Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Times“: Rusija „apakino“ britų gynybos ministro lėktuvą virš Estijos
08:50
Jungtinės Karalystės karališkųjų oro pajėgų (RAF) lėktuvui, kuriuo skrido šalies gynybos ministras Johnas Healey, skrendant netoli Rusijos sienos, poveikį padarė elektroninio karo priemonės, laikraščiui „The Times“ atskleidė informuoti šaltiniai.
Pasak straipsnio, J.Healey užbaigė vizitą Estijoje, kur susitiko su gynybos ministru Hanno Pevkuru ir britų kariais, o po to keliavo atgal į Jungtinę Karalystę.
Nurodoma, kad ministras taip pat surengė pasitarimą su aukšto rango karininkais įslaptintoje vietovėje netoli Veru miesto pietryčių Estijoje. Šiame regione, kaip pažymi „The Times“, nuolat veikia Rusijos elektroninio karo įranga.
Dar kelionės pradžioje orlaivis prarado GPS signalą. Kaip skelbia „The Times“, jo buvo neįmanoma atkurti visiškai neišjungus ir neperkrovus orlaivio sistemų, o to padaryti ore techniškai neįmanoma.
Nešiojamieji kompiuteriai ir išmanieji telefonai taip pat negalėjo prisijungti prie interneto, todėl pilotai buvo priversti naudoti atsargines navigacijos sistemas savo padėčiai įvertinti.
Dėl trukdžių taip pat sutriko kai kurių pilotų kabinos prietaisų skydelio elementų veikimas. Šaltinis Karališkosiose oro pajėgose GPS signalo sutrikimą apibūdino kaip labai retą atvejį.
Šalies gynybos ministerijai artimas pašnekovas Rusijos veiksmus pavadino neapgalvotu įsikišimu, tačiau pabrėžė, kad kariniai orlaiviai yra gerai parengti tokiems incidentams.
Leidinio pašnekovai negalėjo pasakyti, ar ministro orlaivis tapo sąmoningos elektroninio karo priemonių atakos taikiniu, ar lėktuvas atsitiktinai pateko į trikdžių veikimo zoną. Tačiau jo maršrutas buvo matomas skrydžių stebėsenos svetainėse.
2024 m. Rusija taip pat sutrikdė lėktuvo, kuriuo skrido tuometinis britų gynybos ministras Grantas Shappsas, GPS signalą. Tai įvyko jam skrendant netoli Kaliningrado virš Baltijos jūros. Maždaug 30 min. orlaivis prarado ryšį su palydovais, todėl pilotams taip pat teko naudotis alternatyviomis navigacijos sistemomis.
Prieš tai Baltijos šalys ir Lenkija ne kartą pranešė apie GPS sutrikimus dėl Rusijos elektroninio karo sistemų, kuriomis siekiama slopinti bepiločius orlaivius. Tuo pat metu kai kurie regiono politikai Rusijos veiksmus įvertino kaip hibridinio karo dalį.
Išbandė prieš Ukrainą naują ginklą: kas žinoma apie reaktyvinius Rusijos atakos dronus
13:29
Rusija nuo gegužės mėnesio prieš pradėjo naudoti naujus reaktyvinius atakos dronus „Geranium-4“. Kaip nurodo Ukrainos karinė žvalgyba, jis yra greitesnis už ankstesnes versijas, manevringesnis ir kur kas pavojingesnis.
Pažymima, kad baigiant pasirengimą serijinei „Geranium-4“ gamybai (iki 2026 m. sausio mėn.) buvo atlikti pirmieji bandomieji paleidimai iš Primorsko bepiločių orlaivių uosto (Rusijos Orelio sritis) ir buvusio Donecko oro uosto teritorijos.
Ukrainos gynybos žvalgybos duomenimis, Rusija naudojo benzinu varomo „Geranium-2“ sklandytuvą ankstesnėms reaktyvinio bepiločio orlaivio „Geranium-3“ versijoms gaminti. Tačiau ši patirtis parodė, kad jis nepakankamai tvirtas skraidyti dideliu greičiu, ypač manevruojant su didele apkrova.
„Geranium-4“ reaktyvinis bepilotis orlaivis turi savo naują sklandytuvą su geresne aerodinamine kokybe, sustiprinta konstrukcija ir padidintos traukos turboreaktyviniu varikliu. Sparnai nebeatskiriami nuo centrinės dalies. Siekiant sumažinti oro pasipriešinimą, ant korpuso sumažintas technologinių liukų skaičius.
Tikėtina, kad naujasis dronas buvo sukurtas kaip atsakas į efektyvų Ukrainos bepiločių orlaivių perėmėjų darbą.
Teigiama, kad naujasis dronas turi keletą esminių skirtumų nuo ankstesnių versijų: josparnai nebeatsiskiria nuo centrinės korpuso dalies; ant korpuso yra mažiau technologinių liukų, mažinančių oro pasipriešinimą. Tuo tarpu matmenys išliko standartiniai: 3,5 m ilgio ir 3 m pločio (sparnų plotis).
Pasak Ukrainos karinės žvalgybos, orlaivyje „Geranium 4“ rasti dviejų tipų Kinijoje pagaminti turboreaktyviniai varikliai.
Naujoji konstrukcija leidžia dronui manevruoti 300-400 km/val. greičiu, pakilti į 5 km aukštį, įveikti 450 kilometrų atstumą.
Pažymima, kad „Geranium-4“ gali nešti įvairias mirtinas kovines galvute. Tai gali būti didelės sprogstamosios arba termobarinės sprogstamosios medžiagos, kurių masė siekia 50 kg. Taip pat padidintas termobarines sprogstamąsias medžiagas, kurių masė 90 kg.
Praeitą savaitę paskelbta, kad Černihivo srityje rastos rusiškos raketos R-60 nuolaužos pasižymėjo padidintu radiaciniu fonu dėl nuskurdinto urano elementų.
Rusija smogė Pavlohradui: sužeisti 5 žmonės, įskaitant vaiką
13:05
Rusams pirmadienį atakavus Pavlohradą Ukrainos Dnipropetrovsko srityje, kilo gaisras, apgadintas daugiabutis, o penki žmonės buvo sužeisti, rašo „Ukrainska Pravda“.
Srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža platformoje „Telegram“ pranešė: „Priešas sudavė smūgį Pavlohradui. Kilo gaisras. Apgadintas daugiabutis (...) Pavlohrade jau yra penki nukentėjusieji. Tarp jų – šešerių metų berniukas“.
Pasak O.Hanžos, vaikas gydomas ambulatoriškai, o trys suaugusieji paguldyti į ligoninę. Gydytojai jų būklę vertina kaip vidutinio sunkumo.
„Azov“ kariai parodė, kaip medžioja rusus greitkelyje prie Mariupolio
12:11
Ukrainos nacionalinės gvardijos 1-ojo korpuso „Azov“ kariai pademonstravo, kaip naikina Rusijos pajėgų taikinius Mariupolio–Taganrogo ir Mariupolio–Volnovakhos keliuose.
„Azov“ patruliuoja pasienio zonoje aplink Mariupolį...1-ojo Nacionalinės gvardijos korpuso „Azov“ pilotai jau vykdo užduotis, susijusias su taikinių naikinimu prie Rusijos sienos. Vaizdo įraše – kariniai veiksmai greitkeliuose Mariupolis–Taganrogas ir Mariupolis–Volnovacha“, – teigiama pranešime.
„Azov“ kariai pabrėžė, kad Ukrainos teritorija turi būti laisva nuo Rusijos kariuomenės, o patikimiausias būdas tai pasiekti – perkelti „sanitarinę zoną“ priešo logistikai arčiau pačios Rusijos ir okupuoto Krymo.
Balandžio 16 d. „Azov“ kariai pareiškė, kad perėmė visų Rusijos logistikos kelių prie okupuoto Donecko kontrolę ir nuo šiol naikins visus taikinius, judančius šiais maršrutais.
Gegužės 8 d. „Azov“ pilotai pademonstravo žvalgybos ir smogiamųjų kompleksų veikimą Mariupolyje ir paskelbė, kad patruliuoja kelius iki 160 km atstumu nuo kovos linijos.
Praeitą savaitę okupuotos Chersono srities Rusijos paskirtas vadovas Volodymyras Saldo nurodė apriboti eismą vadinamuoju „Novorosijos“ keliu, kuris veda palei Azovo jūrą ir kurį aktyviai puldinėja ukrainiečių dronai.
„Okupantams nebebus saugu Azovo regione“, – pirmadienį paskelbtoje žinutėje pabrėžė „Azov“ kariai.
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja atvyko į Kyjivą
11:42
Tremtyje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pirmadienį atvyko į Kyjivą solidarumo vizito.
Tai jos pirmasis vizitas karo niokojamoje Ukrainoje. Jis surengtas po to, kai Ukraina paskelbė stiprinanti saugumo priemones prie šiaurinės sienos su Baltarusija dėl naujų atakų iš Minsko grėsmės.
Baltarusija, besiribojanti su Rusija ir Ukraina, tapo placdarmu 2022 metų vasarį pradėtai Kremliaus plataus masto invazijai į Ukrainą. Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka yra vienas artimiausių Kremliaus karinių ir politinių sąjungininkų.
S.Cichanouskaja buvo priversta palikti Baltarusiją po 2020 metų prezidento rinkimų, kuriuose A.Lukašenka paskelbė pergalę, nepaisydamas patikimų opozicijos ir Europos šalių pareiškimų, kad tikroji rinkimų nugalėtoja buvo S.Cichanouskaja.
S.Cichanouskajos patarėjas Dzianisas Kučynskis socialiniuose tinkluose paskelbė jos atvykimo į Kyjivo centrinę geležinkelio stotį nuotraukų ir parašė, kad šis vizitas yra „solidarumo (...) mūsų bendroje kovoje už laisvę ir orumą simbolis“.
S.Cichanouskaja sakė, kad savo vizitą pradėjo aplankydama Maryjos Zaicavos – baltarusės, kuri prisijungė prie protestų prieš A.Lukašenką Baltarusijoje ir taip pat padėjo atremti Rusijos invaziją – kapą.
„Maryja yra naujos baltarusių kartos simbolis. Žmonių, kurie supranta, kad Baltarusijos laisvė ir Ukrainos laisvė yra neatsiejamos“, – rašė S.Cichanouskaja.
Nuo Rusijos invazijos pradžios prie Ukrainos pajėgų prisijungė dešimtys baltarusių.
Likus dienai iki S.Cichanouskajos atvykimo į Kyjivą, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas įspėjo A.Lukašenką nebeįsitraukti į Maskvos karą prieš Ukrainą.
Anksčiau šį mėnesį Rusija ir Baltarusija surengė tris dienas trukusias branduolinių pajėgų pratybas.
Stubbas padarė intriguojantį pareiškimą apie savo vaidmenį derybose su Rusija
11:20
Suomijos prezidentas Alexanderas Stubbas padarė intriguojantį pareiškimą apie savo galimą dalyvavimą derybose su Rusija kaip ES atstovas.
Jis buvo paklaustas, ar pasiruošęs būti Europos atstovu derybose.
„Į šį klausimą tikriausiai negalima atsakyti neigiamai“, – sakė A.Stubbas interviu transliuotojui „Yle“.
Kartu jis pabrėžė, kad apie taiką bus galima pradėti diskutuoti tik tada, kai Rusija sutiks nutraukti ugnį.
Savo ruožtu laikraštis „Helsingin Sanomat“, remdamasis savo šaltiniais diplomatiniuose sluoksniuose, rašo, kad A.Stubbui siūloma imtis svarbios užduoties.
Europa ruošiasi pradėti aukšto lygio derybas su Rusija ir ieško atstovo, o Suomijos prezidentas šiame procese galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį.
Portalo „Politico“ duomenimis, ES tęsia konsultacijas dėl derybininko, kuris dalyvautų Ukrainos ir Rusijos taikos derybose vietoj JAV atstovų, paskyrimo.
Kalbėta apie Merkel ir Schroederį
Plačiau skaitykite ČIA.
Šaltiniai: kaip Peskovas bandė atkalbėti Putiną nuo vieno veiksmo
11:04
Kai kurie Rusijos politinio „elito“ nariai, įskaitant Kremliaus atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą ir prezidento administracijos pirmąjį pavaduotoją Sergejų Kirijenką, privačiai bandė įtikinti Vladimirą Putiną atsisakyti griežčiausių interneto apribojimų, laikraščiui „The Guardian“ teigė du šaltiniai, susipažinę su šiomis diskusijomis.
Tačiau bandymai pakeisti V.Putino nuomonę buvo nesėkmingi, teigė šaltiniai.
Mėginimai paveikti V.Putino sprendimą dėl blokadų vyko didėjančių vidaus problemų fone. Šiais metais pasikeitė Rusijos „elito“ nuotaikos ir „nusivylimas Putinu tapo labai gilus“, sakė įtakingas verslo atstovas ir pridūrė, kad „vis labiau jaučiamas artėjančios katastrofos jausmas“.
„Niekas nemano, kad rytoj viskas staiga žlugs. Tačiau suprantama, kad ir toliau priimami visiškai beprasmiški ir save naikinantys sprendimai. Žmonės, kurie anksčiau gynė V.Putiną, dabar to nebedaro. Išnyko pati ateities nuojauta“, – sakė šaltinis.
Interneto apribojimai tapo Maskvos „elito“ nepasitenkinimo ir juodų juokelių priežastimi, rašo „The Guardian“.
Rusai kinams pavydi laisvės
Plačiau skaitykite ČIA.
Rado pigų būdą, kaip apsaugoti Ukrainos miestus nuo Rusijos dronų ir raketų
10:36
Ukrainai ypač trūksta raketų-perėmėjų. Be to, jie nepaprastai brangūs. Vietoje jų Ukraina vis dažniau pasikliauja elektroninės kovos priemonėmis (REB), skirtomis neutralizuoti ir nukreipti Rusijos dronus bei raketas, rašo „Politico“.
Leidinio žurnalistai pabendravo su naujausios ukrainietiškos REB „Lima“, sukurtos ukrainietiško gynybos startuolio „Cascade Systems“, kūrėjais ir sužinojo, kaip ji veikia.
Skirtingai nuo tradicinių oro gynybos sistemų, kurios naikina artėjančias grėsmes raketomis, „Lima“ slopina ir klastoja palydovinės navigacijos signalus. Ši sistema generuoja galingus trukdžių laukus, priverčiančius Rusijos raketas nukrypti nuo kurso.
Jei palydovų signalai blokuojami, Rusijos tolimojo nuotolio raketos gali tęsti skrydį naudodamos inercines navigacijos sistemas, tačiau jų tikslumas gali nukrypti maždaug 2 kilometrais kas 100 kilometrų – tai reiškia, kad tikimybė pataikyti į tikslą gerokai sumažėja.
„Kai „Lima“ įjungta, raketų nukrypimas tampa dar didesnis. Be paprasto navigacijos slopinimo, mes naudojame koordinačių užkeitimą ir jų koregavimą keliais kilometrais. Mes galime priversti jų raketas kristi į laukus, o ne pataikyti į taikinius“, – paaiškino „Lima“ sistemos kūrėjas ir Ukrainos teritorinės gynybos pajėgų radijoelektroninės kovos padalinio „Naktinė sargyba“ vadas, šaukiniu Alchemikas.
Privalumai
„Lima“ sistema, skirtingai nuo daugelio kitų taktinių radijoelektroninės kovos priemonių, gali aprėpti didelius plotus, išsaugodama kritiškai svarbią infrastruktūrą.
Kaip rašo „Politico“, vieneto gamyba kainuoja iki 3 mln. grivinų (58 tūkst. eurų), priklausomai nuo modifikacijos. Bendrovė apskaičiavo, kad didelio miesto apsaugai reikėtų nuo 30 iki 100 vienetų tokių sistemų – apie 5 mln. eurų. Tai maždaug vienos „Patriot PAC-3“ raketos kaina.
„Cascade Systems“ jau pristatė daugiau nei 400 „Lima“ sistemų. Kariuomenė pradėjo jas naudoti 2024 m. liepos mėnesį, o 2025 m. spalio mėnesį jų taikymas buvo išplėstas ir apėmė civilinės infrastruktūros apsaugą:
„Kompanijos duomenimis, per pastaruosius 18 mėnesių „Lima“ užblokavo 20 500 „Shahed“ dronų signalus ir nukreipė nuo kurso dešimtis balistinių ir sparnuotųjų raketų“, – teigiama straipsnyje.
Kaip veikia sistema
„Lima“ imituoja palydovinės navigacijos signalus, kuriuos naudoja Rusijos raketos ir dronai, perduodama jiems klaidingas koordinates.
Sistema taip pat gali sukurti „negyvąją zoną“, kurioje Rusijos dronas praranda navigacijos signalą.
„Kai mes… sukuriame pakankamai plačią zoną, apsaugotą „Lima“ stotimis, raketa net nepateks į miestą. Mes ją nukreipsime į atvirą lauką“, – paaiškino Alchemikas.
„Net jei valdomoji bomba nukryps nuo taikinio maždaug 20 metrų, tai jau reiškia, kad taikinys nebus sunaikintas“, – sakė Maksymas Skoreckis, Ukrainos sausumos pajėgų radijoelektroninės kovos skyriaus vadovas.
Jis pažymėjo, kad užblokuoti rusų dronai ir raketos vis tiek nukrinta ir pataiko, padarydami žalą. Kita vertus, kai įprasti kinetiniai priešlėktuvinės gynybos ginklai sunaikina artėjančią raketą ar droną ore, susidariusios nuolaužos vis tiek nukrenta ant žemės, bet padaro mažiau žalos nei nesugadintas nukreiptas ginklas.
„Tačiau ar Rusijos balistinės raketos pataikys į norimą tikslą, kai bus aktyvuota „Lima“? Sakyčiau, kad tai mažai tikėtina“, – pridūrė M.Skoreckis.
Itališkas „tankų naikintojas“ pataikė į namą, buvusį per 120 futbolo aikščių atstumą
10:25
Ukrainiečių įgula teigė, kad itališkuoju „tankų naikintoju“ „B1 Centauro“ pataikė į namą, esantį beveik už 11 kilometrų, tai yra per 120 futbolo aikščių atstumą. Tai – vienas tolimiausių jo paleistų šūvių šiame kare, rašo „Business Insider“.
78-osios atskirosios oro desanto brigados šaulys Ukrainos kanalui „Army TV“ pasakojo, kad šūvis buvo atliktas iš uždaros pozicijos — tanko pabūklą naudojant panašiai kaip artileriją, šaudant į nematomą taikinį iš paslėptos vietos. Pasak jo, iš 11 100 metrų atstumo buvo tiesiogiai pataikyta į pastatą, kuriame buvo priešai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Išgąsdinta Ukrainos dronų Rusija užblokavo kelią iš Jaroslavlio į Maskvą
09:32
Praėjusią naktį Jaroslavlio sritį atakavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronai. Dėl to vietos valdžia priėmė sprendimą laikinai užblokuoti eismą Maskvos kryptimi, pranešė Jaroslavlio srities gubernatorius Michailas Jevrajevas.
„Siekiant užtikrinti saugumą, uždarytas eismas iš Jaroslavlio į Maskvą nuo Maskvos prospekto ir Pietvakarių aplinkkelio sankryžos“, – pažymėjo jis.
M.Jevrajevas taip pat informavo apie oro gynybos pajėgų veiklą.
Tai ne pirmas kartas per pastarąją savaitę, kai Jaroslaviui smūgiuoja ukrainiečių dronai. Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukrainos gynybos pajėgos dronais atakavo naftos perdirbimo gamyklą Jaroslavlyje.
Jis informavo apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Oleksandro Syrskio pranešimą dėl tolimojo nuotolio dronų panaudojimo prieš Rusijos naftos perdirbimo ir eksporto įmones.
„Grąžiname karą namo, į Rusiją, ir tai visiškai teisinga“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Gegužės 19 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas patvirtino, kad buvo sunaikinta naftos perpumpavimo stotis „Jaroslavlis-3“. Buvo patvirtinta, kad buvo apgadinti keturi naftos rezervuarai, kurių bendras tūris – 140 tūkst. kubinių metrų.
Per brutalų Rusijos smūgį Kyjivui sužeisti 87 žmonės
09:22
Per plataus masto Rusijos smūgius Kyjivui sekmadienį žuvo du žmonės, o dar 87 buvo sužeisti, įskaitant tris vaikus, pranešė Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba.
„Po plataus masto išpuolio Kyjive sužeistųjų skaičius padidėjo iki 87, įskaitant tris nepilnamečius. Du žmonės žuvo“, – sakoma pranešime platformoje „Telegram“.
Iš viso per smūgius sostinėje nukentėjo civilinė ir administracinė infrastruktūra 49 vietose.
Naktį į sekmadienį Rusijos pajėgos surengė plataus masto kombinuotą smūgį Ukrainai, panaudodamos 600 įvairaus tipo dronų ir 90 raketų, įskaitant vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“.
Anksčiau skelbta, kad Kyjive žuvo du žmonės ir buvo sužeistas dar 81 žmogus.
Ukrainiečių portalas „Ukrainska pravda“ praneša, kad Kyjive apgadintas Užsienio reikalų ministerijos pastatas, teatras, filharmonija, du muziejai, biblioteka, universitetas, bažnyčia, vienuolynas ir architektūros paminklai. Taip pat nukentėjo pastatas Hruševskio gatvėje, kur yra prezidento Volodymyro Zelenskio ir sankcionuoto verslininko Tymuro Mindičo butai.
Visoje Ukrainoje sekmadienį žuvo keturi žmonės, o dar apie 100 buvo sužeista. Vien Kyjive apgadinta arba sunaikinta apie 30 gyvenamųjų namų.
Portalas „TVP World“ pranešė, kad Kyjive buvo apgadintas dominikonų vienuolynas, kuriam vadovauja lenkų vienuoliai.
