Dviejose Lotynų Amerikos valstybėse darbą pradės neseniai išrinkti prezidentai. Argentinoje savo pareigas pradės eiti Mauricio Macri, netrukus įvyks ir naujo Gvatemalos prezidento Jimmy Moraleso inauguracija. Dėl neseniai Venesueloje įvykusių rinkimų į Nacionalinę asamblėją šios šalies istorijoje prasideda naujas periodas. Tuo metu Bolivijos prezidento Evo Moraleso ir Ekvadoro prezidento Rafaelio Correa ateitis – labai miglota.
Brazilija į 2016-uosius įžengia būdama didžiulėje krizėje, čia infliacija siekia beveik 10 proc. o ekonomika smuko 3 proc. Dėl to iškilo klausimas ir dėl šios šalies prezidentės Dilmos Rousseff galimybių valdyti šalį.
Ar galės E.Moralesas likti valdžioje?
2016-ieji Lotynų Amerikoje prasidės keliais svarbiais įvykiais.
Sausio 5 dieną turės būti suformuota Venesuelos Nacionalinė asamblėja, kurioje du trečdaliai vietų atiteks opozicijai. Prasidės tikras institucinis karas tarp prezidento N.Maduro ir opozicinės įstatymų leidžiamosios valdžios. N.Maduro jau paskelbė, kad dabar ne laikas bendradarbiavimui, opozicines dešiniąsias jėgas jis apkaltino nuolatine padėties šalyje destabilizacija ir bandymu įvykdyti valstybinį perversmą.
Sausio 14 dieną bus inauguruotas Gvatemalos prezidentas J.Moralesas. Į šį prezidentą dedama daug vilčių, tikimasi, kad jis įvykdys politines reformas ir pradės aktyvesnę kovą su korupcija. Tačiau jam gali sukliudyti patirties stoka ir menkas parlamentarų palaikymas.
Vasario 21 dieną Bolivijoje įvyks referendumas, kurio metu bus nuspręsta, ar E.Moralesas galės kelti savo kandidatūrą prezidento rinkimuose 2019 metais. Apklausos rodo, kad 56 proc. Bolivijos gyventojų E.Moraleso prezidentavimą vertina puikiai arba gerai, 30 proc. patenkinamai. Nepaisant to, 54 proc. gyventojų pasisako prieš tai, kad būtų vykdoma Konstitucijos reforma, kuri leistų Bolivijos prezidentui kelti savo kandidatūrą ketvirtą kartą.
Apkalta Brazilijos prezidentei
Didelio dėmesio kitais metais sulauks M.Macri prezidentavimo pradžia Argentinoje ir apkaltos procedūra D.Rousseff Brazilijoje.
Valdžios pasikeitimas Argentinoje kartu reikš ir ekonomines reformas. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad šios permainos nebus lengvai pasiekiamos.
Tuo tarpu krizės draskomoje Brazilijoje prasidės apkaltos procedūra D.Rousseff, kuri gali reikšti jos politinės karjeros pabaigą. 2016-ais metais bus suformuota speciali parlamentinė komisija, kurios sudėtyje bus visų frakcijų atstovai. Prieš šią komisiją prezidentė turės stoti dešimt kartų, jai teks atsakyti į kaltinimus dėl statistikos falsifikavimo 2014 metais siekiant nuslėpti biudžeto deficitą. Po prezidentės pasisakymų komisija surengs penkis posėdžius ir priims sprendimą. Vėliau dėl šių išvadų balsuos Deputatų rūmų, kur siekiant, kad išvadoms būtų pritarta, reikėtų dviejų trečdalių iš 513 deputatų balsų. Vėliau šis sprendimas būtų perduotas Senatui.
Kuboje tęsis reformos
Kitose Lotynų Amerikos šalyse taip pat – procesai, kurie sulauks didžiulio dėmesio. Pavyzdžiui, Čilės prezidentės Michelle Bachelet vykdomos ekonominės reformos ir sunkumai, iškilę jas realizuojant.
Ekvadore bus sprendžiamas R.Correa likimas. Ekvadoro Nacionalinė asamblėja priėmė Konstitucijos pataisas, pagal kurias į prezidento postą balotiruotis galima neribotą kartų skaičių. Taip Ekvadoras tapo trečia pasaulio valstybe po Nikaragvos ir Venesuelos, priėmusia tokią schemą. Tačiau deputatai taip pat priėmė pataisas, pagal kurias balotiruotis į prezidento postą negali tie asmenys, kurie dvi kadencijas iš eilės jau buvo tame poste. Būsimieji prezidento ir parlamento rinkimai vyks 2017 metais.
Pamažu artėja į pabaigą ir Kubos vadovo Raulio Castro buvimas valdžioje. Jis buvo pasižadėjęs, kad 2018 metų kovo 24 dieną paliks postą, taip pažymėdamas buvimo valdžioje dešimtmetį. Iki to laiko reformos Kuboje tęsis, pamažu vis labiau liberalizuojant rinką.
