas pareiškė, kad Rusija reikalauja, jog būtų įvykdytos jos sąlygos dėl grūdų sandorio tęsimo. Priešingu atveju šalis grasino nutraukti susitarimą, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Tass“.

Pasak S.Veršinino, Rusija nepritaria grūdų sandorio išplėtimui ar pratęsimui ir dabar „labai atidžiai stebi, kaip tvarkomi susitarimų trūkumai“.

Pareigūnas pažymėjo, kad jei nebus garantijų Rusijai, ypač dėl amoniako eksporto, iniciatyva „nustos egzistuoti“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Grūdus iš Ukrainos uostų gabenantys laivai Bosforo sąsiauryje

„Nes iniciatyva, kuri naudinga tik vienai iš šalių, vargu ar gali būti visų pripažinta ir patvirtinta. Mes, žinoma, pirmiausia giname Rusijos nacionalinius interesus“, – pridūrė S.Veršininas.

Anksčiau Ukrainos pareigūnai paskelbė apie grūdų sandorio nutraukimo grėsmę, nes Rusija blokavo grūdus iš Ukrainos eksportuojančių laivų patikrinimus.

Ketvirtadienį Turkijoje vyko derybos dėl grūdų sandorio pratęsimo. Ankara paskelbė apie diskusijų pažangą.

Ukrainos pareigūnas, vadovaujantis Zaporižios srities karinei-civilinei administracijai, Jurijus Malaško, ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos kariuomenė apšaudė kelis regiono miestus ir kaimus, sužeisdama civilius gyventojus ir sugadindama turtą.

Tuo tarpu rusai tvirtino, kad jie likviduoja Ukrainos kariuomenės dislokacijos punktus.

Netiesioginė ugnis regione suintensyvėjo prieš, kaip tikisi stebėtojai, Ukrainos kontrpuolimą.

„Po 70 atakų 20-yje gyvenviečių užfiksuota daugiau kaip trys dešimtys sugriovimų“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė J.Malaško.

„Priešas 60 kartų šaudė iš artilerijos, 5 kartus – iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, surengė 3 oro smūgius ir vieną raketų ataką bei įgyvendino vieną ataką iš bepiločio orlaivio“, – pridūrė jis.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos atakų padariniai Zaporižios srityje

Rusijos sprendimas panaikinti vizas kartvelams ir atnaujinti skrydžius į Sakartvelą yra politinė kompensacija už Tbilisio atsisakymą įvesti sankcijas šaliai agresorei, socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olehas Nikolenko.

„Rusija siūlo Sakartvelui sudaryti sandorį su velniu. O sandėryje su velniu, kaip žinote, laimi velnias. Vladimiro Putino sprendimą panaikinti Rusijos vizas Sakartvelo piliečiams ir atnaujinti keliones lėktuvais laikome politine kompensacija už dabartinės vyriausybės atsisakymą įvesti sankcijas Rusijai ir integracijos sulėtinimą“, – rašė O.Nikolenko.

123RF.com nuotr./„Aeroflot“ lėktuvas

Užsienio reikalų ministerijos atstovas priminė, kad Tbilisio kursas normalizuoti santykius su Maskva vykdomas Rusijai tebeturint 20 proc. Sakartvelo teritorijos, grobiant šalies piliečius ir pažeidžiant jų teises.

„2008 m. Rusijos lėktuvai jau skrido į Sakartvelą bombarduoti civilių gyventojų. Dabar jie planuoja bombarduoti kartvelų europinę ateitį. Rusijos nedomina Sakartvelo pažanga siekiant narystės ES ir NATO, jos klestėjimas ir vystymasis. Maskvos tikslas – sukurti sąlygas, kuriomis pažanga būtų neįmanoma“, – pabrėžė ministerijos atstovas spaudai.

Jis taip pat pažymėjo, kad tokie Gruzijos valdžios veiksmai nesulaukia palaikymo tarp kai kurių politikų ir šalies gyventojų. Todėl Ukraina reiškia solidarumą ir paramą gruzinams, siekiantiems sukurti europietišką šalį.

„Raginame Gruzijos valdžią sinchronizuoti savo politiką Rusijos atžvilgiu su ES politika ir susilaikyti nuo veiksmų, kurie užkerta kelią tolesniam Gruzijos judėjimui į Europą“, – pridūrė O.Nikolenko.

Trečiadienį Rusija nusprendė nutraukti vizų režimą su Sakartvelu ir leido atnaujinti tiesioginius skrydžius tarp šalių, kuriuos Maskva buvo uždraudusi 2019 m.

Vėliau Sakartvelo ekonomikos ministerija pareiškė, kad yra pasirengusi atnaujinti skrydžius tik toms Rusijos bendrovėms, kurioms netaikomos Vakarų sankcijos.

Trečiadienį Sakartvele vėl prasidėjo protestai, nukreipti prieš skrydžių tarp šių dviejų šalių atnaujinimą.

JAV pasiuntinys Pietų Afrikos Respublikoje ketvirtadienį apkaltino šią šalį, kad ji teikė karinę paramą Rusijai, nors deklaravo neutralumą karo Ukrainoje klausimu, pranešė vietos žiniasklaida.

Ambasadorius Reubenas Brigety pranešė, kad JAV yra įsitikinusios, jog ginklai ir šaudmenys gruodžio mėnesį buvo pakrauti į Rusijos krovininį laivą Keiptaune, ir pridūrė: „Rusų ginklavimas yra labai rimtas dalykas, ir mes nemanome, kad šis klausimas yra išspręstas.“

Opozicijos lyderio parlamente paklaustas apie tokių veiksmų tikimybę, šalies prezidentas Cyrilas Ramaphosa pareiškė, kad jo vyriausybė tiria pasirodžiusius pranešimus.

„Šis klausimas nagrinėjamas ir laikui bėgant galėsime apie tai pasisakyti“, – įstatymų leidėjams sakė C.Ramaphosa.

PAR vis atsisako pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą, dėl kurios Maskva iš esmės atsidūrė izoliacijoje tarptautinėje arenoje.

Šalis – Afrikos ekonomikos galiūnė, kuri dėl savo pergalės prieš apartheidą taip pat yra įgijusi moralinės įtakos – sako norinti likti neutrali ir ragina konfliktą spręsti dialogo keliu.

Tačiau anksčiau šiais metais PAR surengė prieštaringų vertinimų sulaukusias bendras karines pratybas su Rusija ir Kinija, kurias kritikai pavadino įrodymu, jog šalis linksta link Kremliaus.

JAV ambasadorius, regis, turėjo omenyje jau žinomą atvejį, kai didžiausioje PAR karinio laivyno bazėje prisišvartavo „Lady R“ – krovininis laivas, kuris plaukioja su Rusijos vėliava ir kuriam yra taikomos Vakarų sankcijos.

„Kalbant apie tai, ką mes pastebėjome, 2022 metų gruodžio 6–8 dienomis Saimonstauno karinio laivyno bazėje buvo prisišvartavęs krovininis laivas ir mes esame tikri, kad Saimonstaune į tą laivą, kuris buvo pakeliui atgal į Rusiją, buvo pakrauta ginklų ir šaudmenų“, – pareiškė JAV ambasadorius.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir Pietų Afrikos Respublikos tarptautinių santykių ir bendradarbiavimo ministrė Naledi Pandor

Rusijos Federacija jau patyrė karinį pralaimėjimą, nors Ukraina dar nėra laimėjusi karo, pareiškė Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellius per Europos gynybos ir saugumo aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje.

„Tai kruvinas karas, tačiau Rusija šį karą jau pralaimėjo. Ukraina dar nenugalėjo, bet Rusija akivaizdžiai patyrė karinį pralaimėjimą“, – tvirtino ES užsienio politikos vadovas.

Pasak diplomato, Rusija patyrė pralaimėjimą, kai jai nepavyko „per porą savaičių“ užimti Kyjivo ir perimti Bachmuto kontrolės.

Tuo pačiu J.Borrellis perspėjo neskirstyti pasaulio į Vakarus ir likusią dalį, nes Rusija mielai reikalautų „likusios pasaulio dalies“ paramos.

„Zuma press“/„Scanpix“/ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis

Rusijos pajėgos raketomis apšaudė Torecko miestą Donecko srityje. Apšaudymo metu buvo sužeisti šeši žmonės, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

„Dėl raketos smūgio į gretimą teritoriją yra aukų – žinomi 6 žmonės. Gydytojai teikia visą būtiną pagalbą“, – rašė jis.

Anksčiau skelbta, kad Rusijos pajėgos ketvirtadienį taip pat apšaudė kaimą Charkivo srityje. Dėl šio išpuolio buvo sužeisti 4 žmonės.

Andrijaus Jermako „Telegram“ kanalas/Apšaudymas Torecko mieste

Rusijos pajėgos iš fronto zonų Zaporižios srityje evakavo daugiau kaip 12 tūkst. žmonių, ketvirtadienį pranešė Rusijos paskirtas pagrindinės karinės-civilinės administracijos tarybos narys Vladimiras Rogovas.

„Daugiau kaip 12 000 fronto zonos gyventojų išvyko į saugias Zaporižios srities vietoves, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ rašė V.Rogovas. – Daugiau kaip 4 000 iš jų išvyko autobusais, o ne mažiau nei 8 000 – nuosavomis transporto priemonėmis“.

„AFP“/„Scanpix“/Evakuacija Zaporižios srityje

V.Rogovas taip pat paragino šiose vietovėse likusius asmenis pasinaudoti galimybe evakuotis pagal vadinamąją „laikino persikėlimo programą“, pagal kurią gyventojams suteikiama 10 000 rublių (130 JAV dolerių), apgyvendinimas ir maitinimas.

Praėjusią savaitę Rusijos valdžia pradėjo evakuoti miestus ir miestelius laikinai okupuotoje Zaporižios srityje, pasklidus gandams, kad Ukraina ketina pradėti ilgai lauktą kontrpuolimą ir susigrąžinti Maskvos invazijos metu užgrobtą teritoriją.

Privačios karinės bendrovės „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pastabas, kad Kyjivui dar reikia „šiek tiek daugiau laiko“ prieš pradedant taip laukiamą kontrpuolimą.

 „Zelenskis meluoja, – ketvirtadienį oficialiuose socialinės žiniasklaidos kanaluose pareiškė J.Prigožinas. – Kontrpuolimas jau įsibėgėja“.

 „Artemovsko (rusiškas Bachmuto pavadinimas) kryptimi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų (AFU) daliniai įžengia į flangus. Ir, deja, kai kuriose vietose jiems sekasi“, – pridūrė jis. 

Jevgenijaus Prigožino spaudos tarnyba/„Telegram“/„Wagner“ pajėgų vadas Jevgenijus Prigožinas

„Wagner“ vadas toliau tvirtino, kad Ukrainos pajėgos pirmiausia turi išspręsti padėtį Bachmute ir jo apylinkėse ir tik tada bandyti žengti į priekį kitose teritorijose.

„Štai kodėl prasidėjo AFU puolimas. Tie daliniai, kurie buvo apmokyti, gavo reikiamą ginkluotę, įrangą, tankus, visa kita, jie jau visiškai įsitraukė“, – tvirtino J.Prigožinas, pakartodamas savo priekaištus Rusijos gynybos ministerijai dėl amunicijos trūkumo savo pajėgų gretose.

Ukrainos kariuomenės pareigūnai anksčiau teigė, kad J.Prigožino minimos kontratakos aplink Bachmutą yra „pozicinės kovos“ dalis ir nebūtinai susijusios su didesniu kontrpuolimu.

Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas, reaguodamas į ketvirtadienį publikuotą Pulitzerio premijos laimėtojo, politikos apžvalgininko Thomaso Friedmano straipsnį leidinyje „The New York Times“, kur šis Vladimirą Putiną viešai išvadino kvailiu, pažymėjo, kad Rusijos lydeirs niekada nesugebėjo analizuoti situacijos ir visą laiką rėmėsi grasinimais.

„Šio straipsnio svarba neabejotina. Jis galutinai sugriauna monstrišką Rusijos Federacijos ir asmeniškai V.Putino įvaizdį, kuris leido jiems aktyviai dominuoti pasaulio politikoje. Iš tikrųjų V.Putinas niekada nesugebėjo kokybiškai analizuoti situacijos, kurti scenarijų, lanksčiai planuoti ar objektyviai vertinti. Jis visada rėmėsi grėsmingu blefu. Atėjo laikas atlikti galutinį pakartotinį vertinimą“, – tviteryje rašė M.Podoliakas.

Vladimiras Putinas – pavojingiausias pasaulio kvailys

Pasak Th.Friedmano, Rusijos lyderis tapo pavojingiausiu kvailiu pasaulyje, nes jis negali nei laimėti karo prieš Ukrainą, nei jo pralaimėti, nei sustabdyti.

Pasak Pulitzerio premijos laureato, Kremlius tikėjosi greitai užvaldyti Ukrainą, todėl net nepagalvojo apie „planą B“, todėl Rusijos pradėtas karas tapo vienu beprasmiškiausių istorijoje.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas

„Vladimiras Putinas tikėjosi per trumpą laiką Kyjive įkurdinti savo „marionetinę vyriausybę“, tačiau po metų jis atsidūrė situacijoje, kurioje negali laimėti, negali pralaimėti ir negali sustoti“, – pažymėjo straipsnio autorius.

Rusijos Federacija griebėsi taikių miestų apšaudymo, nes neturėjo atsarginės strategijos. Visų pirma Rusija stengiasi išlaikyti laikinai užimtų teritorijų kontrolę, kad galėtų ją „parduoti“ Rusijos auditorijai kaip „didžiąją pergalę“.

„Jei ši karinė operacija turėtų pavadinimą, ji vadintųsi „Išgelbėk mano kailį“. Dėl to šis karas yra vienas absurdiškiausių moderniaisiais laikais – vienos šalies prezidentas naikina kitos šalies civilinę infrastruktūrą tol, kol jam užtenka priedangos nuslėpti, kad jis buvo didelis kvailys“, – pridurė Th.Friedmanas.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijos tyrimų komitetas į ieškomų asmenų sąrašą įtrauks Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) teisėjus, išdavusius Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir vaiko teisių pareigūnės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius, ketvirtadienį pareiškė Tyrimų komiteto pirmininkas Aleksandras Bastrykinas.

„Tyrimų komitetas labai greitai iškėlė baudžiamąją bylą pirmininkui ir trims teisėjams, kurie aktyviai įtakojo šio sprendimo priėmimą. Netrukus jie bus įtraukti į ieškomų asmenų sąrašą“, – sakė A.Bastrykinas, kalbėdamas Sankt Peterburgo tarptautiniame teisės forume.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Kovo 17 d. TBT išdavė Rusijos prezidento ir vaiko teisių komisarės arešto orderius dėl įtariamos Ukrainos vaikų deportavimo į Rusiją schemos.

Teismas pareiškė, kad „yra pagrįstų priežasčių manyti, jog V.Putinui tenka individuali baudžiamoji atsakomybė“ už įtariamus nusikaltimus, už tai, kad jis juos įvykdė tiesiogiai kartu su kitais asmenimis, ir už tai, kad „tinkamai nekontroliavo civilinių ir karinių pavaldinių, kurie įvykdė šias veikas“.

Artėjančiam kontrpuolimui Ukraina turi pasiruošusi ginklų, kurių vertė yra daugiau kaip 30 mlrd. dolerių. Tai daugiau nei bet kuri NATO valstybė narė, išskyrus Jungtines Valstijas, išleidžia ginklams per metus, pažymėjo leidinys „Bloomberg“.

Tačiau dar nežinoma, ar to pakaks.

Norėdama pasiekti sėkmę, Ukraina turės vykdyti sudėtingą vadinamąją jungtinę karinę operaciją neturėdama pranašumo ore. Pažymima, kad tik nedaugelis pasaulio kariuomenių turi tam reikalingą pasirengimą.

Tai reiškia, kad Ukraina turi sukoordinuoti pėstininkų, šarvuočių, desantininkų ir priešlėktuvinės gynybos veiksmus, siekdama maksimaliai padidinti daugiau kaip 200 tankų, 300 pėstininkų kovos mašinų ir kitos ginkluotės, kurią Ukraina gavo nuo gruodžio mėnesio, poveikį.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai netoli Bachmuto

Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos vadovybė ne kartą ragino sumažinti kontrpuolimui keliamus lūkesčius ir ragino suteikti daugiau ginklų, įskaitant oro gynybą ir tolimojo nuotolio raketas.

Karybos analitikų nuomone, pranešė „Bloomberg“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkmė priklausys nuo veiksnių, kurie toli gražu neapsiriboja ginklais ir apima mokymą, žvalgybą ir gebėjimą kovoti su Rusijos lėktuvais, kurių yra daugiau nei ukrainiečių.

Leidinys taip pat atkreipė dėmesį, kad jei Ukrainai pavyks pasiekti tik nedidelių laimėjimų, tai gali lemti dar vieną aklavietę ir didesnį spaudimą Kyjivui atsisakyti grąžinti užgrobtą teritoriją pagal paliaubų susitarimą.

Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, jog Ukrainai reikia šiek tiek daugiau laiko kontrpuolimui pradėti, nes kariuomenei vis dar trūksta partnerių pažadėtos pagalbos.

Tuo tarpu Europos Sąjunga įsipareigojo paruošti Ukrainai milijoną sviedinių ir daugiau kaip tūkstantį raketų.

Kremlius perspėjo, kad jo ginkluotosios pajėgos užtikrins „adekvatų atsaką“ į Jungtinės Karalystės sprendimą tiekti ilgo nuotolio raketas Kyjivui.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pasmerkė šį žingsnį ketvirtadienį per trumpą spaudos konferenciją su žurnalistais ir pažadėjo Rusijos atsaką.

„Tai pareikalaus adekvataus atsako iš mūsų kariuomenės, kuri, žinoma, priims atitinkamus sprendimus atsižvelgdama į tai“, – pridūrė D.Peskovas.

„Reuters“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikino, kad nesijaudina dėl 2024 m. vyksiančių Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimų rezultatų ir to, ką jie gali reikšti Vašingtono paramos Kyjivui atžvilgiu, nes viliasi, kad Ukraina iki to laiko laimės karą, paskelbė britų nacionalinis trasliuotojas BBC.

„Kas žino, kur mes būsime [kai įvyks rinkimai]? – sakė jis. – Tikiu, kad iki to laiko mes laimėsime“.

V.Zelenskis pridūrė, kad Ukraina ir toliau sulaukia abiejų partijų paramos JAV Kongrese.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Nuo karo pradžios JAV suteikė didelę finansinę paramą Ukrainai ir antradienį paskelbė apie papildomą 1,2 mlrd. dolerių pagalbos paketą, skirtą ilgai lauktam kontrpuolimui paremti.

Paskelbus naująjį paketą, JAV skirta karinės pagalbos vertė Ukrainai pasiekė 36,9 mlrd. dolerių riboženklį.

V.Zelenskio komentarai pasirodė po to, kai buvęs prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienio vakarą nepasakė, kas, jo manymu, turėtų nugalėti kare, tačiau pabrėžė norintis, kad „visi nustotų mirti“.

Nors D. Trumpas sakė, kad susitiks su V.Zelenskiu ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir išspręs karą Ukrainoje „per vieną dieną, per 24 valandas“, jis nepasakė, ar mano, kad V.Putinas yra karo nusikaltėlis, tačiau teigė, kad tai „reikėtų aptarti vėliau“.

Ukraina šiuo metu gali numušti 90-100 proc. Rusijos kariuomenės į paleistų raketų, kai tuo tarpu per pirmuosius invazijos mėnesius buvo perimama tik pusė jų, pranešė leidinys „The Washington Post“.

Pažymėta, kad pirmąją invazijos dieną Rusija smogė Ukrainos antžeminėms oro erdvės gynybos sistemoms – iš pradžių raketų banga, o paskui dešimtimis bombonešių, kuriuos palaikė elektroninė karyba, veiksmingai apakinusi Ukrainos radarus.

Tačiau prieš Rusijos atakas Ukraina iš savo sąjungininkų gavo žvalgybinės informacijos, kuri leido gynėjams perkelti mobiliuosius dalinius į saugią vietą, nors kai kurios stacionarios pozicijos buvo sunaikintos.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos oro gynybos dalinys

Tuo pat metu rusai negalėjo tęsti pradinių atakų, todėl Ukraina galėjo greitai persigrupuoti.

Leidinys pranešė, kad pirmaisiais mėnesiais Ukraina perimdavo apie pusę paleistų rusų raketų. Spalio ir lapkričio mėn. gavus naujų vakarietiškų oro gynybos sistemų, taip pat augant Ukrainos karių įgūdžiams, pavyko perimti apie 80 proc. rusiškų sparnuotųjų raketų.

Šiuo metu šis skaičius yra artimesnis 90 proc. Svarbu pažymėti, kad nuo balandžio 28 d. buvo sunaikintos visos į Kyjivą paleistos raketos.

Anksčiau žiniasklaida pranešė, jog gegužės 4 d. Ukrainos kariai virš sostinės numušė Rusijos hipergarsinę raketą „Kinzhal“. Po dviejų dienų šią informaciją patvirtino karinių oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas.

Ukrainos karinės pajėgos teigia, kad vykdo „veiksmingą kontrpuolimą“ Bachmuto rajone, ir tai atitinka privačios karinės grupuotės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino teiginius, kad Kyjivas atkovojo dalį teritorijos, pažymėjo CNN.

J.Prigožinas trečiadienį apkaltino Rusijos brigadą palikus savo pozicijas fronto linijoje Bachmute ir taip leidus Ukrainai užimti teritoriją. Jis ne kartą kaltino Gynybos ministeriją, kad ši nesuteikia jo pajėgoms reikalingų atsargų.

Ukrainos sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis trečiadienį susirašinėjimo platformoje „Telegram“ patvirtino, kad Ukrainos pajėgos pasiekė reikšmingų laimėjimų šiame rajone.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Bachmuto

„Dėl mūsų gerai apgalvotos gynybos Bachmuto sektoriuje efektyvių mūsų dalinių veiksmų gauname rezultatų. Visų pirma rengiame veiksmingas kontratakas. Kai kuriuose fronto rajonuose priešas neatlaikė Ukrainos gynėjų puolimo ir atsitraukė iki 2 kilometrų atstumu.“

J.Prigožinas anksčiau taip pat nurodė, kad Ukrainos pajėgoms pavyko pasistūmėti į pietus nuo Bachmuto.

O.Syrskio teigimu, Ukrainos kariai „išsekino apmokytas „Wagner“ pajėgas ir privertė jas tam tikruose rajonuose pakeisti mažiau apmokytais Rusijos reguliariosios kariuomenės daliniais, kurie buvo nugalėti ir pasitraukė“.

„Nepaisant didelės kariuomenės koncentracijos ir garsių Rusijos karo nusikaltėlių pareiškimų apie ketinimus užimti Bachmutą iki gegužės 9 d., priešui nepavyko užimti Ukrainos miesto“, – pareiškė kariuomenės vadas.

„Mūsų gynybos pajėgos saugiai laiko fronto liniją ir neleidžia priešui žengti į priekį. Mūšis dėl Bachmuto tęsiasi“, – pridūrė jis.

Ukrainos branduolinės energetikos agentūros „Enerhoatom“ vadovas Petro Kotinas sako, kad jo šalies kariuomenė supranta, jog pradėdama ilgai lauktą kontrpuolimą turės apeiti Zaporižios atominę elektrinę, kad išvengtų jos apgadinimo. 

„Jiems tenka atsakomybė išsaugoti (elektrinės) integralumą, net jei ją okupavę rusai, – sakė jis interviu CNN žurnalistui Samui Kiley. – Tai visiškai supranta visi mūsų kariškiai“. 

P.Kotinas aiškino, kad Ukraina galėtų atgauti atominės elektrinės kontrolę nenaudodama jėgos, paprasčiausiai nutraukdama tiekimo į objektą linijas.

„AFP“/„Scanpix“/Tarptautinės atominės energijos agentūros darbuotojai Zaporižios atominėje elektrinėje

„Nereikia [naudoti jėgos]. Reikia tik nutraukti jungtį tarp Zaporižios AE ir Krymo. Ką reikia padaryti, tai tiesiog perimti Melitopolį, o tada ir šį ryšį tarp rusų [AE] ir tiekimo grandinės bei tiekimo linijų“, – sakė jis.

„Jie bus apsupti Ukrainos pajėgų, o vienintelis kelias, kuriuo galima išeiti į Krymą, bus užimtas mūsų. Tai reiškia, kad jie turės tik dvi galimybes – arba pasiduoti, arba tiesiog iš ten pasitraukti“, – pridūrė P.Kotinas.

Branduolinės energetikos agentūros vadovas pažymėjo, kad Rusijos pajėgos per pastarąsias dešimt dienų evakuavo žmones iš netoliese esančio Enerhodaro miesto, ir pridūrė, kad jos taip pat gali evakuoti kai kuriuos elektrinės darbuotojus.

Jis paaiškino, kad elektrinei eksploatuoti reikia „mažiausiai penkių“ besikeičiančių darbuotojų pamainų.

Zaporižios atominėje elektrinėje susidariusią padėtį P.Kotinas apibūdino padėtį kaip „kritinę“, tačiau teigė, kad didelės nelaimės pavojus tebėra „gana mažas“.

„Jie [rusai] yra pamišę, bet nepakankamai pamišę. Jie vis dar turi „Rosatom“ (Rusijos branduolinės energetikos agentūros) branduolinių jėgainių operatorių, kurie techniškai supranta riziką“, – pridūrė agentūros vadovas.

Tačiau „yra daug kariškių, tūkstančiai, kurie nesupranta rizikos“, nuogąstavo jis.

Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar pažymėjo, kad Rusijos kariams evakuojantis iš okupuotų teritorijų padaugėjo plėšimų ir vagysčių, kuriuos, kaip įtariama, įvykdė patys Rusijos kariai.

Ketvirtadienio rytą paskelbtame pareiškime Hanna Maliar teigė, jog Rusijos kovotojai naudojasi „tariamu poreikiu užtikrinti gyventojų evakuaciją“ pietinėje Zaporižios srityje kaip „pretekstu“ užgrobti transporto priemones ir kitus privačius daiktus.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar

„Visų pirma, laikinai okupuotoje Zaporižios srities teritorijoje esančiose gyvenvietėse Rusijos okupantai, prisidengdami vadinamosiomis evakuacijos priemonėmis, grobė vietos įmonių ir gyventojų turtą“, – pareiškė ministro pavaduotoja.

„Enerhodare naktį iš privačios įmonės „Elektropivdenmontažas-10“ teritorijos buvo pavogta apie 20 transporto priemonių ir apiplėštas sandėlis“.

H.Maliar pridūrė, kad tikėtina, jog Rusijos kariai „pasinaudos kitu krovininiu laivu, kuris gegužės 7 d. atplaukė į Berdiansko uostą, kad pervežtų pavogtą turtą į laikinai okupuoto Krymo teritoriją“.

Ukrainos kariai Tavrijos sektoriuje likvidavo daugiau nei kuopą rusų karių ir sunaikino apie dešimt vienetų priešo technikos.

Pasak Tavrijos operatyvinės ir strateginės karių grupuotės vado Oleksandro Tarnavskio, Ukrainos raketinės pajėgos ir artilerija Tavrijos sektoriuje per pastarąją parą atliko apie 730 ugnies užduočių.

Visų pirma Ukrainos kariai dalyvavo priešo kontratakoje ir vykdė puolimą prieš iš anksto nustatytus taikinius.

„Priešo nuostoliai žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičiumi siekė daugiau nei kuopą. Sunaikinome ir sugadinome 10 vienetų priešo ginklų ir karinės technikos“, – pažymėjo O.Tarnavskis.

Visų pirma pavyko sunaikinti du priešo tankus, vieną šarvuotąjį transporterį, du daugkartinius raketų paleidimo įrenginius BM-21 „Grad“, droną „Lancet-3“, priešlėktuvinę raketų sistemą „Tor-M2“ ir rusiškas transporto priemones. 

Ukrainos pajėgoms taip pat pavyko sunaikinti du priešo šaudmenų sandėlius.

Ketvirtadienį, balandžio 11 d., Rusijos kariuomenė raketomis atakavo Slovjansko miestą: atakos vietoje kilo gaisras. 

Išsamesnės informacijos pateikė miesto meras Vadymas Liachas. Pasak jo, priešas padarė didelę žalą raketomis S-300. Per išpuolį apgadinti privatūs namai, 2 daugiaaukščiai pastatai ir automobiliai.

Užpuolikai taip pat visiškai sugriovė privatų vietos gyventojos namą. Ji buvo sužeista.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį iškvietė Rusijos ambasadorių dėl incidento, kai rusų naikintuvas perėmė lenkų lėktuvą, patruliavusį per Europos Sąjungos pasienio agentūros operaciją virš Juodosios jūros.

Lenkijos URM atstovas Lukaszas Jasina socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad ambasadoriui Sergejui Andrejevui buvo įteikta protesto nota.

„Griežtai smerkiame provokuojantį ir agresyvų rusų pusės elgesį, tai yra rimtas tarptautinis incidentas“, – pareiškė jis.

Varšuva sekmadienį pranešė, kad praėjusią savaitę Rusijos lėktuvas „Suchoi Su-35“, prieš pradėdamas „agresyvius ir pavojingus manevrus, tris kartus priartėjo prie sienos apsaugos lėktuvo, nesilaikydamas reikiamo saugaus atstumo“, neužmezgė radijo ryšio.

Lenkijos lėktuvas patyrė didelę turbulenciją, o įgula laikinai prarado orlaivio kontrolę ir prarado aukštį, sakoma pareiškime.

Varšuva teigė, kad Rusijos lėktuvas skrido tiesiai priešais lenkų orlaivio nosį.

Šeštadienio vakarą Rumunijos gynybos ministerija, kuri pirmoji pranešė apie incidentą, pasmerkė Maskvos elgesį pavadinusi jį agresyviu ir pavojingu. 

Rumunija teigė, kad Lenkijos pasieniečių lėktuvas penktadienį, kai įvyko incidentas, kartu su Rumunijos pasienio policija vykdė įprastą „Frontex“ patruliavimą.

Vėliau Lenkijos orlaivis saugiai nusileido Rumunijoje.

Incidentas įvyko tarptautinėje oro erdvėje virš Juodosios jūros, maždaug už 60 km į rytus nuo Rumunijos oro erdvės, teigė rumunų ministerija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo galimą Jungtinių Valstijų karinės paramos Ukrainai praradimą po 2024 m. JAV prezidento rinkimų, sakydamas, kad iki to laiko Ukraina gali laimėti karą.

V.Zelenskis atmetė nuogąstavimus, kad praras JAV paramą, jei 2024 m. nebus perrinktas prezidentas Joe Bidenas, kuris pažadėjo remti Ukrainą tol, kol reikės.

Pasak jo, Ukraina vis dar turi abiejų partijų paramą JAV Kongrese. Be to, prezidentas tiki, kad Ukraina gali laimėti karą iki kitų metų lapkričio 5 d. vyksiančių JAV prezidento rinkimų.

„Kas žino, kur mes būsime (kai vyks rinkimai – red.). Tikiu, kad iki to laiko mes jau būsime laimėję“, – sakė valstybės vadovas.

Prezidentas išreiškė įsitikinimą, kad Ukrainos kariuomenė sugebės pasistūmėti į priekį per numatomą kontrpuolimą. Jis įspėjo apie „įšaldyto konflikto“, kurio, pasak V.Zelenskio, tikisi Rusija, riziką.

Interviu kelioms žiniasklaidos priemonėms, įskaitant BBC, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šaliai reikia daugiau laiko pasirengti ilgai lauktam pavasario kontrpuolimui. 

„Mes galime eiti į priekį ir būti sėkmingi. Bet mes prarasime daug žmonių. Manau, kad tai nepriimtina. Taigi mums reikia palaukti. Mums dar reikia šiek tiek daugiau laiko“, – tikino Ukrainos prezidentas.

Jis sakė, kad kariuomenė turi kovinių brigadų, kurios yra pasirengusios, tačiau vis dar trūksta žadėtų šarvuočių, kurių pamažu sulaukiama.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina nėra pasirengusi už taiką atiduoti jokios teritorijos.

„Kiekvienas turės savo idėją. Jie negali spausti Ukrainos atiduoti teritorijų. Kodėl kuri nors pasaulio šalis turėtų atiduoti Putinui savo teritoriją?“ – klausė jis.

Kalbėdamas apie dronų incidentą virš Kremliaus, V.Zelenskis dar kartą paneigė bet kokią Ukrainos atsakomybę.

„Jie nuolatos ieško kokių nors pasiteisinimų, sakydami: “Jūs mums darote tą, todėl mes jums darome aną„. Bet tai nepadėjo. Net jų vidaus visuomenei tai nepadėjo. Net jų pačių propagandistai tuo nepatikėjo. Nes tai atrodė labai, labai dirbtinai“, – kalbėjo V.Zelenskis. 

Jis taip pat sakė, kad ukrainiečiai jau pradeda jausti Rusijos ginkluotės trūkumo poveikį mūšio lauke.

„Jie vis dar turi daug sandėliuose, bet mes jau matome, kad kai kuriuose rajonuose jie sumažino apšaudymą per dieną“, – sakė Ukrainos prezidentas. 

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas sakė, kad daugelis šalių dabar pradėjo eskaluoti situaciją, kad Ukraina susėstų prie derybų stalo su agresoriumi Rusijos sąlygomis. 

„Padėtis eskaluojama, kad kuo greičiau patektume prie derybų stalo Rusijos sąlygomis.

Šiuo atžvilgiu pradėta labai didelė kampanija. Šiuo klausimu yra daugybė pasiūlymų iš įvairių šalių.

Tačiau turėkite omenyje, esu daugiau nei tikras, kad jei mes apie ką nors kalbėsime ir prezidentas priims tokį sprendimą, tai bus tik mūsų šalies sąlygomis“, – tikino jis. 

O.Danilovas sakė, kad kovotojų informacija apie šaudmenų trūkumą nėra teisinga. 

Pasak jo, Rusijos diktatorius yra „niekšas, nužudęs 500 ukrainiečių vaikų“, ir civilizuoti žmonės turėtų tai suprasti, o „kai kai kurie žmonės sako, kad V.Putinas nėra teroristas ir nėra tas, kuris pradėjo šį karą, vadinasi, tas žmogus išėjo iš proto“.

Rusija, baimindamasi Ukrainos kontrpuolimo, jau pradėjo gyventojų evakuaciją iš laikinai okupuotos Zaporižios srities. 

Ukrainos atominės energetikos bendrovė pareiškė, kad Rusija planuoja perkelti ir apie 2700 ukrainiečių darbuotojų iš didžiausios Europoje atominės elektrinės, todėl įspėjo apie galimą „katastrofišką kvalifikuoto personalo trūkumą“.

Darbuotojai, kurie pasirašė darbo sutartis su Rusijos branduolinės energetikos agentūra „Rosatom“ po to, kai Maskva karo pradžioje užėmė Zaporižios elektrinę, kartu su savo šeimomis bus išvežti į Rusiją, trečiadienį susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė ukrainiečių bendrovė „Enerhoatom“.

Leidinys „The Guardian“ atkreipė dėmesį, jog nežinoma, ar darbuotojai bus prievarta išvežti iš elektrinės, taip pat neaišku, ar „Enerhoatom“ teiginiai apie Maskvos planą, yra pagrįsti.

Darbuotojų pašalinimas „dar labiau paaštrintų ir taip jau itin opią darbuotojų trūkumo problemą“, teigė „Enerhoatom“.

„Reuters“/„Scanpix“/Zaporižios atominė elektrinė

JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas trečiadienį leido pirmą kartą perduoti konfiskuotą Rusijos turtą, kad jis būtų panaudotas Ukrainoje.

Naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad Teisingumo departamentas praėjusiais metais apkaltino Rusijos oligarchą Konstantiną Malofejevą pažeidus sankcijas, įvestas Rusijai po jos invazijos į Ukrainą, teigdamas, kad jis teikė finansavimą rusams, propaguojantiems separatizmą Kryme.

Tuo metu, tvirtino M.Garlandas, jis taip pat paskelbė apie „milijonų dolerių areštą iš sąskaitos vienoje JAV finansų įstaigoje, kuri gali būti siejama su K.Malofejevo sankcijų pažeidimais“.

Vasario mėnesį generalinis prokuroras išdavė leidimą pervesti tuos pinigus Ukrainos atstatymui.

„Nors tai yra pirmas Jungtinių Valstijų atliktas konfiskuotų Rusijos lėšų pervedimas Ukrainos atstatymui, – tvirtino M.Garlandas, – jis nebus paskutinis“.

Nuo 2023 m. pradžios Rusijos gynybos ministerija suaktyvino kalinių verbavimo dalyvauti karo veiksmuose Ukrainoje schemą. Tai buvo nurodyta gegužės 11 d. Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgybos apžvalgoje. 

Tikėtina, kad vien 2023 m. balandžio mėn. pagal šią schemą į Rusijos kariuomenę buvo užverbuota iki 10 tūkst. nuteistųjų.

Nuo 2022 m. vasaros kaliniai buvo pagrindinis privačios karinės bendrovės „Wagner“ operacijų Ukrainoje šaltinis. Tačiau 2023 m. vasarį, paaštrėjus viešam priešiškumui su Rusijos gynybos ministerija, „Wagner“ greičiausiai prarado prieigą prie Rusijos įkalinimo įstaigų sistemos.

Rusijos gynybos ministerijos vykdoma kalinių verbavimo kampanija yra platesnių ir intensyvesnių Rusijos kariuomenės pastangų padidinti kariuomenės dydį, kartu stengiantis išvengti naujo privalomojo šaukimo į kariuomenę, dalis. Pastarasis tarp rusų laikomas labai nepopuliariu.

Anksčiau britų žvalgyba pranešė, kad Rusija aktyviai verbuoja darbo migrantus iš Vidurinės Azijos, kad pasiųstų juos į karą Ukrainoje.

Balandžio mėnesį Didžiosios Britanijos gynybos ministerija pareiškė, kad Rusija daro viską, kad atidėtų naują atvirą mobilizaciją.

„Wagner“ įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino pareiškimai, kad jos samdiniams „trūksta amunicijos“ ir kad jis palieka Bachmutą, yra melas. Apie tai pranešė „Politico“, remdamasis aukštais JAV pareigūnais.

Jie teigė, kad, nepaisant J.Prigožino pareiškimų, „Wagner“ vis dar turi dideles šaudmenų atsargas ir tebekontroliuoja mažiausiai 85 proc. Bachmuto teritorijos. Jie taip pat sakė, kad J.Prigožino vyrai patyrė „tam tikrų nuostolių“ ir kad gali būti, jog R. Kadyrovo vyrai ateis jiems į pagalbą.

„AP“/„Scanpix“/„Wagner“ pajėgų vadas Jevgenijus Prigožinas

„Mes nesiruošiame komentuoti Prigožino teatro ar politinių pozų, kurios vyksta su juo ir Rusijos karine vadovybe. Jis elgiasi su savo kariais kaip su patrankų mėsa, aukoja jų gyvybes dėl nedidelių laimėjimų, neturinčių jokios akivaizdžios strateginės naudos, bandydamas pasiekti savo politinių tikslų“, - sakė JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas.

Buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį atsisakė pasakyti, ar jis nori, kad karą laimėtų Ukraina, ar Rusija.

„Nemąstau apie pergales ir pralaimėjimus. Aš galvoju apie tai, kaip viską išspręsti“, – sakė D.Trumpas tiesioginėje transliacijoje per televiziją CNN iš rotušės pastato Naujojo Hampšyro valstijoje.

„Noriu, kad visi nustotų mirti. Jie miršta. Rusai ir ukrainiečiai. Noriu, kad jie nustotų mirti. Ir aš tai padarysiu“, – teigė D.Trumpas, prieštaraudamas įsitvirtinusiai respublikonų politikai remti Kyjivą.

„Tai padarysiu per 24 valandas. Aš tai padarysiu. Kad tai padarytumėte, jums reikia prezidento įgaliojimų“, – sakė jis.

Anksčiau rotušėje D.Trumpas tvirtino, kad praėjusių metų vasarį prasidėjusį karą galėtų sustabdyti tiesiogiai derėdamasis su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Susitiksiu su V. Putinu. Susitiksiu su V. Zelenskiu. Jie abu turi silpnybių ir abu turi stipriųjų pusių. Ir per 24 valandas tas karas bus išspręstas. Jis bus baigtas“, – sakė D.Trumpas.

Per interviu D.Trumpas atsisakė pasakyti, ar jis mano, kad V.Putinas yra karo nusikaltėlis dėl žiaurumų Ukrainoje.

„Jei pasakysite, kad jis yra karo nusikaltėlis, bus daug sunkiau susitarti, kad šis reikalas būtų sustabdytas, – teigė jis. – Jei jis bus karo nusikaltėlis, žmonės jį suims ir įvykdys egzekuciją, jis kovos daug sunkiau nei kitomis aplinkybėmis. Apie tai bus kalbama vėliau.“

Buvęs prezidentas taip pat sakė manantis, kad V.Putinas padarė klaidą įsiverždamas į Ukrainą.

Paprašytas patikslinti, D.Trumpas teigė: „Jo klaida buvo tai, kad jis ten įžengė. Jis niekada nebūtų įžengęs, jei aš būčiau buvęs prezidentas.“

76 metų D.Trumpas jau paskelbė apie savo siekį sugrįžti į Baltuosius rūmus per 2024 metų prezidento rinkimus ir yra pagrindinis respublikonų partijos kandidatas, nors jam buvo iškelta baudžiamoji byla ir tebevyksta daugybė kitų tyrimų dėl rimtų kaltinimų.

Per pastarąją parą Ukrainoje buvo likviduota 610 rusų karių, o bendras Rusijos kariuomenės nuostolių skaičius pasiekė 196920 kovotojų, ketvirtadienį, gegužės 11 d., pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. 

Be to, sunaikinta daug daugiau rusų technikos ir ginkluotės: keturi tankai, 12 šarvuotų kovos mašinų, 14 artilerijos sistemų, dvi daugkartinio paleidimo raketų sistemos, dvi oro gynybos sistemos, trys operatyviniai ir taktiniai dronai, du specialiosios technikos vienetai, taip pat 10 transporto priemonių ir cisternų.

Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis, kuriam priekaištaujama dėl ryšių su prezidentu Vladimiru Putinu, trečiadienį sulaukė naujos kritikos dėl dalyvavimo Rusijos ambasados Berlyne surengtame Pergalės dienos vakarėlyje.

G.Schroederis antradienį dalyvavo priėmime, skirtame nacistinės Vokietijos nugalėjimui Antrajame pasauliniame kare paminėti, kartu su kraštutinių dešiniųjų „Alternatyvos Vokietijai“ (AfD) ir kraštutinių kairiųjų Kairės partijos aukšto rango atstovais.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Gerhardas Schroederis

Abi šios partijos kritiškai vertino sankcijas, įvestas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą.

Buvęs socialdemokratų kancleris matomas renginyje Vokietijos dienraščio „Bild“ paskelbtoje nuotraukoje. G.Schroederis savo dalyvavimo priėmime kol kas nekomentavo.

Iš G.Schroederio, ėjusio nemažai pareigų Rusijos energetikos bendrovėse, dėl jo ryšių su Kremliumi buvo atimta daug privilegijų, paprastai suteikiamų buvusiems kancleriams.

G.Schroederis nebeturi valstybės finansuojamo privataus biuro, tačiau dabartinio kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratai iki šiol nesugebėjo pašalinti jo pirmtako iš partijos.

„Man tai nesuprantama“, – kalbėdama apie G.Schroederio dalyvavimą minėtame vakarėlyje sakė įtakinga socialdemokratų parlamentarė Katja Mast.

„Gerhardo Schroederio elgesys vargu ar gali būti pralenktas neskoningumu“, – teigė konservatorių (CDU) politikas Thorstenas Frei.

„Tą dieną, kai buvusį kanclerį vaišino Rusijos diplomatai, Ukrainoje dėl Rusijos agresijos karo žuvo nekalti žmonės“, – sakė Th.Frei.

O.Scholzo atstovas spaudai trečiadienį įvykusioje eilinėje spaudos konferencijoje atsisakė komentuoti priėmimą.

Ambasados vakarėlyje taip pat dalyvavo buvęs Rytų Vokietijos lyderis Egonas Krenzas.

Per pastarąją dieną rusų užpuolikai bandė pulti įvairiomis kryptimis, tačiau nesėkmingai, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabas.

Nurodoma, kad Ukrainos kariai atrėmė 39 priešo atakas.

„Karščiausi“ mūšiai tęsiasi dėl tokių miestų kaip Marjinka ir Bachmutas.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos „specialioji karinė operacija“ Ukrainoje yra labai sunki, tačiau „tam tikri tikslai vis dėlto buvo pasiekti“, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

Dmitrijus Peskovas pasigyrė, kad Maskva smarkiai apgadino Ukrainos „karinę mašiną“, tačiau jos pajėgos dirba lėtai, nes tai „nėra karas“.

Rusija nuo pat pirmos dienos karinę invaziją į Ukrainą vadino „specialia karine operacija“.

„AP“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

D.Peskovas sakė, kad Vakarai padarė „daug klaidų“ ir „apgavo Rusiją“, o tai paskatino Rusiją pradėti operaciją Ukrainoje – pasak jo, Vakarai tapo šios operacijos dalyviais.

Jis tvirtino, kad neseniai įvykdytos bepiločių lėktuvų atakos prieš Kremlių buvo „bandymas įvykdyti teroristinį išpuolį“ prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, ir sakė, kad tokiu būdu Ukraina „susilygino su terorizmo rėmėjų valstybėmis“.

D.Peskovas pareiškė, kad po šio incidento Rusija įgyvendins visas būtinas saugumo priemones.

Ukrainos pareigūnai ir JAV ne kartą neigė, kad yra prisidėję prie dronų atakos prieš Kremlių.

Kalbėdamas apie anksčiau šiais metais Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduotą arešto orderį V.Putinui, D.Peskovas sakė:

„Sunku įsivaizduoti, kad kas nors pasaulyje rimtai svarstytų galimybę išduoti TBT orderį V.Putinui, branduolinės valstybės vadovui.“

D.Peskovas kanalui sakė, kad jo šalis yra „pernelyg stipri valstybė“, kad atsisakytų savo pozicijų dėl Vakarų spaudimo, ir teigė, kad Kremlius nebendraus su Vakarų žiniasklaida, „kol ji nepradės domėtis tiesa“.

Dėl nuolatinių Rusijos kovinių pajėgumų problemų, kurias dar labiau apsunkina besitęsiantys puolimai Bachmuto srityje, Rusijos pajėgos šioje srityje greičiausiai yra gerokai apribojusios savo galimybes gintis nuo Ukrainos kontrpuolimų, naujausioje apžvalgoje mano Karo studijų instituto (ISW) analitikai.

„72-oji atskiroji motorizuotoji šaulių brigada atspindi daugelį įsisenėjusių pajėgų formavimo problemų, su kuriomis nuolat susiduria Rusijos kariuomenė. 2022 m. rugpjūčio 7 d. ISW pranešė, kad 72-oji atskiroji motorizuotoji šaulių brigada formuojama Orenburgo srityje kaip dalis 3-iojo armijos korpuso, naujo darinio, sukurto 2022 m. ir daugiausia sudaryto iš savanorių batalionų. 2022 m. rugsėjį „Forbes“ pranešė, kad 3-iasis armijos korpusas dislokuotas Charkivo srityje ir kad Ukrainos Charkivo srities kontrpuolimas iš esmės sunaikino korpusą sudarančius elementus, greičiausiai įskaitant 72-ąją atskirąją motorizuotąją šaulių brigadą.

Ukrainos žiniasklaida iškėlė prielaidą, kad po Charkivo srities kontrpuolimo išlikę 72-osios atskirosios motorizuotosios šaulių brigados elementai galėjo būti perdislokuoti į Mykolajivo sritį, kur jie vėl patyrė nuostolių per Ukrainos kontrpuolimą 2022 m. spalio mėnesį.

ISW negali patvirtinti, kur 72-oji brigada buvo dislokuota po to, kai Rusijos pajėgos pasitraukė iš vakarinio (dešiniojo) Dniepro upės kranto, tačiau labai tikėtina, kad bet kokie 72-osios brigados elementai, kurie neseniai buvo dislokuoti Bachmuto srityje, veikia ne visu pajėgumu. Akivaizdu, kad Rusijos karinė vadovybė, akivaizdžiai pasitelkusi du iš eilės pralaimėjimus patyrusios formuotės elementus į Bachmutą kartu su jau nusilpusiais „Wagner“ kovotojai, greičiausiai suteikia Ukrainos pajėgoms galimybių pasinaudoti kontratakomis“, – mano ISW analitikai.

Pagrindiniai ISW apžvalgos akcentai:

• Gegužės 9 d. Ukrainos pajėgos surengė sėkmingas kontratakas Bachmuto apylinkėse
• Dėl nuolatinių Rusijos kovinių pajėgumų problemų, kurias dar labiau apsunkina besitęsiantys puolimai Bachmuto rajone, Rusijos pajėgos šiame rajone greičiausiai yra gerokai apribojusios savo galimybes gintis nuo Ukrainos kontratakų
• JAV gynybos departamentas patvirtino, kad Ukrainos pajėgos, naudodamos priešraketinės gynybos sistemą „Patriot“, sėkmingai numušė Rusijos raketą. J.Bideno administracija taip pat paskelbė apie naują 1,2 mlrd. dolerių karinės pagalbos Ukrainai paketą.
• Rusijos pajėgos surengė atakas Kupjansko ir Kreminos rajonuose
• Gegužės 10 d. Rusijos ir „Wagner Group“ pajėgos tęsė puolamąsias operacijas Bachmute ir jo apylinkėse, nors „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas anksčiau grasino, kad „Wagner“ pasitrauks iš šio rajono
• Rusijos pajėgos tęsė ribotas operacijas Avdijivkos-Donecko fronte
• Rusijos pajėgos iš oro smogė Ukrainos pozicijoms Chersono ir Zaporižios srityse
• Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo piliečiai iš rezervo šaukiami į karinius mokymus
• Rusijos okupacinė valdžia, prisidengdama humanitarine evakuacija, toliau iškeldina Ukrainos gyventojus iš jų namų okupuotose teritorijose