Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija įspėjo užsienio piliečius ir diplomatus: palikite Kyjivą
17:37 Atnaujinta 20:54
Rusija pirmadienį įspėjo užsienio piliečius ir diplomatus palikti Kyjivą, pareikšdama, kad planuoja surengti daugiau smūgių prieš Ukrainos sostinę, įskaitant jos „sprendimų priėmimo centrus“.
Savaitgalį Rusija į Ukrainą paleido šimtus dronų ir dešimtis raketų. Keturi žmonės žuvo, dešimtys buvo sužeisti, o Kyjive buvo padaryta didelė žala.
Rusija, be kita ko, paleido vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“, kuri, kaip teigia Maskva, gali skristi greičiu, 10 kartų didesniu už garso greitį, ir yra pritaikyta nešti branduolines galvutes.
Ši masinė ataka įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusija apkaltino Kyjivą smogus profesinei mokyklai Rusijos okupuotoje Luhansko srityje. Per tą smūgį, pasak Kremliaus, žuvo 21 žmogus, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo kariuomenei įsakė už tai atkeršyti.
„Esant dabartinėms aplinkybėms, Rusijos ginkluotosios pajėgos pradeda vykdyti sistemingus smūgius Ukrainos karinės pramonės objektams Kyjive“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
„Smūgiai bus nukreipti tiek į sprendimų priėmimo centrus, tiek į vadovavimo punktus (...) Įspėjame užsienio piliečius, įskaitant diplomatinių atstovybių ir tarptautinių organizacijų personalą, kuo greičiau palikti miestą“, – priduriama pranešime.
Ukraina: tai daroma specialiai
Ukrainos kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka tai pavadino atviru teroro prieš civilius gyventojus paskelbimu – raketomis ir dronais.
Jo nuomone, šis teiginys atsirado neatsitiktinai. Prieš Kremliaus vadovo vizitą į Kiniją Rusija apsimetė, kad svarsto galimybę nutraukti karą. Dabar ji atvirai demonstruoja priešingai.
A.Kovalenka taip pat atkreipė dėmesį į kontekstą: smūgiai civiliams gyventojams vyksta Rusijos nesugebėjimo apsaugoti savo teritoriją fone – raketos jau pasiekia Maskvą.
„Tai vyksta Rusijos nesugebėjimo užtikrinti saugumą savo teritorijoje fone, kai jau smogiama net Maskvai. Civilių terorizavimu Putinas nori užmaskuoti savo nesugebėjimą užtikrinti Rusijos saugumą. Ir visa tai jis daro užuot nutraukęs karą“, – sakoma centro pranešime.
Kaip pranešė „RBK-Ukraina“, gegužės 24-osios naktį Rusija surengė masinį smūgį Ukrainai – 90 raketų ir 600 bepiločių, pagrindinė kryptis buvo Kyjivas. Ukrainos gynybos ministro patarėjas Serhijus Beskrestnovas paaiškino, kad raketų buvo daugiau, nei Ukrainos priešlėktuvinė gynyba galėjo perimti.
„Die Welt“: „Dronų kare“ iniciatyva ima krypti Ukrainos naudai
22:46
Ukraina sistemingai plečia savo dronų strategiją ir smogia vis giliau į Rusijos teritoriją, rašo „Die Welt“.
Leidinys pažymi, kad pagrindinis tikslas pirmiausia yra Rusijos karinė logistika. Tam tikra pažanga jau pasiekta vienoje svarbiausių Rusijos kariuomenės tiekimo krypčių.
„Bulava“ – tik vienas iš daugelio vidutinio nuotolio dronų, kuriuos Ukraina naudoja vis galingesniems smūgiams prieš Rusijos kariuomenę.
Straipsnyje teigiama, kad iki šiol Kyjivas daugiausia dėmesio skyrė vadinamosios „mirties zonos“ kūrimui 15–30 kilometrų ruože palei fronto liniją. Tačiau dabar Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos siekia ją išplėsti iki 150 kilometrų už kontakto linijos ribų.
Per Rusijos ataką Kyjive sugriauti rašytojų namai, mokyklos, muziejai: „Gyvenimas sudegė, suskilo į gabalus“
21:47
Sekmadienį surengta plataus masto Rusijos ataka padarė daugybę žalos ir kultūros įstaigoms, mokykloms, buvo apgriauti gyvenamieji namai Kyjive, taip pat ir tie, kuriuose gyvena žymūs Ukrainos rašytojai, menininkai, praneša chytomo.com.
Tarp sugadintų objektų – Nacionalinis Černobylio muziejus, Ukrainos nacionalinis dailės muziejus, kitos kultūros įstaigos. Ataka įvyko likus savaitei iki didžiausio Ukrainos literatūros renginio – tarptautinio knygų festivalio „Book Arsenal“.
Taip pat buvo apgadinti arba sugriauti gyvenamieji pastatai Kyjive, įskaitant Taraso Ševčenkos nacionalinės premijos laureatų – kino režisierės Irynos Tsilyk ir bestselerių autorės Tamaros Dudos – namus. T. Duda labiausiai žinoma dėl apdovanojimus pelniusio romano „Duktė“, kuris 2022 m. laimėjo Taraso Ševčenkos nacionalinę premiją. Per išpuolį taip pat buvo apgadinti apdovanojimus pelniusios vaikų ir paauglių rašytojos Olenos Zacharčenko, scenaristės ir mokytojos Alisos Lindeman bei menininkės Julijos Šeket namai.
Kas nutiktų, jei Putinas būtų nužudytas: Rusijos laisvės legiono kovotojas nustebino su atsakymu
21:38
Jei būtų nužudytas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, „visa Rusijos tauta būtų dėkinga“. Tai interviu leidiniui „Glavkom“ pareiškė iš Osetijos kilęs Rusijos laisvės legiono kovotojas Šamilis „Šmel“ Lukoževas.
Jis pasakojo, kad kontraktą pasirašė 2021 metų rugsėjo 27 dieną, o 2022 metų sausio 9 dieną buvo išsiųstas į Krymą tariamoms pratyboms.
„Kai vasario 24 dieną mus pasiuntė į Ukrainą, nuo pirmųjų dienų ieškojau civilių, kurie galėtų mane išvesti. Po kelių dienų nuėjau pas ukrainiečius, į Troickio teritorinės gynybos pajėgas. Kai ten patekau, pasakiau, iš kur esu. Po kurio laiko man papasakojo apie Rusijos laisvės legioną. Paprašiau mane ten nuvežti“, – sakė „Šmel“.
Kovotojas pažymėjo, kad niekada nebūtų patikėjęs, jog Ukraina norėjo pulti Rusiją ar užgrobti jos teritorijas, nes „visiems buvo aišku, kad 2022 metais Ukraina tam neturėjo tokių pajėgų“.
„Dabar dėl šio karo Ukraina turi kariuomenę, kuri gali priešintis Rusijai. Tada taip nebuvo“, – teigė jis.
Rusijos kariuomenės aprūpinimas
Atsakydamas į klausimą, kaip nuo 2022 metų pasikeitė Rusijos kariuomenės aprūpinimas, Lukoževas pažymėjo, kad 2022 metais jie buvo gana gerai aprūpinti, išskyrus pirmosios pagalbos vaistinėles, kurios buvo „dar iš Antrojo pasaulinio karo laikų“.
„Dabar, 2025–2026 metais, kalašnikovai, kuriuos turi belaisviai, visi seni. Nauji pasitaiko labai retai. Įranga net nespėja atvykti – ji sunaikinama pakeliui. Todėl dabar pagrindinis karas yra dronų karas“, – pabrėžė karys.
Priešo pasirengimo lygis
Paklaustas apie bendrą Rusijos karių parengimo lygį, „Šmel“ sakė, kad jis suprastėjo.
Pasak jo, iš pradžių jis tarnavo 503-iojo pulko 3-ajame batalione, kur buvo karių, dalyvavusių kovose, įskaitant Sirijoje. Dauguma jų buvo iš Kaukazo, kur, jo teigimu, „dauguma vaikinų nuo vaikystės užsiima imtynėmis, boksu ir kitomis sporto šakomis“.
„Dabar į nelaisvę dažniausiai patenka arba pagyvenę, arba labai jauni ir liesi žmonės. Ir visi sako, kad juos tiesiog mobilizavo ir pasiuntė į skerdynes. Akivaizdu, kad jie net nesupranta, kur eina ir ką daro. Juos tiesiog verčia judėti pirmyn poromis. Juos paima į nelaisvę, o jie sako: „Mums pasakė, kad ten yra savi, todėl mus ir pasiuntė“, – sakė kovotojas.
Jei Putinas būtų nužudytas
Paklaustas, kaip Rusijos gyventojai reaguoja į legiono kovotojus, pavyzdžiui, kai jie vykdo operacijas pasienio teritorijose, „Šmel“ pažymėjo, kad tai sunku įvertinti, nes „bet kuris civilis kaime, kuriame yra ukrainiečių, palaikys ukrainiečius“.
„Jei ten bus rusai, jis sakys: „Mes jūsų laukėme“, kad jo nenužudytų. Vieni gali džiaugtis, kiti – meluoti. Bet galiu pasakyti, kad jei Putinas būtų nužudytas, visa Rusijos tauta būtų dėkinga“, – pabrėžė jis.
Mobilizacija arba karo pabaiga
Kaip anksčiau buvo pranešta, karo apžvalgininkas Vasylijus Pekhno išsakė nuomonę, kad jau šį rudenį Putinui gali tekti rinktis tarp naujos plataus masto mobilizacijos ir būdų užbaigti karą prieš Ukrainą.
Tuo pačiu jis mano, kad kol kas nėra ženklų, jog karas tarp Rusijos ir Ukrainos baigsis dar šiais metais. Pasak jo, įvykių eiga priklauso nuo daugybės nenuspėjamų veiksnių ir pasaulinių geopolitinių procesų.
Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, leidžiantį naudoti karinę jėgą piliečių „apsaugai“ užsienyje
21:16
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasirašė įstatymą, kuris jam iš esmės suteikia teisę įsiveržti į kitas valstybes prisidengiant „Rusijos piliečių apsauga“ užsienyje, rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Šis įstatymas, kurį gegužės 13 dieną priėmė Rusijos Valstybės Dūma, Rusijos prezidentui leidžia įsakyti dislokuoti karines pajėgas užsienyje, siekiant „apsaugoti“ Rusijos piliečius, kuriems gresia areštas, sulaikymas, teismas ar kiti užsienio valstybių bei tarptautinių teismų veiksmai, kuriuos Maskva laiko persekiojimu.
Ši žinia pasirodė tuo metu, kai Vakarų pareigūnai vis dažniau įspėja, kad Rusija artimiausiais metais gali pradėti puolimą prieš NATO – šis scenarijus po 2022 metais pradėto plataus masto Ukrainos puolimo laikomas vis realistiškesniu, rašo portalas.
Zelenskis: Ukrainai pavyko stabilizuoti frontą
21:06
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad padėtis fronte tapo stabilesnė dėl dronų naudojimo, technologinių sprendimų ir aktyvios gynybos.
Apie tai praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi Zelenskio „Telegram“ kanalu.
Pasak prezidento, Ukrainos pozicijos fronte šiuo metu atrodo stipresnės. Jis pažymėjo, kad tai tapo įmanoma dėl kelių veiksnių derinio: Ukrainos karių drąsos, aktyvaus bepiločių naudojimo, technologinių sprendimų bei tolimojo nuotolio smūgių priešo logistikai.
„Reuters“: Ukrainos dronai sustabdė vieną didžiausių Samaros srities naftos perdirbimo gamyklų
20:39
Po Ukrainos dronų atakos veiklą sustabdė Syzran naftos perdirbimo gamykla (SOR), nes gegužės 21 dieną buvo apgadintas pagrindinis žaliavinės naftos perdirbimo įrenginys, praneša „Reuters“, remdamasi dviem pramonės šaltiniais.
Pasak šaltinių, po atakos buvo sustabdytas CDU-6 žaliavinės naftos distiliavimo įrenginys, kuris sudaro daugiau nei 70 % viso gamyklos pajėgumo. Jie pažymėjo, kad remontas gali užtrukti ilgiau nei mėnesį.
Agentūra nurodo, kad gamyklos nominalus pajėgumas yra 170 tūkst. barelių per dieną. Šaltiniai žurnalistams teigė, kad 2024 metais gamykla planuoja perdirbti 4,3 mln. tonų naftos ir pagaminti 1,5 mln. tonų dyzelino, 800 tūkst. tonų benzino bei 700 tūkst. tonų mazuto.
Agentūra taip pat priminė, kad Viačeslavas Fedoriščevas anksčiau buvo pareiškęs, jog per dronų ataką Syzranėje žuvo du žmonės. Ukraina tuo metu nurodė, kad smūgis buvo nukreiptas į naftos perdirbimo gamyklą.
Primename, kad Rusijos leidinys „Astra“ anksčiau pranešė, jog gegužės 21-osios naktį buvo atakuota naftos perdirbimo gamykla Syzran mieste Samaros srityje.
Po smūgio Syzran naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje kilo gaisras.
Ši gamykla yra viena didžiausių Samaros srityje ir priklauso „Rosneft“.
„Le Monde“: Ukraina ir JAV apie masines Rusijos atakas gali sužinoti likus savaitei iki jų
19:29
Rusija ir toliau reguliariai rengia masines atakas prieš Ukrainą, naudodama dronus ir raketas. Kaip rašo „Le Monde“, Ukrainos ir JAV žvalgybos tarnybos kai kuriais atvejais apie tokių smūgių datas sužino net savaite iš anksto.
Pažymima, kad masinių Rusijos smūgių planavimas ir vykdymas reikalauja sudėtingos logistikos, kurią Ukrainos ir Amerikos žvalgyba nuolat stebi.
Leidinys pabrėžia, kad tokių atakų metu rusai įtraukia šimtus dronų operatorių, strateginę aviaciją, Juodosios jūros laivyną ir Kaspijos flotilę, sausumos pajėgų raketinius bei artilerijos dalinius, taip pat strateginių raketinių pajėgų vienetus, kai naudojamos vidutinio nuotolio balistinės raketos, tokios kaip „Orešnik“.
Ukrainos oro pajėgų Komunikacijos departamento vadovas Jurijus Ignatas žurnalistams teigė, kad praėjusio savaitgalio masinėms atakoms rusai pasitelkė dešimtis tūkstančių karių. Pasak jo, pirmieji atakos požymiai dažniausiai susiję su strategine aviacija.
„Jiems (rusams – red.) reikia paruošti smogiamąsias priemones dar prieš prasidedant operacijai: pristatyti sparnuotąsias raketas, apginkluoti lėktuvus ir perdislokuoti juos iš nuolatinių bazių į penkis ar šešis operacinius aerodromus. Tokios operacijos natūraliai trunka valandas, jei ne dienas“, – sakė Ignatas.
Ukrainos oro gynybos specialistas Ruslanas leidiniui teigė, kad Ukraina apie gegužės 14-osios masinę ataką ir jos tikėtiną mastą žinojo dar prieš šešias dienas.
„Artėjant datai vaizdas tapo aiškesnis – buvo stebimas laivų, povandeninių laivų ir orlaivių dislokavimas. Likus trims valandoms iki smūgio jau aiškiai žinojome šaudmenų skaičių ir tipus“, – pažymėjo jis.
Leidinys priduria, kad Rusijos pramonės pastangos stiprinant spaudimą Ukrainos oro gynybai gerokai išaugo.
Atsižvelgiant į tai, kad kasdien paleidžiama nuo 150 iki 200 dronų, 500 dronų atsargų sukaupimas vienam masiniam smūgiui užtruktų mažiausiai savaitę.
Taip pat, leidinio duomenimis, Rusijos gamyklos kasdien vidutiniškai pagamina po vieną raketą „3M14 Kalibr“, dvi–tris raketas „Kh-101“ ir dvi–tris balistines raketas „9M723 Iskander“.
Anksčiau „Telegram“ kanalas „єRadar“ pranešė, kad per masinę ataką prieš Ukrainą gegužės 24-osios naktį rusai tikriausiai paleido dvi vidutinio nuotolio balistines raketas „Orešnik“.
Pirmoji raketa galėjo smogti Rusijos kontroliuojamai teritorijai netoli Avdijivkos arba Donecko srityje.
Pasak OSINT analitikų, neatmetama galimybė, kad rusai netyčia smogė savo pačių pajėgoms.
Linas Kojala: Rusija karinės agresijos prieš Baltijos šalis nesiims
19:26
Politologas Linas Kojala sako, kad šiuo metu nėra ženklų, jog Rusija planuotų karinę agresiją prieš Baltijos šalis, tačiau Kremlius gali dar intensyvinti hibridinę kampaniją, taip reaguodamas į savo problemas mūšio lauke.
„Kalbėjau ir su latvių, ir estų, ir Lietuvos pareigūnais, visi jie kartoja tą patį – nėra jokių prielaidų manyti, kad Rusija ruošiasi kažkam, kas galėtų būti pavadinta karinė agresija prieš NATO valstybes“, – 15min laidoje sakė Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas.
Visą laidą galite peržiūrėti čia:
„The Telegraph“: Ukrainos dronus į Lietuvą rusai gali nukreipti per Kaliningradą
17:45
Britų laikraštis „The Telegraph“ skelbia, kad Ukrainos dronus į Baltijos šalis gali sąmoningai nukreipti Rusija, naudodama siųstuvą Kaliningrade.
„Rusijai nėra priežasties sustoti, nes Maskvai nebus jokių nuostolių ar pasekmių, o jų pastangų grąža yra milžiniška“, – laikraščiui „The Telegraph“ sakė Keiras Gilesas, analitinio centro „Chatham House“ Rusijos ir Eurazijos programos asocijuotas mokslinis bendradarbis.
„Tai, kad GPS signalas buvo blokuojamas dideliame Baltijos jūros regione ir už jo ribų, turėjo būti daug didesnis skandalas, nei kada nors buvo“, – pridūrė ekspertas.
Skrisdami pakankamai žemai, kad išvengtų radarų, ir būdami pakankamai pigūs, kad jų būtų galima dislokuoti šimtus, Ukrainos dronai smogė Maskvai, atakavo Rusijos naftos uostus prie Baltijos jūros, padegė degalų sandėlius ir sunaikino radarus daugiau nei 1600 km atstumu nuo Ukrainos sienos.
Tačiau Rusija surado būdą juos užgrobti ir panaudoti savo kariniams tikslams – ne juos numušdama, o juos apgaudama, atkreipė dėmesį „The Telegraph“.
Kaip Rusija supainioja Ukrainos dronus
Plačiau skaitykite ČIA.
Linas Kojala: Rusija bando kalti pleištą tarp Ukrainos ir Baltijos šalių
17:23
Rusijos režimas siekia įkalti pleištą tarp Baltijos šalių ir Ukrainos, sako politologas Linas Kojala. Taip tarptautinių santykių ekspertas įvertino pastaruoju metu vis garsiau Maskvos skleidžiamą melą, esą Baltijos šalys leidžia Ukrainai atakuoti Rusiją iš jų teritorijos ir dėl to gali sulaukti atsako.
Lino Kojalos teigimu, savo naudai Kremlius mėgina ir išnaudoti incidentus, kai į Lietuvą, Latviją ar Estiją užklysta nuo kurso nukreipti ukrainietiški dronai.
„Rusijos tikslai keli – pirmiausia, skleisti baimę, abejonę, chaosą šalių viduje dėl reakcijos ar reakcijos nebuvimo į tokius incidentus, kad ir kaip Rusija tą bandytų pristatyt. Antras dalykas – kalti pleištą tarp sąjungininkų, NATO sąjungininkų, ir Ukrainos“, – 15min studijoje sakė Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala.
Pasak jo, Baltijos šalys kalbasi su Ukraina dėl to, kad jos dronai, skrendantys į Rusiją, kartais atsiduria Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, tačiau tai nėra konfliktas, o konstruktyvios diskusijos.
Visą laidą su Linu Kojala galite žiūrėti čia:
