Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Karo nualintame Afganistane – šimtmečių kontrastai ir viltis dėl derybų su maištininkais (nuotraukos)

Kilimų pardavėjai Zabulo provincijoje
Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr. / Kabulas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Manote, kad visame Žemės rutulyje dabar 2010 metai? Klystate. Afganistano žmonės skaičiuoja, kad gyvena 1389 metais. „Viduramžiai, civilizacijos nematę“, – jau girdžiu barškant statistinio interneto komentatoriaus klaviatūrą. Deja, šiek tiek pro šalį.

Sakau „šiek tiek“, nes šioje šalyje iš tiesų daugybė stebinančių priešpriešų. Čia vis dar yra daugybė vietų, kuriose vakariečių koja iki šiol nebuvo įžengusi, o žmonės ten gyvena taip pat, kaip ir prieš šimtą, du ar tris šimtus metų. Šalyje daugybė žmonių yra neraštingi, jų supratimas apie higieną minimalus, o pagal kūdikių mirštamumą Afganistanas užima trečią vietą pasaulyje.

Vidutinė gyvenimo trukmė Afganistane yra 44–45 metai. Skurdas akis bado net sostinėje Kabule. Dauguma moterų čia vis dar visiškai priklausomos nuo savo vyrų, o viena gentis kitai vis dar keršija už skriaudas, padarytas prieš 150 metų ar seniau.

Tuo pat metu čia galima išvysti vakarietiško tipo plieno ir stiklo pastatų, miestų gatvės papuoštos mobiliųjų telefonų reklamomis.

Vyrauja „bendravimo kultūra“

Bendrauti su vietos gyventojais vakariečiams yra sudėtinga. Buvęs ketvirtosios Goro provincijos atkūrimo grupės (PAG-4) vadas, dabar vadovaujantis KAM Personalo politikos ir planavimo departamentui, pulkininkas Almantas Leika sako, kad su afganistaniečiais reikia nuolat ir kantriai kalbėtis.

Sukilėlių, visoje šalyje rengiančių išpuolius prieš vietos valdžios atstovus ir tarptautines pajėgas, skaičiaus niekas negali pasakyti. Šiandien jis žemdirbys, rytoj – kovotojas, poryt vėl gali būti atvirkščiai.„Pas juos vyrauja tai, ką aš vadinu bendravimo kultūra. Su jais reikia kantriai šnekėtis“, – sako pulkininkas.

Visi vakariečiai, šiek tiek ilgiau pabuvę Afganistane, atkreipia dėmesį į tai, kad afganistaniečiai yra labai imlūs kalboms. Šalyje, kurioje kalbama keliomis kalbomis, o greta esantys kaimai bendrauja skirtingais dialektais, pats gyvenimas vietos gyventojus verčia tapti poliglotais. Visose vakariečių karo bazėse įsikūrusiose afganų parduotuvėlėse ir turgeliuose su jų savininkais be problemų galima susikalbėti angliškai. Afganistane vis dar yra nemažai žmonių, atsimenančių rusų kalbą.

Su afganiško gyvenimo keistenybėmis nuolat susiduria Goro provincijos sostinėje Čagčarane dislokuoti Lietuvos kariai. Jie prisimena, kad kartą tarp vietos įmonių paskelbę konkursą tam tikriems darbams atlikti gavo pasiūlymus, kurių kainos nustebino.

„Pasikvietėme tų įmonių atstovus ir paklausėme: kodėl taip brangiai? Jie atsakė, kad Čagčarano turguje nėra reikalingo tinklo darbams atlikti. Kažkur kitur to tinklo ieškoti jie net negalvojo, tačiau pasiūlė sumažinti kainą, jei mes sutiktume, kad šimtus metrų tinklo jie iš vielučių supintų rankomis. Teko mandagiai paaiškinti, kad jų paslaugos mums netinka“, – pasakojo kariai.

Antra vertus, šalies didmiesčiuose sunkiai, tačiau įmanoma rasti ne vieną patikimą bendrovę, kurioje darbuojasi savo srities profesionalai. Tačiau nemažai savo darbą išmanančių vietos gyventojų, susikrovę nedidelį pradinį kapitalą, išvyksta uždarbiauti į Europą.

Aguonos augo ir policijos kieme

Afganistanas yra laikomas didžiausiu narkotikų gamintoju pasaulyje. Net 94 proc. pasaulio rinkoje parduodamo heroino yra pagaminta Afganistane. Čia taip pat smarkiai auga hašišo gamyba. Kovoti su šiuo nelegaliu verslu yra nepaprastai sudėtinga, nes prekybą Afganistano narkotikais kontroliuoja ne tik gerai ginkluoti klanai, bet dažnai ir aukšti kariuomenės, policijos ar sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

Yra buvę atvejų, kad aguonos buvo auginamos net policijos nuovados kieme.

Lėšos, gautos iš prekybos narkotikais, dažnai skiriamos sukilėlių grupėms finansuoti, ginklams įsigyti. Teigiama, kad šiemet aguonų derlius buvo vienas prasčiausių per pastaruosius metus. Nepaisydami to, šio verslo organizatoriai keldami kainas susižėrė net didesnį pelną nei anksčiau.

Transporto grūstys, mobilieji telefonai ir palydovinė televizija – įprasti dalykai

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Kabulas
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Kabulas

Transporto eismas šalies sostinėje Kabule – visiškai chaotiškas. Visi važiuoja kaip nori ir kur nori. Galima išvysti skubantį afganą, kuris netekęs kantrybės stovėti grūstyje su savo Toyota (kitų automobilių markių Afganistano gyventojai kažkodėl nepripažįsta), bando irtis prieš eismą ir nuoširdžiai nesupranta, kodėl jo kiti vairuotojai nenori praleisti. Vakarais Kabulo centrinės gatvės tiesiog dūsta nuo automobilių grūsčių.

Tarp vakariečių populiarus jau anekdotu tapęs posakis: Kabule yra vos vienas šviesoforas, o ir tas niekada neveikia. Tą vieną neveikiantį šviesoforą prieš kelias dienas Kabule teko matyti ir 15min.lt žurnalistui. Jis įrengtas miesto centre, o dirba už jį sankryžoje stovintis eismo reguliuotojas.

Smulkiųjų prekybininkų kioskai, kurių čia yra tūkstančiai, užversti iš Kinijos atkeliavusia piratine vaizdo ir garso produkcija bei nesuskaičiuojama galybe mobiliųjų telefonų.

Mobiliojo ryšio bokšteliai visame Afganistane jau seniai nėra naujiena, o kaimuose ant tų namų, kuriuose įvesta elektra, stogų dažnai galima išvysti net ne vieną palydovinės televizijos komplektą.

Kabule ir jo apylinkėse gyvena beveik 5 mln. žmonių – kone dvi Lietuvos.

„Kariauti jie moka“

Pastaruoju metu Kabulas laikomas viena saugesnių Afganistano vietų, tačiau važiuojant per miestą neapleidžia mintis, kad ramybės jausmas čia apgaulingas. Vyriausybės ir tarptautinių organizacijų pastatai apsupti aukštomis tvoromis, norint į juos patekti reikia turėti leidimą ir įveikti ne vieną ginkluotos apsaugos postą.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Kabulas
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Kabulas

Miesto gatvėse pilna automatais ginkluotų policininkų, pro šalį į visas puses zuja NATO pajėgų saugomos automobilių kolonos. Jos netrukdomai važiuoja pro gatvėse įrengtus gausius policijos postus, kuriuose pareigūnai stabdo vietos gyventojų automobilius ir juose ieško ginklų, narkotikų ar galimų Talibano atstovų.

Nors viešojoje erdvėje dažniausiai minimas Talibano pavadinimas, tai nėra vienintelė karinė grupuotė, kariaujanti su vakariečiais Afganistane. Talibai veikia daugiausia pietinėje šalies dalyje, o iš viso Afganistane išskiriami penki didesni pasipriešinimo judėjimai. Skaičiuojama, kad net 85 proc. sukilėlių neturi jokio ideologinio pagrindo ir kariauja per daug nenutoldami nuo namų.

Lietuvos specialiųjų pajėgų kariai, tarnaujantys didžiausioje pasaulio karo bazėje Kandahare, sako, kad gana dažnai sukilėliai rengia išpuolius, sunkiai paaiškinamus ne tik ideologiniais, bet apskritai bet kokiais motyvais. Vienas iš tokių pavyzdžių – ne taip seniai įvykęs Kandaharo bazės užpuolimas. Bazę, kurioje kartais būna net iki 30 tūkst. karių, bandė šturmuoti vos penki sukilėliai, tarp kurių buvo ir du savižudžiai sprogdintojai. Visi penki buvo nukauti net nepriartėję prie bazės tvoros.

Šiam sukilėlių poelgiui kariai mato tik vieną paaiškinimą – narkotikų poveikis. Antra vertus, kariai pripažįsta, kad apskritai Afganistano gyventojai per 30 karo metų tapo puikiais kariais.

„Kariauti jie moka“, – sako Lietuvos specialiųjų pajėgų kariai.

Generolas įžvelgia pažangą

„Sukilėlių, visoje šalyje rengiančių išpuolius prieš vietos valdžios atstovus ir tarptautines pajėgas, skaičiaus niekas negali pasakyti. Šiandien jis žemdirbys, rytoj – kovotojas, poryt vėl gali būti atvirkščiai“, – pakeliui į Goro provincijos sostinę Čagčaraną, kur su lietuviais tarnauja ir danai, sako Danijos gynybos atašė Lietuvoje jūrų kapitonas Ulfas Michaelis Berthelsenas.

Afganistane gimęs, o išsilavinimą JAV gavęs ir per pastaruosius 9 metus apkeliavęs beveik visas šalies provincijas Neamatas Nojumi sako, kad Afganistane yra daugybė žmonių, kurie sukilėlių nepalaiko.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Generolas Davidas H.Petraeusas
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Generolas Davidas H.Petraeusas

„Bet tuo pačiu jie nepasitiki valdžia. Tokia situacija yra labai pavojinga šioje šalyje. Sunku nugalėti sukilėlius, jei valdžia yra nepopuliari“, – sako Kabule sutiktas N.Nojumi.

N.Nojumi manymu, rezultatą galima būtų pasiekti su tarptautinėmis pajėgomis kuriant vadinamąsias stabilumo zonas. Vienoje vietoje užtikrinus ramybę ir saugumą, kitą tokią zoną būtų galima pradėti kurti greta, ją jungiant prie jau esančios.

Atrodo, panašios taktikos jau laikosi tarptautinėms saugumo pajėgoms Afganistane vadovaujantis JAV generolas Davidas H.Petraeusas. Irako karą sugebėjęs baigti generolas teigia, kad per pastaruosius kelis mėnesius karo iškamuotame Afganistane jaučiamas progresas. Pasak ISAF vado, šalyje yra organizacijų, lyderių, resursų, tūkstančiai užsienio karių ir civilių, per šimtas tūkstančių vietos saugumo pajėgų karių, galinčių siekti pažangos.

„Jau matyti saugumo pažanga Helmando provincijoje ir kitose keliose vietose, kur vyko aršūs mūšiai. Čia padėtis gerėja. Dabar mes koncentruojamės Kandahare ir keliuose kituose gretimuose rajonuose. Mes manome, kad tai teisinga strategija. Dabar Talibanas turi reaguoti į mūsų veiksmus, o ne mes į jų. Su Afganistano partneriais mes turime dar labiau suintensyvinti šiuos procesus“, – 15min.lt ir LTV Naujienų tarnybos žurnalistams Kabule sakė Davidas H.Petraeusas.

Viltis – derybos su maištininkais

Tarptautinėms saugumo paramos pajėgoms (ISAF) vis labiau spaudžiant Talibano maištininkus, taikantis ne apskritai į visus turinčius ginklą, o naikinant vadus ir prieš koalicijos partnerius nukreiptų operacijų smegenų centrus, Afganistane pradėta kalbėti apie derybas tarp Hamido Karzai Vyriausybės ir talibų.

Kokios provincijos bus pirmos, nuspręs Afganistano Vyriausybė. Tarp pagrindinių faktorių sprendžiant bus saugumo situacija. Ir vietos valdžios gebėjimas tvarkytis savarankiškai. Bus svarstomi visi faktoriai, kuriose provincijose be pagalbos iš šalies gali tvarkytis vietos gyventojai, bet reikia įsisąmoninti, kad tarptautinės bendruomenės pagalbos šiai šaliai reikės dar daugybę metų.„Afganistano vadovybės pozicija prieš pradedant derybas yra aiški. Jie turi atsisakyti terorizmo, nutraukti ryšius su „al Qaeda“ ir laikytis Afganistano Konstitucijos. Mes tikimės, kad po šių derybų pamatysime pažangą“, – sako Markas Sedwillas, NATO vyriausiasis civilinis atstovas Afganistane, prieš tai dirbęs Didžiosios Britanijos ambasadoriumi šioje šalyje.

Tuo pat metu Afganistane sukurta Aukštoji taikos taryba, turinti siekti taikos jau 30 metų karo siaubiamoje šalyje. Tarybos pirmininku tapo buvęs modžahedas, o vėliau Afganistano prezidentas (1992–1996 m. ir 2001 m.) Burhanuddinas Rabbani.

„Taikos taryba atspindi Afganistano realybę, atspindi skirtingas grupuotes ir skirtingus žmones. Reikia pripažinti, kad pirmiausiai ji atspindi Šiaurės aljanso, Šiaurės Afganistano genčių atstovus. Tarybai pirmininkauti išrinktas profesorius Rabbani. Tai yra geras ženklas. Manau, tai yra signalas ir talibams, kad H.Karzai Vyriausybė yra atvira deryboms“, – sako Europos Sąjungos (ES) specialusis atstovas Afganistane Vygaudas Ušackas.

V.Ušackas teigia kol kas nenorintis sureikšminti pirmųjų signalų, kuriuos siunčia talibai dėl būsimų derybų su Afganistano Vyriausybe. ES pasiuntinio manymu, tai yra tik bandymas patikrinti dirvą, kurioje paskui būtų galima ką nors sėti ir bandyti derėtis dėl taikos.

„Mes manome, kad šie mėnesiai yra kritinis momentas, kai daromas didžiulis NATO pajėgų spaudimas, karo veiksmais taikantis į tam tikrus taikinius, į talibų vadovus. Ir jie jaučia tą spaudimą, jie patiria aukų. Todėl atsiranda talibų, kurie suinteresuoti pradėti žvalgybą dėl būsimų derybų“, – sako V.Ušackas.

ES specialusis pasiuntinys sako manantis, kad Afganistanas jau pavargęs nuo nesibaigiančio 30 metų karo ir vidinių konfliktų.

Kokia lietuvių PAG ateitis?

Nors derybos su Talibanu dar neprasidėjo, o Aukštoji taikos taryba tik pradeda savo darbą, jau ruošiamasi ir tam, kad šalies provincijos būtų visiškai grąžintos vietos atstovams. Deja, Lietuvos administruojama ir iki šiol saugiausia Afganistane laikyta Goro provincija čia blogėjant saugumo situacijai tarp pirmųjų greičiausiai nepateks.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Rasa Juknevičienė
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Rasa Juknevičienė

„Kokios provincijos bus pirmos, nuspręs Afganistano Vyriausybė. Tarp pagrindinių faktorių sprendžiant bus saugumo situacija. Ir vietos valdžios gebėjimas tvarkytis savarankiškai. Bus svarstomi visi faktoriai, kuriose provincijose be pagalbos iš šalies gali tvarkytis vietos gyventojai, bet reikia įsisąmoninti, kad tarptautinės bendruomenės pagalbos šiai šaliai reikės dar daugybę metų“, – paklaustas, ar Goro provincija gali būti tarp pirmųjų, nuo tiesaus atsakymo diplomatiškai išsisuko NATO atstovas M.Sedwillas.

Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė neatmeta galimybės, kad vadovavimas provincijos atkūrimo grupei (PAG) iš kariškių rankų gali būti perduotas civiliams.

„Mūsų kariškiai yra pasiruošę tam, kad civiliai, kaip buvo kalbama jau anksčiau ir kaip yra kai kuriose kitose provincijos atkūrimo grupėse, perimtų didesnę atsakomybę ar net vadovautų PAG. Tai būtų visai logiška. Civiliai turi bendrauti su vietos civiliais. Noriu pakritikuoti mąstymą, kad Afganistanas, o ir apskritai NATO, yra daugiau Krašto apsaugos ministerijos reikalas. Kitiems nelabai skauda dėl to galvos. Aš manau, kad civilinių struktūrų indėlis, kitų ministerijų indėlis tikrai turėtų būti didesnis“, – viešėdama Goro provincijoje sakė R.Juknevičienė.

Valdžios perdavimo civiliams provincijos atkūrimo grupėje Gore neatmeta ir Lietuvos specialiosios misijos Afganistane vadovas ambasadorius ypatingiems pavedimams Valteris Baliukonis.

„Tai artima perspektyva. Galima svarstyti, kas galėtų tuo užsiimti. Lietuvos konsulatas? Bet Lietuvos konsulatas vargu ar čia atsirastų. Europos Sąjungos konsulatas? Aš manau, kad Europos Sąjunga čia turi menką interesą. Tačiau galima galvoti, kad PAG būtų perduotas Jungtinių Tautų organizacijai ar kitoms vystymo organizacijoms. Pirmas logiškas žingsnis būtų provincijos atkūrimo grupės civilinimas. Tai parodytų vietos gyventojams, kad čia ne kariai viską tvarko, o civiliai. O jau kitas žingsnis būtų perduoti PAG Jungtinių Tautų ar kitoms vystymo organizacijoms“,– svarstė V.Baliukonis.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min