Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Zelenskis prakalbo apie Baltijos šalis: Rusija gali surengti mobilizaciją, kad jas užpultų
21:42
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusija riboja prieigą prie socialinių tinklų, siekdama užkirsti kelią riaušėms, kurios galėtų kilti paskelbus visuotinę mobilizaciją dėl naujos didelio masto puolimo prieš Ukrainą arba dėl puolimo prieš vieną iš Baltijos valstybių.
„Prieigos prie socialinių tinklų ribojimas Rusijos Federacijoje nėra susijęs su kritikos valstybės vadovui ribojimu, bet, mano nuomone, su gilesne užduotimi – užkirsti kelią riaušėms. Kas galėtų sukelti riaušes mūsų šiaurinėje kaimynėje? Keletas dalykų.
Pirmasis – visuotinė mobilizacija, didelė mobilizacija Rusijoje. Tai žmonių mobilizacija iš centrinių miestų, įskaitant, žinoma, Maskvą ir Sankt Peterburgą.
Kodėl reikalinga tokia didelė mobilizacija? Siekiant pakartoti puolimą, didelį puolimą prieš Ukrainą. B variantas – siekiant išleisti mažiau ir įdėti mažiau pastangų bei surengti lygiagretų nedidelį puolimą ten, kur galima apsiriboti mažesniu kovinių pajėgų skaičiumi. Kodėl? Nes viena ar kita valstybė, pavyzdžiui, Baltijos šalys, nėra pasirengusios stipriai konfrontacijai“, V.Zelenskį cituoja „Ukrayinska Pravda“.
V.Zelenskis daro išvadą, kad Rusijoje „planas A yra didelė mobilizacija, socialinių tinklų ribojimas siekiant pulti.“
„O kur – manau, jie turi keletą variantų. Ir čia jis žiūri, kas vyksta su NATO šalimis. Manau, pasirinkimas yra būtent dėl to“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Paklaustas, ar NATO 5 straipsnis veiktų užpuolus Baltijos valstybėms, V.Zelenskis atsakė: „Manau, kad galbūt ne visos šalys norėtų paremti (Baltijos valstybes – red.), bet, mano nuomone, NATO šalys neturės pasirinkimo, kitaip NATO nebeliks. Jos turės susivienyti ir reaguoti į tai, ką Putinas gali potencialiai padaryti. Kitaip jos tiesiog nebeturės aljanso.“
Zelenskis atskleidė įspūdingą sumą: štai kiek pinigų dėl Ukrainos atakų neteko Kremlius
20:32
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukrainos tolimieji smūgiai kovo mėnesį Rusijos naftos pramonei padarė nuostolių už mažiausiai 2,3 mlrd. dolerių.
„Mūsų tolimieji smūgiai ir toliau duoda rezultatų – esu dėkingas visiems mūsų kariams už jų taiklumą. Vien tik šį kovo mėnesį Rusijos naftos pramonės nuostoliai dėl mūsų tolimųjų smūgių vertinami mažiausiai 2,3 mlrd. dolerių. Tai tik vienas mėnuo. Dabar, balandžio mėnesį, mes tęsiame tai“, – sakė V.Zelenskis paskelbta pranešime.
Jis taip pat išreiškė apgailestavimą dėl JAV sprendimo sušvelninti naftos sankcijas Rusijai.
„Diplomatijai tai neduos jokios realios naudos, o kiekvienas doleris iš naftos tik skatina Rusiją tęsti karą. Bet net ir su šiais pinigais jie vis tiek neišspręs problemų“, – sakė Ukrainos prezidentas.
„The New York Times“: karas Irane nepadės Putinui laimėti
19:25
Karas Irane atnešė Rusijai ekonominę sėkmę: naftos kainos šoktelėjo į viršų, o sankcijos buvo sušvelnintos. Tačiau tai vis tiek nepadės Kremliui nugalėti Ukrainos, sako „The New York Times“ (NYT), apžvalgininkas Serge'as Schmemannas.
„Iranas buvo artimiausias Rusijos partneris Artimuosiuose Rytuose, tiekęs dronus smūgiams Ukrainoje ir suteikęs svarbų maršrutą sankcijoms apeiti“, – prisiminė apžvalgininkas.
Prieš tai Kremliui nepavyko užkirsti kelio kito diktatoriaus Basharo al-Assado nuvertimui Sirijoje.
Apžvalgininkas pažymėjo, kad kitas JAV taikinys yra dar vienas V.Putino sąjungininkas – Kuba.
„Rusija neteko bet kokios įtakos Irano ar kitų savo sąjungininkų ateityje. Nuo Maduro nuvertimo naftos kompanijos buvo išstumtos iš Venesuelos. Sausį JAV pajėgos be gėdos konfiskavo rusišką tanklaivį už tariamą sankcijų prieš Venesuelą pažeidimą“, – rašo apžvalgininkas.
„JAV prezidento Donaldo Trumpo paslaptinga simpatija Rusijos diktatoriui tapo lemiamu koziriu Putino rankose, kuris tikėjosi jį panaudoti, kad gautų Vašingtono paramą savo pergalei prieš Ukrainą: užimti visą Donbasą ir neutralizuoti šalį. Atitinkamai Putinas vengė asmeniškai kritikuoti Trumpą dėl savo draugų likimo“, – sako Serge'as Schmemannas.
Jis teigia, kad net jei Rusijos oligarchai ir suteiktų lėšų karui su Ukraina, ir net atsižvelgiant į tikimybę, kad bus sumažintas JAV ginklų tiekimas Kiyjivui, karas ir toliau darys milžinišką žalą Rusijai.
Turkija imasi iniciatyvos: norime surengti Putino ir Zelenskio susitikimą
17:10
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paskelbė esąs pasirengęs surengti taikos derybas dėl Ukrainos prezidentų lygiu. Apie tai pranešė Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas, rašo „RBC-Ukraine“.
H.Fidanas patikslino, kad Turkijos prezidentas išreiškė pasirengimą surengti tokias derybas bendraudamas tiek su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, tiek su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu.
„Turkija yra pasirengusi prisidėti prie taikos proceso Ukrainoje skatinimo visais lygiais – tiek techniniu, tiek vadovaujančiu. Esame pasirengę suteikti platformą deryboms, suteikti reikiamą organizacinę paramą ir sudaryti palankias sąlygas konstruktyviam šalių dialogui“, – pabrėžė Turkijos ministras.
Jis sakė, kad derybos priklauso ne tik nuo „mūsų noro“, bet ir nuo „šalių pasirengimo“.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pakomentavo derybų galimybę interviu „Ukrinform“. Jis sakė, kad Ukraina kreipėsi į Turkiją dėl susitikimo tarp V.Zelenskio ir V.Putino organizavimo, kuriame galėtų dalyvauti ir R.T.Erdoganas bei D.Trumpas.
„Mes paprašėme Turkijos apsvarstyti galimybę surengti prezidentų V.Zelenskio ir V.Putino susitikimą, kuriame galėtų dalyvauti prezidentai R.T.Erdoganas ir D.Trumpas. Mes esame pasirengę šiam susitikimui“, – sakė Andrijus Sybiha.
Tačiau jis pažymėjo, kad Rusijos pusė vengia tokio susitikimo:
„Vienintelis dalykas yra tai, kad V.Putinas šiuo metu slepiasi. Bet Ukrainos prezidentas yra pasirengęs tokiam susitikimui. Mes norime užbaigti šį karą. Turime veiksmingų pasiūlymų“, – sakė Ukrainos ministras.
Admirolo prognozė: „Klasikinė Rusijos arba Ukrainos pergalė mažai tikėtina“
16:27
Šiuo metu klasikinė Ukrainos ar Rusijos karinė pergalė atrodo mažai tikėtina. Tai „Radio NV“ teigė admirolas Robas Baueris, NATO Karinio komiteto pirmininkas, kalbėdamas apie padėtį Ukrainos mūšio lauke.
„Šiuo metu klasikinė karinė pergalė kuriai nors iš šalių atrodo mažai tikėtina. Taip yra todėl, kad okupuotoje Ukrainos teritorijoje šiuo metu yra 700 tūkst. Rusijos karių“, – pabrėžė jis.
Admirolas mano, kad juos bus sunku išvaryti, ir „mes visi turime iš to pasimokyti“.
„Jei būtume davę viską 2022 m., kai Ukraina taip sėkmingai atkovojo savo teritoriją iš rusų, tarkime, nuo balandžio iki rugpjūčio, ir jei būtume davę viską, ko prašė, tada karo baigtis tikriausiai būtų buvusi visiškai kitokia“, – pabrėžė R.Baueris.
Tuo pačiu metu jis tvirtai tiki, kad Rusija „jau strategiškai pralaimėjo šį karą, dėl ko tapo Kinijos satelite“.
„Karinės perspektyvos požiūriu negaliu įsivaizduoti nė vieno scenarijaus, pagal kurį Rusija galėtų išeiti iš šio karo nugalėtoja“, – sakė admirolas.
Kuleba įspėjo dėl Baltarusijos: pasiruošimo požymiai – aiškūs
14:29
Baltarusija tebėra Rusijos agresijos prieš Ukrainą įrankis, pareiškė buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitro Kuleba, komentuodamas įtartiną Baltarusijos kariuomenės veiklą prie Ukrainos sienos, rašo UNIAN.
Jis priminė, kad 2022 m. Baltarusija atvėrė savo teritoriją ir oro erdvę Rusijai, kad ši galėtų surengti puolimą prieš Kyjivą. Tuo metu pati Baltarusijos kariuomenė liko nuošalyje, o privačiuose pokalbiuose Baltarusijos pareigūnai tvirtino, kad nieko negali padaryti dėl Rusijos puolimo iš jų teritorijos.
„Taigi, iš esmės, pirmoji išvada: Rusija laiko Baltarusiją antruoju frontu, kurį norėtų atidaryti prieš Ukrainą“, – pažymi D.Kuleba.
Buvęs ministras išvardijo keletą požymių, rodančių, kad V.Putinas greičiausiai rengia Baltarusiją tiesioginiam įsitraukimui į karą.
Pirmasis požymis – nuolatinės karinės pratybos, kurias Baltarusijos kariuomenė vykdo jau penkerius metus. Be to, šios pratybos vyksta prižiūrint Rusijos instruktoriams.
Antrasis požymis – aiškus Baltarusijos vadovybės dėmesys visos Baltarusijos, o ne tik jos ginkluotųjų pajėgų, mobilizacijos parengčiai.
D.Kuleba taip pat nurodo kitus nerimą keliančius požymius: didelio masto vadų ir karinius manevrus, Baltarusijos stiprinimą Rusijos oro gynybos sistemomis bei vis glaudesnį tiesioginį Rusijos ir Baltarusijos kariuomenių bendradarbiavimą.
„Esu įsitikinęs, kad rusai rimtai padeda Baltarusijai ruoštis. Mūsų stebimų veiksnių derinys rodo naują Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų pasirengimo lygį konkretiems veiksmams, vykdomiems Rusijos Federacijos kontrolėje,. Ar tai reiškia, kad Baltarusija ruošiasi pradėti puolimą? Mano nuomone, dar ne“, – tvirtino buvęs ministras.
Pasak D.Kulebos, A.Lukašenka yra pakankamai gudrus ir protingas, kad suprastų Baltarusijos tiesioginio įsitraukimo į karą pasekmes.
„Jo svajonė – išsaugoti Baltarusiją kaip savotišką pusiau salą, išlikusią Sovietų Sąjungą. Ir apsaugoti savo karius nuo mirties, savo miestus nuo sunaikinimo. Tačiau V.Putinas įtraukia jį į šią sumaištį“, – tvirtina buvęs diplomatas.
Ukraina patvirtino: svarbi Rusijos dronų gamykla – sunaikinta
11:12
Ukrainos karinis jūrų laivynas ir Generalinis štabas patvirtino, kad gamykla buvo sunaikinta.
„Ukrainos karinis jūrų laivynas „Neptune“ raketomis surengė tikslinį smūgį prieš „Atlant Aero“ gamyklos gamybos pastatą Taganroge.
Ši gynybos pramonės įmonė yra svarbi Rusijos karinio-pramoninio komplekso dalis, kurioje buvo kuriami ir gaminami dronai, įskaitant puolamąjį ir žvalgybinį droną „Molniya“, „Orion“ komponentus bei kitus komponentus, skirtus nepilotuojamiems orlaiviams ir kosminėms technologijoms“, – teigiama karinio jūrų laivyno pranešime.
„Šios įmonės sunaikinimas sumažins priešo gebėjimą gaminti dronus ir susilpnins Rusijos gebėjimą smogti civiliniams taikiniams Ukrainoje“, – teigiama Generalinio štabo pranešime.
Anksčiau skelbta, kad Pietų Rusijos Taganrogo mieste po naktį į sekmadienį suduotų Ukrainos raketų smūgių dega dronų gamykla, pranešė portalas „The Kyiv Independent“, remdamasis nepriklausomu „Telegram“ kanalu „Exilenova Plus“.
Gamykla gamina dronus Rusijos kariuomenei ir yra įsikūrusi buvusios Taganrogo automobilių gamyklos teritorijoje.
Pasak leidinio, šioje vietoje veikia Rusijos gynybos įmonė „Atlant-Aero“.
Volodymyras Zelenskis smerkia sankcijų rusiškai naftai švelninimą
11:04 Atnaujinta 11:30
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pasmerkė sankcijų rusiškai naftai švelninimą.
„Kiekvienas už rusišką naftą sumokėtas doleris yra pinigai karui“ Ukrainoje, socialiniame tinkle „X“ paskelbė V.Zelenskis, teigdamas, kad milijardai dolerių, išleistų žaliavai iš Rusijos, yra „tiesiogiai paverčiami naujais smūgiais“ Ukrainai.
Nors Ukrainos lyderis nepaminėjo Jungtinių Valstijų, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija penktadienį paskelbė apie mėnesio trukmės sankcijų išimtį, leidžiančią parduoti laivuose jūroje jau esančią Rusijos naftą ir jos produktus.
Taip siekiama sušvelninti pasaulinius tiekimo sukrėtimus dėl JAV ir Izraelio karo prieš Iraną.
JAV Iždo departamentas licenciją išdavė praėjus dviem dienoms po to, kai iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad Vašingtonas išimties nepratęs.
V.Zelenskis teigė, kad šiuo metu jūroje yra daugiau nei 110 tanklaivių, gabenančių rusišką naftą, pažeidžiančių tarptautines sankcijas. Pasak jo, jie gabena daugiau nei 12 milijonų tonų žalios naftos, „kuri, sušvelninus sankcijas, vėl gali būti parduota be pasekmių“.
„Tai yra 10 milijardų dolerių – išteklius, kuris tiesiogiai paverčiamas naujais smūgiais prieš Ukrainą“, – sakė V.Zelenskis.
Ukrainos lyderis teigė, kad per pastarąją savaitę Rusija paleido daugiau nei 2 360 atakos dronų, daugiau nei 1 320 valdomų aviacijos bombų „ir beveik 60 įvairių tipų raketų į mūsų miestus ir bendruomenes“.
Per vieną naktinį išpuolį šiauriniame Černigovo mieste žuvo 16 metų berniukas ir keturi žmonės buvo sužeisti, sekmadienį pranešė vietos administracijos vadovas.
V.Zelenskis sakė: „Svarbu, kad Rusijos tanklaiviai būtų sustabdyti, jiems nebūtų leidžiama pristatyti naftos į uostus. Agresoriaus naftos eksportas turi sumažėti, o Ukrainos ilgalaikės sankcijos ir toliau siekia šio tikslo.“
Šią savaitę Vašingtone po Didžiojo septyneto (G7) finansų lyderių susitikimo Prancūzijos finansų ministras Rolandas Lescure'as pabrėžė, kad „Rusija neturi gauti naudos iš to, kas vyksta Irane“.
R.Lescure'as pridūrė, kad Ukraina taip pat neturėtų tapti „neplanuotu nuostoliu“.
2022 metais pradėta Rusijos invazija į Ukrainą tapo kruviniausiu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Ukrainos ambasadorė kreipėsi į JAV
10:13
Ukrainos ambasadorė Jungtinėse Valstijose Olha Stefanišyna paragino JAV administraciją atnaujinti sankcijas, ribojančias prekybą Rusijos naftos produktais.
Ji teigė, kad nepriimtina, jog Rusija gautų naudos iš savo sąjungininkės Irano veiksmų.
„Raginame JAV administraciją atnaujinti sankcijas Rusijos naftai ir naftos produktams. Mūsų bendras interesas – apriboti finansavimą, kurį Rusija naudoja savo išpuoliams prieš Ukrainą ir JAV priešų rėmimui“, – sako Ukrainos ambasadorė paskelbtame pranešime.
Pasak diplomatės, jei Rusija pamatys, kad karo kurstymas yra pelningi, pasaulyje gali atsirasti naujų problemų.
„Verta paminėti, kad Rusijos atstovas naftos sankcijų atšaukimą jau pavadino „bendradarbiavimu“, – pažymėjo O.Stefanišyna.
Slovakijos premjeras piktinasi Lietuva ir Latvija, uždariusiomis oro erdvę jo skrydžiui į Maskvą
08:58
Lietuva ir Latvija neleis Robertui Fico pasinaudoti jų oro erdve kelionei į Maskvą, kur gegužę vyks Rusijos Pergalės dienos minėjimas, šeštadienį pranešė pats Slovakijos premjeras.
„Lietuva ir Latvija jau paskelbė, kad neleis mums skristi per jų teritorijas skrydžio į Maskvą metu“, – kreipimesi, kurį cituoja portalas „The Kyiv Independent“, sakė R.Fico.
„Kodėl? Europos Sąjungos valstybės narės neleidžia kitos Europos Sąjungos valstybės narės ministrui pirmininkui skristi į šias teritorijas“, – sprendimą kritikavo lyderis.
R.Fico į Maskvą minėti Rusijos Pergalės dienos vyko ir prieš metus, nepaisant Europos pareigūnų, įskaitant ES užsienio politikos vadovę Kają Kallas, raginimų boikotuoti renginį.
„Tikrai rasiu kitą maršrutą, kaip tai padariau pernai, kai mus torpedavo Estija“, – teigė R.Fico.
Gegužės 9 dieną Rusija rengia grandiozinius karinius paradus, skirtus Antrojo pasaulinio karo pabaigai Europoje paminėti, dažnai naudodama iškilmes Sovietų Sąjungai šlovinti ir savo karui pateisinti. Dauguma Europos valstybių, įskaitant Ukrainą, Pergalės Europoje dieną mini gegužės 8 dieną.
Šiaurės Ukrainoje per rusų smūgį žuvo paauglys
08:45
Šiaurės Ukrainoje per naktinį rusų smūgį žuvo paauglys ir buvo sužeisti keturi žmonės, sekmadienį pranešė miesto karinė administracija.
„Žuvo vienas žmogus – 16 metų berniukas“, – „Telegram“ pranešė Černihivo miesto karinės administracijos vadovas Dmytro Bryžynskis.
Jis pridūrė, kad per išpuolį, kuris apgadino kelis namus bei administracinius ir švietimo pastatus, buvo sužeisti keturi žmonės.
