Kelionė į okupuotą Krymą – rusiška ruletė: milijonų rusų atostogos pakibo ant plauko

Kai 2014 m. Maskva neteisėtai aneksavo Krymą, jo geografinė padėtis, atrodžiusi rizikinga dėl to, kad jis fiziškai atskirtas nuo Rusijos, sukėlė daugybę iššūkių. Po aštuonerių metų Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Kremlius iš dalies pateisino karą kaip misiją teritorijai pietų Ukrainoje užimti, kuri suteiktų Rusijai „sausumos tiltą“ į Krymą ir užtikrintų patikimus tiekimo kelius.

Dabar Ukraina tuos kelius sėkmingai puola. Pastarosiomis savaitėmis ji smogė dešimtims sunkvežimių ir traukinių palei pagrindinį greitkelį, vedantį į Krymą, ir apšaudė tiltus, jungiančių pusiasalį su Rusijos okupuota Ukraina.

„Reuters“/„Scanpix“/Benzino krizė Kryme

Socialiniuose tinkluose – vien vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti po dronų atakų degantys degalų sunkvežimiai, ir automobilių eilės prie degalinių, nes darosi vis sunkiau įsigyti degalų.

Viena fotografė net užfiksavo nuotraukose, kaip naktį 8 valandas praleido vienoje iš tokių eilių.

Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi smūgius Rusijos karinėms transporto priemonėms, judančioms neapsaugotu greitkeliu, palygino su „kurapkų šaudymu atvirame lauke“.
Šios atakos yra kertinė operacijos, kurią Ukraina vadina „logistikos blokada“, dalis.

Krymas yra pagrindinis Rusijos logistikos ir karinių operacijų pietų Ukrainoje planavimo centras. Analitikų teigimu, tai gali susilpninti Rusijos pajėgas tuose fronto ruožuose, kuriuose pastaraisiais mėnesiais buvo daugiausiai dinamikos, Ukrainos kariams rengiant sėkmingas kontratakas.

Pusiasalis taip pat turi didelę simbolinę ir politinę vertę Kremliui. Tiekimo linijų nutraukimas sutryps saugumo iliuziją ir pademonstruos, kad Rusija nesugeba apginti to, ką taip vertina.

Keliais, į kuriuos taikosi Ukraina, gabenami gyvybiškai svarbūs kroviniai tiek kariuomenei, tiek civiliams. Smūgių kampanija prieš degalus vežančius sunkvežimius privedė prie degalų normavimo, o kai kur jų pardavimas visai nutrauktas.

Kadras iš vaizdo įrašo/Ukraina atakavo Krymą

Turistai, kurie vasarą būriais keliauja į Krymą dėl pusiasalio klimato, kraštovaizdžio ir istorijos, dažnai vyksta automobiliais iš Rusijos. Kai kurie iš jų dėl degalų krizės trumpam jau buvo įstrigę.

Gegužės pabaigoje Rusijos kelionių tinklaraštininkė Anna Bunina, išvykusi atostogų į Krymą, socialiniuose tinkluose rašė, kad tikisi „apžiūrėti lankytinas vietas, pasivažinėti po pusiasalį ir pasimėgauti vietiniu vynu“.

Vietoje to kelionė virto „benzino paieškomis“, skundėsi ji žaibiškai išpopuliarėjusiame įraše, kuriame rodė vieną tuščią degalinę po kitos su išjungtais degalų kainų ženklais.

Rusijos pietuose nekilnojamojo turto bendrovei vadovaujančią Alioną Baskakovą turėjo gelbėti jos kolega, kuris su benzino kanistrais atvažiavo iš Krasnodaro, esančio maždaug už 289 km.

„Mums liko tik 10 litrų benzino, o mes negalime išvažiuoti, vis pratęsiame nakvynę“, – socialiniuose tinkluose rašė A.Baskakova.

Nors kol kas nėra įrodymų, kad pusiasalyje trūktų maisto produktų, kai kurie Krymo gyventojai pradėjo apsipirktinėti, pastūmėti panikos. Taip dalies prekybos centrų lentynose nebeliko cukraus, ryžių ir makaronų.

„Shutterstock“ nuotr./Krymo gyventojai

Kasdienis gyvenimas pusiasalyje virto „dujų ar pigaus cukraus medžiokle“, laikraščiui „The New York Times“ pripažino viena moteris, gyvenanti šiaurinėje Krymo dalyje. Ji prašė neskelbti jos pavardės dėl galimų Rusijos valdžios institucijų nuobaudų už tai, kad aptarinėja padėtį okupuotame pusiasalyje.

Ukrainos tęsiami apšaudymai prieš į Krymą vykstančius degalų sunkvežimius privertė vairuotojus prieš vykstant į kelionę gerai susimąstyti.

Du tiltai, jungiantys okupuotą Ukrainą su pusiasaliu, taip pat buvo apgadinti, todėl eismas tapo dar sudėtingesnis. Praėjusios savaitės pabaigoje darytose palydovinėse nuotraukose matomas pontoninis tiltas, kurį Rusija pastatė po to, kai Čonharo tiltas po kelių dronų atakų buvo kritiškai apgadintas.

Eismas pagrindiniu greitkeliu, vedančiu į pusiasalį – keliu, kurį Rusija vadina „Novorosija“, arba „Naująja Rusija“, – sumažėjo dviem trečdaliais, praėjusią savaitę naujienų agentūrai „Reuters“ sakė R.Brovdi. Tačiau neįmanoma šio rodiklio nepriklausomai patikrinti.

Vienintelė transporto priemonių ir traukinių jungtis tarp Krymo ir Rusijos – 2018 m atidarytas tiltas per Kerčės sąsiaurį, kurį Maskva pastatė už 7,5 mlrd. dolerių (6,54 mlrd. eurų). Degalų tiekimas tuo tiltu uždraustas nuo 2022 m. rudens, kai per Ukrainos operaciją sprogo automobilis su degalų cisternomis ir stipriai apgadino tilto konstrukciją.

Kadras iš vaizdo įrašo/Degantis Krymo tiltas

Paskutinis Rusijos geležinkelio keltas į Krymą buvo sunaikintas balandį. Per atakas pastarosiomis savaitėmis nukentėjo nedidelis naftos terminalas pusiasalio pietinėje pakrantėje.

Ukrainai didinant dronų gamybos, kurių šiemet planuojama pagaminti 7 mln., pajėgumus, kariuomenė juos aprūpina patobulintais varikliais, akumuliatoriais ir valdymo sistemomis.

Vašingtone dirbantis atvirųjų šaltinių analitikas Ruslanas Levijevas, grupės „Conflict Intelligence Team“ vadovas, pažymėjo, kad Ukraina nustatė, jog Krymas yra tarsi „siauras praėjimas, kuriai galima daryti spaudimą, kaip jokiai kitai vietai fronto linijoje“.

Pasak Ukrainos gynybos ministro Mychailos Fedorovo, gegužės mėn. Ukraina sudavė dvigubai daugiau smūgių nei balandį mažesniu nei 48 km atstumu nuo fronto linijos.

Šalies bepiločių sistemų vadas R.Brovdi pripažino, kad Ukraina tikisi per mėnesį įgyti „visišką „Novorosijos“ greitkelio kontrolę“.

Tačiau R.Levijevas įspėjo, kad Ukrainai prireiks kur kas daugiau dronų, kad galėtų dominuoti 297 km ilgio kelio atkarpoje. Tuo tarpu kiti ekspertai atkreipė dėmesį, kad Maskva jau ir anksčiau sugebėjo prisitaikyti prie tokių bandymų.

Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas benzino krizės ir logistikos blokados Kryme nekomentavo. Jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas stengėsi sumenkinti prekių stygių, įvardydamas jį kaip „nepagrįstą skubėjimą“.

ZumaPress/Scanpix/Degalinė Kryme

Kai Rusija aneksavo pusiasalį, Maskva Krymo gyventojams pareiškė, kad tai atneš gerovę gyventojams, kurių pragyvenimas dažnai yra priklausomas nuo turizmo. Iki šiol Krymas buvo iš esmės izoliuotas nuo karo veiksmų ir kasmet pritraukdavo milijonus turistų. Beveik visi jie atvykdavo iš Rusijos.

Dabar pirmą kartą nuo plataus masto invazijos pradžios, vasaros atostogų sezonas Kryme pakibo ant plauko. Beveik 80 proc. užsakymų paskutinei gegužės ir pirmajai birželio savaitei buvo atšaukti, rodo Rusijos kelionių užsakymų sistemos duomenys.

Dalis Krymo verslininkų patys patarė turistams laikytis atokiau nuo pusiasalio.

„Šiais metais patarčiau nevykti į Krymą, nes dabar čia per daug problemų“, – socialiniame tinkle rašė 66 metų amžiaus asmeninio gyvenimo trenerė Marina Vorobjova, teikianti nuomos paslaugas.

Be degalų trūkumo, ji įvardijo ir „kas dvi-tris valandas kaukiančias sirenas“.

Irina Bogovič, vyndarė iš Krymo, vaizdo įraše sakė suprantanti, kad, prašydama poilsiautojų neatvykti, pati „pjauna šaką, ant kurios sėdi“.

„Mes visi laukiame, kada galėsime priimti turistus, bet gyvybė brangesnė už pinigus, – paatviravo moteris. – Važiuoti čia dabar – tai tarsi žaisti rusišką ruletę“.

Net prokremliški kariniai tinklaraštininkai pripažino, kad Ukrainos išpuoliai gali sužlugdyti vasaros sezoną ir suduoti psichologinį smūgį tiek Krymo gyventojams, tiek rusams.

Soc. tinklų nuotr./Gaisras Feodosijos naftos saugykloje, Kryme

„Kyjivo tikslas paprastas: jie nori, kad bilietas į Krymą birželio mėn. būtų panašus ne į kelionę prie jūros, o labiau į loteriją“, – socialiniuose tinkluose rašė karą palaikantis bulvarinio laikraščio „Komsomolskaja pravda“ žurnalistas Aleksandras Kocas.

Smūgiai tiekimo keliams paveikė ir Rusijos okupuotos Ukrainos dalį. Pasak 23 metų Jaroslavo, gyvenančio Donecko miesto priemiestyje, rytiniame Donbaso regione gegužės pabaigoje prasidėjęs pavienis degalų trūkumas dar labiau paaštrėjo.

„Tai, kas anksčiau buvo laikoma fronto linijos užnugariu, nebėra saugu“, – pažymėjo jaunas vyras, saugumo sumetimais prašęs neskelbti jo pavardės.

Didžiausio miesto Kryme – Sevastopolio – gubernatorius, pažadėjęs, kad degalų bus, turėjo pripažinti klydęs.