Sekite 15min Google- „Atėjo metas apsispręsti“: prieš svarbias derybas dėl Ukrainos – analitiko spyris Europai
- Pauzė baigėsi: virš naftos perdirbimo gamyklos Rusijoje – apokaliptiniai vaizdai
- „Le Monde“: Trumpas paskatino Putiną eskaluoti karą Ukrainoje
- „Novaja Gazeta“ buvo nužudyta“: po 30 metų nepriklausomas Rusijos laikraštis išjungia šviesą
Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
G20 susitikime – Lavrovo ir Rubio akistata
10:57
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė turėjęs „padorų pokalbį“ su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio.
Tai įvyko Jungtinėse Valstijose vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimo kuluaruose.
„Taip, mes turėjome padorų, nors ir trumpą, pokalbį, nes dėl suprantamų priežasčių jis, kaip šeimininkas, turi daug pareigų“, – po susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi žurnalistams sakė S.Lavrovas.
S.Lavrovo dalyvavimas dviejų dienų susitikime Atlantoje, Džordžijos valstijoje, nepatiko Europos šalims, tačiau išryškino šiltėjančius JAV ir Rusijos santykius.
Rusijos ministras penktadienį teigė vertinantis JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos poziciją ir pavadino JAV vienintele Vakarų šalimi, šiuo metu pripažįstančia Rusijos ir Ukrainos konflikto „pamatines priežastis“.
Jis gyrė Vašingtono pasirengimą bendradarbiauti su Maskva ir kartu užsipuolė europiečius dėl jų „arogantiško boikoto“.
2022 metais Rusijai pradėjus invaziją į kaimyninę Ukrainą, nuo Maskvos nusisuko didžioji Vakarų dalis, o pačiam S.Lavrovui taikomos tarptautinės sankcijos.
Anksti penktadienį buvo atšaukti planai padaryti tradicinę G20 ministrų bendrą nuotrauką, nes kai kurie Europos pareigūnai nesutiko pozuoti kartu su S.Lavrovu, naujienų agentūrai AFP sakė diplomatinis šaltinis.
S.Lavrovo penktadienio komentaras pasirodė prieš kitą mėnesį numatytą naują Maskvos, Kyjivo ir Vašingtono derybų etapą.
Žurnalistams jis patvirtino, kad šios derybos Abu Dabyje įvyks.
Tačiau jis sukritikavo Ukrainą, teigdamas, kad jos siekis gauti daugiau tolimojo nuotolio raketų nesukuria „naudingos“ atmosferos deryboms.
JAV valstybės departamentas penktadienio popietę paskelbė uždegęs žalią šviesą 500 raketų „Patriot“ pardavimui Ukrainai, o tai galėtų apsunkinti artėjantį susitikimą.
S.Lavrovas taip pat apkaltino „piktinantį europiečių aktyvumą“ atmetant ankstesnius JAV pasiūlymus dėl Ukrainos karo užbaigimo, kuriems pritarė Rusija.
Rusijoje – dar viena deganti naftos gamykla
10:26
Ufoje, Rusijoje, Ukrainos dronai užpuolė Šiaurinę pramoninę zoną, kurioje viena šalia kitos yra įsikūrusios trys naftos perdirbimo gamyklos. Po atakos kilo gaisras, pranešė „ASTRA“, remdamasi OSINT analitikais ir „Exilenova+“ „Telegram“ stebėjimo kanalu.
Apie 3 val. ryto buvo paskelbta apie dronų grėsmę.
Remiantis preliminariais duomenimis, degė „Bashneft-Novoil“ naftos perdirbimo gamykla. Gaisras galėjo apimti L-35 katalizinio reformingo bloką. Tai yra esminis bet kurios didelės naftos perdirbimo gamyklos komponentas.
„Bashneft-Novoil“ yra Ufos naftos perdirbimo komplekso, vieno iš didžiausių Rusijoje, dalis. Jį sudaro trys „Bashneft“ perdirbimo gamyklos, priklausančios „Rosneft“.
Šios įmonės („Bashneft-Ufaneftekhim“, „Bashneft-Novoil“ ir „Bashneft-UNPZ“) yra įsikūrusios miesto Šiaurinėje pramoninėje zonoje. Kartu jos gali perdirbti iki 23,5 mln. tonų žaliavų per metus.
Rusija prarado dar vieną naikintuvą „Su-57“: pasekmes užfiksavo palydovas
10:02
Rusija neteko dar vieno savo karinio penktosios kartos naikintuvo „Su-57“ - jis sudegė aerodrome Astrachanės srityje. Apie tai pranešė „Defense Romania“, remiantis „Telegram“ kanalu „Absolutely Reliable Source“, kuris paskelbė bazės palydovines nuotraukas.
Preliminariais duomenimis, lėktuvas užsidegė dėl avarijos, įvykusios paleidžiant variklį.
Tai reiškia, kad šįkart nebuvo jokio išorinio įsikišimo, o orlaivis užsidegė dar nespėjęs pakilti.
Remiantis leidinio skaičiavimais, tai jau ketvirtasis žinomas atvejis šiemet, kai „Su-57“ buvo numuštas arba prarastas.
„Su-57“ Rusijoje pristatomas kaip daugiafunkcinis naikintuvas, galintis pulti taikinius ore, ant žemės ir jūroje. Remiantis turimais duomenimis, jis gali pasiekti greitį, siekiantį maždaug 2 600 km/val., ir gabenti valdomas ginkluotes, įskaitant „oras–žemė“ raketas.
Šie orlaiviai serijiniu būdu gaminami Komsomolsko prie Amūro lėktuvų gamykloje.
Ukrainos smūgis? Sprogimai ,uždarytas oro uostas ir Kaliningrado sritis be elektros
09:49
Rusijos Kaliningrado srityje praėjusią naktį smarkiai sutriko elektros tiekimas, o pramoniniame Baškirijos Ufos rajone po įspėjimų apie galimas Ukrainos dronų atakas pasigirdo sprogimų.
Apie tai rašo portalas „The Kyiv Independent“.
Vietos žiniasklaidos teigimu, Kaliningrado ir kelių aplinkinių miestų gyventojai pranešė, kad apie vidurnaktį dingo elektra.
Elektros tiekimas sutriko keliuose Kaliningrado rajonuose, taip pat Gurjevske, Svetlogorske, Pionerskyje, Jantarne, Gvardeiske, Bagrationovske ir kitur. Taip pat pranešta apie mobiliojo interneto paslaugų sutrikimus.
Vėliau regiono institucijos paaiškino, kad elektra dingo suveikus avarinės apsaugos sistemai Kaliningrado 2-ojoje termofikacinėje elektrinėje (TE-2) ir dėl to išsijungus daliai įrangos.
Atskirai platformos „Telegram“ stebėsenos kanalas „Exilenova+“ pranešė apie sprogimus Rusijos Baškirijos regiono sostinės Ufos pramoniniame rajone ir teigė, kad Rusijos oro gynyba veikė dėl galimos dronų atakos.
Anksčiau šeštadienį Baškirijos institucijos visoje respublikoje paskelbė dronų grėsmę ir įvedė laikinus skrydžių apribojimus Ufos oro uoste, pranešė Rusijos žiniasklaida.
„The Kyiv Independent“ negalėjo nepriklausomai patvirtinti šių pranešimų.
Tuo tarpu Rusijos Permės krašto institucijos šeštadienio rytą įvedė oro erdvės apribojimus, todėl sutriko Permės oro uosto darbas. Oro erdvės apribojimų priežastis neaiški.
Patvirtinto ryšio tarp incidentų Kaliningrado srityje, Ufoje ir Permėje nėra.
Iš Donaldo Trumpo – ilgai laukta žinia Ukrainai
09:05
JAV Valstybės departamentas pranešė, kad Donaldo Trumpo administracija penktadienį uždegė žalią šviesą 500 raketų „Patriot“ pardavimui Ukrainai, bet ukrainiečių prezidentas įspėjo, kad pristatymas gali užtrukti kelerius metus.
Šis patvirtinimas, kuris bus perduotas Kongresui peržiūrėti, gautas po kelias savaites trukusių Ukrainos pareigūnų skundų, kad šalies gaudomųjų raketų atsargos senka.
„Siūlomas pardavimas pagerins Ukrainos galimybes atremti dabartines ir būsimas grėsmes, tobulinant jos integruotus oro ir raketinės gynybos pajėgumus“, – sakoma departamento pranešime.
Jame nenurodyta, kada ginklai galėtų būti pristatyti Ukrainai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai penktadienį socialinio tinklo „X“ įraše teigė, kad „pristatymai gali prasidėti TIK PO KELERIŲ METŲ“.
„Prašome savo partnerių amerikiečių rasti sprendimą tam laikui, kai kyla realus pavojus ir yra realus poreikis naudoti PAC-3 gaudytuvus“, – sakė V.Zelenskis.
Ukrainos vadovas pasiūlė, kad JAV ir Europos sąjungininkai galėtų perduoti jo šaliai dabar sukauptas raketas, o vėliau vėl papildytų savo atsargas šiuo nauju pirkiniu.
Raketos „Patriot“ yra vieni svarbiausių ginklų, kuriuos Ukraina turi Rusijos dronams ir raketoms perimti.
„Šis siūlomas pardavimas parems Jungtinių Valstijų užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus, pagerindamas partnerės, kuri yra politinio ir ekonominio stabilumo Europoje jėga, saugumą“, – nurodė Valstybės departamentas.
Įtampa tarp JAV ir Ukrainos išaugo anksčiau šį mėnesį, po to, kai Vašingtonas sudarė dyzelino sandorį su Rusija. Ukraina taip pat pareiškė, kad JAV lėtina jos prieigą prie palydovinio interneto paslaugų ir sustabdė dalijimąsi tam tikra žvalgybos informacija.
Įtampa atslūgo po to, kai spalio 20 dieną V.Zelenskis Osle surengė derybas su JAV pasiuntiniais.
Valstybės departamentas teigė, kad už parduodamus ginklus sumokės Ukrainos sąjungininkės ir kad JAV lėšų tam nereikės.
„The Telegraph“: Melania Trump yra arčiau Nobelio premijos nei JAV prezidentas
08:48
JAV pirmoji ponia Melania Trump atliko lemiamą vaidmenį siekiant susitarimo dėl humanitarinės operacijos Rusijos okupuotame Ukrainos mieste Oleškuose. Tai galbūt atveria jai kelią į Nobelio taikos premiją – jos vyro Donaldo Trumpo svajonę. Taip rašo apžvalgininkas Hamish de Brettonas Gordonas savo nuomonės straipsnyje, paskelbtame „The Telegraph“.
Jis primena, kad Melania tiesiogiai bendradarbiavo su Rusijos ir Ukrainos pareigūnais, siekdama, kad humanitarinė misija taptų įmanoma. Šis susitarimas buvo jos ankstesnių pastangų, skirtų grąžinti Ukrainos vaikus, kuriuos karo metu Rusija atskyrė nuo jų šeimų, tęsinys.
„Kol prezidentas ir jo gynybos sekretorius Pete'as Hagsethas teikė pirmenybę karingai retorikai ir karinės jėgos demonstravimui, pirmoji ponia tyliai užsiiminėjo kuo kitu: humanitarine diplomatija, kuri atvedė Rusiją ir Ukrainą prie derybų stalo“, – pažymi apžvalgininkas.
Nepaisant visų rizikų, autorius mano, kad pasiektas susitarimas yra svarbus humanitarinis pasiekimas.
Pasak apžvalgininko, būtent Melania, o ne jos vyras, nusipelno dėmesio kalbant apie galimą nominaciją Nobelio taikos premijai. Autorius mano, kad jos diplomatinės pastangos parodo humanitarinio požiūrio svarbą, priešingai nei Donaldo Trumpo noras pelnyti asmeninį pripažinimą už karų pabaigimą.
„Jei kitais metais Osle Melanija bus svarstoma kaip kandidatė į Nobelio taikos premiją, tai bus ironija, kurią, manau, daugelis įvertins. Jos vyras neslėpė noro laimėti šį apdovanojimą. Tačiau galbūt didžiausias apdovanojimas, kurį ji galėtų parvežti namo, būtų kažkas kur kas vertingesnio: pamoka prezidentui, kad taika yra žmoniškumo, o ne asmeninės šlovės reikalas“, – pažymi apžvalgininkas.
Trumpas griežtai pasisakė apie Sankcijas Rusijai
08:17
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad tuos, kurie neseniai ragino jį įvesti papildomas sankcijas Rusijai, laiko „kvailiais“.
„Kvailiai norėjo, kad aš įvesčiau sankcijas Rusijai“, – Baltuosiuose rūmuose pareiškė JAV prezidentas.
Jo nuomone, Rusija iš tokių sankcijų tik juokiasi.
D.Trumpas abejojo, ar įmanoma vienu metu daryti spaudimą Maskvai ir derėtis dėl amerikiečių išlaisvinimo.
Balktuose rūmuose JAV prezientas kėlė klausimą, kaip atrodytų, jei jis paprašytų Vladimiro Putino paleisti įkalintą amerikietį ir tuo pačiu metu įvestų sankcijas Rusijai.
2022 m. balandžio mėnesį Rusijos karinės pajėgos Ukrainoje sulaikė 74 metų pensininką ir buvusį mokytoją iš Mičigano. JAV valdžios institucijos jo sulaikymą įvertino kaip neteisėtą. Jis į laisvę paleistas spalio 21 d., D.Trumpo specialiajam pasiuntiniui Steve’ui Witkoffui lankantis Sankt Peterburge.
