Luhanske – galingi sprogimai: rusai kaltina Ukrainą

Pasak Rusijos ir Ukrainos pareigūnų, pasienyje tarp Charkivo ir Luhansko sričių Rytų Ukrainoje suaktyvėjo kovos, skelbia CNN.

Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Rusijos artilerijos ir minosvaidžių ugnis pataikė į 10 gyvenviečių Kupjansko sektoriuje, kuris yra Charkive.

Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad tame pačiame rajone sausumos pajėgos, remiamos oro pajėgų, smogė dviem ukrainiečių daliniams – 14-ajai atskirai mechanizuotajai brigadai ir 103-ajai teritorinės gynybos brigadai. Ministerija teigė, kad artilerijos ugnis užkirto kelią Ukrainos karių rotacijai, kuri buvo toje pačioje teritorijoje.

Neoficialioje Rusijos socialinės žiniasklaidos paskyroje taip pat buvo rašoma, kad ukrainiečių atakos suintensyvėjo palei frontą į rytus nuo Kupjansko, tačiau pažangos nepadarė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo įgyvendinamas Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sprendimas įvesti sankcijas keliems su Rusija susijusiems asmenims ir įmonėms, taip pat subankrutavusiems Ukrainos ir Rusijos piliečiams.

Kaip „Telegram“ rašė V.Zelenskis, penktadienį buvo priimti dar vieni apribojimai Rusijos bendrovių turtui Ukrainoje ir susijusių Ukrainos ūkio subjektų turtui.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Kartais buvo kontroliuojami net ypatingos svarbos infrastruktūros objektai ir pagrindinės strateginės įmonės. Šiandien mes įveikiame šiuos pavojus“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.

Pasak jo, sankcijos taip pat buvo įvestos įmonėms, susijusioms su Viktoru Medvedčiuku ir kitais subankrutavusiais asmenimis, prorusiškų įmonių, turinčių reikšmingo turto Ukrainoje, steigėjais, vadovais ir naudos gavėjais.

Tuo pat metu valstybės vadovo interneto svetainėje paskelbtame atitinkamame dekrete Nr. 279/2023 nurodoma, kad apribojimai trejiems, penkeriems ir dešimčiai metų taikomi 37 Ukrainos, Rusijos, Kipro, Latvijos, Vokietijos, Prancūzijos, Maltos, Jungtinių Arabų Emyratų ir Jungtinės Karalystės piliečiams. Dauguma jų turi dvigubą pilietybę – Rusijos ir kitos šalies.

Tarp šių asmenų, įskaitant buvusį parlamento narį Andrijų Derkačą, iš kurio atimta Ukrainos pilietybė, jo turtas Ukrainoje užblokuotas 10 metų.

Be to, Ukrainos prezidentas savo dekretu įvedė sankcijas 212 juridinių asmenų trejiems, penkeriems ir dešimčiai metų.

Visų pirma 10 metų apribojimai buvo taikomi Rusijos holdingo „HMS Group“ ir su juo susijusioms bendrovėms bei įmonėms. Viešųjų šaltinių duomenimis, holdingo kontroliuojamos įmonės užsiima mechanine inžinerija, siurblių, kompresorių ir naftos bei dujų įrangos gamyba.

Sankcijos taip pat taikomos daugeliui Rusijos gamyklų, įmonių ir bendrovių.

Per raketų smūgius Rusijos okupuotame Luhansko mieste buvo sužeisti šeši vaikai, penktadienį pranešė pareigūnai.

„Keturiems suteikta visapusiška pagalba, o du paaugliai su vidutinio sunkumo sužalojimais paguldyti į Respublikinę vaikų klinikinę ligoninę“, – sakė save paskelbusios Luhansko liaudies respublikos vadovas Leonidas Pasečnikas.

„Dėl oro smūgių taip pat nukentėjo civilinė infrastruktūra“, – pridūrė jis.

Dvi raketos pataikė į miesto pramoninę zoną, „Telegram“ pranešė Rusijos okupuoto regiono koordinacinis komitetas.

Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainos pajėgos retai puola miestą, nes jis yra už jų tolimojo nuotolio raketų ir raketų sistemų, tokių kaip HIMARS, veikimo zonos ribų. Miestas yra svarbus Maskvos vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ centras.

Vienoje „Telegram“ paskyroje rašoma, kad įvyko du sprogimai ir kad virš miesto matyti dūmai. Internete paskelbtame vaizdo įraše matyti didelis juodų dūmų stulpas.

Ukraina nekomentavo jokio išpuolio prieš Rusijos pajėgas Luhanske.

Po vėlai penktadienį įvykusio sprogimo dalis okupuoto Melitopolio miesto liko be elektros energijos, pranešė Rusijos įvesta administracija.

„Mikrorajone, Chandoje ir Krasnaja Horkoje nėra elektros energijos, – teigė administracija. - Prašome išlikti ramiems, technikai dirba, kad kuo greičiau atstatytų elektros tiekimą“.

Melitopolio meras ukrainietis Ivanas Fiodorovas, kurio nėra mieste, sakė, kad sprogimas buvo toks stiprus, kad paveikė „rytinius ir šiaurinius miesto rajonus ir net gretimus kaimus“.

Kariniai analitikai mano, kad Ukraina bando smogti taikiniams aplink pietrytinį miestą Zaporižios regione prieš galimą kontrpuolimą.

Praėjusią savaitę Rusija hipergarsine raketa bandė sunaikinti JAV priešlėktuvinės gynybos sistemą „Patriot“ Ukrainoje, CNN teigė du JAV pareigūnai.

Pasak pareigūnų, ataka nepavyko ir Ukrainos kariuomenė vietoj to perėmė raketą, panaudodama „Patriot“ sistemą – tai buvo pirmas žinomas sėkmingas pažangios priešlėktuvinės gynybos sistemos panaudojimas praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai ji buvo atgabenta į šalį. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Patriot“ sistema

Ukrainos oro gynėjai iš „Patriot“ paleido kelias raketas skirtingais kampais, kad perimtų Rusijos raketą, taip parodydami, kad greitai įgijo įgūdžių naudotis galinga sistema, sakė vienas pareigūnas.  

JAV pareigūnai mano, kad rusai užfiksavo „Patriot“ skleidžiamus signalus, kurie leido jiems nukreipti į sistemą hipergarsinę raketą, vadinamą „Kinžal“.

„Patriot“ raketų sistema turi galingą radarą, kuris aptinka dideliu atstumu skriejančius taikinius, todėl ji yra galinga oro gynybos platforma, galinti perimti balistines raketas ir kt. Tačiau radaras, būtinas grėsmėms pastebėti per atstumą, taip pat leidžia priešui aptikti „Patriot“ bateriją ir išsiaiškinti jos buvimo vietą.

Pasak pareigūnų, yra būdų, kaip šiuos signalus šiek tiek užmaskuoti, tačiau Rusijos kariškiai akivaizdžiai sugebėjo nustatyti apytikslę „Patriot“, dislokuotos už Kyjivo ribų, buvimo vietą. Perėmimas įvyko gegužės 4 d. naktį, praėjusį savaitgalį sakė Ukrainos karinių oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas. 

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas anksčiau yra sakęs, kad „Patriot“ „tikrai“ būtų Rusijos pajėgų taikinys. 

Pentagono spaudos sekretorius brigados generolas Patrickas Ryderis anksčiau šią savaitę patvirtino, kad ukrainiečiai panaudojo „Patriot“ sistemą, kad perimtų „Kinžal“, kuri gali pasiekti hipergarsinį greitį. 

Ukraina gavo mažiausiai dvi „Patriot“ sistemas – vieną iš Jungtinių Valstijų, kitą iš Vokietijos – kad sustiprintų savo priešlėktuvinę gynybą, kuri anksčiau negalėjo perimti modernesnių Rusijos raketų, tokių kaip „Kinžal“.

Ukrainos generalinė prokuratūra pranešė, kad dėl Rusijos agresijos žuvo mažiausiai 480 vaikų. 

Nuo karo pradžios dar 968 buvo sužeisti, pridūrė ji. 

Nuo tada, kai Vladimiras Putinas pradėjo invaziją, prokuratūra reguliariai teikia naujausią informaciją apie įtariamus Rusijos pajėgų įvykdytus karo nusikaltimus. 

Naujausiais duomenimis, užfiksuoti 86 237 agresijos ir karo nusikaltimai bei 17 123 nusikaltimai nacionaliniam saugumui. 

Abu šie nusikaltimai prieštarauja Ženevos konvencijose nustatytoms karo taisyklėms.

Per artilerijos apšaudymą apgultame Bachmute sužeisti trys policijos pareigūnai, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerija. 

Šiame rytiniame mieste jau kelis mėnesius vyksta įnirtingi mūšiai, o abi pusės patyrė didelių nuostolių.

Institucija pasidalijo neperšaunamos liemenės, kuri išgelbėjo vieno pareigūno gyvybę, ir sunaikinto radijo imtuvo nuotraukomis. 

„Štai kaip šiandien atrodo visų Ukrainos gynėjų, įskaitant teisėsaugos pareigūnus, kurie garbingai atlieka savo pareigą, ištvermė ir drąsa, – sakoma joje. – Štai taip dirbama – vardan saugumo ir taikos“.

Ukrainos gynybos pajėgos atliko naujus tikslius smūgius prieš Rusijos pajėgų pozicijas, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas feisbuke paskelbtame operatyviniame pranešime. 

„Ukrainos gynybos pajėgų aviacija per dieną sudavė 4 smūgius į vietas, kuriose buvo sutelktas priešo personalas ir karinė technika. O raketinių pajėgų ir artilerijos padaliniai smogė 3 gyvosios jėgos susitelkimo vietoms, 3 artilerijos padalinių šaudymo pozicijoms, taip pat okupantų elektroninės kovos stočiai“, – sakoma pranešime. 

Tuo pat metu per dieną Rusijos pajėgos surengė 4 raketinius ir 26 oro smūgius bei atliko daugiau kaip 20 apšaudymų iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių. Buvo apgadinti privatūs namai ir kita civilinė infrastruktūra.

Rusijos pajėgos vėl panaudojo priešlėktuvinės gynybos sistemas S-300 ir sudavė raketinius smūgius Kramatorske ir Zaporižioje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad rusai jau mintyse pralaimėjo karą Ukrainoje, tačiau viduje yra pasirengę pralaimėti šį karą, skelbia „Unian“.

Tradiciniame vakaro vaizdo kreipimesi V.Zelenskis pažymėjo, kad reikia kasdien daryti spaudimą rusų okupantams, kad jų pačių pralaimėjimo jausmas „virstų jų bėgimu, jų klaidomis, jų pralaimėjimais“. 

„Rusijos okupantai jau yra viduje pasirengę pralaimėjimui. Jie jau pralaimėjo šį karą savo sąmonėje“, – sakė jis.

„TT NEWS AGENCY“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Prezidentas taip pat dar kartą padėkojo Ukrainos gynėjams ir gynėjams, kurie naikina priešus.

„Mes ruošiamės suteikti jums, kariai, dar daugiau ginklų, dar daugiau galimybių įveikti agresorių ir atkurti taiką“, – pridūrė valstybės vadovas.

Šiame kontekste jis priminė savo penktadieninį pokalbį su Didžiosios Britanijos premjeru Rishi Sunaku, su kuriuo aptarė įsipareigojimus gynybos srityje.

„Taip pat diplomatinius žingsnius, kuriuos turime žengti kartu, kad priartintume mūsų bendrą pergalę. Užtikrinti: kas bus agresorius prieš laisvąjį pasaulį, baigs taip pat gėdingai kaip Kremlius“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Pasak gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo, Ukraina netrukus pradės naudoti pirmuosius naujo Ukrainoje pagaminto kovinio tanko pavyzdžius.

O.Reznikovas paskelbė naujojo ukrainietiško tanko „Oplot“ bandomojo važiavimo vaizdo įrašą: „Visada malonu išbandyti įrangą, kuri keliauja į fronto liniją. Bet kai tai ukrainietiška įranga, tai daug kartų maloniau“.

„Esu įsitikinęs, kad ukrainietiškas tankas, toks kaip „Oplot“, turėtų būti tankų koalicijos priešakyje“, – sakė jis. 

Tanką „Oplot“ Charkive sukonstravo valstybinė ginklų gamintoja „Ukroboronprom“ ir jis yra sovietų sukurto pagrindinio kovinio tanko T-84 iteracija.

Vakarų analitikai teigia, kad jis yra greitas ir manevringas, turi pažangesnę ugnies valdymo sistemą ir šarvuotą apsaugą nei ankstesnės versijos.

O.Reznikovas nenurodė, kiek jų bus pagaminta.

Praėjusių metų pabaigoje ir 2023 m. pradžioje Ukraina reikalavo kovinių tankų iš Vakarų. Nors logistika, mokymai ir pristatymas užtrunka ilgai, šaliai buvo pažadėti JAV „Abrams M1“, Jungtinės Karalystės „Challenger“ ir Vokietijos bei Ispanijos tankai „Leopard“. Mokymus su „Abrams“ tankais buvo numatyta pradėti šį mėnesį, o Ukrainos karių mokymai su kitomis transporto priemonėmis jau baigti.

Tuo tarpu Strateginių ir tarptautinių studijų centro praėjusio mėnesio ataskaitoje teigiama, kad Rusija prarado iki 3 500 savo tankų. Vakarų pareigūnai teigė, kad 1948 m. pradėti naudoti tankai T-55 dabar pasirodo mūšio lauke.

Rusijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad Jungtinės Karalystės sprendimas perduoti Kyjivui ilgojo nuotolio raketas „Storm Shadow“ yra „rimtas situacijos eskalavimas“.

Ji teigia, kad Maskva pasilieka teisę „imtis visų būtinų veiksmų“, reaguodama į šį žingsnį.

Okupuotame Kryme sudužus kariniam sraigtasparniui, žuvo du Rusijos pilotai, praneša Rusijos naujienų agentūros, kurias cituoja „Sky News“.

Sraigtasparnis Mi-28 sudužo pietinės Ukrainos pusiasalio dalies Džankos regione 15.42 val. per mokomąjį skrydį, cituojama Rusijos gynybos ministerija.

Manoma, kad incidentą lėmė įrangos gedimas.

Rusijos žiniasklaida praneša, kad sraigtasparnis skrido be ginklų, o katastrofos priežasčiai patvirtinti pradėtas oficialus tyrimas.

Rusijos paskirti pareigūnai okupuotoje Zaporižios dalyje pranešė apie pasikėsinimą į vietos pareigūną, rašo CNN.

Ankstų penktadienio rytą Melitopolyje nugriaudėjęs sprogimas „pasirodė esąs pasikėsinimas į vienos iš Zaporižios srities ministerijų darbuotoją“, – sakė Rusijos paskirtos karinės-civilinės administracijos narys Vladimiras Rogovas.

Pasak jo, pradėtas tyrimas dėl pasikėsinimo nužudyti Zaporižios srities statybos viceministro pareigas einantį asmenį po to, kai prie įėjimo į butą Melitopolyje esančiame šiukšlių konteineryje buvo padėtas savadarbis sprogstamasis užtaisas.

„Užtaisas sprogo, kai pareigūnas išėjo pro duris“, – pridūrė V.Rogovas, pažymėdamas, kad pareigūnas patyrė sprogimo sužalojimus.

Pastarosiomis savaitėmis okupuotose Pietų Ukrainos dalyse buvo įvykdyti keli pasikėsinimai į Rusijos paskirtus pareigūnus. Melitopolyje buvo nužudytas policijos pareigūnas, o per antrąjį incidentą kitas pareigūnas išvengė sužeidimų, rašo CNN.

Nors nuo tada, kai Rusija buvo pašalinta iš Europos Tarybos, jau praėjo daugiau nei metai, šioje žmogaus teisių organizacijoje tebedirba dešimtys Rusijos piliečių, kurie jai kelia nemenką diplomatinį galvos skausmą.

Pasak Strasbūre įsikūrusios institucijos diplomatų, dėl to, kad Europos Taryboje tebedirba rusai, ypač nepatenkinti Ukrainos atstovai šioje organizacijoje. Nuogąstavimų išreiškė ir kelios kitos valstybės narės, įskaitant Estiją, o Latvija tokią padėtį pavadino netoleruotina.

Antradienį Reikjavike vyks Europos Tarybos narių aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame bus daugiausia kalbama apie Rusijos invaziją į Ukrainą.

Rusija iš organizacijos buvo pašalinta 2022 metų kovą, praėjus kelioms savaitėms po invazijos į Ukrainą pradžios, ir nebėra įtraukta į Tarybos narių sąrašą.

Šiuo metu 46 valstybes vienijanti organizacija, kuri buvo įkurta 1949 metais, siekia puoselėti žmogaus teises, demokratiją ir įstatymo viršenybę Europoje. Joje pagal neterminuotas arba terminuotas darbo sutartis dirba apie 2 tūkst. žmonių.

„Rusijos piliečių buvimas Europos Taryboje kenkia šios tarptautinės institucijos saugumui ir patikimumui“, – pareiškė Ukrainos nuolatinio atstovo prie Europos Tarybos pavaduotojas Viktoras Nikitiukas.

„Sekretoriatą turėtų sudaryti žmonės iš valstybių narių“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Privačios karinės grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas griežtai sukritikavo Rusijos gynybos ministeriją dėl, jo teigimu, blogėjančios Rusijos pajėgų padėties Bachmute. 

Tai įvyko po to, kai ministerija pripažino, kad jos pajėgos pasitraukė iš teritorijų į šiaurę nuo kovojančio rytinio Bachmuto miesto, teigdama, kad jos persikėlė į palankesnes gynybines pozicijas.

Šis pareiškimas „švelniai tariant, buvo gudrus“, – sakė „Wagner“ vadovas, pridurdamas, kad ministerija turi „nedelsiant liautis meluoti“.

„Zuma press“/„Scanpix“/Privačios karinės grupuotės 'Wagner" įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas

J.Prigožinas pergrupavimą apibūdino kaip „netaktinį atsitraukimą“ ir teigė, kad „tiesiog įvyko Gynybos ministerijos dalinių bėgimas iš flangų, taigi, išėjimas į Berchivkos telkinį“, esantį į šiaurės vakarus nuo Bachmuto.

Iš viso šis atsitraukimas sudaro penkių kvadratinių kilometrų nuostolius „vien šiandien“, teigė jis.

Ukraina „bus 500 metrų atstumu nuo Bachmuto, užimdama visas taktines aukštumas“, teigė J.Prigožinas.

Jis taip pat pažymėjo, kad Ukrainos pajėgos „visiškai išlaisvino“ ginčijamą kelią iš Časiv Jaro į Bachmutą, kuris yra pagrindinis maršrutas, kuriuo Kyjivas stengiasi aprūpinti savo pajėgas.

„Wagner“ vadas taip pat pakartojo savo ankstesnius nusiskundimus dėl gynybos ministerijos paramos trūkumo, nes jų flangai byra, ir suabejojo, ar grupuotė ir jos kovotojai bus apkaltinti išdavyste, jei paliks Bachmutą be generalinio štabo viršininko leidimo.

Penktadienį šalies vyriausybė pareiškė, kad Belgija panaudos 92 mln. eurų, gautų iš mokesčių už įšaldytą Rusijos turtą, Ukrainai paremti, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Pusė šios sumos bus panaudota karinei įrangai pirkti. Kita pusė bus skirta humanitarinei paramai, būsimam Ukrainos atstatymui ir Belgijos diplomatinio atstovavimo šioje šalyje stiprinimui, teigė vyriausybė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį turėtų atvykti į Romą derybų su savo kolega iš Italijos, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas pareigūnas, kuris užsiminė, kad taip pat galimas susitikimas su popiežiumi Pranciškumi.

„Patvirtiname, kad šis susitikimas įvyks rytoj“, – sakė Italijos prezidento Sergio Mattarella atstovas spaudai, paklaustas apie galimą susitikimą su V.Zelenskiu.

Tai būtų pirmasis V.Zelenskio vizitas į Europos Sąjungos ir NATO narę Italiją nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį.

Vatikano šaltinis anksčiau AFP sakė, kad V.Zelenskio ir popiežiaus Pranciškaus susitikimas taip pat įmanomas, nors tai dar nepatvirtinta.

„Reuters“/„Scanpix“/Italijos premjerė Giorgia Meloni ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis

Tikimasi, kad V.Zelenskis taip pat susitiks su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni, kuri vasarį lankėsi Kyjive, kad parodytų savo šalies paramą Ukrainai, nors jos biuras to nepatvirtino.

Nors Italija anksčiau palaikė šiltus ryšius su Maskva, ji atsiuntė ginklų ir pinigų Kyjivui padėti ir remia Vakarų sankcijas Rusijai.

Praėjusį mėnesį Romoje vykusioje konferencijoje apie tai, kaip Italijos įmonės galėtų padėti atstatyti Ukrainą, Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis susitiko su Italijos ministre pirmininke.

Popiežius Pranciškus, pastarąjį kartą priėmęs V.Zelenskį Vatikane 2020 metų vasarį, ne kartą ragino siekti taikos Ukrainoje ir beveik kiekvieną savaitę per bendrąją audienciją meldžiasi už karo aukas.

Ukrainos ministras pirmininkas D.Šmyhalis per susitikimą Vatikane pakvietė 86-erių pontifiką apsilankyti jo šalyje. Jis taip pat paprašė padėti grąžinti prievarta į Rusiją išvežtus vaikus.

Po kelių dienų per spaudos konferenciją, surengtą grįžus iš Vengrijos, popiežius patvirtino, kad nori padėti.

„Šventasis Sostas pasiryžęs tai padaryti, nes tai teisinga, ir mes turėtume padėti“, – sakė popiežius.

D.Šmyhalis taip pat sakė, kad jie aptarė V.Zelenskio taikos planą ir „įvairius žingsnius, kurių Vatikanas galėtų imtis“, kad padėtų Kyjivui pasiekti savo tikslus.

Spaudos konferencijoje Pranciškus sakė, kad yra pasirengęs padaryti viską, kas būtina taikai Ukrainoje, ir pridūrė: „Misija yra vykdoma, bet ji dar nėra vieša.“

Tačiau tiek Kyjivas, tiek Maskva teigė nieko nežinantys apie tokią misiją.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pastebi priešo išsekimo požymių Bachmuto sektoriuje, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas spaudai pulkininkas Serhijus Čerevatas.

„Vien per praėjusią parą čia įvyko 40 susišaudymų, dėl kurių žuvo 190 okupantų, 244 buvo sužeisti ir dar 15 pateko į nelaisvę. Taip pat buvo sunaikinti trys tankai, pėstininkų kovos mašina, trys haubicos ir 5 šaudmenų sandėliai.

Tai įrodo, kad mūsų gynybinė operacija sėkminga, o priešas išsekinamas ir nukraujavęs“, – teigė jis.

Pasak S.Čerevato, rusams nepadeda tai, kad kai kuriose vietose mūšiuose išsekusius ir palaužtus „Wagner“ dalinius keičia Rusijos reguliariosios kariuomenės daliniai, motorizuotųjų šaulių ir oro desanto daliniai.

Juose taip pat daugiausia tarnauja mobilizuoti vyrai, kurių motyvacija itin menka, o Ukrainos gynybos pajėgų laimėjimai jiems pasitikėjimo savimi ir motyvacijos neprideda.

„Dėl sėkmingų kovinių operacijų įvairiomis kryptimis priešas buvo įveiktas ir nustumtas atgal nuo 250 metrų iki 1,5 kilometro atstumu – Bachmutas laikosi, o mūsų gynėjai naikina priešą ir kai kuriose vietose jį išstumia“, – tikino jis. 

Kremlius penktadienį paneigė, kad kišasi į Turkijos prezidento rinkimų kampaniją po to, kai pagrindinis Turkijos lyderio Recepo Tayyipo Erdogano varžovas apkaltino Maskvą platinant prieš jį nukreiptas vaizdo klastotes.

Turkijos opozicijos kandidatas Kemalis Kilicdaroglu anksčiau šią savaitę pareiškė, kad Rusija prieš sekmadienį vyksiančius itin svarbius rinkimus internete vykdo prieš jį nukreiptą šmeižto kampaniją.

„Griežtai atmetame tokius pareiškimus“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„AP“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

„Oficialiai pareiškiame: apie jokį kišimąsi negali būti nė kalbos“, – pridūrė jis.

„Jei kas nors suteikė tokią informaciją ponui Kilicdaroglu, jie yra melagiai“, – teigė D.Peskovas.

Jis pridūrė, kad Maskva labai vertina dvišalius santykius su Ankara.

„Turkija laikosi labai atsakingos, suverenios ir apgalvotos pozicijos dėl daugelio regioninių ir pasaulinių problemų, su kuriomis susiduriame“, – sakė D.Peskovas.

Rusija ir Turkija palaiko glaudžius ryšius tebesitęsiant karui Ukrainoje, o R.T.Erdoganas dažnai veikia kaip tarpininkas, kuris kalbasi ir su Maskva, ir su Kyjivu.

K.Kilicdaroglu kaltinimai pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai iš rinkimų kovos pasitraukė vienas kandidatas, tapęs internetinės šmeižto kampanijos taikiniu.

„Brangūs draugai rusai, jūs slypite už montažų, sąmokslų, vaizdo klastočių ir įrašų, kurie vakar buvo demaskuoti šioje šalyje“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė K.Kilicdaroglu.

„Jei norite mūsų draugystės po gegužės 15 dienos, laikykite rankas atokiau nuo Turkijos valstybės. Mes vis dar pasisakome už bendradarbiavimą ir draugystę“, – tęsė jis. 

Apklausos rodo, kad sekmadienį vyksiančiuose prezidento rinkimuose pasaulietinės opozicijos lyderis lenkia R.T.Erdoganą.

Kremlius atsisakė komentuoti CNN paskelbtą informaciją, kad JAV svarsto galimybę ribotai panaikinti sankcijas Rusijai kaip dalį susitarimo dėl apsikeitimo kaliniais.

Ketvirtadienį CNN pranešė, kad JAV svarsto galimybes, įskaitant nedidelį sankcijų sušvelninimą, kad užtikrintų dviejų neteisėtai sulaikytų amerikiečių, buvusio jūrų pėstininko Paulo Whelano ir žurnalisto Evano Gerškovičiaus, paleidimą, nes šiuo metu JAV kalėjimuose nėra aukšto rango Rusijos piliečių.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsisakė komentuoti, ar Maskva yra gavusi tokių pasiūlymų iš Vašingtono ir ar svarstys tokias galimybes. 

„Mes apskritai neteiksime jokių komentarų šia tema“, – pareiškė D.Peskovas per kasdienę spaudos konferenciją.

Pietų Afrikos Respublika iškvietė JAV ambasadorių Pretorijoje dėl jo teiginių, kad praėjusių metų gruodį Keiptaune į Rusijos laivą buvo pakrauta ginklų ir šaudmenų, pranešė CNN.    

PAR užsienio reikalų ministerijos viešosios diplomatijos skyriaus vadovas Claysonas Monyela penktadienį tviteryje paskelbė, kad „demaršuos JAV ambasadorių Pietų Afrikoje po jo vakarykščių pastabų“.

JAV ambasadorius apkaltino Pietų Afrikos vyriausybę, kad ji praėjusių metų pabaigoje tiekė ginklus ir šaudmenis Rusijos krovininiam laivui, kuriam taikomos sankcijos.

„Reuters“/„Scanpix“/Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas Sočyje

C.Monyelos teigimu, po susitikimo bus paskelbtas išsamus pareiškimas.

Pranešta, kad PAR užsienio reikalų ministrė Naledi Pandor penktadienį šį klausimą aptars su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu.

Ambasadorius Rubenas Brigetis II ketvirtadienį vietos žiniasklaidai tvirtino, kad yra įsitikinęs, jog krovininis laivas buvo pakrautas ginklais, kai dvi dienas stovėjo jūrų pajėgų bazėje Simono mieste netoli Keiptauno, prieš išplaukdamas į Rusiją.

Pietų Afrikos Respublikos prezidento Cyrilo Ramaphosos biuras pareiškė, kad nepateikta jokių šiuos kaltinimus patvirtinančių įrodymų ir kad vyriausybė planuoja atlikti nepriklausomą šio klausimo tyrimą.

C.Monyela penktadienį pridūrė, kad Nacionalinis konvencinės ginkluotės kontrolės komitetas „neturi jokių duomenų apie valstybės patvirtintą ginklų pardavimą Rusijai, susijusį su aptariamu laikotarpiu / incidentu“, ir pridūrė, kad ministerija „pritaria“ tyrimui, kuriuo siekiama „nustatyti faktus ir veikėjus“.

Pietų Afrika, pasak jo, „vertina“ savo santykius su JAV, kuriuos jis pavadino „nuoširdžiais, tvirtais ir abipusiai naudingais“.

Londone gyvenantis buvęs aukšto rango Moldovos policijos pareigūnas verbuoja „sukarintas pajėgas“, kad nuverstų Kišiniovo vyriausybę ir perduotų Moldovą Kremliaus kontrolei, pranešė britų leidinys „The Times“, remdamasis Moldovos ir Didžiosios Britanijos teisininkų grupės britų užsienio reikalų ministerijai pateikta ataskaita.

Dokumente išdėstyti kaltinimai susiję su Georgijumi Kavkaliuku, kuris buvo Generalinės policijos inspekcijos viršininko pavaduotojas valdant buvusiam prorusiškam Moldovos prezidentui Igoriui Dodonui.

Pasak Moldovos vyriausybės atstovo spaudai, buvęs karininkas yra pagrindinis veikėjas, siekiantis nuversti proeuropietišką vyriausybę Kišiniove.

„AFP“/„Scanpix“/Pergalės dienos šventė Moldovoje

Moldova įtraukė G.Kavkaliuką į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą dėl kaltinimų sufabrikavus bylas prieš partijos „Orumo ir tiesos platforma“ (DA) narius Ruslaną Verbitčiuką ir Georgijų Petičių.

G.Kavkaliukas šiuo metu iš Londono vadovauja Moldovos politinei partijai „Kuriame Europą namuose“ (RACE).

Vyras neigė šiuos kaltinimus.

„Kaltinimai yra pasenę ir neteisingi“, – sakė jis.

Dokumente, kuriame prašoma taikyti jam sankcijas, teigiama, kad jis yra sudėtingo Kremliaus įgaliotinių tinklo, kuriam vadovauja Rusijos saugumo tarnyba ir privati samdinių grupė „Wagner“, centras.

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad jo partijos ir sukarintos grupės „Narodnyj ščyt“ atsiradimas "primena FSB organizuotas „Krymo savigynos pajėgas", kurios atsirado 2014 m. pusiasalio aneksijos pradžioje.

„Aprūpinta modernia ryšių įranga ir karinio-teisėsaugos stiliaus uniformomis, turinti oficialias identifikavimo korteles, grupė, kurioje yra apie 130 žmonių, turi naujos sukarintos grupuotės požymių“, – rašoma ataskaitoje.

Didžiosios Britanijos parlamento gynybos komiteto pirmininkas Tobias Elwoodas sakė esąs „suglumęs“, kad policijos vadas nebuvo išduotas atgal į Moldovą.

„Daugelį metų Londonas turėjo saugaus prieglobsčio Rytų Europos oligarchams, dažnai artimai susijusiems su Putinu, reputaciją. Po Ukrainos tai pagaliau keičiasi, tačiau aš tris kartus buvau susitikęs su Moldovos prezidentu, dalyvaujant aukšto rango Užsienio reikalų ministerijos pareigūnui, ir šis ekstradicijos prašymas buvo aptartas. Jei rimtai siekiame remti Europos demokratiją, negalima apsiriboti vien Ukraina“, – sakė jis.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad visi Rusijos prezidento Vladimiro Putino bandymai įbauginti Ukrainą „adekvačiu atsaku“ žlugo, o pačiai Rusijai blogiausia dar tik prasideda.

„Visi Rusijos bandymai įbauginti ukrainiečius ir pasaulį vadinamuoju „adekvačiu atsaku“ kalba patys sau. Viską, ką Putinas galėjo panaudoti, jis ir panaudojo“, – tikino jis. 

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Oleksijus Danilovas

Pasak jo, Rusijai blogiausia tik prasideda, be Vakarų plėtros ir investicijų ji yra netikra šalis.

„Rusų laukia daug „malonių“ susitikimų su pažangiomis technologijomis... ir tai nebus išmanieji telefonai“, – žadėjo NSGK sekretorius.

Paskutinį kartą, gegužės 11 d., Kremlius pažadėjo „adekvatų atsaką“ į ilgo nuotolio raketų „Storm Shadow“ tiekimą Ukrainai.

Per praėjusią parą pranešta apie Rusijos atakas devyniose Ukrainos srityse – Sumų, Černihivo, Charkivo, Chersono, Zaporižios, Dnipropetrovsko, Mykolajivo, Luhansko ir Donecko.

Vietos pareigūnų duomenimis, per Rusijos atakas žuvo du civiliai gyventojai, dar 22 buvo sužeisti.

Apie tai paskelbė ukrainiečių leidinys „The Kyiv Independent“.

Ukrainos gynybos ministerijos žiniasklaidos centras penktadienį platformoje „Telegram“ pranešė, kad per praėjusią parą Rusijos kariai smogė iš viso 161 Ukrainos gyvenvietei.

Anot gubernatoriaus Pavlo Kyrylenko, Donecko srities Slovjansko mieste žuvo vienas žmogus, dar 12 žmonių regione buvo sužeisti. Rusijos atakos prieš Ukrainos rytinį regioną apgadino kelis namus ir mokyklą, sakė P.Kyrylenko.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos raketos smogė į daugiabutį Zaporižioje

Rusijos pajėgos, panaudojusios raketų sistemas ir artileriją, atakavo Charkivo sritį ir sužeidė 16-metę merginą bei dar tris moteris, teigė gubernatorius Olehas Synjehubovas. Anot gubernatoriaus, apgadintas vietos turgus, mažiausiai aštuoni namai, administracinis pastatas, švietimo įstaiga ir viešasis transportas.

Pasak Ukrainos pietuose esančios Chersono srities administracijos, per rusų atakas regione žuvo vienas civilis ir dar keturi buvo sužeisti, taip pat nukentėjo gyvenamieji rajonai, mokykla, ligoninė ir du ypatingos svarbos infrastruktūros objektai.

Fotografai Kostiantynas ir Vlada Liberovai parodė vaizdus, kuriuose užfiksuota šiurpi Marjinka, Donecko srityje, visiškai sugriauta rusų sviedinių.

Nuotraukos ir vaizdo įrašai iš šio miesto buvo paskelbti Liberovų „Instagram“ paskyroje. Filmuotoje medžiagoje matyti daugiau nei metus trukusio masinio miesto bombardavimo rezultatas.

„Marjinka. Miestas, kurio nebėra. Prieš metus tai buvo mažas, jaukus miestelis. Veikė mokyklos, parduotuvės, ligoninės. Žmonės gyveno. Tai, ką matote šiose nuotraukose ir vaizdo įrašuose, įvyko pernai ir šiemet. Taip Marjinka atrodo šiandien“, – rašė fotografai savo paskyroje „Instagram“, pavadintoje „libkos“.

Kostiantyno ir Vlados Liberovų nuotr./Marjinka

Ketvirtadienį Liberovai kartu su oro žvalgybininkais apsilankė Marjinkos apylinkėse.

„Mums teko ten patekti naktį, nes visi keliai apšaudomi. Tai, ką pamatėme, kartais yra blogiau nei Antrojo pasaulinio karo metais matyti dokumentiniai kadrai apie sugriautus miestus. Įnirtingos kovos čia tęsiasi kiekvieną dieną, kiekvieną valandą. Nesibaigiantys okupantų bandymai šturmuoti ir užgrobti tai, ko nebėra, kas sunaikinta iki statybinių atliekų“, – sakė fotografai.

Sankt Peterburgo policija įsteigė dronų padalinį, atsakingą už „oro saugumą“ masinių renginių metu. 

Rusijos policija praneša, kad grupę sudaro mobilūs patruliai, kurie sulaikys dronų operatorius, šauliai su snaiperių šautuvais ir karabinais, ir techninės grupės, kurios specialia įranga slopins dronus.

Pasak policijos, naujasis padalinys pirmiausia buvo suburtas iš policijos pareigūnų, kurie buvo išvykę į komandiruotes po vasario 24 d. okupuotose Ukrainos teritorijose.

Padalinys savo darbą pradėjo gegužės 9 d. Policijos spaudos tarnyba teigia, kad ant pastatų stogų miesto centre buvo dislokuotos penkios snaiperių poros ir dvi grupės su prieštankiniais elektromagnetiniais šautuvais. Buvo dislokuoti keli antžeminiai postai. Gatvėse taip pat patruliavo mobilieji padaliniai.

Į Vokietiją atvyko JAV tankai „Abrams“, skirti Ukrainos gynybos pajėgoms apmokyti. Pasak „Sky News“, dabar jie keliauja į karinę bazę, kur mokymai prasidės po dviejų ar trijų savaičių.

JAV pareigūnas sakė, kad pratyboms reikalingas 31 tankas „M1A1 Abrams“ praėjusį savaitgalį atplaukė į Vokietijos Bremerhafeno miesto uostą ir kitos savaitės pradžioje pasieks karinę bazę.

Tankai į Bavarijoje esančią karinę bazę atvyko porą savaičių anksčiau, nei numatyta grafike, kuris buvo sudarytas per praėjusį mėnesį Vokietijoje vykusį karinių vadovų susitikimą, kuriame buvo aptarti Ukrainos poreikiai kare su Rusija.

Rusijos okupantai Zaporižios atominėje elektrinėje Enerhodare ruošiasi galimai evakuacijai ir jau surengė greito išvykimo iš elektrinės mokymus Ukrainos kontrpuolimo atveju, praneša „Radio Svobody“, remdamasi Nacionalinės branduolinės energijos gamybos bendrovės „Enerhoatom“ vadovu Petro Kotinu.

„Jie visi ruošiasi evakuotis ir netgi surengė ten mokymus, kaip labai greitai surinkti ir pakrauti visą pagrobtą turtą bei palikti elektrinę pagal pirmą komandą, kai to prireiks“, – teigė P.Kotinas.

Jis pridūrė, kad pastaruoju metu atominėje elektrinėje padaugėjo rusų karių, o pati stotis tapo de facto tvirtove, kurioje okupantai laiko daug ginklų, sunkvežimių, įrangos ir asmeninių automobilių, kuriuos atėmė iš civilių gyventojų.

„Reuters“/„Scanpix“/Zaporižios atominė elektrinė

Kartu jis mano, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo atveju okupantai nestatys prie atominės elektrinės gynybos linijos – vietoj to jie stengsis greitai evakuotis iš jos.

P.Kotinas pridūrė, kad Enerhodare jau vyksta žmonių, padėjusių okupacinei valdžiai „įvesti tvarką“ mieste, taip pat iš dalies AE darbuotojų ir jų šeimų evakuacija.

Rusijos kariai užėmė Zaporižios AE 2022 m. kovo mėn.

Lenkijos Senatas paragino paspartinti Ukrainos stojimą į NATO Švedijos ir Suomijos pavyzdžiu ir mano, kad liepos mėn. Vilniuje įvyksiantis NATO aukščiausiojo lygio susitikimas bus svarbiausias veiksnys siekiant šio tikslo.

Kaip rašo „Evropeiska Pravda“, Lenkijos Senatas ketvirtadienį vienbalsiai priėmė rezoliuciją.

„Po siaubingo karo metų žinome, kad Ukraina, pasipriešindama Rusijai, gina Europą ir yra pagrindinė grandis, sauganti žemyną nuo agresijos iš Rytų“, – sakoma rezoliucijoje.

Kaip teigiama dokumento tekste, „Ukraina šiandien turi stipriausią žemyne kariuomenę, turinčią nepaprastą kovinę patirtį. Ukrainos kariuomenė sparčiai persipildo NATO įranga ir naudoja Vakarų sąjungininkių dešimtmečiais kurtą operatyvinę techniką ir taktiką.“ 

„Gynėjams reikia realios paramos per glaudesnį politinį ir karinį bendradarbiavimą su NATO šalimis“, – sakoma dokumente.

Rezoliucijoje teigiama, kad per artėjantį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje Ukraina turėtų sulaukti „daug daugiau nei ankstesni pareiškimai apie atvirų durų politiką“. Vilniaus viršūnių susitikimas turėtų būti svarbus Ukrainos pasirengimo visateisei narystei etapas, pabrėžė senatoriai.

Lenkijos Senato nuomone, Ukrainos stojimas į NATO turėtų būti politinis sprendimas – kaip Suomijos ir Švedijos atveju – ir strateginės iššūkių bei grėsmių už rytinės Aljanso sienos analizės rezultatas.

Rusijos Juodosios jūros laivyno vadas teigė, kad jo gynyba griežtinama, nes Ukrainos bepiločių lėktuvų smūgių virtinė nukreipta į jo pagrindinę bazę – Krymo uostą Sevastopolį – teritoriją, kurią Rusijos Federacija pareiškė 2014 m. aneksavusi iš Ukrainos.

Naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad viceadmirolas Viktoras Sokolovas kariniam leidiniui „Krasnaja zvezda“ penktadienį tvirtino, kad stiprina laivyno apsaugą.

„Atsižvelgdami į robotinių paviršinių ir povandeninių sistemų atakų grėsmę, sustiprinome techninę laivyno pagrindinės bazės ir laivų inkaraviečių apsaugą.“

V.Sokolovo tvirtinimu, Juodosios jūros laivynas, kurio flagmaną – kreiserį „Moskva“ – 2022 m. balandį nuskandino Ukraina, 2023 m. gaus keturis naujus laivus.

Sevastopolis ne kartą buvo atakuojamas bepiločiais orlaiviais nuo 2022 m. vasario mėn. prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Rusijos karo laivas „Moskva“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu BBC sakė, kad Ukraina neatskleis savo nuostolių kare, tačiau visi žuvusieji, sužeistieji ir karo belaisviai yra žinomi, nes kiekvienas žmogus yra svarbus.

BBC žurnalistas interviu pažymėjo, kad Ukraina neatskleidžia savo nuostolių kare, ir paklausė, ar prezidentas mano, kad ukrainiečiai nusipelnė tai žinoti.

„Yra informacijos, kuria mes nesidalijame. Toks yra mūsų sprendimas. Tai yra bendras visų kariuomenės vadų sprendimas. Bet mes viską fiksuojame. Kiekvienas žmogus mums yra svarbus. Ir turime visus skaičius. Deja, yra aukų. Deja, yra žuvusiųjų, deja, yra sužeistųjų. Mums rūpi, kiek žmonių yra sužeistų, kiek žmonių žuvo“, – atsakė V.Zelenskis.

Prezidentas pabrėžė, kad valdžia žino, kiek yra belaisvių ir žmonių, „kurių šiandien nėra su mumis“, tačiau yra atitinkami valstybės sprendimai (neatskleisti nuostolių skaičiaus – red.) ir jų bus laikomasi.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis negalės perduoti vaizdo pranešimo „Eurovizijos“ finale, ketvirtadienį pranešė dainų konkurso organizatorius.

Po to, kai dėl karo Ukrainoje, kuri 2022-aisiais tapo konkurso nugalėtoja, buvo nuspręsta surengti konkursą kitur, tai padaryti sutiko Jungtinė Karalystė. Muzikinę fiestą šįmet rengia Anglijos miestas Liverpulis.

Šeštadienį vyksiančiame finale Ukraina bus ypatingai pagerbta – pasirodys 11 šios šalies atlikėjų, tarp jų ir praėjusiais metais triumfavusi grupė „Kalush Orchestra“.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Vakaro metu bus rodomi vaizdo klipai, pristatantys įvairias šalies vietoves.

Tačiau Europos transliuotojų sąjunga teigė, kad griežtos taisyklės neleido jai leisti kalbėti Ukrainos vadovui.

„Vienas iš konkurso kertinių akmenų – nepolitinis renginio pobūdis, – sakė sąjungos atstovai.  – Šis principas draudžia konkurso metu daryti politinius ar panašius pareiškimus.“

Ji pridūrė, kad V.Zelenskio prašymas kreiptis į auditoriją, „nors ir pateiktas turint pagirtinų ketinimų, deja, negali būti patenkintas, nes tai prieštarautų renginio taisyklėms“.

Tuo metu Ukrainos prezidento atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas penktadienį feisbuke sakė, kad V.Zelenskio biuras nesikreipė į „Eurovizijos“ organizatorius su prašymu leisti jam kalbėti finale ar kuriame nors kitame konkurso etape.

Turkija penktadienį pareiškė, kad derybos pratęsti susitarimui, kuriuo leidžiama eksportuoti grūdus iš karo draskomos Ukrainos, artėja prie pabaigos.

„Artėjame prie susitarimo dėl grūdų sandorio pratęsimo“, – pareiškė Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras.

Kinijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad jos specialusis atstovas Eurazijos reikalams nuo pirmadienio pradės savo vizitą ir lankysis Ukrainoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje bei Rusijoje. Kinijos įsitikinimu, tai jos „pastangų skatinti taikos derybas“ dalis, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

„Kinijos atstovų vizitas į susijusias šalis yra dar vienas Kinijos įsipareigojimo įtikinti ir skatinti derybas įrodymas, visiškai įrodantis, kad Kinija tvirtai stovi taikos pusėje“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas per įprastą spaudos konferenciją.

„Reuters“/„Scanpix“/Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas

Praėjusį mėnesį Kinijos prezidentas Xi Jinpingas per pokalbį telefonu su Volodymyru Zelenskiu pažadėjo, kad į regioną nusiųs delegaciją, kuri padės palengvinti taikos derybas.

Tai buvo pirmas abiejų prezidentų pokalbis nuo 2022 m. vasario mėn. prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą.

Balandžio mėn. per Kinijos valstybinės televizijos reportažą buvo teigiama, kad Xi Jinpingas per jų pokalbį pasakė V.Zelenskiui: „Derybos yra vienintelė perspektyvi išeitis“.

Ukrainos sostinės Kyjivo centre atsirado speciali meno instaliacija – pašto ženklas, kuriame pavaizduotas Hagos teisme teisiamas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Šis kūrinys pakeitė kitą instaliaciją, kurioje buvo pavaizduotas degantis ir griūvantis Kremlius.

Naujienų agentūra AFP pakalbino Kyjivo gyventojus apie kontraversišką instaliaciją.

Inžinierius Vitalijus sakė, jog norėtų, kad tai būtų ne tik paveikslas, bet ir realybė.

„Tai mano noras, ir žinau, kad ateityje taip ir bus“, – teigė vyras.

Pašto ženklo stiliaus menas praeiviams žadina pergalės nuotaiką. Žmonės gausiai prie jo fotografuojasi. 

„Aš esu optimistė, todėl manau, kad tai įmanoma. Reikia padaryti taip, kad visas pasaulis žinotų, kas yra rusai. Jie yra mūsų priešai, jie žudo vaikus, žudo senelius. Jie susidurs su teisingumu, rasizmas turi būti baudžiamas, kaip ir fašizmas“, – AFP tvirtino pensininkė Liudmila.

„AFP“/„Scanpix“/Meno instaliacija Kyjivo centre

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius, kuris vis dar atsisako aprūpinti Ukrainą ilgo nuotolio raketomis, pakomentavo Jungtinės Karalystės Kyjivui perduotas ilgo nuotolio raketas „Storm Shadow“.

Anthony Blinkenas tai pasakė duodamas interviu televizijos kanalui „PBS NewsHour“.

JAV diplomatijos vadovas pažymėjo, kad „skirtingos šalys darys skirtingus dalykus (siekdamos padėti Ukrainai – red. past.), priklausomai nuo jų galimybių, nuo jų technologijų, priklausomai nuo to, kas bus prasmingiausia“.

Taip jis atsakė į klausimą, kokiais argumentais Jungtinės Valstijos šiuo metu aiškina savo atsisakymą siųsti ilgesnio nuotolio raketą Ukrainai.

„Mes suteikėme Ukrainai unikalią pagalbą šiame procese. Kitos šalys gali elgtis kitaip nei mes. Klausimas yra toks: Ar visa tai atitinka Ukrainos poreikius? Ir mes esame įsitikinę, kad taip“, – sakė JAV valstybės sekretorius.

Paklaustas, ar Vašingtonas nerimauja dėl eskalacijos, nes britai teikia ilgesnio nuotolio raketas, J.Blinkenas atsakė, kad „vėlgi, visa tai daroma kaip koalicijos ir koordinuoto proceso dalis“.

Dieną prieš tai Jungtinė Karalystė patvirtino, kad suteikė Ukrainai ilgo nuotolio raketų „Storm Shadow“.

Pagrindinis Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano varžovas rinkimuose Kemalis Kilicdaroglu perspėjo Rusiją, kaltindamas ją atsakomybe už netikros medžiagos skelbimą socialinėje žiniasklaidoje prieš sekmadienį šalyje vyksiantį balsavimą, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

K.Kilicdaroglu, kuris, visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, šiek tiek pirmauja prieš ilgametį lyderį R.T.Erdoganą, nenurodė, kokią medžiagą jis turi omenyje.

Trečias kandidatas į prezidentus Muharremas Ince ketvirtadienį pasitraukė iš kovos dėl prezidento, motyvuodamas suklastotu „charakterio nužudymu“, įvykdytu internete. Jis pateikė nedaug detalių.

„Reuters“/„Scanpix“/Kandidatas į Turkijos prezidentus Kemalis Kilicdaroglu

K.Kilicdaroglu apkaltino Turkijos „Rusijos draugus“ atsakomybe už tai, kad „vakar šioje šalyje buvo paskelbti montažai, siužetai ir suklastotas turinys“.

„Jei norite tęsti mūsų draugystę po gegužės 15 d., atitraukite ranką nuo Turkijos valstybės. Mes vis dar pasisakome už bendradarbiavimą ir draugystę“, – ketvirtadienio vakarą turkų ir rusų kalbomis socialiniame tviteryje paskelbė R.T.Erdogano oponentas.

Šalyje, kurioje už kariuomenės kritiką gali tekti sėsti į kalėjimą, gali atrodyti keista, kad privačios karinės grupuotės „Wagner“ vadui Jevgenijui Prigožinui šios taisyklės negalioja – jis jau ne vieną mėnesį viešai peikia aukščiausio rango Rusijos kariuomenės  vadovybę.

CNN spėja, kad taip gali būti todėl, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vadovauja sistemai, kuri dažnai apibūdinama kaip teisminė sistema, kurioje elito tarpusavio kova ir konkurencija iš tikrųjų skatinama, kad būtų pasiekta rezultatų, jei tik „valdžios vertikalė“ išlieka lojali valstybės vadovui ir jam atsiskaito.

Tačiau kai kurie stebėtojai teigia, kad J.Prigožino pykčio priepuoliai internete peržengia atvirą nelojalumo ribą.

„Scanpix“ / „Reuters“ / AP nuotr./Vladimiras Putinas, Jevgenijus Prigožinas

Vašingtone įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) anksčiau tviteryje skelbė, kad „jei Kremlius nesureaguos į J.Prigožino eskaluojamus išpuolius prieš V.Putiną, tai gali dar labiau pakenkti V.Putino sistemos normai, pagal kurią atskiri veikėjai gali kautis dėl pozicijų ir įtakos (ir patekti į V.Putino palankumą sferą ar iš jo pasitraukti), bet negali tiesiogiai kritikuoti V.Putino.“

Spėliojama, ar „Wagner“ vadovas yra tiesiog politiškai nereikalingas, ar jo išsišokimai yra tam tikra gudri apgaulės operacija, ar, kas V.Putinui kelia didesnį nerimą, lojalumo sistema, užtikrinanti sklandų Kremliaus darbą, pradeda byrėti, pažymėjo CNN.

„V.Putino sistemoje taip neturėtų nutikti“, – neseniai tviteryje rašė Šaltojo karo istorikas, Johno Hopkinso aukštosios tarptautinių studijų mokyklos profesorius Sergejus Radčenka.

„V.Putino sistema leidžia pakalikams pulti vieniems kitus, bet niekada nepakenkti vertikalei. J.Prigožinas peržengia šią ribą. Arba V.Putinas sureaguos ir su J.Prigožinu bus susidorota, arba – jei taip neatsitiks – signalas bus pasiųstas. Signalas, kad viršininkas mirtinai susilpnėjo. O tai yra sistema, kuri negerbia silpnumo“.

Šveicarijos parlamento aukštųjų rūmų Federalinės asamblėjos Kantonų tarybos komisija rekomendavo sušvelninti Šveicarijos karinės įrangos eksporto kontrolę, kuri ateityje gali būti naudinga Ukrainai, pranešė šveicarų leidinys „Blick“. 

Komisija, atsižvelgdama į ilgametę šalies karinio neutralumo politiką, priėmė pasiūlymus, pagal kuriuos, po panašaus giminingo žemųjų parlamento rūmų komiteto sprendimo sausio mėnesį, dabar galima parengti įstatymo projektą dėl galimo šveicariškų ginklų reeksporto į trečiąsias šalis tam tikromis griežtomis sąlygomis.

Šveicarijos neutralumas draudžia tiekti ginklus tiesiogiai į karo zonas. Ši taisyklė taikoma net ir tuo atveju, jei kita šalis pirko ginklų iš Šveicarijos. Pirkdamos šalys pirkėjos turi pasirašyti vadinamąją neeksporto deklaraciją.

Komiteto atstovai nusprendė, kad ateityje Šveicarijos vyriausybė tam tikrais atvejais gali apriboti tokios deklaracijos galiojimą iki penkerių metų. 

Tačiau turi būti įvykdytos tam tikros sąlygos. Ginklus gaunančioje šalyje neturi būti rimtų žmogaus teisių pažeidimų. Be to, neturi būti pavojaus, kad karinės medžiagos bus panaudotos prieš civilius gyventojus.

Šalis neturi būti įsitraukusi į vidaus ar tarptautinį ginkluotą konfliktą. Vienintelė išimtis – jei šalis, pavyzdžiui, Ukraina, ginasi nuo agresijos pagal tarptautinę teisę.

Pastarąjį punktą turėtų nustatyti Jungtinės Tautos: siūloma leisti reeksportuoti šveicariškus ginklus į karo zoną tik tuo atveju, jei JT Generalinė Asamblėja dviejų trečdalių balsų dauguma pripažįsta tokią savigyną arba jei Saugumo Taryba priima rezoliuciją. 

Parlamentas prognozuoja, kad jei ginklų reeksporto patvirtinimo procedūra bus baigta teigiamai, sprendimas iš tikrųjų galėtų įsigalioti kitų metų pavasarį.

Teigiama, kad toks sprendimas buvo priimtas dėl didelio spaudimo Šveicarijai iš kitų šalių. Pavyzdžiui, Vokietija norėjo perduoti Ukrainai priešlėktuvinių sistemų „Gepard“ šaudmenų ir kulkosvaidžių amunicijos. Danija kreipėsi į Berną, prašydama leidimo tiekti Ukrainai šarvuotus transporterius „Piranha III“. Tačiau Šveicarija abu prašymus atmetė.

Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar paskelbė, kad Ukrainos gynėjai šią savaitę neprarado nė vienos pozicijos Bachmuto mieste, taip pat patvirtino informaciją apie Ukrainos pajėgų (AFU) pasistūmėjimą 2 km Bachmuto kryptimi.

„Priešui nepavyko įgyvendinti savo planų. Jis patyrė didelių gyvosios jėgos nuostolių, mūsų gynėjai pasistūmėjo 2 km Bachmuto kryptimi. Šią savaitę nepraradome nė vienos pozicijos Bachmute“, – rašė ji susirašinėjimo platformoje „Telegram“.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

H.Maliar taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusijos pajėgos „giria save, kalba apie tariamą sėkmę ir kuria istorijas apie Ukrainos karinę vadovybę“. 

Jos nuomone, melaginga informacija apie ginklų trūkumą, tikriausiai skleidžiama norint pateisinti tikrąją padėtį.

Ukrainos kariuomenės sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos gynėjams pavyko surengti veiksmingas kontratakas Bachmuto kryptimi, dėl kurių okupantai kai kuriose vietovėse atsitraukė iki 2 km.

Ukrainos karo analitikas Oleksandras Musijenka pareiškė, kad Kyjivo rėmėjai supranta, jog kontrpuolimas „gali nelemti visiško Rusijos kariuomenės išstūmimo ir galutinio Rusijos pralaimėjimo visose okupuotose teritorijose“, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

„Turime būti pasirengę, kad karas tęsis ir kitais metais – arba gali baigtis dar šiemet, – sakė O.Musijenka Ukrainos radijui „NV Radio“. – Viskas priklausys nuo to, kaip vystysis mūšiai. Negalime garantuoti, kaip vystysis kontrpuolimas“.

Rusijos privačios karinės grupuotės „Wagner“, kuri vadovavo kovoms Bachmute, vadovas Jevgenijus Prigožinas ketvirtadienį pareiškė, kad ukrainiečių operacijos buvo „deja, iš dalies sėkmingos“. Jis pavadino „apgaulingu“ Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio teiginį, kad kontrpuolimas dar neprasidėjo.

Ukrainos gynybos ministerija paskelbė statistinius duomenis apie oro atakas prieš Kyjivą. 

Pranešta, kad nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija, Ukrainos sostinėje 740 kartų buvo paskelbtas oro pavojaus signalas. Bendrai oro pavojus Kyjive truko 851 valandą ir 38 minutes (tai atitinka šiek tiek daugiau nei 35 dienas).

Taip pat teigiama, kad jau daugiau kaip du mėnesius dėl oro gynybos pastangų „nė viena raketa ar dronas nepasiekė taikinio“.

Maskvoje degė Černiševo mašinų gamykla. Gamykloje gaminami MiG lėktuvų varikliai. „Telegram“ kanalo SHOT duomenimis, gaisras kilo viename iš įmonės pastatų apie 4 val. ryto.

Antrame aukšte esančiame kabinete užsidegė asmeniniai daiktai ir baldai maždaug 15 kvadratinių metrų plote, o nuo ugnies po patalpą pasklido stiprūs dūmai. Į įvykio vietą atvykę gelbėtojai užgesino gaisrą ir nukentėjusiuosius paguldė į ligoninę.

Per pastarąją parą ukrainiečių gynėjai sunaikino 750 rusų karius. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, iš viso nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos kariuomenė jau prarado apie 197 670 savo karių.

Vakar ukrainiečių kariai taip pat sunaikino 5 tankus (iš viso 3745), 8 šarvuotas kovos mašinas (7295), 15 artilerijos sistemų (3068), 2 daugkartinio raketų paleidimo sistemas (559), 2 oro gynybos sistemas (312), 9 operacinio ir taktinio lygmens bepiločius orlaivius (2636).

Mažai kvalifikuotų rusų pajėgų dislokavimas Bachmuto apylinkėse rodo, kad Rusijos gynybos ministerija atsisakė savo tikslo apsupti daug Ukrainos pajėgų, teigiama Karo studijų instituto kasdienėje ataskaitoje.

„Rusijos gynybos ministerija tikriausiai pradėjo deprioritetizuoti pastangas Bachmuto kryptimi 2023 m. sausį, kai nutraukė kalinių verbavimą į „Wagner“. Tai paskatino Prigožiną sausio mėn. suintensyvinti pastangas Soledaro-Bachmuto rajone ir nuo 2023 m. vasario mėn. viešai skųstis dėl nepakankamos ministerijos paramos.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Kovo ir balandžio mėnesiais Rusijos gynybos ministerija trumpam skyrė daugiau išteklių fronto linijai Bachmute, siųsdama tankus T-90 ir oro desantininkus, taip pat mobilizuodama rezervistus į „Wagner“. Balandžio 24 d. J.Prigožinas pareiškė, kad gynybos ministerija flango aplink Bachmutą laikymui dislokavo tik nereguliarius ir nekvalifikuotus dalinius.

Šių dalinių nesugebėjimas atlikti net tokios ribotos misijos rodo, kad Rusijos flangai aplink Bachmutą ir kiti panašiai nepakankamai sukomplektuoti fronto ruožai yra pažeidžiami Ukrainos kontratakų“, – teigia analitikai.

ISW pažymėjo, kad Ukrainos pajėgų pasiskirstymas kartu su pokyčiais mūšio lauke taip pat rodo, kad pavojus, jog Rusija apsups dideles Ukrainos pajėgas Bachmute, gali būti praėjęs.

„Tikėtina, kad “Wagner„ pajėgos ir toliau vykdys frontalines atakas Bachmute, o tai leis Ukrainos pajėgoms organizuotai pasitraukti iš grėsmę keliančių rajonų ir nesusidurti su didelio masto apsuptimi“, – teigė institutas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį, baigiantis dviejų dienų vizitui Gvatemaloje, paragino visas Lotynų Amerikos valstybes pasmerkti Rusijos agresiją prieš jo šalį.

Jis peikė kelių Lotynų Amerikos šalių vyriausybių neutralumą, sakydamas, kad Rusijos agresija rodo pavyzdį, kuriuo gali pasekti ir kiti.

„Jei Rusijai pavyko įsiveržti į kaimyninę šalį, pažeisti sienas ir vykdyti žudynes, kitiems kils pagunda pasekti Rusijos pavyzdžiu“, – sakė D.Kuleba spaudos konferencijoje Gvatemaloje.

Gvatemala yra viena iš nedaugelio Lotynų Amerikos šalių, tvirtai remiančių Ukrainą. Praėjus penkiems mėnesiams nuo Rusijos invazijos pradžios, šios šalies prezidentas Alejandro Giammattei apsilankė Ukrainoje, kad parodytų solidarumą su savo kolega Volodymyru Zelenskiu.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

„Kai kurios Lotynų Amerikos šalys mano, kad... geriausias būdas šiame Rusijos kare prieš Ukrainą yra išlikti neutralioms. Kitos sako, kad šis karas vyksta Europoje, o Lotynų Amerika su juo neturi nieko bendra“, – sakė D.Kuleba.

„Kitos stengiasi draugauti ir su Rusija, ir su Ukraina. Bijau, kad tai nėra tas karas, kuriame šios pozicijos pasiteisintų“, – kalbėjo jis.

D.Kuleba padėkojo Gvatemalai už paramą ir pažymėjo, kad „Gvatemalos žmonės gerai žino, kokias kančias ir destrukciją atneša karas“. Jis turėjo galvoje žiaurų 1960–1996 metų pilietinį karą šioje Centrinės Amerikos šalyje.

„Patikėkite manimi, jokia kita šalis pasaulyje nenori karo pabaigos labiau nei Ukraina“, – sakė jis.

Savo ruožtu A.Giammattei patikino D.Kulebą, kad „Gvatemala ir toliau teiks politinę ir diplomatinę paramą Ukrainai, intensyviai kovojančiai už savo tautos vystymąsi, gerovę ir gynybą“.

„Tikiuosi, kad karas greitai baigsis ir prasidės pačios Ukrainos atkūrimas“, – pridūrė jis.

Amerikiečių tankai „Abrams“ Ukrainai bus pristatyti rudens pradžioje. Tai pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas per klausymą JAV Senate dėl naujojo karinio biudžeto, rašo „Ukrinform“ .

„Darome viską, kas įmanoma, kad pagreitintume šių tankų pristatymą, tokia prognozė – rudens pradžia“, – sakė jis.

L.Austinas patikslino, kad šiuo metu Ukrainos kariuomenė jau gavo „priėjimą“ prie kelių „Abrams“ – tam, kad galėtų pradėti rengti įgulas toms transporto priemonėms, kurios atvyks vėliau. Pentagonas tikisi, kad iki to laiko, kai žadėtieji tankai atvyks į Ukrainą, įgulos jau bus pasirengusios.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Abrams“ tankas

Jungtinės Valstijos šiuo metu dislokuoja infrastruktūrą, skirtą tankams, kuriuos gaus Ukraina, tiekti ir prižiūrėti. Pasak L.Austino, vienas iš pagrindinių sunkumų yra tai, kad „Abrams“ tankai turi dujų turbininį variklį ir kitas sudėtingas sistemas.

„Tačiau mes stengiamės veikti kuo greičiau, kad šias galimybes perduotume ukrainiečiams“, – sakė Pentagono vadovas.

Rusija vėlai ketvirtadienį paneigė Maskvą palaikančių tinklaraštininkų ir samdinių grupės „Wagner“ vadovo teiginius, kad Ukrainos kariuomenė pasiekė proveržį Ukrainos rytuose esančiame Bachmute.

Aukšto rango Ukrainos kariuomenės pareigūnas anksčiau šią savaitę sakė, kad Rusijos pajėgos atsitraukė iš tam tikrų rajonų šalia Bachmuto, Kyjivo pajėgoms šiame mūšyje – ilgiausiame nuo Maskvos invazijos pradžios – surengus riboto masto kontratakas.

Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad Rusijos pajėgos kai kuriuose fronto rytinėje Donecko srityje ruožuose atsitraukė iki dviejų kilometrų atstumu.

Rusijos samdinių grupė „Wagner“, kuri vadovauja Rusijos puolimui prieš Bachmutą, jau tris dienas pripažįsta, kad kai kuriuose rajonuose sėkmingai prasiveržė ukrainiečių daliniai.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos pajėgos pradėjo „formuoti operacijas“ ilgai laukiamam kontrpuolimui prieš Rusijos pajėgas, CNN pranešė aukštas JAV kariuomenės pareigūnas ir aukštas Vakarų pareigūnas.

Siekiant suformuoti mūšio lauką besiartinančioms Ukrainos pajėgoms, smogiama į tokius Rusijos taikinius kaip ginklų sandėliai, vadavietės, šarvuočių ir artilerijos sistemos. Tai standartinė taktika, taikoma prieš dideles jungtines operacijas.

Kai praėjusios vasaros pabaigoje Ukraina pradėjo kontrpuolimą pietinėje ir šiaurės rytinėje šalies dalyse, prieš tai taip pat panašiai buvo vykdomos oro atakos, siekiant suformuoti mūšio lauką. Pasak aukšto JAV karinio pareigūno, šios formavimo operacijos gali tęstis daug dienų prieš didžiąją dalį bet kokio planuojamo Ukrainos puolimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad jo šaliai dar reikia „šiek tiek daugiau laiko“ prieš pradedant kontrpuolimą, kad į šalį galėtų atvykti dar šiek tiek žadėtos Vakarų karinės pagalbos.

„Turėdami (tai, ką turime), galime eiti į priekį ir būti sėkmingi“, – ketvirtadienį paskelbtame interviu Europos visuomeniniams transliuotojams sakė V.Zelenskis.

„Tačiau prarastume daug žmonių. Manau, kad tai nepriimtina. Taigi mums reikia palaukti. Mums dar reikia šiek tiek laiko“, – sakė jis.

Tarp prekių, kurių Ukraina vis dar laukia, yra šarvuotos transporto priemonės, įskaitant tankus, kurie, pasak V.Zelenskio, „atvyksta dalimis“.

Ukrainos vykdomos formavimo operacijos, pasak CNN, taip pat gali būti skirtos priešui suklaidinti. 

Praėjusią vasarą Charkivas buvo labai mažai ruošiamas, tai veikiau buvo žaibiškas antžeminis puolimas. Daugiausia formavimo veiksmų buvo vykdoma Chersone, vykdant tolimojo nuotolio atakas prieš tiltus, amunicijos sandėlius ir valdymo centrus. Dauguma jų buvo vykdomos iš HIMARS. Buvo keletas, bet nedaug, smūgių iš oro.

J.Bideno administracija ieško būdų, kurie galėtų paskatinti Rusiją paleisti du neteisėtai sulaikytus amerikiečius Evaną Herškovičių ir Polą Whelaną, rašo CNN.

Pasak dabartinių ir buvusių JAV pareigūnų, Jungtinės Valstijos šiuo metu neturi sulaikytų aukšto rango Rusijos šnipų, todėl reikia kreiptis pagalbos į sąjungininkus.

J.Bideno administracija plačiai aprėpia šalis sąjungininkes, kuriose yra sulaikytų Rusijos šnipų, kad įvertintų, ar jos sutiktų sudaryti sandorį, kuris būtų didesnio apsikeitimo kaliniais paketo dalis. Tačiau JAV pareigūnai taip pat apklausė sąjungininkus, kurie neturi sulaikytų rusų, kad išsiaiškintų, kas galėtų paskatinti Maskvą paleisti JAV kalinius.

Baltieji rūmai taip pat nagrinėja galimybę sušvelninti siauras sankcijas, sakė aukšto rango administracijos pareigūnai.

Siekiama, kad E.Herškovičius ir P.Whelanas būtų grąžinti namo tuo pačiu sandoriu, privačiai sakė JAV pareigūnai, o du JAV pareigūnai sakė CNN, kad administracija nori pamatyti, kokie kūrybiški pasiūlymai galėtų sudominti Rusiją.

JAV pareigūnai kreipiasi į kai kurias šalis, kurios neseniai suėmė įtariamus Rusijos šnipus, įskaitant Braziliją, Norvegiją ir Vokietiją, taip pat buvusias sovietinio bloko šalis, kad aptartų jų įtraukimą į galimus apsikeitimus kaliniais.

Vokietijoje sulaikytas buvęs Rusijos vidaus žvalgybos pulkininkas Vadimas Krasikovas, kuris sąraše yra vienas pirmųjų kalinių, kuriuos Rusija nori susigrąžinti.