Penkios pajūrio valstybės jau ilgus metus siekia priimti susitarimą dėl Kaspijos jūros teisinio statuso.
Pagrindinė problema, susijusi su Kaspijos teisiniu statusu, slypi klausime – kas yra šis vandens telkinys, jūra ar ežeras?
Dabartinės sutartys, susijusios su Kaspijos jūros statusu, siekia 1921 m. ir 1940 m., kuomet jas pasirašė Iranas ir Sovietų Sąjunga.
Po Sovietų Sąjungos žlugimo atsiradusios Azerbaidžano, Kazachstano ir Turkmėnijos valstybės nėra patenkintos šiomis sutartimis. Derybose ant kortos pastatyti milžiniški gamtinių dujų ir naftos ištekliai, kurių vertė siekia milijardus dolerių.
Pagrindinė problema, susijusi su Kaspijos teisiniu statusu, slypi klausime – kas yra šis vandens telkinys, jūra ar ežeras?
Jeigu šalys nuspręstų, kad Kaspija yra ežeras, tai reikštų, kad pagal tarptautinę teisę, jos turėtų laikytis bendro valdymo principo – lygiomis dalimis pasidalinti Kaspijos išteklius ir pajamas iš jų. Tačiau jei Kaspijai būtų suteiktas jūros statusas, kiekviena šalis joje turėtų nacionalinį sektorių, kuris tęstųsi nuo pakrantės.
Dėl jūros statuso suteikimo Kaspijai labiausiai laimėtų Kazachstanas, turintis ilgiausią kranto liniją. Jo sektoriuje, tikėtina, kad būtų daugiau negu pusė Kaspijos naftos ir dujų. Tačiau tokiu atveju Iranas turėtų tik 13 proc. kranto linijos, o jo sektoriuje būtų mažiausiai dujų ir naftos.
Azerbaidžanas, Kazachstanas ir Turkmėnija jau susirado užsienio investuotojus, kurie padėtų šalims plėtoti nacionalinius Kaspijos sektorius. Šios trys šalys, tikėtina, kad nesutiks dalintis savo sektoriuose esančiais ištekliais.
Taip pat penkios valstybės siekia rasti susitarimą, pagal kurį jokia kita šalis negalėtų turėti savo karinių bazių prie Kaspijos jūros.
Nors visos penkios šalys skelbia, kad siekia išvengti Kaspijos militarizavimo, tačiau tuo pačiu metu vysto savo karinių jūrų laivynų pajėgas.
Nors visos penkios šalys skelbia, kad siekia išvengti Kaspijos militarizavimo, tačiau tuo pačiu metu vysto savo karinių jūrų laivynų pajėgas.
Rusija, turinti didžiausią laivyną, aktyviai palaiko susitarimą, kuris draustų ne regiono šalims dislokuoti karius ar karinę techniką. Iranas šiuo klausimu palaiko Maskvą.
Skelbiama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas su kiekvienu lyderiu susitiks privačiai. Be to, rugsėjo 30 d. V.Putinas kartu su Kazachstano prezidentu Nursultanu Nazarbajevu susitiks ir Atyrau mieste, Kazachstane.
Pirmadienį Astrachanėje vyksiantis Kaspijos regiono susitikimas jau ketvirtasis per pastaruosius 12 metų. Anksčiau jie vyko Turkmėnijoje, Irane ir Azerbaidžane.
