Dabar populiaru
Publikuota: 2020 birželio 1d. 23:06

Kas yra „Antifa“ – judėjimas, kurį JAV prezidentas D.Trumpas nori paskelbti teroristiniu?

Antifašistai prie Baltųjų rūmų protestuoja prieš kraštutinių dešiniųjų demonstraciją
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Antifašistai prie Baltųjų rūmų protestuoja prieš kraštutinių dešiniųjų demonstraciją

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dėl neramumų šalies miestuose, kylančių po to, kai areštuojamas policijos Mineapolio mieste mirė juodaodis George'as Floydas, kaltina ultrakairiuosius aktyvistus. Tiesa, D.Trumpui knieti netgi pripažinti judėjimą „Antifa“ teroristiniu – ar tokia etiketė būtų pagrįsta?

Ameriką šokiravo vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip praėjusį pirmadienį beginklis G.Floydas mirė jį areštuojant.

Policininkas Derekas Chauvinas, kuris jau apkaltintas netyčine žmogžudyste, beveik devynias minutes keliu spaudė sulaikytam vyrui kaklą. Neseniai dar viename vaizdo įraše matyti, kad kaklą G.Floydui spaudė net trys pareigūnai.

Toks vaizdas sukėlė didžiulį amerikiečių pasipiktinimą – ir audringus protestus. Tiesa, daug kur protestai virto riaušėmis ir plėšimais – degė pastatai, automobiliai, kai kuriuose miestuose neišvengta mirčių.

Bendra filosofija ir taktika

O D.Trumpas, iš pradžių protestuotojus išvadinęs „banditais“, netrukus į savo toną įnešė ideologijos ir paskelbė, kad smurtauja ultrakairieji veikėjai. „Twitter“ jis pranešė, kad JAV planuoja pripažinti organizaciją „Antifa“ teroristine.

„Su riaušėmis susijęs „Antifa“ ir kitų panašių grupių vykdomas bei kurstomas smurtas yra vidaus terorizmas. Jis bus vertinamas atitinkamai“, – pareiškė ir JAV generalinis prokuroras Williamas Barras.

Daugelio apžvalgininkų teigimu, D.Trumpui tiesiog privalu rasti ką kaltinti dėl po JAV miestus vilnijančių protestų, kuriuos lydi ir smurto banga.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

Visgi kritikai pažymi, kad „Antifa“ – toks pavadinimas vienija šiaip padrikai pabirusias kraštutinių kairiųjų ir antifašistines grupes – net nėra aiškią struktūrą turinti organizacija, kuriai terorizmą pripaišyti būtų sunku ir dėl to, kad JAV nėra vidaus terorizmą reglamentuojančių įstatymų.

Esą „Antifa“ – tai yra žodžio „antifašizmas“ santrumpa – neturi nei struktūros, nei lyderio, nei kokių nors narystės įžadų ar mokesčių. Ekspertai labiau linkę kalbėti apie judėjimą, kurio sekėjus vienija bendra filosofija ir taktika.

„Antifa“ – tai yra žodžio „antifašizmas“ santrumpa – neturi nei struktūros, nei lyderio, nei kokių nors narystės įžadų ar mokesčių.

Jungtinėse Valstijose „Antifa“ aktyvistai aktyviau reiškiasi tik pastaraisiais metais, o didesnį dėmesį į juos šalis atkreipė 2017 metais, kai jie Šarlotsvilio mieste audringai protestavo prieš ten vykusią neonacių demonstraciją.

Kas priklauso „Antifa“?

Kaip pastebi „The New York Times“, tiesiog neįmanoma žinoti, kiek bent apytiksliai žmonių laiko save priklausančiais „Antifa“.

Aktyvistai patys pripažįsta, kad judėjimas yra gana slapus, neturi oficialaus lyderio ar lyderių ir veikia daugybės skirtingų grupių įvairiose šalyse bei miestuose pagrindu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Juodai apsirengęs protestuotojas Mineapolyje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Juodai apsirengęs protestuotojas Mineapolyje

Negana to, pastaraisiais metais, JAV suaktyvėjus kraštutiniams dešiniesiems, atsirado labai daug jiems oponuojančių judėjimų visoje Amerikoje ir Vakarų Europoje. Tiek daug, kad „Antifa“ nėra lengva iš visų jų išskirti.

„Antifa“ pasisako prieš autoritarizmą, homofobiją, rasizmą, ksenofobiją. Nors judėjimas nėra susijęs su kitomis kairiųjų grupėmis, kurios „Antifa“ neretai kritikuoja, jo nariai kartais veikia su panašiais aktyvistais, jei protestuojama panašiais klausimais.

Pavyzdžiui, „Antifa“ nariai dalyvavo judėjimo „Occupy“ akcijose, jie, kaip matoma dabar JAV miestuose, veikia greta aktyvistų, kartojančių „Black Lives Matter“.

Kokie „Antifa“ tikslai?

Judėjimo aktyvistai teigia norintys neleisti žmonėms, kurie, jų manymu, yra fašistai, rasistai ir ekstremistai, turėti platformos, nuo kurios būtų galima skleisti savo neapykantą skatinančias pažiūras.

Esą tokių kraštutinei dešinei priskiriamų idėjų platinimas marginalizuoja rasines mažumas, moteris ir LGBT bendruomenės narius.

„Jų argumentas – kad karingas antifašizmas savo prasme yra savigyna, nes istorija rodo, jog būtent fašistai kelia fizinę grėsmę, ypač marginalizuojamoms grupėms“, – sako Dartmuto koledžo istorijos dėstytojas Markas Bray, parašęs knygą „Antifa: The Anti-Fascit Handbook“.

„Antifa“ pasisako prieš autoritarizmą, homofobiją, rasizmą, ksenofobiją.

Daug „Antifa“ organizatorių užsiima ir visiškai taikia bendruomenine veikla. Bet, anot M.Bray, smurtas pateisinamas, nes esą „jei rasistinėms ar fašistinėms grupėms bus leista laisvai veikti, kils fizinis pavojus taikiniais paverstoms bendruomenėms“.

„Antifa“ taip pat dažnai užima kairuoliškas pozicijas ekonominiais klausimais – pavyzdžiui, protestuoja prieš neva godžias korporacijas ir politinį elitą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Protestuotojas su „Anti-Fascist Action“ vėliava Bostone
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Protestuotojas su „Anti-Fascist Action“ vėliava Bostone

„Radikalų „Antifa“ požiūrį vis dažniau perima nuosaikūs kairieji. Anksčiau jie į tokias idėjas nė nebūtų žiūrėję, nes „Antifa“ laikė tokiais pat priešais, kaip ir dešiniuosius“, – teigia buvęs judėjimo aktyvistas Scottas Crow.

Kaip prasidėjo judėjimas?

Žodis „Antifa“ anglų kalboje pirmą kartą buvo pavartotas dar 1946 metais ir buvo pasiskolintas iš vokiškos frazės, reiškiančios oponavimą nacizmui.

Vis dėlto tikslios judėjimo ištakos nėra žinomos, nors yra ekspertų, kalbančių apie Jungtinėje Karalystėje praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje veikusią grupę „Anti-Fascist Action“.

Jungtinėse Valstijose „Antifa“ ilgą laiką arba vegetavo, arba veikė pogrindyje, o į paviršių skverbtis ėmė po D.Trumpo pergalės 2016 metų JAV prezidento rinkimuose, kai, aktyvistų teigimu, galvas pernelyg aukštai pakėlė dešinieji ekstremistai.

„Antifa“ aktyvistus nelengva atskirti nuo kitų protestuotojų, bet jie paprastai rengiasi visiškai juodai ir slepia veidus.

Judėjimo pavadinimas dar garsiau suskambo 2017 metais, per kuriuos protestuotojai prieš fašizmą pasidarbavo iš peties. Per vieną renginį smogta garsiam vadinamosios „alternatyvios dešinės“ aktyvistui Richardui Spenceriui.

VIDEO: JAV nacionalistas Richardas Spenceris buvo užpultas Vašingtone

Kalifornijoje, Berklio universitete, aktyvistai pasiekė, kad būtų atšauktas dar vieno žinomo dešiniųjų autoriaus Milo Yiannopouloso pasirodymas. Galiausiai rimtais susirėmimais virto baltųjų nacionalistų demonstracija Šarlotsvilio mieste Virdžinijos valstijoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Milo Yiannopoulos
AFP/„Scanpix“ nuotr./Milo Yiannopoulos

„Antifa“ aktyvistus nelengva atskirti nuo kitų protestuotojų, bet jie paprastai rengiasi visiškai juodai ir slepia veidus – dabar, kai dar nesibaigusi koronaviruso pandemija, tai daryti nesunku, nes nešioti kaukes daug kur rekomenduojama ar privaloma.

Kodėl dėl „Antifa“ kyla tiek daug aistrų?

Grupė vertinama išties prieštaringai, nes „Antifa“ prieš ekstremistines idėjas kovoja ne šiaip protestais, bet niokodami pastatus. Tarime, Berklyje 2017-aisiais juodai apsirengę demonstrantai svaidė Molotovo kokteilius, daužė langus, o panašių vaizdų netrūksta ir dabar.

Anot S.Crow, kuris „Antifa“ veikloje dalyvavo beveik 30 metų, aktyvistai smurtą vadina savigyna, be to, nuosavybės naikinimo apskritai nelaiko smurtu.

„Scanpix“ nuotr./Antifašistinių pažiūrų aktyvistas Ispanijoje
„Scanpix“ nuotr./Antifašistinių pažiūrų aktyvistas Ispanijoje

Nuosaikius politikus ir dešiniųjų aktyvistus tokia pozicija siutina. Pavyzdžiui, demokratė Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi po protestų Kalifornijoje pasmerkė „žmonių, kurie save vadina „Antifa“, veiksmus“ ir paragino juos suimti.

Konservatyvi žiniasklaida ir politikai labai nemėgsta „Antifa“ – esą judėjimas savo veikla siekia užčiaupti taikią dešiniųjų pažiūrų saviraišką.

S.Crow: „Mes einame į konfliktą, kad tokius žmones nutildytume – nemanome, kad naciai ar fašistai turi teisę į platformą“.

„Dešinysis sparnas niekada nebus toks pavojingas kaip kraštutiniai kairieji. Tie žmonės kalba apie toleranciją ir meilę, bet tuo pačiu metu grasina kitokių pažiūrų amerikiečiams. Mes renkamės į savo renginius, o jie mus persekioja ir puola. Mes jų renginius ignoruojame“, – skundžiasi baltasis nacionalistas Peteris Cvjetanovičius, 2017 metais iš arti matęs susirėmimus Šarlotsvilyje.

„Scanpix“/AP nuotr./Kraštutinių dešiniųjų eitynės ir kontrprotestas Šarlotsvilyje 2017 metais
„Scanpix“/AP nuotr./Kraštutinių dešiniųjų eitynės ir kontrprotestas Šarlotsvilyje 2017 metais

Tačiau S.Crow nenusileidžia ir pabrėžia, esą „Antifa“ filosofija paremta tiesioginių veiksmų idėja: „Judėjimas paremtas tuo, kad „Antifa“ eina ten, kur eina dešinieji. Kad neapykanta nėra žodžio laisvė.

Kad jei keli žmonėms pavojų savo idėjomis ir veiksmais, neturi teisės jų skleisti. Todėl mes einame į konfliktą, kad tokius žmones nutildytume – nemanome, kad naciai ar fašistai turi teisę į platformą.“

Merilando universiteto tyrėjų duomenimis, 2010-2016 metais 53 proc. teroristinių išpuolių JAV įvykdė religiniai ekstremistai, 35 proc. atakų surengė dešinieji ekstremistai, o 12 proc. kairieji ar aplinkosaugos ekstremistai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

01:37
20:37
00:58

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min