Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o biuro išplatintame pranešime rašoma, kad per pokalbį telefonu valstybių lyderiai „pakartojo savo įsipareigojimą siekti Minsko taikos susitarimo įgyvendinimo ir pasiryžimą padaryti viską, kas būtina, kad tai įvyktų kiek įmanoma greičiau“.
Minsko taikos susitarime, kuris buvo pasirašytas pernai vasarį tarpininkaujant Prancūzijai bei Vokietijai ir dalyvaujant Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, konflikto šalys įsipareigojo nutraukti kovos veiksmus. Susitarime taip pat buvo numatyta virtinė politinių, ekonominių ir socialinių priemonių separatistiniam konfliktui Rytų Ukrainoje išspręsti.
Raginimą kiek įmanoma greičiau įgyvendinti šį susitarimą šalių lyderiai paskelbė tuo metu, kai Ukrainos rytuose per prorusiškų separatistų surengtą minosvaidžio ataką žuvo vienas ukrainiečių karys, o dar trys buvo sužeisti.
Negana to, antradienį Kijevas pakelbė kad per pastarąjį parą neramiame rytiniame regione žuvo septyni Ukrainos vyriausybės kariai. Toks per vieną dieną žuvusių aukų skaičius buvo didžiausias šiais metais.
„Dėl apšaudymų per pastarąją parą žuvo septyni Ukrainos kariai, o dar devyni buvo sužeisti“, – sakoma Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sekretoriaus Oleksandro Turčynovo pranešime.
O.Turčynovas dėl tų atakų kaltino Rusijos vadovybę, sakydamas, kad Maskva daro viską, ką gali, siekdama „torpeduoti galimybę taikiai išspręsti šį konfliktą ir išvaduoti okupuotas teritorijas“.
Jis kaltino Rusiją telkiant sunkiąją ginkluotę palei skiriamąją liniją Rytų Ukrainoje ir pridūrė, kad per pastarąjį mėnesį Kijevas fiksavo suintensyvėjusius Rusijos žvalgybos ir kitų bepiločių orlaivių skrydžius.
Kariuomenės atstovas Oleksandras Motuzianykas savo ruožtu sakė, kad tų karių žūtis yra „nepaprastai skaudi netektis“ vyriausybės pajėgoms.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos vadovas F.Hollande'as ir Rusijos lyderis V.Putinas taip pat paragino nedelsiant nutraukti kovos veiksmus.
„Jie pabrėžė, jog būtina įgyvendinti visas priemones, kurios būtinos paliauboms Rytų Ukrainoje sutvirtinti, pradedant ginkluotės ir kariuomenių atitraukimu“, – rašoma Prancūzijos prezidentūros išplatintame pranešime.
Kijevas ir Vakarų šalys kaltina Rusiją, kad ji remia separatistus ir siunčia jiems į pagalbą savo reguliariosios kariuomenės karius. Maskva šiuos kaltinimus neigia.
Ukrainos gynybos ministras Stepanas Poltorakas praėjusį mėnesį sakė, kad gali prireikti ne vienų metų užbaigti 2014 metų balandį įsiplieskusį prorusiškų separatistų konfliktą, kuris jau nusinešė daugiau nei 9 300 žmonių gyvybių ir tarp Maskvos ir Vakarų išprovokavo didžiausią priešpriešą nuo Šaltojo karo laikų.
