Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Azov“ kariai parodė, kaip medžioja rusus greitkelyje prie Mariupolio
12:11
Ukrainos nacionalinės gvardijos 1-ojo korpuso „Azov“ kariai pademonstravo, kaip naikina Rusijos pajėgų taikinius Mariupolio–Taganrogo ir Mariupolio–Volnovakhos keliuose.
„Azov“ patruliuoja pasienio zonoje aplink Mariupolį...1-ojo Nacionalinės gvardijos korpuso „Azov“ pilotai jau vykdo užduotis, susijusias su taikinių naikinimu prie Rusijos sienos. Vaizdo įraše – kariniai veiksmai greitkeliuose Mariupolis–Taganrogas ir Mariupolis–Volnovacha“, – teigiama pranešime.
„Azov“ kariai pabrėžė, kad Ukrainos teritorija turi būti laisva nuo Rusijos kariuomenės, o patikimiausias būdas tai pasiekti – perkelti „sanitarinę zoną“ priešo logistikai arčiau pačios Rusijos ir okupuoto Krymo.
Balandžio 16 d. „Azov“ kariai pareiškė, kad perėmė visų Rusijos logistikos kelių prie okupuoto Donecko kontrolę ir nuo šiol naikins visus taikinius, judančius šiais maršrutais.
Gegužės 8 d. „Azov“ pilotai pademonstravo žvalgybos ir smogiamųjų kompleksų veikimą Mariupolyje ir paskelbė, kad patruliuoja kelius iki 160 km atstumu nuo kovos linijos.
Praeitą savaitę okupuotos Chersono srities Rusijos paskirtas vadovas Volodymyras Saldo nurodė apriboti eismą vadinamuoju „Novorosijos“ keliu, kuris veda palei Azovo jūrą ir kurį aktyviai puldinėja ukrainiečių dronai.
„Okupantams nebebus saugu Azovo regione“, – pirmadienį paskelbtoje žinutėje pabrėžė „Azov“ kariai.
„The Telegraph“: Ukrainos dronus į Lietuvą rusai gali nukreipti per Kaliningradą
17:45
Britų laikraštis „The Telegraph“ skelbia, kad Ukrainos dronus į Baltijos šalis gali sąmoningai nukreipti Rusija, naudodama siųstuvą Kaliningrade.
„Rusijai nėra priežasties sustoti, nes Maskvai nebus jokių nuostolių ar pasekmių, o jų pastangų grąža yra milžiniška“, – laikraščiui „The Telegraph“ sakė Keiras Gilesas, analitinio centro „Chatham House“ Rusijos ir Eurazijos programos asocijuotas mokslinis bendradarbis.
„Tai, kad GPS signalas buvo blokuojamas dideliame Baltijos jūros regione ir už jo ribų, turėjo būti daug didesnis skandalas, nei kada nors buvo“, – pridūrė ekspertas.
Skrisdami pakankamai žemai, kad išvengtų radarų, ir būdami pakankamai pigūs, kad jų būtų galima dislokuoti šimtus, Ukrainos dronai smogė Maskvai, atakavo Rusijos naftos uostus prie Baltijos jūros, padegė degalų sandėlius ir sunaikino radarus daugiau nei 1600 km atstumu nuo Ukrainos sienos.
Tačiau Rusija surado būdą juos užgrobti ir panaudoti savo kariniams tikslams – ne juos numušdama, o juos apgaudama, atkreipė dėmesį „The Telegraph“.
Kaip Rusija supainioja Ukrainos dronus
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija įspėjo užsienio piliečius ir diplomatus: palikite Kyjivą
17:37 Atnaujinta 17:45
Rusija pirmadienį įspėjo užsienio piliečius ir diplomatus palikti Kyjivą, pareikšdama, kad planuoja surengti daugiau smūgių prieš Ukrainos sostinę, įskaitant jos „sprendimų priėmimo centrus“.
„Smūgiai bus nukreipti tiek į sprendimų priėmimo centrus, tiek į vadovavimo punktus (...) Įspėjame užsienio piliečius, įskaitant diplomatinių atstovybių ir tarptautinių organizacijų personalą, kuo greičiau palikti miestą“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Ukraina: tai daroma specialiai
Ukrainos kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka tai pavadino atviru teroro prieš civilius gyventojus paskelbimu – raketomis ir dronais.
Jo nuomone, šis teiginys atsirado neatsitiktinai. Prieš Kremliaus vadovo vizitą į Kiniją Rusija apsimetė, kad svarsto galimybę nutraukti karą. Dabar ji atvirai demonstruoja priešingai.
A.Kovalenka taip pat atkreipė dėmesį į kontekstą: smūgiai civiliams gyventojams vyksta Rusijos nesugebėjimo apsaugoti savo teritoriją fone – raketos jau pasiekia Maskvą.
„Tai vyksta Rusijos nesugebėjimo užtikrinti saugumą savo teritorijoje fone, kai jau smogiama net Maskvai. Civilių terorizavimu Putinas nori užmaskuoti savo nesugebėjimą užtikrinti Rusijos saugumą. Ir visa tai jis daro užuot nutraukęs karą“, – sakoma centro pranešime.
Kaip pranešė „RBK-Ukraina“, gegužės 24-osios naktį Rusija surengė masinį smūgį Ukrainai – 90 raketų ir 600 bepiločių, pagrindinė kryptis buvo Kyjivas. Ukrainos gynybos ministro patarėjas Serhijus Beskrestnovas paaiškino, kad raketų buvo daugiau, nei Ukrainos priešlėktuvinė gynyba galėjo perimti.
Linas Kojala: Rusija bando kalti pleištą tarp Ukrainos ir Baltijos šalių
17:23
Rusijos režimas siekia įkalti pleištą tarp Baltijos šalių ir Ukrainos, sako politologas Linas Kojala. Taip tarptautinių santykių ekspertas įvertino pastaruoju metu vis garsiau Maskvos skleidžiamą melą, esą Baltijos šalys leidžia Ukrainai atakuoti Rusiją iš jų teritorijos ir dėl to gali sulaukti atsako.
Lino Kojalos teigimu, savo naudai Kremlius mėgina ir išnaudoti incidentus, kai į Lietuvą, Latviją ar Estiją užklysta nuo kurso nukreipti ukrainietiški dronai.
„Rusijos tikslai keli – pirmiausia, skleisti baimę, abejonę, chaosą šalių viduje dėl reakcijos ar reakcijos nebuvimo į tokius incidentus, kad ir kaip Rusija tą bandytų pristatyt. Antras dalykas – kalti pleištą tarp sąjungininkų, NATO sąjungininkų, ir Ukrainos“, – 15min studijoje sakė Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala.
Pasak jo, Baltijos šalys kalbasi su Ukraina dėl to, kad jos dronai, skrendantys į Rusiją, kartais atsiduria Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, tačiau tai nėra konfliktas, o konstruktyvios diskusijos.
Visą laidą su Linu Kojala galite žiūrėti čia:
Nauja Armėnijos jungtis su ES: traukiniai važiuos ne per Rusiją
16:45
Armėnija pirmą kartą geležinkelio jungtimi gali susisiekti su Europos Sąjunga per Sakartvelą ir Turkiją.
„Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad Achalkalakio-Karso geležinkelis, kaip ir Azerbaidžano geležinkelis, dabar yra atviras eksportui iš Armėnijos ir importui į Armėniją. Tai didelis įvykis mūsų šalies ekonominiame gyvenime. Dėkoju savo partneriams iš Turkijos ir Sakartvelo“, – sakė Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas.
Pasak jo, iki šiol Armėnija per Sakartvelo ir Azerbaidžano teritoriją turėjo geležinkelio jungtį su Rusija, o toliau – per Rusiją ir Kazachstaną – su Kinija.
Plačiau skaitykite ČIA.
Estija prabilo apie tai, kodėl Putinas stumia Europą į derybas su Rusija
16:31
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna atskleidė tikrąją priežastį, kodėl Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas bando įtraukti Europą į taikos derybas.
Anot jo, tai nesusiję su bandymas sustabdyti karą, skelbia estų transliuotojas ERR.
Po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo, kuris vyko gegužės 21–22 d. Švedijos mieste Helsingborge, M.Tsahkna kalbėjo laidos „Ukraina studio“ eteryje.
Jo teigimu, susitikimo atmosfera buvo iš esmės teigiama – per pastaruosius mėnesius Rusija taip ir nesugebėjo iš esmės pasistūmėti į priekį fronte.
Be to, jame dalyvavęs JAV valstybės sekretorius Marco Rubio aiškiai leido suprasti, kad Vašingtonas atsitraukia nuo aktyvaus tarpininkavimo taikos procesui. Estijos diplomatijos vadovas patvirtino jo žodžius.
„Faktiškai savo ankstesne forma šios derybos baigėsi. Dabar visi supranta, kad Vladimiras Putinas nori įtraukti Europą į šį procesą. Derybos, kurios truko daugiau nei metus ir iš tikrųjų labiau priminė paprastus pokalbius, suteikė Putinui galimybę laimėti laiko“, – pabrėžė M.Tsakhna.
Tačiau visą tą laiką rusija terorizavo Ukrainos miestus ir žmones raketomis bei dronais.
M.Tsakhna, paklaustas, kodėl Kremliui reikalinga Europa kaip tarpininkė, pažymėjo, kad Maskva tam turi konkretų tikslą – sustabdyti sankcijas.
Ministras atkreipė dėmesį, kad sankcijas Rusijai taiko ir ukrainiečiai, ironizuodami, jog smūgiai giliam Rusijos užnugariui yra „tolimojo nuotolio sankcijos“.
„Dabar Putinui reikia laimėti laiko. Jei Europa prisiimtų tarpininkės vaidmenį, mes jau nebekalbėtume apie naują sankcijų paketą, kurį šiuo metu rengiame. Jame yra Rusijai labai skausmingų dalykų, kurių bijo Putinas, visų pirma visiškas jūrų paslaugų draudimas visoje Europos Sąjungos teritorijoje ir eilė kitų sankcijų“, – nurodė jis.
Kodėl Europa neskuba susitikti su Putinu
Europos šalių užsienio reikalų ministrai sutiko, kad skubus susitikimas su Kremliaus vadovu tik susilpnins jų pozicijas ir Ukrainai nieko gero neduos.
M.Tsakhna paragino sąjungininkes išlaikyti strateginį kantrumą, didinti spaudimą ir laukti, kol Kremliaus šeimininkas bus priverstas pereiti prie realių derybų. Ministro vertinimu, kol kas jis joms dar nėra pasirengęs.
Kitą savaitę Europos užsienio reikalų ministrai vėl susitiks Kipre, kad aptartų šią temą.
Jau ir anksčiau Estija įspėjo sąjungininkus dėl tiesioginių kontaktų su Kremliumi. M.Tsakhna ragino neužkibti ant Kremliaus kabliuko ir pabrėžė, kad dabar yra laikas daryti spaudimą Rusijai, o ne vesti su ja dialogą.
Tuo tarpu Estijos žvalgyba pasidalijo panašiomis išvadomis dėl Rusijos padėties. Šalies užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Kaupo Rosinas pareiškė, kad laikas nebėra V.Putino pusėje. Jo teigimu, per kelis mėnesius Kremliaus vadovas gali prarasti galimybę diktuoti sąlygas.
Rusija netikėtai pasidalijo sunaikinto tanklaivio nuotrauka: apkaltino Kyjivą
16:19
Rusija pasidalijo suskystintas gamtines dujas (SGD) gabenusio tanklaivio „Arctic Metagaz“ nuotraukas, tvirtindama, kad kovo 3 d. Viduržemio jūroje į jį smogė Ukrainos dronai.
Maskva tikina, kad dėl šio išpuolio įsiplieskė gaisrai, įvyko sistemų gedimų ir buvo apgadintos suskystintų dujų cisternos. Ukraina šio įvykio nekomentavo, o aplinkybės lieka nepatvirtintos dėl prieštaringų pranešimų.
Rusijos valdžios institucijos paskelbė naujas nuotraukas, kuriose neva matomas tanklaivis „Arctic Metagaz“, kuris, kaip teigia Maskva, kovo pradžioje Viduržemio jūroje buvo apgadintas Ukrainos bepiločių paviršinių ir povandeninių dronų, dėl kurių laivui padaryta didelė žala.
Kaip pirmadienį pranešė propagandinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, Rusijos tyrimo komitetas atliko išsamų laivo tyrimą ir užfiksavo gaisro pėdsakus, visišką laivo valdymo sistemų sunaikinimą bei dviejų SGD talpyklų pažeidimus.
Sankcionuotas tanklaivis „Arctic Metagaz“, kaip manoma priklausantis vadinamajam Rusijos šešėliniam laivynui, gabeno suskystintas gamtines dujas, kai kovo 3 d., Maskvos teigimu, buvo užpultas ir nuskendo. Rusija savo ruožtu dėl to apkaltino Ukrainą.
Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad laive įvyko sprogimas ir kilo gaisras, nors vėliau visi 30 įgulos narių – Rusijos piliečių – buvo išgelbėti, o du jūreiviai, kaip pranešama, buvo sužeisti.
Incidento metu „Transport Malta“, valstybinė institucija, atsakinga už visų transporto rūšių reguliavimą, koordinavimą ir plėtrą visose Maltos salose. teigė, kad, remiantis ankstesniais jūrų pavojaus pranešimais, laivas dreifavo netoli Maltos ir Lampedūzos vandenų ir nebuvo valdomas.
Rusijos pareigūnai incidentą apibūdino kaip „tarptautinio terorizmo“ ir „jūrų piratavimo“ aktą, taip pat kaltindami Europos Sąjungos valstybes nares įsitraukimu ir aplaidumu.
Kyjivas viešai į šiuos kaltinimus neatsakė.
Rusijos bankų laukia supurtymas – pusę jų grasina uždaryti
16:03
Rusijos centrinis bankas ruošiasi naujai bankų sektoriaus „valymo“ bangai, dėl kurios iš rinkos gali pasitraukti iki pusės esamų kredito organizacijų, skelbia „The Moscow Times“.
Nuo 2028 m. Centrinis bankas tris kartus padidins minimalų bankų kapitalo dydį, bankininkus įspėjo Centrinio banko pirmininkė Elvira Nabiullina. Ji žada varžtus griežtinti palaipsniui – iki 2030 m.
Iki to laiko minimali kapitalo suma padidės nuo 1 iki 3 mlrd. rublių (nuo 12 iki 36 mln. eurų), o bazinę licenciją turintiems bankams – nuo 300 mln. iki 1 mlrd. rublių (nuo 3,6 iki 12 mln. eurų), paskelbė E.Nabiullina.
Gegužės 1 d. Rusijoje veikė 302 bankai, iš jų 213 – turintys universaliąją licenciją ir 89 – bazinę licenciją. Balandžio 1 d. 63 bankų kapitalas buvo mažesnis nei 1 mlrd. rublių, o 146 – mažesnis nei 3 mlrd. rublių. Taigi dabar 20-50 proc. visų bankų neatitinka padidintų reikalavimų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Baltijos šalims – nauji Rusijos grasinimai: Lietuvos atsakas – tai šmeižto kampanija
15:38
Rusijos valdžia pareiškė ketinanti kreiptis į Jungtinių Tautų Tarptautinį Teismą dėl tariamų rusų teisių pažeidimų Baltijos šalyse, pirmadienį paskelbė laikraštis „Izvestija“, remdamasis Rusijos užsienio reikalų ministerija. Lietuvos užsienio reikalų ministerija atkerta, kad „Rusija įvairiomis formomis aktyviai tęsia savo šmeižto kampaniją, siekdama paskleisti melagingą naratyvą“.
„(…) šių šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos – red. past.) valdžia atsisako nutraukti savo neteisėtą politiką, visos pastangos išspręsti nesutarimus derybų būdu pasirodo esančios bevaisės. Dėl to mums, akivaizdu, teks perkelti savo pretenzijas į teisinę plotmę, kreipiantis į pagrindinę JT teisminę instituciją“, – pabrėžė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Laikraštyje taip skelbiami neaišku kuo pagrįsti duomenys apie Rusijos piliečių ir tautiečių teisių pažeidimus užsienyje 2025 m. Anot statistikos, daugiausiai pažeidimų esą užfiksuota Ukrainoje, Jungtinėse Valstijose, Kanadoje, Baltijos šalyse, Lenkijoje, Moldovoje.
„Diskriminacinės priemonės tapo sąmoninga ir nuoseklia politika Europoje, skirta daryti spaudimą Rusijai“, – pabrėžė Rusijos prezidento tarybos pilietinės visuomenės plėtros ir žmogaus teisių klausimais narys Aleksandras Brodas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusų režisierius turi žinutę Putinui: Kremlius sako neperduosiąs raginimo nutraukti karą
15:33
Kremlius pirmadienį pareiškė, kad neperduos prezidentui Vladimirui Putinui rusų kino režisieriaus Andrejaus Zviagincevo Kanų kino festivalyje išsakytos žinutės, kurioje jis ragino nutraukti žudynes Ukrainoje.
Savaitgalį atsiimdamas „Grand Prix“ apdovanojimą už savo filmą „Minotauras“ (Minotaur), A.Zviagincevas kreipėsi į V.Putiną, teigdamas, kad jis yra vienintelis žmogus, galintis užbaigti karą, ir pasmerkė Kremliaus vykdomą plataus masto puolimą prieš Ukrainą.
Paklaustas, ar ši kalba buvo perduota Rusijos lyderiui, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsakė: „Aš asmeniškai to nedarysiu. Nemanau, kad tai padarys kas nors kitas.“
D.Peskovas taip pat sakė manąs, kad A.Zviagincevas neturi teisės daryti tokių pareiškimų, mat jis nekritikavo Kyjivo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Linas Kojala: dronų incidentai Baltijos šalyse turbūt kartosis
15:00
Tarptautinės politikos ekspertas Linas Kojala sako, kad dronų incidentai Baltijos šalyse turbūt kartosis, nes Ukraina tęs atakas prieš Rusijos objektus, taigi nepilotuojamų orlaivių judėjimas kaimynystėje tęsis.
„Struktūrinės prielaidos greičiausiai nesikeis. Ukraina atakuoja Rusijos objektus ir daro tai efektyviai. Tai reiškia, jog judėjimas netoli NATO valstybių teritorijų tikriausiai tęsis. Prielaidų manyti, kad tai galėtų drastiškai sumažėti, nėra labai daug“, – 15min studijoje pirmadienį sakė Linas Kojala, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas.
Jo teigimu, gali būti, kad Ukraina kažkiek gali pakeisti skrydžių trajektoriją, atsižvelgdama į pastebėjimus iš Baltijos šalių, tačiau neabejotina, kad ji tęs savigynos veiksmus.
„Rusija neturi būdų 100 proc. efektyviai nuo to gintis, lygiai kaip ir NATO valstybės neturi mechanizmų nei 100 proc. viską matyti, nei juo labiau matydami turėti 100 proc. efektyvią priemonę droną ar kitokį skrendantį objektą eliminuoti, nesukeliant niekam rizikos. Visos aplinkybės, sudėjus į bendrą visumą, rodo tai, kad galbūt pasikartos kažkas panašaus“, – įvertino politologas.
Visą laidą su L.Kojala ir kitais pašnekovais galite peržiūrėti čia:
